Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Jolitai Žylienei, Daivai Kokštaitei, Editai Bekerytei, Simonai Peršinai,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) turintis leidimą gyventi Lietuvoje, ukrainietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 149 straipsnio 4 dalyje, teistas:

2009 m. spalio 1 d. Širvintų r. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 mėnesių įpareigojant mokytis, 2010 m. birželio 28 d. Širvintų r. apylinkės teismo nutartimi įpareigojimas pakeistas į pareigą išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (teistumas išnykęs);2014 m. liepos 10 d. Širvintų r. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams ir įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo bei dalyvauti elgesio pataisos programoje (Širvintų r. apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. nutartimi netenkintas Vilniaus apygardos probacijos tarnybos teikimas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S., 2012 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nakties metu, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu su savo seserimi mažamete A. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, liepęs nusirengti mažametei A. S. ir paguldęs šalia, kišo savo varpą mažametei A. S. į burną ir taip oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. S.. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Be to, A. S., 2015 m. birželio 7 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą ir lytiškai santykiauti su savo seserimi mažamete A. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės, bei panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiai priešintis, t. y. A. S. mėginant šaukti ir suduodant ranka jam per veidą, jis ranka uždengė jos burną ir jėga paguldydamas mažametę A. S. į lovą, numovęs kelnes ir apatines kelnaites, kišdamas savo varpą nukentėjusiajai į analinę angą ir liesdamas savo lytiniu organu analinę angą bei makšties prieangį, tenkino savo lytinę aistrą savo lytinio organo fizinio sąlyčio su mažametės A. S. kūnu būdu. Iš karto po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kišdamas savo varpą nukentėjusiajai į makštį, pasikėsino lytiškai santykiauti natūraliu būdu su mažamete A. S. prieš jos valią, t. y. siekė ją išžaginti, tačiau šių nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes mažametei A. S. priešinantis, atstumiant jį kojomis ir prie minėto buto durų iš lauko atėjusiems broliams V. S. ir M. S. beldžiant į duris, mažametei A. S. pavyko išsilaisvinti. Šiais veiksmais, A. S. padarė nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje bei BK 149 straipsnio 4 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Dėl 2015 m. birželio 7 d. seksualinio prievartavimo ir pasikėsinimo išžaginti

Nukentėjusioji ekspertei papasakojo ir tai, kaip atvyko į A. S. namus jos broliai, kaip ji papasakojo jiems apie tai, kas įvyko, ir šis pasakojimas taip pat sutampa su jau aptartais liudytojų A. S., V. S., M. S. ir S. S. parodymais: „Tada broliai atėjo, pastukseno. A. buvo užrakinęs duris. Jisai man davė telefoną, pinigų. Sakė niekam nesakyk. Jisai paskui atėjo į namus. Mama pikta labai ant A. buvo. Jisai pažiūrėjo į mane piktai. Aš, kai bėgau namo, klausė manęs broliai, kas nutiko. Aš sakiau: „išvaryk tuos vaikus, A. ir G., ir tada pasakysiu.“ Prie jų nenorėjau sakyti. V. pasakiau. A. jisai pasakė. Tada V. nuėjo pas mamą, pasakė, kad A. darė su A.. Tada pakvietė policiją“ (t. 1 b. l. 113-114).

Jau aptartus asmenų parodymus ir nurodytus A. S. veiksmus nukentėjusios atžvilgiu patvirtina ir objektyvūs duomenys - rasti spermos pėdsakai nukentėjusiosios makšties prieangyje.

Iš byloje ištirtos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos specialisto išvados Nr. G 1861/15 (01) matyti, kad sekančią dieną po 2015 m. birželio 7 d. vakaro įvykių, tamponėlyje su makšties prieangio turiniu buvo rastas spermos skystis (t. 1, b. l. 67-68). Šiuos pėdsakus pateikus tirti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai, specialisto išvadoje Nr. S 226/15 (01) buvo konstatuota, kad A. S. tampone su makšties turiniu, atlikus Y chromosomos STR lokusų tyrimą, gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis (t. 1, b. l. 76-80). Teisminio nagrinėjimo metu šios išvados aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyje buvo nustatyti prieštaravimai (tyrimui pateiktas tamponėlis su makšties prieangio turiniu, o rezoliucinėje dalyje kalbama apie pėdsakus, rastus makštyje), tačiau pastaruosius pašalino tyrimą atlikusios specialistės Anos Jurėnienės paaiškinimai teisme. Teisiamajame posėdyje ji paaiškino, kad atlikus tyrimą, sperminis skystis ir vyriškas DNR pėdsakas buvo rastas makšties prieangyje, o ne makštyje.

Nukentėjusiosios motina S. S. teisme nurodė, kad po 2015 m. birželio įvykio, grįžus iš sūnaus A. namų jos dukra A. S. nebuvo nei duše, nei tualete, kad iškart važiavo į policiją. Byloje nėra jokių kitų duomenų apie kitų vyrų lytinius santykius ar kitokius kontaktus su nukentėjusiąja, kurių metu mažametės makšties prieangyje galėjo atsirasti spermos pėdsakas. Taigi, vertinant visų aptartų duomenų visumą, teismui nekyla abejonių dėl to, jog nukentėjusiosios makšties prieangyje rastas spermos pėdsakas, kaip ir kiti jau aptarti bei ištirti duomenys, liudija apie nukentėjusiosios ir kitų byloje apklaustų asmenų vieningą pasakojimą dėl A. S. seksualinio pobūdžio veiksmų sesers atžvilgiu.

Kaltinamojo A. S. parodymai apie 2015 m. birželio 7 d. vakaro įvykius ir santykius su nukentėjusiąja, teismo įsitikinimu yra nenuoširdūs, nenuoseklūs ir atmestini kitais surinktais ir jau aptartais įrodymais bei paties kaltinamojo parodymais, duotais ir ikiteisminio tyrimo metu. Teismas pastebi, kad teisiamajame posėdyje kaltinamojo išsakyta pozicija, neigiant savo kaltę bei tvirtinant, kad inkriminuojamų veiksmų negalėjo atlikti, iš esmės skyrėsi nuo parodymų, duotų jį apklausiant įtariamuoju 2016 m. kovo 25 d., todėl, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, tikrinant kaltinamojo parodymus, pastarieji buvo perskaityti ir tiriami. Iš jų matyti, kad kaltinamasis A. S., ikiteisminio tyrimo pabaigoje iš esmės neneigė seksualinio pobūdžių veiksmų savo sesers atžvilgiu - „tada aš ją paguldžiau ant lovos, numoviau jai kelnes ir kelnaites. <...> tada nusimoviau savo kelnes. Išsitraukiau savo lytinį organą <...> aš prie jos lytinių organų prisiliečiau su savo varpa. Kiek prisimenu, aš tris kartus pasitryniau savo lytiniu organu prie jos lytinio organo. Tas veiksmas buvo tik tris kartus <...> aš buvau girtas <...> tada kažkaip supratau, kad blogai elgiuosi ir pasitraukiau nuo savo sesers <...>“. Šie kaltinamojo parodymai akivaizdžiai prieštaravo jo parodymams teisme, todėl teisiamajame posėdyje kaltinamasis jų paaiškinti negalėjo, teigė, nežinantis ar 3 kartus pasitrynė, bet tikrai neprievartavo. Tyrėjai sakė galbūt taip buvo, kad buvo neblaivus ne tik įvykio metu, bet ir apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, todėl bandė sudurti galus. Teismas pastebi, kad apklausiant kaltinamąjį įtariamuoju, dalyvavo jo gynėjas, kuris nei tyrimo metu, nei gindamas kaltinamąjį teisme, nereiškė pretenzijų dėl atliekamos apklausos su tariamai neblaiviu asmeniu. Teismas pastebi ir tai, kad 2016 m. rugpjūčio 9 d. posėdyje kaltinamasis nors ir neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamų veikų, pasisakydamas dėl prokuroro pareikšto civilinio ieškinio, iš esmės nurodė, jog sutiktų dėl 3000 eurų neturtinės žalos priteisimo, taip netiesiogiai pripažindamas, kad žala visgi buvo padaryta. Taigi, dėl visų jau minėtų priežasčių, teismas atmeta kaltinamojo parodymus teisme neigiant savo kaltę ir vertina juos kaip bandymą sušvelninti savo teisinę padėtį bei išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Teismas pastebi, kad byloje, atsižvelgiant į nukentėjusiosios parodymus apie bandymą įkišti lytinį organą į analinę angą ir makštį, į spermos radimo vietą ir specialisto išvadą, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji nepatyrė sužalojimų lytinių organų srityje, negalima pripažinti kaip neabejotinai įrodytos aplinkybės, jog A. S. įkišo savo lytinį organą į nukentėjusiosios analinę angą ir taip tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu. Atsižvelgiant į tai, kad byloje aptartais duomenimis nustatyta, jog A. S. savo lytinę aistrą tenkino ne įkišęs savo lytinį organą į nukentėjusiosios analinę angą, o kišdamas savo lytinį organą į nukentėjusios analinę angą ir ją liesdamas, taip pat liesdamas makšties prieangį, kur rasti spermos pėdsakai, konstatuoja fizinį A. S. lytinio organo sąlytį su nukentėjusiosios analine anga ir makšties prieangiu ir šiuos veiksmus laiko ne lytinės aistros tenkinimu analiniu būdu, o lytinės aistros tenkinimu lytinio organo fizinio sąlyčio su mažametės kūnu būdu. Tokia teismo išvada iš dalies atitinka ir ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo parodymus, kuriuose jis teigė tris kartus pasitrynęs ir savo lytiniu organu palietęs nukentėjusiosios lytinius organus ir kurių teisminio nagrinėjimo metu jis kategoriškai neneigė, teigdamas nežinantis ar taip buvo (t. 2 b. l. 107).

Šioje byloje, atsižvelgiant į kaltinamojo poziciją neigiant jam inkriminuojamas veikas, kaltinamojo kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas tiriant bei įvertinant išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-942/2016). Šioje byloje iš nukentėjusios ir liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusioji priešinosi kaltinamojo veiksmams, bandė rėkti, atstumti kaltinamąjį, priešindamasi trenkė jam per skruostą, bet pastarasis uždengė ranka jai burną, jėga guldė nukentėjusiąją ir pan., taigi panaudodamas fizinį bei psichinį smurtą prieš nukentėjusiąją, pasinaudodamas jos bejėgiškumu dėl mažametystės ir atimdamas galimybę priešintis, siekė tenkinti ir tenkino lytinę aistrą prieš jos valią, taip pat prieš savo mažametės sesers valią siekė lytiškai santykiauti su ja natūraliu būdu, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog A. S., 2015 m. birželio 7 d., apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą ir lytiškai santykiauti su savo seserimi mažamete A. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiai priešintis, t. y. A. S. mėginant šaukti ir suduodant ranka jam per veidą, jis ranka uždengė jos burną ir jėga paguldydamas mažametę A. S. į lovą, numovęs kelnes ir apatines kelnaites, kišdamas savo varpą nukentėjusiajai į analinę angą ir liesdamas savo lytiniu organu analinę angą bei makšties prieangį, tenkino savo lytinę aistrą savo lytinio organo fizinio sąlyčio su mažametės A. S. kūnu būdu. Iš karto po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, kišdamas savo varpą nukentėjusiajai į makštį, pasikėsino lytiškai santykiauti natūraliu būdu su mažamete A. S. prieš jos valią, t. y. siekė ją išžaginti, tačiau šių nusikalstamų veiksmų nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes mažametei A. S. priešinantis, atstumiant jį kojomis ir prie minėto buto durų iš lauko atėjusiems broliams V. S. ir M. S. beldžiant į duris, mažametei A. S. pavyko išsilaisvinti.

Dėl šių veiksmų A. S. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje bei BK 149 straipsnio 4 dalyje pagrįstai, tokia jo veiksmų kvalifikacija yra teisinga.

BK 149 ir 150 straipsniai nustato baudžiamąją atsakomybę už dvi skirtingas nusikalstamas veikas. Pagal BK 149 straipsnį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš jo valią, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle, o pagal BK 150 straipsnį – tas, kas analogišku būdu tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš jo valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Pagal teisminę praktiką, lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu pagal BK 150 straipsnį paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kitos asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. bei taip siekiant patenkinti savo lytinę aistrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 3 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-410-449/2015 ir kt.).

Šios bylos kontekste ir skirtingos veikų baigtumo stadijos kontekste teismas pastebi, kad atsakomybė pagal BK 150 straipsnį dėl seksualinio prievartavimo kyla dėl pačių veiksmų padarymo, nepriklausomai nuo padarinių kilimo. Taigi BK 150 straipsnyje numatytas nusikaltimas yra baigtas nuo lytinės aistros tenkinimo pradžios momento. Byloje nustatyta, kad A. S. stengėsi įkišti savo lytinį organą į nukentėjusiosios analinę angą, kad savo lytiniu organu kišdamas jį į nukentėjusiosios analinę angą lietė analinę angą ir makšties prieangį. Makšties prieangyje rasti spermos pėdsakai, todėl tokie veiksmai laikytini baigtu seksualiniu prievartavimu.

Teismų praktikoje išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose pripažįstama, kad jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, tai keli lytiniai santykiavimai arba lytinės aistros tenkinimai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tačiau asmens, kuris su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą, veikos sudaro nusikaltimų sutaptį ir kvalifikuojamos pagal BK 149 ir 150 straipsnių atitinkamas dalis. Priklausomai nuo to, ar padarytas BK 149 ir 150 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas skiria laiko tarpas ir ar jos padarytos keliomis skirtingomis veikomis, ar viena paskui kitą, padarytos veikos gali sudaryti realiąją arba idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo sudėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-697/2015).

Šioje byloje nustatyta, kad A. S., pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystės bei panaudodamas fizinį smurtą ir atimdamas galimybę nukentėjusiai priešintis, kišdamas savo varpą nukentėjusiajai į analinę angą ir liesdamas savo lytiniu organu analinę angą bei makšties prieangį, tenkino savo lytinę aistrą savo lytinio organo fizinio sąlyčio su mažametės kūnu būdu, o iš karto po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, pasikėsino lytiškai santykiauti natūraliu būdu, kišdamas savo varpą nukentėjusiajai į makštį. Taigi A. S. darė dviejuose skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose įtvirtintas nusikalstamas veikas vieną paskui kitą. Turint omenyje, kad antroji veika nebuvo baigta, veikos kvalifikuotinos pagal BK 150 straipsnio 1 dalį ir BK 22 straipsnio 1 dalį bei 149 straipsnio 1 dalį, t. y. kaip idealioji seksualinio prievartavimo ir pasikėsinimo išžaginti sutaptis (būtent taip kvalifikuojami tokio pobūdžio veiksmai ir kitose bylose, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2015 m. balandžio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-246-697/2015 ir kt.).

Dėl 2012 m. seksualinio prievartavimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmieji duomenys apie kaltinamajam inkriminuojamą seksualinį prievartavimą, įvykdytą tos pačios mažametės A. S. atžvilgiu, tačiau įvykdytą 2012 metais, buvo gauti tik tiriant jau aptartą 2015 m. birželio 7 d. nusikalstamą veiką.

Tokiais duomenimis buvo brolio liudytojo M. S. 2015 m. birželio 8 d. parodymai apie tai, kad prieš kelis metus, bet tikslios datos neprisimena, naktį, kai atsikėlė į tualetą išgirdo einantį televizorių, kuris ėjo už spintos. Ten už spintos tuo metu miegodavo A.. Tame pačiame kambaryje miegodavo R. ir A. bei jis su A. Atsikėlęs A. nerado. Už spintos per televizorių ėjo nešvankus filmas. A. tuo metu buvo neblaivus. Jis išsigando, kaip A. liepė čiulpti A., dar girdėjo kaip sakė, kad daryk taip kaip televizoriuje rodo. Girdėjo kaip A. norėjo jau eiti, bet A. prašė, kad dar truputį pačiulptų. Kai viskas nurimo, jis nuėjo į tualetą. Grįžęs A. jau rado jų lovoje. Kitą dieną ji jam papasakojo, kas nutiko. Jis jai pasakė, kad taip daryti negalima. Nei jis, nei ji to daugiau niekam nepasakojo. Tuo metu A. buvo susipykęs su savo sugyventine. Po tos nakties, jie visi rado po pagalve padėtus saldainius, po vieną, o A. saldainių buvo kur kas daugiau (t. 1, b. l. 121-122). Šiuos parodymus liudytojas M. S. patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu, papildydamas, kad 2012 metais A. gyveno pas juos viename kambaryje, kad tuo metu brolis su savo sugyventine buvo susipykęs, todėl jo lovoje nebuvo sugyventinės ir brolio vaiko. Teigė, kad pamatęs kas vyksta, pasislėpė po antklode, o pasikalbėjęs su sese, sutarė tai laikyti paslaptyje (t. 2 b. l. 102-104, 108).

Teismas, pastebi, kad liudytojas M. S. teisiamajame posėdyje, duodamas parodymus apie 2015 metų įvykius, nurodė, kad tuomet, kai 2015 m. birželio 7 d. sužinojo, jog sesuo A. S. yra pas A. S., jam kilo įtarimas, kad gali būti atsitikę kažkas blogo, todėl nubėgo pas A. S. (t. 3 b. l. 103).

Iš teisiamajame posėdyje duotų liudytojo V. S. parodymų matyti, kad 2015 m. birželio 7 d., jam kartu su broliu M. S. einant ieškoti sesers, broliui M. S. buvo kilęs įtarimas, kad A. S. gali kažką padaryti sesei: „Jis sakė, kad prieš tai kažką matė, o ką nežinau. Jis eidamas pergyveno, kad kažkas gali būti su sese“ (t. 1 b. l. 105). Liudytojas teisme patvirtino ir savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose teigė „Mes minėtą kartą A. ėjom pasiimti iš A. buto todėl, kad bijojom, kad jis A. ko nors nepadarytų seksualiai, mums buvo kilęs toks įtarimas.“ (t. 1 b. l. 120).

Taigi, iš liudytojo M. S. ir juos patvirtinančių bei detalizuojančių bei visiškai sutampančių V. S. parodymų matyti, kad M. S. parodymai apie kaltinamajam inkriminuojamo 2012 metais, tiksliai nenustatytu laiku įvykdytą seksualinį prievartavimą nebuvo M. S. išgalvoti, kad jo ir sesers paslaptis apie 2012 metų įvykius privertė jį jaudintis ir pergyventi vien sužinojus faktą, kad mažametė sesuo yra viena pas brolį A. S. Jo susirūpinimą, o tuo pačiu ir parodymų apie 2012 metų veiką realistiškumą, patvirtina ir tai, kad nepaisant ilgai saugotos paslapties, liudytojas M. S. ją atskleidė broliui V. S. tuomet, kai sužinojo, jog sesuo yra pas A. S.

Vertindamas minėtų liudytojų parodymus, teismas ikiteisminio tyrimo trūkumu laiko tai, kad byloje esant liudytojų M. S. ir V. S. 2015 m. birželio 8 d., t. y. sekančią dieną po įvykio duotiems parodymams, apklausiant nukentėjusiąją A. S. pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2015 m. rugpjūčio 4 d., ji nebuvo apklausta apie liudytojo M. S. nurodytos prieš kelis metus padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Kita vertus, teismas, vertindamas ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, pastebi aiškų nukentėjusiosios jaudulį, uždarumą ir ypatingai sunkią jos apklausą, todėl dėl ekspertizės akte akcentuotos nukentėjusiąją traumuojančio poveikio rizikos nutarė dar kartą jos neapklausti ir vertinant inkriminuojamą veiką, remtis kitais byloje surinktais duomenimis, juolab, kad iš jų galima matyti ir pačios nukentėjusiosios poziciją apie nurodytus įvykius.

Teismas pastebėti, kad analizuojamos veikos kontekste aptartus liudytojų M. S. ir V. S. parodymus patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausta ekspertė D. P., kuri nurodė, jog ekspertinio tyrimo metu, bendraudama su nukentėjusiąja, po to kai nukentėjusioji papasakojo apie tiriamus 2015 m. birželio 7 d. įvykius, matydama byloje esančius duomenis apie nukentėjusiosios brolio M. S. parodymus, be to, kaip ir visada atliekant tokius tyrimus analogiškose bylose, paklausė nukentėjusiosios, ar panaši prievarta nebuvo jos atžvilgiu vartota kada nors anksčiau, o atsakydama į tai, nukentėjusioji papasakojo aplinkybes, kurios pažodžiui pacituotos surašytame ekspertizės akte.

Iš 2015 m. lapkričio 24 d. – 2016 m. sausio 8 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS -151/2015 matyti, kad atliekant nukentėjusiosios tyrimą ji teigė: „Yra buvę, kad A. rodė filmą, kaip vyras su merga darė. Man tada buvo 11 metų. Pas mamą namuose darė. Visi miegojo (paklausta, ką reiškia „daryti“, pradeda judinti vieną ranką, vėliau sako: „kišti pimpalą“). Jis liepė nusirengti kelnes, jis tada pats nusirengė. Paskui jis sakė atsigulti. Nenorėjau gultis. Jis pats mane guldė. Jis prašė jam čiulpti. Čiulpiau. Pinigų davė. Dar tada buvo litais. Jis paguldęs mane buvo, jis čiulpti liepė ir darė mane. Ant jo pilvo tada buvau. Jis iš viso du kartus darė. Šitą ir aną kartą, kur pasakojau. Nepasakojau anksčiau (ima jaudintis, nurausta), nes A. sakė, kad užmuš (t. 1 b. l. 113-114).

Teismas dar kartą nekartoja jau aptartų argumentų apie ekspertės D. P. duotus paaiškinimus dėl nukentėjusios parodymų realistiškumo ir tikrumo bei vertina juos kaip duomenis, visiškai patvirtinančius jau aptartus liudytojų M. S. bei V. S. parodymus ir kaltinamajam inkriminuotą veiką. Teismas kritiškai vertina paties kaltinamojo poziciją dėl šios nusikalstamos veikos, tačiau pastebi, kad kaltinamasis, visiškai neigdamas savo kaltę dėl inkriminuojamos veikos, duodamas parodymus po visų kitų byloje surinktų duomenų tyrimo, kuriuose nebuvo jokios informacijos apie tai, kokią konkrečią dieną buvo padaryta pirmoji nusikalstama veika, inkriminuojama kaip padaryta 2012 metais, nenustatytu metu, kalba apie labai konkrečią dieną „tuo metu aš susipykau su sugyventine ir grįžau pas mamą, atsivežiau saldainių, vyno. Buvo užėjusi E. M., išgėrėme vyno, aš vėliau atsiguliau, įsijungiau televizorių, žiūrėjau TV6 kanalą ir užmigau“. Vis tai, rodo, kad kaltinamojo parodymais teismas remtis negali ir jie yra kaltinamojo gynybos taktika, siekiant išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus.

Taigi teismas šioje situacijoje, nors ir matydamas nedidelį duomenų apie tiriamą nusikalstamą veiką kiekį, visgi nesusidūrė su tokio pobūdžio bylose dažna situacija, kuri kartais vadinama „x žodžiai prieš pareiškėjos žodžius“, kai byloje yra tik nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymai. Teismas šioje byloje įvertino nusikalstamos veikos tiesioginio liudytojo M. S. parodymus, kurie, atkreiptinas dėmesys, buvo duoti prieš nukentėjusiosios parodymus, šio liudytojo parodymus patvirtinančius V. S. parodymus ir itin svarbius ekspertės paaiškinimus, kuriuose atsispindi tiek jai papasakota nukentėjusiosios pozicija, tiek pagrindas nukentėjusiosios žodžius vertinti kaip atitinkančius tikrovę ir neišgalvotus.

Kaltinamasis siekė tenkinti ir tenkino lytinę aistrą prieš mažametės sesers valią, jai dėl mažametystės ir jos raidos negebant priešintis brolio valiai, suprantant tokių veiksmų prievartinį pobūdį, aiškiai žinant sesers mažametystės faktą ir norint taip veikti, t. y. veikiant tiesiogine tyčia.

Remdamasis šiais duomenimis, teismas konstatuoja, kad A. S., 2012 metais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nakties metu, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą tenkinti savo lytinę aistrą su savo seserimi mažamete A. S., gim. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl jos mažametystė, liepęs nusirengti mažametei A. S. ir paguldęs šalia, kišo savo varpą mažametei A. S. į burną, taip oraliniu būdu tenkino savo lytinę aistrą su mažamete A. S.. Šiais veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Teismas pastebi, kad šioje kaltinimo dalyje kaltinamajam buvo inkriminuotas ne tik konstatuotas lytinės aistros tenkinimas oraliniu būdu, bet ir analiniu būdu. Teismas konstatuoja, kad tokiu būdu pasireiškusi seksualinė prievarta nukentėjusiosios atžvilgiu byloje nėra įrodyta. Priešingai nei inkriminuota, liudytojas M. S. nurodė tik apie oralinį lytinės aistros tenkinimą ir girdėtus kaltinamojo žodžius prašant čiulpti jo lytinį organą, o pati nukentėjusioji, atliekant jos ekspertinį tyrimą, paklausta apie ankstesnę prievartą jos atžvilgiu taip pat kalbėjo iš esmės tik apie čiulpimo veiksmus ir oralinį lytinės aistros tenkinimą. Teismas pastebi, kad apie analinį lytinės aistros tenkinimą nukentėjusioji ekspertei užsiminė tik apibendrindama abu prievartos atvejus, ir tik paminėdama, kad pirmą kartą lytinė aistra buvo tenkinama analiniu būdu, o antrą kartą - analiniu ir natūraliu būdu. Tokios nukentėjusiosios apibendrintai išreikštos pozicijos teismas negali vertinti kaip pakankamos kaltinamojo kaltei konstatuoti.

Ši veika, atsižvelgiant į šiame nuosprendyje jau aptartus BK 150 straipsnyje numatytos veikos požymių aiškinimo teismų praktikoje aspektus, tinkamai kvalifikuota pagal BK 150 straipsnio 4 dalį.

Bausmės skyrimas

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Spręsdamas kaltinamajam skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad A. S. padarė kelias labai pavojingas nusikalstamas veikas, numatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje (dvi veikos) ir BK 22 straipsnio 1 dalyje bei BK 149 straipsnio 4 dalyje. Dvi tiesiogine tyčia padarytos nusikalstamos veikos yra baigtos, BK 149 straipsnyje numatyta veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau ji padaryta esant idealiai sutapčiai su BK 150 straipsnyje 4 dalyje numatyta veika. Nusikalstamos veikos padarytos mažametės mergaitės, be to, sesers atžvilgiu.

Už šias veikas įstatymas numato itin griežtas ir tik laisvės atėmimo bausmės: už BK 150 straipsnyje 4 dalyje numatytos veikos padarymą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimas nuo trejų iki trylikos metų (vidurkis – 8 metai); už BK 149 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos padarymą - laisvės atėmimas nuo penkerių iki penkiolikos metų (vidurkis – 10 metų).

Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės kaltinamasis neginčijo, priešingai teigė buvęs neblaivus, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos itin pavojingiems kaltinamojo veiksmams sesers atžvilgiu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, kad kaltinamasis praeityje yra teistas du kartus, ne kartą baustas administracine tvarka. Abu teistumai yra už smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, kurias kaltinamasis padarė būdamas neblaivus. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad jis dažnai piktnaudžiauja alkoholiu, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę. Iš teismo nuosprendžių matyti, kad skiriamos bausmės - pradžioje laisvės apribojimas, vėliau laisvės atėmimas - buvo griežtinamos, tačiau nepaisant to, kad teismas 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžiu išreiškė pasitikėjimą kaltinamuoju, neskirdamas jam realios laisvės atėmimo bausmės, ir 2015 m. kovo 23 d. nutartimi netenkindamas probacijos tarnybos prašymo dėl vykdymo atidėjimo panaikino dėl nevykdomų įpareigojimų, toliau darė nusikalstamas veikas, tuo išreikšdamas savo abejingą požiūrį teisei, visuomenei ir atskiriems jos nariams, turintiems interesą gyventi saugioje visuomenėje. Seksualinio pobūdžio veiksmus mažametės sesers atžvilgiu jis atliko suvokdamas savo pavojingos veikos pobūdį, žinodamas apie nukentėjusiosios mažametystę. Jo paskatos buvo itin žemos, siekė seksualiai pasitenkinti, pasinaudodamas mažametės sesers bejėgiška būkle. Taigi, atsižvelgus į nusikaltimo padarymo aplinkybes, neigiamai nuteistojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, įvertinus nusikaltimo ir nuteistojo pavojingumą visuomenei, teismas mano, kad kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė. Spręsdamas dėl jos dydžio, teismas pastebi, kad šioje situacijoje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena sunkinanti aplinkybė, nepaisant to, prokuroras teismui siūlė skirti ne griežtesnes, o švelnesnes bausmes nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos.

Šia prasme teismas iš esmės sutinka su prokuroro pasiūlymu skirti nuteistajam šiek tiek švelnesnes bausmes nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Kita vertus, teismas pastebi, kad pirmoji, t. y. 2012 m. padaryta ir pagal BK 150 straipsnio 4 dalį kvalifikuota veika neturėtų būti vertinama taip pat kaip vėliau, t. y. 2015 m. birželio 7 d. padarytos veikos. Nors savo objektyviais veiksmais pirmoji veika nėra aiškiai mažiau pavojinga, visgi ji padaryta anksčiau ir, priešingai nei 2015 m. birželio 7 d. veikos, nebuvo padaryta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

Atsižvelgiant į visa tai, kaltinamajam pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už 2012 metų nusikalstamą veiką, skirtina 6 metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir pagal BK 22 straipsnio ir BK 149 straipsnio 4 dalį už 2015 m. birželio 7 d. nusikalstamas veikas, skirtinos 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Tokios bausmės atitinka kitose panašaus pobūdžio bylose skiriamas bausmes ir nėra per griežtos (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-674-628/2015).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis, bausmės, paskirtos pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 22 straipsnio bei BK 149 straipsnio 4 dalį už 2015 m. birželio 7 d. nusikalstamas veikas, subendrintinos apėmimo būdu, kaip padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Prie šios bausmės iš dalies pridėtina bausmė, paskirta pagal BK 150 straipsnio 4 dalį už 2012 metais padarytą nusikalstamą veiką (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 6 dalys).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. S. buvo teistas 2014 m. liepos 10 d. Širvintų r. apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams, kad nepasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, t. y. 2015 m. birželio 7 d., jis padarė naujas nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, siekiant užtikrinti teisingos bausmės paskyrimą, teismas privalo paskyręs bausmę už naujas nusikalstamas veikas subendrinti ją su paskirta, tačiau neatlikta bausme. Šiuo atveju prie griežtesnės bausmės pridėtina dalis paskirtos, tačiau neatliktos, bausmės dalis (BK 64 straipsnio 1, 3 dalys).

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį nukentėjusiosios interesais pateikė prokuroras, prašydamas priteisti nukentėjusiajai 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Vadovaujantis BPK 117 straipsnio nuostatomis, prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos mažamečio asmens, kaltinamojo sesers atžvilgiu. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, kuri yra ne tik nukentėjusiosios, bet ir kaltinamojo motina, nepateikė civilinio ieškinio, todėl prokuroro ieškinys dėl savo interesų byloje ginti negalinčios nukentėjusiosios patirtos žalos atlyginimo yra nagrinėtinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata, seksualinio apsisprendimo laisvė ir neliečiamumas yra vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes.

Byloje nustatyta, kad nukentėjusiosios atžvilgiu padaryta ne viena, o kelios skirtingu laikotarpiu padarytos nusikalstamos veikus. Nors kaltinamojo veiksmai dėl jau išdėstytų argumentų kvalifikuoti kaip du baigti seksualiniai prievartavimai ir pasikėsinimas išžaginti, sprendžiant nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo klausimą, konstatuotina, kad nukentėjusiosios atžvilgiu seksualinė prievarta buvo vykdyta du kartus. Vieną kartą 2012 metais, t. y. nukentėjusiajai esant tik 11 metų amžiaus (nors byloje tikslus nusikalstamos veikos laikas nenustatytas, būtent tokį savo amžių nusikalstamos veikos padarymo metu nurodė nukentėjusioji, atliekant jos ekspertinį tyrimą (2015 m. lapkričio 24 d. – 2016 m. sausio 8 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 103MS -151/2015 9 puslapis (t. 1 b. l. 114)) ir vieną kartą 2015 m. birželio 7 d., kai nukentėjusiajai iki 14 metų amžiaus buvo likę keli mėnesiai. Kartu pastebėtina, kad nukentėjusioji, kaip nustatyta byloje, yra sutrikusio intelekto ir pagal savo socialinę brandą atitiko dar mažesnį amžių.

Taigi ypatingai įžūlūs ir grubiai asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą pažeidžiantys veiksmai buvo įvykdyti mažametės mergaitės atžvilgiu, be to, tą padarė jos pasitikėjimą turėjęs artimas šeimos narys – vyresnis brolis.

Teismas sutinka su civiliniame ieškinyje nurodytais argumentais dėl patirtos neturtinės žalos turinio. Jis pagrįstas ne subjektyviu samprotavimu, o byloje esančiu nukentėjusiosios ekspertiniu tyrimu, kuriame konstatuota, kad „remiantis klinikiniu nukentėjusiosios stebėjimu bei vertinimu galima daryti išvadą, jog byloje nagrinėjamus įvykius tiriamoji išgyvena kaip besitęsiančius stresogeninius įvykius (patirtą seksualinę prievartą). Byloje nagrinėjamas įvykis tiriamąją A. S. paveikė psichotraumuojančiai, ir neigiamas poveikis jos būsenai išlieka iki šiol dar ir dėl antrinio traumavimo, kurį sukelia įtariamojo buvimas netoliese, mamos kaip suaugusiojo nepalaikymas <...> šiuo metu A. S. konstatuojama kitos reakcijos į stiprų stresą F 43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradę dėl šių byloje nagrinėjamų įvykių bei lengvas protinis atsilikimas F70.0“ (2015 m. lapkričio 24 d. – 2016 m. sausio 8 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS -151/2015 (t. 1 b. l. 114)).

Teismui nekyla jokių abejonių, kad byloje nustatytais prievarta atliktais veiksmais mažametė patyrė žalą, kurią dėl savo mažametystės gali sunkiai suprasti ir vertinti, bet kuri tuo pačiu gali padaryti itin didelę žalą vaiko psichologinei būklei, tolimesniam jo vystymuisi ir raidai. Nukentėjusiosios asmenybė dar tik formuojasi, ji yra lengvai pažeidžiama, tokio pobūdžio veiksmai, kaip pripažįstama panašaus pobūdžio bylose, gali turėti ilgalaikį poveikį mažamečio asmenybės formavimuisi bei santykiams su priešingos lyties asmenimis.

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į jau minėtas aplinkybes, bet ir kaltinamojo turtinę padėtį, darbinę veiklą ir turimus įsipareigojimus (kaltinamojo pajamos nėra stabilios, dirba atsitiktinius darbus, turi įpareigojimą dėl vaiko išlaikymo ir susidariusią skolą tiek dėl išlaikymo, tiek dėl paskirtų baudų). Kaltinamojo turtinės padėties kriterijai nors ir nėra lemiami sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, visgi yra svarbūs, nes neturtinės žalos dydis neturi būti toks, kurį atlyginti būtų labai sunku arba net neįmanoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 13 d. nuosprendis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1A-66/2013).

Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas negali nepaisyti ir teismų praktikos, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimus panašiose bylose. Šiuo aspektu teismas pastebi, kad prašoma priteisti suma paprastai priteisiama esant gerokai didesniam panašių nusikalstamų veikų skaičiui (pvz. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-20-581/2016), o kelių ar pavienių nusikalstamų veikų atveju paprastai yra mažesnis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nuosprendis, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-674-628/2015; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-73-719/2013).

Taigi, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltininko turtinę padėtį ir teismų precedentus panašaus pobūdžio bylose, civilinis ieškinys mažintinas ¼ dalimi, priteisiant nukentėjusiosios naudai 7500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl kitų klausimų

Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 punkte numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 m. sausio 1 d.). Taigi, nors nuo 2014 m. sausio 1 d. baudžiamojo proceso įstatyme ir yra įtvirtinta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, tačiau tokios įstatymo nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai. Šioje byloje tiek ikiteisminio tyrimo stadijoje, tiek teisme buvo nuspręsta, kad įtariamajam, o vėliau kaltinamajam, gynėjas yra būtinas nepaisant jo valios (t. 1 b. l. 124; t. 2 b. l. 58), todėl, jos priteisimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkto ir BPK 44 straipsnio 8 dalies kontekste, turint omenyje ir kaltinamajam priteistą žalos atlyginimą, būtų nepagrįstas.

Šioje byloje kaltinamajam buvo paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas. Teismas sprendžia, kad paskirtos kardomosios priemonės, siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą bei užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais) keistinos paskiriant griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą. Tokį sprendimą teismas grindžia tuo, jog buvo įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, už kurį skiriama pakankamai griežta reali laisvės bausmė. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog kaltinamasis ne kartą buvo teistas už smurtinius veiksmus, padarytus piktnaudžiaujant alkoholiu, taip pat ir artimųjų atžvilgiu. Šiuo metu jis gyvena greta mažametės nukentėjusiosios ir byloje apklaustų liudytojų, lankėsi nukentėjusiosios namuose, nepaisant tą draudžiančio įpareigojimo, numatyto nutarime skirti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (apie tai kaltinamasis nurodė, aiškinantis nukentėjusiosios įstatyminės atstovės neatvykimo į teisiamąjį posėdį priežastis, todėl teismas 2016 m. gegužės 25 d. posėdyje priminė kaltinamajam atsakomybę dėl kardomosios priemonės sąlygų pažeidimo ateityje). Atsižvelgiant į tai, teismas mano, jog siekiant sumažinti pasislėpimo nuo nuosprendžio vykdymo riziką ir eliminuoti naujų nusikalstamų veikų, taip pat ir artimųjų atžvilgiu, riziką po jų parodymais grindžiamo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, A. S. paskirtos kardomosios priemonės keistinos į suėmimą. Kitomis kardomosiomis priemonėmis eliminuoti naujų nusikalstamų veikų rizikos teismas nemato galimybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (už 2012 metų nusikalstamą veiką) ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalį (už 2015 m. birželio 7 d. nusikalstamą veiką) ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio ir 149 straipsnio 4 dalį (už 2015 m. birželio 7 d. nusikalstamą veiką) ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo ir sudėjimo būdais bei paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Širvintų r. apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nuosprendžio paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, prie griežtesnės – 7 (septynerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėjus dalį švelnesnės bausmės ir nustatyti subendrintą galutinę bausmę - laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą panaikinti ir paskirti A. S. kardomąją priemonę suėmimą, jos terminą skaičiuojant nuo faktinio sulaikymo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. birželio 8 d. 00⁴⁵ val. iki 17⁵⁷ val. ir suėmime išbūtą laiką vykdant nuosprendį.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. faktinio sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Priteisti iš A. S. nukentėjusiajai A. S. 7500 eurų neturtinei žalai atlyginti ir iki A. S. pilnametystės šių lėšų tvarkytoja paskirti nukentėjusiosios įstatyminę atstovę S. S.;

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- 2 CD laikmenas saugomus prie baudžiamosios bylos palikti saugoti per visą jos saugojimo laikotarpį;

- asmens dokumentą leidimą gyventi Lietuvoje Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti A. S., jį persiunčiant į pataisos namus;

- pledą, vyriškus marškinėlius, saugomus prie bylos (t. 1 b. l. 39-40), nesant prašymų grąžinti, sunaikinti;

- baltos spalvos kelnaites, 2 poros juodos spalvos tamprių kelnių, saugomų prie bylos (t. 1 b. l. 50-51), nesant prašymų grąžinti, sunaikinti;

- sportines kelnes, sportinius marškinėlius, vyriškas trumpikes, beisbolo kepuraitę, vyriškas puskojines saugomas prie bylos (t. 1 b. l. 165-166), nesant prašymų grąžinti, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.