Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – biudžetinė įstaiga Trakų rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė Turto bankas ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos V. B. pareiškime suformuluoto reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą (ne) pagrįstumo (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 442 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 443 straipsnis, 524 straipsnis).

Dėl reikšmingų faktinių aplinkybių

5.1. gimimo įrašo, išduoto (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, V. B. (buvusi Č.), gimusios (duomenys neskelbtini) tėvai yra J. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), ir B. Č., gimęs (duomenys neskelbtini);

5.2. santuokos sudarymo įrašo, sudaryto (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, B. Č., gimęs (duomenys neskelbtini) ir J. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), santuoką sudarė (duomenys neskelbtini);

5.3. medicininių mirties liudijimų duomenimis, pareiškėjos tėvas B. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), motina - J. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini);

5.4. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos Trakų skyrius 2019 m. lapkričio 11 d. pažymoje Nr. 46 PAŽ-534-(14.46.33.) apie įmokėtus pinigus, pažymėjo, jog taupomasis bankas 1992 m. liepos 31 d. mokėjimo pranešime nurodė, jog pil. B. Č. už 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), sumokėjo 2 545 valstybės vienkartinėmis išmokomis;

5.5. Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarė Daina Aliukonienė, nuosavybės teisės liudijime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) m.), išduotame (duomenys neskelbtini), patvirtino, jog palikėjui J. Č., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklauso nuosavybės teise ½ dalis bendro turto, įgyto santuokoje su jį pergyvenusiu sutuoktiniu B. Č.. Turtą, kuriam išduotas liudijimas sudaro: įmokėti pinigai už 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įmokėtos įmokos yra 2 545 valstybės vienkartinėmis išmokomis, kurios mirusiam priklausė pagal 2019 m. lapkričio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos pažymą Nr. 46PAŽ-534-(14.46.33.);

5.6. Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarė Daina Aliukonienė, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) m.), išduotame (duomenys neskelbtini), liudija, kad įpėdinis dukra V. B., po palikėjo tėvo B. Č. mirties ((duomenys neskelbtini)), paveldėjo turtą, kurį sudaro ½ dalis įmokėtų pinigų už 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įmokėtos įmokos yra 2 545 valstybės vienkartinėmis išmokomis, kurie mirusiam priklausė pagal 2019 m. lapkričio 11 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos pažymą Nr. 46PAŽ-534-(14.46.33.);

5.7. Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarė Daina Aliukonienė, paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijime (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) m.), išduotame (duomenys neskelbtini), liudija, kad įpėdinis dukra V. B., po palikėjos motinos J. Č. mirties ((duomenys neskelbtini)), paveldėjo turtą, kurį sudaro ½ dalis įmokėtų pinigų už 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įmokėtos įmokos yra 2 545 valstybės vienkartinėmis išmokomis, kurie mirusiai priklausė pagal (duomenys neskelbtini) Nuosavybės teisės liudijimą, patvirtintą Trakų rajono 2-ojo notaro biuro, Nr. (duomenys neskelbtini);

5.8. Trakų rajono liaudies deputatų tarybos Rūdiškių gyvenvietės vykdomasis komitetas 1986 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), B. Č. išskyrė žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 1500 m² ploto, gyvenamojo namo statybai;

5.9. 1987 m. birželio 9 d. sudarytos Sodybinio sklypo suteikimo individualinio gyvenamojo namo statybai sutarties, pagal Trakų rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1984 m. vasario 28 d. įgaliojimą Nr. (duomenys neskelbtini), Rūdiškių gyvenvietės LDT vykdomojo komiteto 1986 m. rugsėjo 29 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sklypo suteikimo, duomenimis, „statytojui“ B. Č., suteiktas neterminuotam naudojimui sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), 1500 m² ploto, 2 (dviejų) aukštų, 5 (penkių) kambarių, 59,58 m² gyvenamojo ploto, 39,77 m² naudingo gyvenamojo namo ir ūkio pastato statybai pagal 1987 m. gegužės 25 d. Trakų rajono architekto patvirtintą projektą;

5.10. Trakų rajono architektas-inspektorius, 1987 m. birželio 9 d. B. Č. išdavė leidimą Nr. 23, individualaus gyvenamojo namo ir ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), statybai. Statyba turėjo būti pradėta ne vėliau kaip 1987 m. gruodžio 30 d. ir užbaigta bei priduota valstybinei komisijai iki 1990 m. birželio 9 d.; leidimas pratęstas iki 1992 m. balandžio 5 d.;

5.11. Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnija, pažymoje apie statinį, išduotoje 2024 m. sausio 30 d. Nr. 5-20, pažymėjo, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso J. Č., gimusiai (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini), ir B. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini) J. ir B. Č. patys statėsi namą ir jame gyveno iki mirties, bet nespėjo juridiškai įteisinti. Po jų mirties name gyvena dukra V. B., kuri palikimą priėmė ir valdo;

5.12. sutarties, sudarytos 1991 m. gruodžio 5 d. Nr. 91-317, duomenimis UAB „Elektra“ įsipareigojo atlikti elektros pajungimo prie gyvenamojo namo darbus;

5.13. UAB „Kadastrakis“ parengė nekilnojamojo daikto, statinių (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylą.

Dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto (ne) nustatymo

6. Nustatyta, kad pareiškėjos tėvai B. ir J. Č. būdami santuokoje, Trakų rajono liaudies deputatų tarybos Rūdiškių gyvenvietės vykdomojo komiteto 1986 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), įgiję žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 1500 m² ploto, gyvenamojo namo statybai, nuo 1987 metų iki 1992 metų pasistatė dviejų aukštų penkių kambarių gyvenamąjį namą ir ūkio pastatą (toliau – Statiniai), kuriuos valdė iki pat savo mirties, tačiau statinių VĮ Registrų centre neįregistravo.

7. Faktą, kad B. ir J. Č. patys statėsi namą ir jame gyveno iki mirties, tik nespėjo juridiškai įteisinti, patvirtina Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnijos išduota pažyma, kurioje taip pat pažymima, jog po B. ir J. Č. mirties name liko gyventi jų dukra V. B., kuri palikimą priėmė ir valdo.

8. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikoje numatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų sąrašas, kuriame nurodyta, jog, be kita ko, nuosavybės teisė gali atsirasti įgyjamosios senaties teisiniu pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas).

9. Įgyjamosios senaties (įsisenėjimo) (lot. usucapio) samprata pateikta CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje (CPK 4 straipsnis) nurodyta, jog įgyjamosios instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę, t. y. taikant įgyjamosios senaties (įsisenėjimo) institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013; 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-189-701/2018, nutarties 19 punktas). Teisės doktrinoje, analizavusioje įgyjamosios senaties institutą Lietuvos Respublikos teismų praktikos kontekste, nurodyta išvada, jog įgyjamosios senaties institutas, kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, yra subsidiaraus pobūdžio, t. y. taikomas tik tada, kuomet nuosavybės teisės negalima pripažinti įgijus kitais nuosavybės teisės įgijimo būdais (Birštonas, R. Įgyjamoji senatis: taikymas Lietuvoje. Justitia. 2011, Nr. 2 (76), p. 10; Birštonas, R. Valdymas ir nuosavybės teisė. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas: pirmieji dešimt galiojimo metų. Vilnius: MRU, 2013, p. 541; Birštonas, R. Įgyjamosios senaties taikymo patirtis ir perspektyvos. Daiktinė teisė. Ar privatinės teisės pamatai atlaikys XXI a. iššūkius? Mokslinių straipsnių ir konferencijos pranešimų medžiaga. Vilnius, Žuvėdra, 2020 m. p. 62).

10. Teismui nusprendus, jog statinių nuosavybės teisė gali būti įforminama (įteisinama) pasinaudojant įgyjamosios senaties (įsisenėjimo) institutu, patikrina, ar yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose (CPK 443 straipsnio 7-8 dalys), įforminti (įteisinti) statinių nuosavybės teisę B. Č. ir J. Č. vardu.

11. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Kasacinis teismas (CPK 4 straipsnis), aiškindamas CK 4.68 straipsnio 1 dalies nuostatos taikymą, išaiškinęs, jog nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: i) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu (asmuo nėra daikto savininkas); ii) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); iii) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį (daiktą) sąžiningai valdo visą valdymo laiką (valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis)); iv) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai (teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2–3 dalys)); v) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); vi) daiktas valdomas nepertraukiamai; vii) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); viii) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-219/2018, nutarties 21 punktas). Teismas, pasisakydamas dėl aptarto teisinio reguliavimo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste:

11.1. sprendžia, jog byloje nėra patikimų duomenų apie tai, kad pareiškėjos V. B. tėvai B. ir J. Č. nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą būtų įgiję kitokiu, nei CK 4.47 straipsnyje nurodyti nuosavybės teisės įgijimo (nevertinama įgyjamoji senatis, kadangi pastaroji bylos objektas), būdai. Byloje apskritai nėra kokių nors dokumentų, kurie galėtų patvirtinti gyvenamojo namo ir ūkinio pastato statybą kokio nors konkretaus asmens dispozicijon. Viena vertus, byloje nėra ginčo dėl to, jog už 0,15 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo statybai B. Č. sumokėjo 2 545 valstybės vienkartinėmis išmokomis, tą liudija ir Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Dainos Aliukonienės, (duomenys neskelbtini) išduotas nuosavybės teisės liudijimas, taip pat byloje nėra ginčo dėl to, jog gyvenamuoju namu ir ūkio pastatu sutuoktiniai naudojosi ir jame gyveno iki mirties, o po B. ir J. Č. mirties name liko gyventi jų dukra V. B., kuri palikimą priėmė ir valdo, turtu naudojasi kaip savo – juo rūpinasi, prižiūri, moka mokesčius;

11.2. pasisakant dėl aplinkybės, susijusios su tuo, ar gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), nėra valstybės (Lietuvos Respublikos) nuosavybė (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis, jog: pirma, sprendžiant klausimą dėl turto priklausymo, būtina aiškintis turto kilmę, t. y. iš kokių finansavimo šaltinių turtas buvo sukurtas ir, jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, turtas tokiu ir turi būti laikomas; antra, nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama ir į tokius valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, į kuriuos valstybė ar savivaldybė nuosavybės teisės ilgą laiką neįgyvendina, t. y. nesirūpina, neprižiūri, neregistruoja savo nuosavybės teisių, o juos nepertraukiamai valdo privatus fizinis ar juridinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-421/2019, nutarties 27–28 punktai). Iš VĮ Registro centro duomenų matyti, kad gyvenamasis namas ir ūkio pastatas, esantys (duomenys neskelbtini), nėra registruoti nei B. Č., nei J. Č., nei trečiųjų asmenų vardu. Kadangi teismas ėmėsi priemonių, jog valstybės institucijos galėtų pareikšti prieštaravimus dėl statinių priklausymo viešajai (valstybės) nuosavybei, o suinteresuotos institucijos - Trakų rajono savivaldybės administracija, pateiktame rašte nurodė, jog valdomas turtas nepriklauso savivaldybei, NŽT bei VĮ Turto bankas kokių nors objektyvių (kad ir netiesioginių) įrodymų ar įtikinamų argumentų dėl statinių buvimo viešosios nuosavybės objektais nepateikė, todėl sprendžiama, kad statiniai, dėl kurių vyksta teisminis procesas, nėra valstybės ar savivaldybės (t. y. viešoji) nuosavybė;

11.3. sprendžia, jog sutuoktiniai B. ir J. Č. CK 4.68 straipsnio kontekste buvo sąžiningi Statinių įgijėjai. Teismui nekelia abejonių tai, jog pareiškėjos tėvai B. Č. ir J. Č. suvokė aplinkybę, jog niekas neturi daugiau už juos teisių į daiktą. Teismas vertina ir tą aplinkybę, jog iki šios civilinės bylos pradėjimo kokių nors ginčų dėl Sklypo nuosavybės, valdymo ar naudojimo teisių nei teismuose, nei valstybės institucijose nebuvo;

11.4. teismas laikosi pozicijos, jog Statinius sutuoktiniai visą laiką nuo to momento, kai juos (gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus) pasistatė valdė teisėtai, t. y. teismas nenustatė, o suinteresuoti asmenys ir neįrodinėjo, kad Statinius sutuoktiniai valdė panaudodami prievartą ar apgaulę;

11.5. konstatuoja, jog S. B. ir J. Č. nuo 1987 metų iki 1992 metų, kuomet juos pastatė valdė atvirai (CK 4.68 straipsnis) iki pat savo mirties, t. y. Statinius valdė kaip savus, mokėjo mokesčius už žemę, pasirašė sutartis su UAB „Elektra“, valdymo fakto neslapstė bei neneigė. Byloje nėra kokių nors kitų objektyvių duomenų arba teisiškai reikšmingų argumentų, kodėl būtų galima daryti priešingą išvadą;

11.6. teismas nenustatė, jog Statiniai būtų valdyti su teisiškai reikšmingais pertrūkiais;

11.7. teismas sutinka, jog pareiškėja įrodė aplinkybę, kad Statinius tėvai B. ir J. Č. visą valdymo laiką valdė kaip savus, t. y. Statiniais faktiškai naudodamiesi (valdydami) elgėsi kaip Statinių savininkai ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių į valdomus Statinius, t. y. B. ir J. Č. su nekilnojamuoju daiktu elgėsi kaip tituliniai daikto nuosavybės teisės turėtojai;

11.8. nenustatyta, kad S. B. ir J. Č. faktiškai butų valdę trumpiau nei CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

12. Teismas, atlikęs byloje nustatytų faktinių aplinkybių analizę teisinio reguliavimo ir pareiškėjos bei suinteresuotų asmenų, argumentų kontekste, sprendžia, jog pareiškėja V. B. įrodė faktą, jog Statinių nuosavybės teisė buvo įgyta įgyjamosios senaties instituto pagrindu. Nustatytos aplinkybės įgalina pareiškėją pasinaudoti subsidiariu CK 4.47 straipsnio 11 punkte nurodytu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu – įgyjamąja senatimi, kuri ir taikoma tuomet, kai asmuo nuosavybės teisės įgijimo dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali pagrįsti (įrodyti) kitais nuosavybės teisės įgijimo pagrindais. Teismas konstatuoja, jog pareiškėja įrodė aplinkybes, kurios teismą įgalina nustatyti faktą, kad pareiškėjos tėvai B. ir J. Č. įgyjamosios senaties teisiniu pagrindu įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 7–8 dalimis, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos V. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)) ir J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini)), būdami santuokoje, įgijo nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.