- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- 1-52-963/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12561-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Nukentėjusysis
- D. S. M.
- Advokatai
- Viktoras Kičiatovas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.2.4.1.1Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą kurioje,
R. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pradinį išsilavinimą dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 135 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai sužalojo žmogų, t. y.:
jis, 2023 m. balandžio 8 d., apie 20.45 val., bendro naudojimo virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testu nustatytos 2,19 promilės), išgertuvių metu, tyčia ne mažiau dviejų kartų peiliu dūrė D. S. M. į pilvą ir krūtinę, padarydamas kiauryminį sužalojimą pilvo dešinėje su kepenų pažeidimu, kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje ir pjautinę-durtinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje (akliną), taip sunkiai sutrikdydamas D. S. M. sveikatą.
K. R. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad atsisukdamas vieną kartą, netyčia, dūrė peiliu nukentėjusiajam, tačiau nepripažįsta, kad dūrė antrą kartą. Dūrė nukentėjusiajam atsisukdamas, netyčia, nenorėjo įdurti. Paaiškino, kad nukentėjusysis jį iš nugaros išgąsdino, sakė, kad taip norėjo pajuokauti. Tiksliai visko neatsimena. Parodymus duoda iš to, ką jam papasakojo kaimynai. 2023 m. balandžio 8 d. buvo neblaivus, vyko išgertuvės. Nebuvo jokio žodinio konflikto, niekas nesipyko. Tą vakarą, jis ir kaimynai – V., G., V. ir nukentėjusysis vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė pas juos, vėliau perėjo į virtuvę. Jis ten pradėjo kažką pjaustyti, gamino valgyti. Nukentėjusysis jį iš nugaros pagąsdino, jis atsisukdamas ir įdūrė jam su peiliu, neatsimena visko, buvo „gatavas“. Nevisai atsimena tą patį faktą, atsimena, kad jį nukentėjusysis išgąsdino, o kaip atsisukdamas jam įdūrė, nežino, neatsimena. Buvo išgėręs daug alkoholio. Dėl nukentėjusiojo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nurodė, kad civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Sutiktų sumokėti 10 000 Eur. Tarpusavio santykiai su V. B. yra geri, gyvena kartu 3 metus, veda bendrą ūkį, susituokę nėra, jokio pavydo nėra. Turi nepilnamečių vaikų - 15 metų. Neprisimena visų įvykio aplinkybių. Dėl situacijos, kuomet pamatytų D. šalia V., galėjo supykti, pavydėti, tačiau paaiškino, kad taip nebuvo. Nematė, kad D. sėdėtų šalia V., ją apsikabinęs, taip nebuvo. Paaiškino, kad tarpais atsimena įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo metu davė tokius pat parodymus. Nukentėjusysis su juo nesusisiekė, nereiškė pretenzijų, jis nežinojo apie civilinį ieškinį, patirtą nukentėjusiojo žalą. Ikiteisminio tyrimo metu su pareigūnais nieko nekalbėjo. Gailisi dėl savo tokio poelgio.
Nukentėjusysis D. S. M. teisiamojo posėdžio metu (nuotoliniu būdu) parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Iki įvykio nėra buvę jokių konfliktų, nebendravo, susitikę daugiau nebuvo. Parodė, kad visų įvykio aplinkybių nepamena, bet atsimena, kad virtuvėje kažką gamino valgyti ir iš kažkur atėjo ir prie jų prisijungė R. S., vyko išgertuvės, išgėrinėjo, juokavo, kalbėjosi. Atsimena, kad jis parnešė dar vieną butelį. Matė įvykį per laidą „farai“, tada atsiminė, pavyko sudėlioti kas kaip kada įvyko. Faktas, kad jis prie kaltinamojo draugės nesikabinėjo, kad būtų norėjęs ją nuvilioti irgi neteisybė. Nepamena tiksliai ką kaltinamasis darė prie viryklės, bet jis prie jo priėjo ir paklausė: „ką tu, seniuk“, ar kažką tokio ir kaltinamasis atsisukdamas, įdūrė jam su tuo peiliu, dūrė ir antrą kartą. Po to, jis išėjo į lauką, atvyko pareigūnai, V. B. išbėgo į lauką, pasakė, kad ji viską matė, jos vyras padūrė, tada jis išvažiavo į reanimaciją. Tą vakarą virtuvėje buvo jis, kaltinamasis, V. B., G. su drauge. Jis jokio konflikto neatsimena su kaltinamuoju, tiesiog padūrė ir viskas. Neatsimena, kad būtų buvęs konfliktas. Kad įvykio metu būtų atsisėdęs prie V. B. ir ją apsikabinęs, neatsimena, iš draugiškumo galėjo taip būti, bet ne iš meilės. D. R. S. pagąsdinimo nurodė, kad jo negąsdino, kai jis stovėjo prie viryklės, priėjo kažko paklausti, visi draugiškai buvo, priėjo kažką paklausti, bet nemano, kad galėjo išgąsdinti, ant kaltinamojo peties uždėjo dešinę ranką, jis atsisukdamas dūrė, atsimena. Jo reakcija po dūrio buvo tokia, kad jis atšoko nuo kaltinamojo po pirmo dūrio apie pusę metro, gal metrą, atsitraukė, tada kaltinamasis jam dūrė dar kartą į pažastį, kaip viskas tiksliai buvo, nežino. Nežino, kodėl jam dūrė antrą kartą. Jis negalėjo užkristi ant kaltinamojo. Nežino, ar tai buvo netyčiniai veiksmai, sutinka su civiliniu ieškiniu, gailisi, tai kodėl žmogumi netikėti. R. S. kaltas tuo, kad netyčia padarė nusikalstamą veiką. Dėl 30 000 Eur civilinio ieškinio nurodė, kad nemano, jog tai yra didelė suma. Ikiteisminio tyrimo metu neturėjo kaip perduoti R. S. apie civilinį ieškinį. Norėjo draugiškai susitarti. Nurodė, kad balandžio 8 d. buvo išvežtas į ligoninę, buvo ten savaitę. Buvo atlikta operacija. Iki gegužės pradžios buvo ligoninėje. Dėl neturtinės žalos parodė, kad sunkiai miegasi, kepenų pusėje jaučia spaudimą, likęs randas, jaučiasi, negali kelti sunkių svorių, negali dirbti tokio darbo, kokį dirbo anksčiau. Šiuo metu vaistų nevartoja. Siūlė buvo trūkusi, mano, kad nebuvo gerai atlikta operacija, kai jam trūko siūlė žiūrėjo televizorių, trūko, atsikeliant.
Liudytoja V. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra R. S. sugyventinė ir atsisakė duoti parodymus prieš savo artimą žmogų.
Liudytojas policijos pareigūnas E. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis matyti. Žino, dėl kokio įvykio yra šaukiamas. Įvykis buvo seniai, visko tiksliai negali pasakyti. Kiek atsimena, atvyko į įvykio vietą, ten sutiko pranešėją, t. y. moteriškę, kuri nurodė, kad yra padurtas vyriškis, pradėjo jo ieškoti, jis buvo sužalotas. Virtuvėje sėdėjo kaltinamasis, asmenys buvo neblaivūs. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, jie teisingi.
Liudytojas policijos pareigūnas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis matyti. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko pranešėja, kuri skambino išėjusi į lauką, buvo susijaudinusi, pasimetusi, nesugebėjo paaiškini, kuris asmuo sužalotas, kuris nukentėjusysis. Sulaikę asmenį, suprato, kad tai sužalotas asmuo, parodė pilvo sritį, išsivežė jį į ligoninę. Pranešėja nurodė, kad kaltinamasis yra bendroje virtuvėje, bendrabutyje. Nukentėjusysis neatsimena ar buvo blaivus, o pranešėja ir kaltinamasis buvo neblaivūs. Konflikto aplinkybių, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus tvirtina, jie yra teisingi. Panašiai ir pasakojo ikiteisminio tyrimo metu, kad buvo pavydo scenos ten, iš pavydo įvyko. Pareiškėja nerišliai kalbėjo, buvo išgėrusi.
Liudytoja policijos pareigūnė A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis nėra matytas, kaltinamąjį kažkiek atsimena. Nurodė, kad jie atvažiavo su kolegoms į pagalbą, kadangi kolegos jau buvo sulaikę įtariamąjį. Tiesiog paprašė jos pasaugoti jį, automobilyje. Kolegos išėjo į viršų, nes turėjo sulaikyti dar vieną asmenį, kuris trukdė jiems dirbti. Ji pasiliko prie automobilio, kai kolegos grįžo, jei gerai atsimena, jie grįžo vieni. Vėliau atėjo moteris, kuriai ji surašė šaukimą. Ji su kolega pasiliko saugoti įvykio vietą, kol atvažiuos ekspertas, nes jis buvo kitame įvykyje. O kolegos išvažiavo į komisariatą. Moteris, kuri atsirado, buvo išgėrusi. Neatsimena ar sakė ką nors apie įvykį. Ikiteisminio tyrumo metu duoti parodymai teisingi. Atsimena, kad V. B. nurodė, kad viskas įvyko dėl jos, kad viskas įvyko dėl pavydo, labai mėtėsi, nenorėjo kalbėti. Suprato, kad ta moteris buvo išgėrusi, nes sklido alkoholio kvapas. Su nukentėjusiuoju neteko bendrauti.
Liudytojas policijos pareigūnas V. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis nematyti. Nurodė, kad tą vakarą patruliavo mieste su kolege A. N. ir gavo panešimą, kad (duomenys neskelbtini), reikia atvažiuoti į pagalbą. Atvyko į įvykio vietą, pastebėjo pareigūnus, stovinčius šalia automobilio, kaip supranta, kartu buvo pranešėjas. Kolega buvo šalia automobilio, iš jų žodžių suprato, kad vienas asmuo jau sulaikytas, kitas kolega papasakojo visą situaciją, kas įvyko. Kiek atsimena, šalia automobilio buvo pranešėja, kitas asmuo buvo išvežtas medikų, kitas sulaikytas. Jie buvo iškviesti pasaugoti įvykio vietą. Labai nerišliai kalbėjo pareiškėja, iš pradžių sakė kažką, vėliau sakė nieko nesakys, tikrai buvo neblaivi. Ikiteisminio tyrumo metu duoti parodymai teisingi. Atsimena, kad moteris pranešėja minėjo, jog viskas įvyko dėl pavydo. Kai stovėjo prie kolegų, šalia buvo pranešėja ir taip nurodė. Moteris akivaizdžiai buvo neblaivi.
Liudytoja V. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, yra jos kaimynas, nes nuomoja kambariuką. Nukentėjusįjį pažįsta. Įvykio dieną viskas buvo geras, S. atėjo pas juos į svečius, išgėrinėjo, vėliau atėjo R. su savo sugyventine V. B., visi išgėrinėjo, viskas buvo gerai. Paties įvykio nematė. Vieną kartą buvo nuėjusi į virtuvę, ten ant skalbimo mašinos stovėjo „bonkė“ ir viskas buvo normaliai, išėjo ir nekreipė dėmesio. Kai atėjo į virtuvę buvo fotelis, staliukas toks, dar vienas fotelis. Kai įėjo į virtuvę, S. stovėjo, prie skalbimo mašinos, V. sėdėjo ant fotelio, o kur buvo R. neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi. Galėjo būti, kad S. sėdėjo, kaip nurodė ikiteisminio tyrimo metu. R. ir V. santykiai atrodo normalūs, būna, kad pasipykta, visko šeimoje būna. Pavydo scenų visur yra, gal ir pas jų buvo. Atrodo, kad nebuvo pavydo. Būna, kad V. pavydi R. dėl buvusios žmonos, bet žodžiu, yra pastebėjusi porą kartų. Visose šeimose yra pavydas, nežino ar įvykis buvo dėl pavydo. Ikiteisminio tyrimo metu, kai davė parodymus, tyrėja klausė ar taip buvo, ji ir pasakė.
Liudytojas R. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis pažįstamas, yra jo kaimynas, jie bendrauja, susitinka virtuvėje, nėra susipykę. Nukentėjusysis seniai pažįstamas, jis yra dukros senas draugas, nėra susipykę. Parodė, kad buvo namuose, atėjo D. Atsinešė butelį, gėrė, vėliau išėjo į virtuvę parūkyti, sutiko V. ir R. Vėliau jie užėjo pas juos. V. juos išvarė į virtuvę. Sėdėjo virtuvėje. D. kažkur išėjo, ar į tualetą ar į parduotuvę. R. stovėjo virtuvėje, gamino valgyti, kažką pjaustė. V. sėdėjo ant fotelio ir jis sėdėjo ant kito fotelio. D. grįžo, norėjo išgąsdinti R., R. atsisuko ir toliau, nežino kas atsitiko. Atsisuko, pamatė, kad kraujai, D. kažkur išbėgo. Nematė, kad D. sėdėjo šalia V. Jis pats sėdėjo ant kito fotelio, V. ant kito. Nematė, kad D. sėdėtų ant fotelio. Mano, kad R. netyčia sužalojo D. Žmogus gamino valgyti, nieko negalvodamas ir netyčia jį išgąsdino, jis atsisuko ir taip gavosi. Antro dūrio peiliu, nematė. Iš išgąsčio įdūrė, jie nesipyko. Kai įdūrė peiliu pirmą kartą nematė, matė, kad kraujai, net nesuprato kas įvyko. Ar R. S. turėjo peilį, nematė, jis nugara stovėjo į jį, buvo jam už nugaros. D. ar parduotuvėje buvo ar tualete, nežino kiek laiko buvo išėjęs. Kol jis buvo išėjęs, jie sėdėjo ir išgėrinėjo. Laiko neskaičiavo. Kol D. nebuvo, R. S. tuo metu gamino maistą. Tiksliai atsimena. Tą dieną buvo išgėręs butelį pas juos, keturiese išgėrė 0,5 l butelį. Tada D. bėgo į parduotuvę, bet iki įvykio nebuvo 2 butelių išgėrę. V. P. nebuvo užėjusi į virtuvę, nematė jos, kad būtų užėjusi. Buvo išgėręs, nestipriai, gal jis į tualetą tuo metu buvo išėjęs. Nežino, neatsimena, kad ji butų užėjusi į virtuvę pasidaryti kavos.
Vadovaujantis BK 276 straipsnio 4 dalimi buvo pagarsinti V. B. parodymai. Parodė, kad 2023 m. balandžio 8 d. dienos metu pradėjo švęsti Šv. Velykas, vartojo alkoholį. Šventė kartu su sugyventiniu R. S., kaimynu R. G., taip pat buvo jų bendras draugas D. S.. Būdami kartu vartojo alkoholį 72 kambaryje, pas R. G.. Toliau švęsdami užsimanė valgyti ir šventė persikėlė į trečiojo aukšto bendrąją virtuvę. Šventė bendroje virtuvėje tęsėsi apie valandą, apie 20.45 val. visi jau buvo stipriai išgėrę, tuo metu jos sugyventinis R. S. prie dujinės viryklės pjaustė salotas su nedideliu virtuviniu peiliu, kurio rankena rudos spalvos, galimai medinė, turinti tarpusavyje du tvirtinimo taškus, R. G. sėdėjo ant fotelio, o tuo metu D. S. iš kažkur parėjo, nežino ar iš tualeto ar iš kambario, ir tuo metu D. S. norėjo pajuokauti ir priėjęs R. S. iš nugaros paėmė jam už peties, o tuo metu iš inercijos atsisukęs sugyventinis R. S. laikydamas peilį rankoje dūrė D. S. į pilvo sritį. Tikslesnių aplinkybių neatsimena, buvo neblaivi. Tada, pamačiusi įvykį išsigando ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tada ji su D. S. ėjo žemyn laiptine, tada D. S. suprato, kad yra ieškomas policijos ir gali būti sulaikytas policijos, todėl pradėjo šalintis iš įvykio vietos, tačiau atvykę policijos pareigūnai sulaikė D. S.. Policijos pareigūnams ir greitajai medicinos pagalbai nurodė visas aplinkybes, D. S. išvežė į ligoninę, o jos sugyventinį sulaikė policijos pareigūnai. Visas įvykis jos supratimu įvyko netyčia, jokių pykčių ar konfliktų nebuvo (t. 2, b. l. 27-30).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsintas bendrojo pagalbos centro protokolas, iš kurio matyti, kad 2023 m. gegužės 9 d. 15.10 val. pradėta apžiūra, 2023 m. gegužės mėn. 10 d. 13.00 val., apžiūra baigta. Apžiūros atlikimo eiga: garso įrašuose moterį - pranešėją įvardija raide „P“, bendrojo pagalbos centro operatorę - įvardija „BPC“, greitosios med. pagalbos medikę įvardija „M“. 1. Garso įrašas, pažymėtas 2023_04_08_ 20-42-54-37066437264, 309 KB, trukmė 00.01.45: BPC: 112 klausau; P: labas vakaras, galima greičiau (duomenys neskelbtini)?!; BPC: miestas ?; P: su peiliu blet dūrė į pilvą!; BPC: (duomenys neskelbtini)?; P: (duomenys neskelbtini), greičiau prašau!; BPC: gerai palaukite, durų kodas yra laiptinėje?; P: nėra nėra nėra, vaikas apačioj pasitiks!; BPC: o dabar kas čia nutiko?; P: karočė prigėrė susipjovė du vyrai!; BPC: kas čia, kas čia, kaimynas, vyras?; P: su peiliu dūrė. Jo jo, sugyventinis; BPC: Jūsų sugyventinis, taip?; P: nu koks skirtumas ar greitoji galima?!; BPC: sakykite kas nutiko? Tas sugyventinis ką padarė?; P: susimušė dėl manęs, karočė!; BPC: su kuo susimušė?; P: gėrė kartu, susimušė, vienas pasiėmė peilį!; BPC: ar su vienu žmogum? Ar su keliais susimušė?; P: su vienu, pasiėmė peilį!; BPC: pasiėmė peilį ir ką padarė?; P: įdūrė, ten kraujas bėga!; BPC: kam įdūrė? Vyriškiui?; P: jo!; BPC: kur įdūrė? Į kurią vietą?; P: greičiau galima!; BPC: kur dūrė, į kurią vietą? Į širdį?; P: į pilvą!; BPC: į pilvą? Kraujuoja, su sąmone?; P: jo!; BPC: kraujuoja taip; P: jo; BPC: kokio amžiaus nukentėjęs žmogus maždaug?; P: mano metų, 33-jų!; BPC: 33-jų metų. Dabar kur ten bute viskas yra?; P: ne ne, bendrose patalpose!; BPC: tai laiptinėj? Kur esate?; P: jo; BPC: Bute esat ar laiptinėje?; P: bendrose patalpose!; BPC: tai laiptinėje, bute? Kur laukiate?; P: debile, jam kraujas bėga, apie ką Jūs kalbat, blet!; BPC: man klausimas yra - kur laukiate? Bute ar laiptinėje? Kur?; P: trečias aukštas!; BPC: gerai, sakykit Jūsų vardas, pavardė?; P: V.; BPC: pavardė Jūsų?; P: B.; BPC: o dabar kur tas vyras su peiliu yra?; P: virtuvėje, bendro naudojimo patalpose!; BPC: ar ten daugiau žmonių yra?; P: ne; BPC: laukit prašau pareigūnų ir medikų; P: galim greičiau!. Garso įrašas, pažymėtas 2023_04J)8_ 20-47-12-37066437264, 49,7 KB, trukmė 00.00.16. P: aš jums tuoj pati, nori susivartyt? P: (nesuprantamai) galima?; BPC: kas atsitiko sakykit?; P: kvietėm, su peiliu padūrę žmogų (girdisi vyriškas balsas: ne ne); BPC: taip, jūs prieš 2 minutes skambinot. Laukite, yra informuota. 3. Garso įrašas, pažymėtas 2023_04_08_ 20-49-39-37066437264, 289 KB, trukmė 00.01.38. P: niekus nereikia eiti; BPC: 112; P: pirmą pagalbą suteiks ir viskas. Kur tu eini?; BPC: 112 klausome; P: galima greitąją greičiau?; BPC: (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini)?; P: mes apačioje, mes laukiam, su peiliu dūrė, su peiliu dūrė!; BPC: greitoji informuota. Ar pablogėjo vyriškiui?; P: jo, pablogėjo!; BPC: ar pablogėjo vyriškiui?; P: aišku (girdisi verksmas); BPC: sąmoningas jis yra?; P: jo (girdisi verksmas); BPC: taip, ramiai, ponia, kalbėkit ramiai, aš nesuprantu. Sąmoningas?; P: jo, bet (girdisi verksmas); BPC: ar pablogėjo vyrui?; P: ateik čia!; BPC: nepadėkit ragelio, sujungsiu. Girdisi telefono perjungimo garsas „Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas; P: ateik čia sakau! Girdisi telefono perjungimo garsas „Nepadėkite ragelio, vyksta jungimas“. M: greitoji pagalba; P: labas vakaras, galima greičiau; M: kokiu adresu?; P: (duomenys neskelbtini); M: išvyko greitoji, jau netoli Jūsų yra; P: gerai, ateik čia!; M: ar ten tas vyras vaikšto?; P: jo!; M: vaikšto vyras?; P: jo, su peiliu j pilvą durtą!; M: tai būtų geriau; P: va policija, va policija, blet ateik čia sakau!; M: ar Jūs mane girdit?; P: galit sulaikyti (nesuprantamai) blet, su peiliu padurtas į pilvą!; M: Jūs čia man sakot?; Pįprašau, jo!; M: ar Jūs čia man sakėt? Ar Jūs mane girdit? (t. 1, b. l. 58-63).
Iš 2023 m. balandžio 8 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad pranešama apie tai, kad 2023 m. balandžio 8 d., apie 20.45 val. (duomenys neskelbtini) išgertuvių metu, kilusio žodinio konflikto metu, R. S. peiliu dūrė D. S. M. į pilvą (t. 1, b. l. 1-6).
Iš 2023 m. balandžio 8 d. policijos specialisto E. O. tarnybinio pranešimo dėl nusikaltimo matyti, kad 2023 m. balandžio 8 d. buvo gautas pranešimas iš Klaipėdos OVS, ROIK: (duomenys neskelbtini), kad pranešėjos sugyventinis susimušė su pažįstamu, pasiėmė į peilį ir dūrė į pilvą, pažįstamam kraujuoja (33 metų). Sugyventinis bendroje virtuvėje. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėja V. B., kuri paaiškino, jog šios sugyventinis R. S., su peiliu sužalojo jos pažįstamą D. S. M., bendro naudojimo patalpose - virtuvėje. S. M. iš bendro naudojimo patalpų pasišalino, tačiau R. S. pasiliko bendro naudojimo patalpose. Užėjus į bendro naudojimo patalpas, asmuo R. S. sėdėjo ant fotelio. V. B. nurodė, kad būtent R. S., kuris sėdi ant fotelio ir sužalojo peiliu asmenį. Aiškinantis aplinkybes įvykio vietoje buvo rastas peilis su rausvos spalvos dėmėmis, galimai kraujo (t. 1, b. l. 11-12).
Iš 2023 m. balandžio 12 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), penkių aukštų gyvenamojo namo trečiame aukšte, esančioje bendro naudojimo virtuvėje. Virtuvėje ant grindų, tarp viryklės ir kriauklės yra matomi galimai kraujo lašai. Paimtas biologinių pėdsakų ėminys Nr. 1, kuris įdėtas į voką Nr. 15141. Ant viryklės padėtas peilis su medine rankena. Ant peilio geležtės yra galimai kraujo pėdsakai. Peilis pažymėtas Nr. 1 ir įdėtas į dėžę, pažymėtą Nr. 15142 (t. 1, b. l. 29-31, 32-38).
Iš 2023 m. liepos 24 d. specialisto išvados matyti, kad: 1. Ant tirti patekto peilio, paimto 2023 m. balandžio 9 d., apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta dviejų asmenų, vyrų, susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 1), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso mėg. Nr. 1 rastas žmogaus kraujas; žmogaus kraujo nerasta, rasta žmogaus biologinių pėdsakų (pažymėta mėg. Nr. 2), netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono su nuoplova, padaryta 2023 m. balandžio 9 d. apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), rasta dviejų asmenų, vyrų, susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš jų ir žmogaus kraujo (pažymėta mėg. Nr. 3), tinkamų abiejų asmenų tapatybei nustatyti tiriant DNR, tačiau negalima atsakyti, kam priklauso mėg. Nr. 3 rastas žmogaus kraujas. 2. Ant peilio (mėg. Nr. 1) ir tampono (mėg. Nr. 3) rastų susimaišiusių, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų dviejų vyrų biologinių pėdsakų genotipai sutampa su R. S. ir D. S. M. genotipais (t. 1, b. l. 44-48).
2023 m. liepos 4 d. specialisto išvada patvirtina, kad rankų pėdsakai, ant tirti pateikto objekto, peilio, rasto ir paimto 2023 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), netinkami asmeniui identifikuoti. Todėl atsakyti ar rankų pėdsakai yra palikti D. S. M., R. S. nėra galimybės (t. 1, b. l. 49-52).
2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas perduoti daiktus saugojimui į daiktų saugojimo sandėlį patvirtina, kad daiktai turintys reikšmės tyrimui ir lyginamieji pavyzdžiai: 1. Biologiniai pėdsakai; 2. Peilis; 3. R. S. biologiniai (seilių) mėginiai spec. konteineryje ir voke; 4. D. S. M. biologiniai (seilių) mėginiai spec. konteineryje ir voke; 5. Daktiloskopinės kortelės su R. S. ir D. S. M. rankų atspaudais perduoti saugojimui į Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlį (t. 1, b. l. 68-69, 70).
2023 m. gegužės 9 d. – 2023 m. gegužės 10 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas VšĮ Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2023 m. balandžio 8 d., 20.47 ir 20.49 informacinėje sistemoje užfiksuoti garso įrašai, atsiųsti el. paštu. Garso įraše girdimas pranešėjos V. B. pokalbis su bendrojo pagalbos centro operatore, jog dėl jos susimušė du vyrai, peiliu dūrė jos sugyventinis į pilvą kitam vyriškiui (t. 1, b. l. 58-63).
Iš 2023 m. liepos 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai iš įvykio vietos. Iš kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad policijos pareigūnus pasitiko V. B., kuri nuveda į įvykio vietą, kuri yra bendrabutyje, trečio aukšto bendro naudojimo virtuvėje. V. B. nurodo į virtuvėje ant fotelio sėdintį R. V. B. pasako, kad R. S. yra jos sugyventinis bei, kad „tas už peilio“. R. policijos pareigūnai sulaiko, išveda ir pasodina į tarnybinį automobilį. V. B. asmens blaivumo testu nustatomas 1,44 promilės neblaivumas. V. B. įvykio vietoje parodo vietą prie kriauklės ir dujinės viryklės, kur viskas įvyko. Policijos pareigūnai ant spintelės randa peilį, kurį pamačiusi V. B. pasako, kad „turbūt su šituo“. Policijos pareigūnų paklausus V. B. dėl kokių priežasčių įvyko incidentas, V. B. atsako, kad „iš pavydo jo, dėl meilės“, kitam pareigūnui pasako, kad „iš pavydo jo, dėl meilės, pamatė, kad jis apsikabinęs ir padūrė“. Policijos pareigūnai apžiūri kiemus ir pamato vaikiną, kuris atsitupia ir pasako, kad jį padūrė. Vienas iš pareigūnų pasako, kad vaikinui iš pilvo bėga kraujas (t. 1, b. l. 64-67).
2023 m. balandžio 30 d. specialisto išvada Nr. G 384/2023 (03) patvirtina, kad D. S. M. konstatuota: kiauryminis sužalojimas pilvo dešinėje su kepenų pažeidimu, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, pjautinė-durtinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje (aklina). Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių smūginių poveikių duriančiomis - pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu. Sužalojimai padaryti iki patenkant į gydymo įstaigą 2023 m. balandžio 8 d. iki 20.46 val. (GMP kvietimo laikas). Tikėtina, kad D. S. M. sužalojimų patyrimo metu galėjo būti įvairiose kūno padėtyse, labiausi tikėtina vertikalioje arba artimoje jai. Neatmetama tikimybė, kad D. S. M. buvo veidu į užpuoliką, galimai pasisukęs dešiniu šonu į užpuoliką. Po patirtų sužalojimų pilvo ir krūtinės ląstos srityse D. S. M. galėjo atlikti visus savarankiškus veiksmus. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktu, D. S. M. sužalojimai yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. 2023 m. balandžio 8 d. 21.10 val. alkotesterio „Drager“ prietaisu Nr. ARML-0854 nustatytas alkoholio kiekis iškvėptame ore - 4,33 promilės (t. 1, b. l. 125-126).
Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudos registracijos žurnalo išrašas patvirtina, kad 2023 m. balandžio 8 d., 21.45 val., R. S. nustatytas 2,19 promilių neblaivumas (t. 2, b. l. 68-70).
Iš 2023 m. rugsėjo 22 d. charakteristikos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrovė) R. S. charakterizuojamas, kaip kruopštus ir atsakingas darbuotojas bei laiku ir atsakingai atliekantis pavestas pareigas, nekonfliktiškas kolektyve, neturintis drausminių nuobaudų (t. 3, b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas
Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.
Sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju nors jų nenori, nesiekia, tačiau sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-253-693/2017, 2K-244-303/2018. 2K-199-976/2021). Teismų praktikoje apie kaltės turinį sprendžiama ne tik iš nuteistojo parodymų, bet atsižvelgiant į visas padarytos veikos aplinkybes: kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, nusikalstamų veiksmų pobūdį ir intensyvumą, jų nutraukimo priežastis, sužalojimų pobūdį ir laipsnį, kaltininko ir nukentėjusiojo elgesį prieš nusikalstamus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų nutraukimo priežastis ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281/2008, Nr. 2K-469/2007).
Iš teisiamajame posėdyje duotų kaltinamojo R. S. parodymų matyti, kad jis savo kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad atsisukdamas vieną kartą netyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam. Nepripažįsta, kad dūrė antrą kartą. Dūrė nukentėjusiajam atsisukdamas, netyčia, nenorėjo įdurti. Paaiškino, kad nukentėjusysis jį iš nugaros išgąsdino, jam sakė, kad taip norėjo pajuokauti. Kai nukentėjusysis jį iš nugaros pagąsdino, jis atsisukdamas ir įdūrė jam su peiliu, visko neatsimena, nes buvo daug išgėręs. Kaip atsisukdamas nukentėjusiajam įdūrė, nežino, neatsimena. Teismas, tokius kaltinamojo R. S. parodymus vertina kaip jo pasirinktą gynybinę poziciją. Kaltinamojo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Nukentėjusysis D. S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visų įvykio aplinkybių nepamena. Nepamena tiksliai ką kaltinamasis darė prie viryklės, bet jis prie jo priėjo ir paklausė: „ką tu, seniuk“, ar kažką tokio ir jis atsisukdamas, gavosi taip, kad kaltinamasis įdūrė jam su tuo peiliu du kartus. Jokio konflikto su kaltinamuoju neatsimena, tiesiog padūrė ir viskas. Dėl R. S. pagąsdinimo nurodė, kad jo negąsdino, kai kaltinamasis stovėjo prie viryklės, jis priėjo prie jo kažko paklausti, visi buvo draugiškai, nemano, kad galėjo jį išgąsdinti, ant kaltinamojo peties uždėjo dešinę ranką, o kaltinamasis atsisukdamas jam dūrė, tą atsimena. Jo reakcija po dūrio buvo tokia, kad jis atšoko nuo kaltinamojo po pirmo dūrio apie pusę metro, gal metrą, atsitraukė, jis pats nebežinojo ką daryti, ir jam kaltinamasis dūrė dar kartą į pažastį, kaip viskas tiksliai buvo, nežino. Nežino, kodėl jam dūrė antrą kartą. Užkristi ant kaltinamojo, negalėjo. Nežino, ar tai buvo kaltinamojo netyčiniai veiksmai.
Teismo nuomone, pats faktas, kad nukentėjusysis priėjo iš nugaros kaltinamajam ir tokiais savo veiksmais galimai išgąsdino kaltinamąjį, savaime neleidžia teigti, kad pastarasis veikė būtinosios ginties sąlygomis, kadangi norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti asmens veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnio keliamas sąlygas, susijusias su gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. O šiuo atveju byloje surinktų ir ištirtų duomenų visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamojo smurtinį veiksmą sąlygojo pavojingas, realus ir akivaizdus nukentėjusiojo kėsinimas, nukreiptas į jį. Teismo nuomone, susidariusioje situacijoje D. S. M. veiksmas (pagąsdinimas iš nugaros) nebuvo toks pavojingas, kad kaltinamajam būtų reikėję nuo nukentėjusiojo gintis taip agresyviai - peiliu duriant į gyvybiškai svarbią kūno vietą – į pilvą ir krūtinę, kadangi byloje nustatyta, jog įvykio metu D. S. M. nors ir buvo neblaivus, tačiau neturėjo jokio ginklo ar kokio tai kito įrankio, kuriuo pasinaudodamas galėjo padaryti kaltinamajam rimtus sužalojimus. Toks nuteistojo veiksmas neabejotinai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo ir negali būti laikomas būtinąja gintimi, šalinančia jo atsakomybę, o jos nenustačius, negalimas ir būtinosios ginties ribų peržengimas. Taigi, toks kaltinamojo smurtinis veiksmas, nukentėjusiajam padaryto sužalojimo pobūdis rodo, jog R. S. teisei priešingas elgesys buvo tyčinis.
Tiek kaltinamojo R. S., tiek nukentėjusiojo parodymus iš esmės patvirtino ir liudytojas R. G.. Jis nurodė, kad R. S. stovėjo virtuvėje, gamino valgyti, kažką pjaustė. D. S. M. iš kažkur grįžo ir priėjo prie kaltinamojo iš nugaros ir palietė jį, norėjo išgąsdinti, o R. S. atsisuko ir toliau jis nieko nematė, nežino kas atsitiko tik vėliau atsisukęs pamatė kraują. Kai viskas įvyko R. S. gamino valgyti, nieko negalvodamas ir netyčia nukentėjusysis jį išgąsdino, kaltinamasis atsisuko ir taip gavosi. Antro dūrio peiliu nematė. Tokias įvykio aplinkybes patvirtino ir liudytoja V. B., kuri apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. S. buvo prie dujinės viryklės, pjaustė salotas su nedideliu virtuviniu peiliu, kurio rankena rudos spalvos, galimai medinė, turinti tarpusavyje du tvirtinimo taškus, R. G. sėdėjo ant fotelio, o tuo metu D. S. M. iš kažkur parėjo, nežino ar iš tualeto ar iš kambario, ir tuo metu D. S. M. norėjo pajuokauti ir priėjęs R. S. iš nugaros paėmė jam už peties, o tuo metu iš inercijos atsisukęs sugyventinis R. S. laikydamas peilį rankoje dūrė D. S. M. į pilvo sritį. Tikslesnių aplinkybių neatsimena, buvo neblaivi. Tada, pamačiusi įvykį išsigando ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
Abejoti tokiais nukentėjusiojo D. S. M. ir liudytojų R. G. ir V. B. parodymais, nors jie dėl buvusio jų neblaivumo ir neprisimena visų įvykio aplinkybių, teismas neturi pagrindo, nes nukentėjusiojo D. S. M. patirtus sužalojimus, jų mastą, susidarymo mechanizmą patvirtina ir byloje esanti specialisto išvada. Teismas pažymi, jog specialisto išvadoje Nr. G 384/2023 (03) nurodoma, jog D. S. M. konstatuota: kiauryminis sužalojimas pilvo dešinėje su kepenų pažeidimu, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, pjautinė-durtinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje (aklina). Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių smūginių poveikių duriančiomis - pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu, (t. 1, b. l. 125-126). Specialisto išvadoje dėl D. S. M. sužalojimų konstatuota, jog D. S. M. buvo suduoti du smūgiai peiliu, t. y. krūtinės ląstos dešinėje ir pilvo dešinėje su kepenų pažeidimu, kas aiškiai rodo, jog R. S. veiksmai akivaizdžiai buvo tyčiniai, o ne padaryti dėl neatsargumo ar neva iš išgąsčio, todėl teismas atmeta kaltinamojo nurodomą versiją, jog sužalojimas buvo netyčinis, ir nukentėjusiajam peiliu dūrė tik vieną kartą.
Taigi, visi aptarti įrodymai sudaro nuoseklią įrodymų visumą, kuri neleidžia abejoti nukentėjusiojo D. S. M. parodymais, kuriuos patvirtina ir liudytojų R. G. ir V. B. parodymai, jog jis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis buvo sužalotas kaltinamojo R. S. tyčiniais ir neteisėtais veiksmais.
Byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – iš dalies paties kaltinamojo R. S. parodymai teisme, nukentėjusiojo D. S. M. parodymai teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų R. G., V. B. parodymai, tarnybinis pareiškimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, 2023 m. balandžio 30 d. teismo medicinos specialisto išvada Nr. specialisto išvada Nr. G 384/2023 (03) ir joje konstatuoti sužalojimai patvirtina, jog R. S. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sunkiai sužalojo žmogų, t. y. jis, 2023 m. balandžio 8 d., apie 20.45 val., bendro naudojimo virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testu nustatytos 2,19 promilės), išgertuvių metu, tyčia ne mažiau dviejų kartų peiliu dūrė D. S. M. į pilvą ir krūtinę, padarydamas kiauryminį sužalojimą pilvo dešinėje su kepenų pažeidimu, kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje ir pjautinę-durtinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje (akliną), taip sunkiai sutrikdydamas D. S. M. sveikatą. Tokie kaltinamojo R. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.
Dėl iš kaltinimo pašalintų aplinkybių
Aprašant pradinį kaltinimą R. S., buvo nurodyta, kad „jis, 2023 m. balandžio 8 d., apie 20.45 val., bendro naudojimo virtuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (asmens blaivumo testu nustatytos 2,19 promilės), išgertuvių metu, kilusio žodinio konflikto metu, dėl D. S. M. rodomo dėmesio jo gyvenimo draugei V. B., tyčia ne mažiau dviejų kartų peiliu dūrė D. S. M. į pilvą ir krūtinę, padarydamas kiauryminį sužalojimą pilvo dešinėje su kepenų pažeidimu, kraujo susikaupimą pilvaplėvės ertmėje ir pjautinę-durtinę žaizdą krūtinės ląstos dešinėje (akliną), taip sunkiai sutrikdydamas D. S. M. sveikatą”. Nors teisiamojo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai – V. J., A. N., V. K. nurodė, jog įvykis įvyko dėl pavydo, tačiau jie taip pat nurodė, jog paties įvykio nematė, apie jį sužinojo iš pranešėjos V. B. parodymų, kuri buvo neblaivi, kalbėjo nerišliai, buvo sunku ją suprasti, todėl šie liudytojų poilicijos pareigūnų parodymai vertintini kritiškai. Teisiamojo posėdžio metu nei kaltinamasis R. S., nei nukentėjusysis D. S. M., nei liudytojas R. G. nepatvirtino aplinkybės, kad įvykio metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvyko žodinis konfliktas dėl D. S. M. rodomo dėmesio kaltinamojo gyvenimo draugei V. B.. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. S. nurodė, kad nebuvo jokio žodinio konflikto, niekas nesipyko, jokio pavydo nebuvo. Nukentėjusysis D. S. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jokio konflikto su kaltinamuoju neatsimena, prie kaltinamojo draugės nesikabinėjo. Apklausta liudytoja V. P. patvirtino, jog nebuvo pavydo. Apklaustas liudytojas R. G. nurodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis nesipyko, R. S. dūrė iš išgąsčio. Be to, V. B. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kitą dieną po įvykio, patvirtino, jog jokių pykčių nebuvo, konfliktų nebuvo. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo kilęs žodinis konfliktas, dėl D. S. M. rodomo dėmesio R. S. gyvenimo draugei V. B., byloje nėra. Todėl esant nustatytoms aplinkybėms kaltinimas R. S. keistinas – iš kaltinimo šalintina aplinkybė –„išgertuvių metu, kilusio žodinio konflikto metu, dėl D. S. M. rodomo dėmesio jo gyvenimo draugei V. B., tyčia ne mažiau dviejų kartų peiliu dūrė D. S. M. į pilvą ir krūtinę“, paliekant aplinkybę – „<...išgertuvių metu, tyčia ne mažiau dviejų kartų peiliu dūrė D. S. M. į pilvą ir krūtinę...>”.
Dėl bausmės skyrimo
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis R. S. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, nukreiptą į žmogaus sveikatą. Anksčiau jis buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs (t. 2, b. l. 31-41, 42-52). Sprendžiant dėl bausmės rūšies R. S. parinkimo, atsižvelgtina ir į tai, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, bendrovės yra charakterizuojamas teigiamai, kaip kruopštus ir atsakingas darbuotojas bei laiku ir atsakingai atliekantis pavestas pareigas, nekonfliktiškas kolektyve, neturintis drausminių nuobaudų (t. 3, b. l. 26), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, informacijos apie baudų nėra (t. 2, b. l. 53-63), nevedęs, turi nepilnametį vaiką – 15 metų, prisipažino iš dalies padaręs nusikalstamą veiką, tik nesutinka su aplinkybe, kad dūrė nukentėjusiajam tyčia, nurodo, jog dūrė nukentėjusiajam netyčia, sutinka atlyginti jam pareikštą Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį, sutinka iš dalies su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu, teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad gailisi. Visos šios aplinkybės suteikia teismui pagrindo spręsti, kad R. S. suvokia savo elgesio neigiamas pasekmes ir kritiškai jį vertina. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai tikslingiausiai ir veiksmingiausia bus pasiekti R. S. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam paskyrus šio straipsnio sankcijoje nurodytą vienintelę bausmę - terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas straipsnio sankcijoje.
Į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. balandžio 8 d. 20.30 val. iki 2023 m. balandžio 9 d. 13.20 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai (t. 2, b. l. 78-83, 93-95).
Dėl civilinių ieškinių
Šioje byloje nukentėjusysis D. S. M. pareiškė kaltinamajam R. S. civilinį ieškinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 49-50). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusysis D. S. M. pareiškė 30 000 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo tyčinių veiksmų jis buvo sužalotas peiliu, buvo sukeltas pavojus jo gyvybei ir sunkiai sutrikdyta sveikata. Nurodė, kad dėl šio sužalojimo, negali dirbti sunkaus darbo, negali kelti daugiau nei 15-20 kg, po operacijos liko didelis randas, jaučia diskomfortą gulint, miegant, pasilenkiant. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis D. S. M. nurodė, kad balandžio 8 d. buvo išvežtas į ligoninę, buvo ten savaitę. Buvo atlikta operacija. Iki gegužės pradžios buvo ligoninėje. Dėl neturtinė žalos parodė, kad sunkiai miegasi, kepenų pusėje jaučia spaudimą, likęs randas, jaučiasi, negali kelti sunkių svorių, negali dirbti tokio darbo, kokį dirbo anksčiau. Sutiktų su 10 000 - 15 000 Eur civilinio ieškinio atlyginimu. R. S. teisiamojo posėdžio metu su civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies - nurodė, kad jis galėtų atlyginti ne daugiau kaip 10 000 Eur.
Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).
Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo R. S. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam D. S. M. buvo padaryti sužalojimai: kiauryminis sužalojimas pilvo dešinėje su kepenų pažeidimu, kraujo susikaupimas pilvaplėvės ertmėje, pjautinė-durtinė žaizda krūtinės ląstos dešinėje (aklina), kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis veikė tyčia, brutaliai panaudodamas fizinę jėgą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Be patirto fizinio skausmo D. S. M. dėl kaltinamojo R. S. veiksmų patyrė ir dvasinį sukrėtimą, jis jautė stresą, nes negalėjo išeiti iš buto, be to, jo patirta trauma buvo skausminga, ilgalaikė, dėl ko jis jautė skausmą ir nepatogumus. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nepateikė duomenų, kad po sužalojimo sumažėjo jo darbingumas, sumažėjo atlyginimas, pasikeitė darbo funkcijos. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros, atsižvelgiant į prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir D. S. M. priteistina 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisiant nukentėjusiajam 5 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, pusiausvyra tarp R. S. ir D. S. M. teisėtų interesų bus išlaikyta. Toks neturtinės žalos dydis yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams bei esamai teismų praktikai (CK 1.5 straipsniai).
Civilinis ieškovas Klaipėdos teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 2105,94 Eur civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo R. S. priteisti nukentėjusiojo D. S. M. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (t. 1, b. l. 164). Kaltinamasis su šiuo civiliniu ieškiniu sutiko. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 115 straipsnį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nes kaltinamasis R. S. neteisėta veika padarė žalą nukentėjusiojo sveikatai, todėl privalo atlyginti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, išleistas nukentėjusiojo gydymui.
R. S. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintinos pardėjus bausmės vykdymą.
Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktiniai diskai (2 vnt., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - biologiniai pėdsakai, peilis, R. S. biologiniai (seilių) mėginiai spec. konteineryje ir voke, D. S. M. biologiniai (seilių) mėginiai spec. konteineryje ir voke, daktiloskopinės kortelės su R. S. ir D. S. M. rankų atspaudais, perduoti saugojimui į Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. S. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. balandžio 8 d. 20.30 val. iki 2023 m. balandžio 9 d. 13.20 val. (vieną parą), kas atitinka vieną laisvės atėmimo bausmės dieną ir laikyti, kad yra atlikta viena laisvės atėmimo bausmės diena.
Nukentėjusiojo D. S. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti nukentėjusiojo D. S. M. naudai iš kaltinamojo R. S. – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti, kitoje dalyje nukentėjusiojo D. S. M. civilinį ieškinį atmesti.
Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo R. S. civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 2 105,94 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkis eurus 94 centus) turtinei žalai atlyginti.
R. S. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę - panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus (2 vnt.), pridėtus prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – biologinius pėdsakus, peilį, R. S. biologinius (seilių) mėginius, kurie spec. konteineryje ir voke, D. S. M. biologinius (seilių) mėginius, kurie spec. konteineryje ir voke, daktiloskopines korteles su R. S. ir D. S. M. rankų atspaudais, kurie saugomi Klaipėdos AVPK daiktų saugojimo sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.