Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. nuteistas pagal BK 150 str. 4 d. laisvės atėmimu 4 metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2014 m. gegužės 26 d. iki 2014 m. gegužės 28 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nuteistas už tai, kad pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios K. K. būkle dėl mažametystės, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą. Šią nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis.

V. K., 2014 m. gegužės 20 d., apie 10 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios K. K., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą, tai yra, ranka glostė per sauskelnes ties jos lytiniais organais, po to užkišęs už sauskelnių ranka glostė jos lytinius organus ir bučiavo ją į lūpas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir V. K. nuteisė pagal BK 150 str. 4 d., todėl nuteistojo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal galiojančią teisminę praktiką tiek nusikalstama veika, numatyta BK 150 str. 4 d., tiek nusikalstama veika, numatyta BK 153 str., kėsinamasi į mažamečio asmens seksualinį neliečiamumą. Lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu pagal BK 150 str. paprastai pasireiškia dirginant ar masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į kitos asmens lytinius organus ar išeinamąją angą, taip pat lytiniu organu liečiant kito žmogaus kūną ir pan. bei taip siekiant patenkinti savo lytinę aistrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-642/2007, 2K-725/2007). Tvirkinamieji veiksmai baudžiamajame įstatyme nėra apibrėžti, nenustatyta, kas sudaro tokių veiksmų turinį. Tvirkinamųjų veiksmų turinį atskleidžia teismų praktikos išaiškinimai, pagal kuriuos mažamečio tvirkinamieji veiksmai pasireiškia demonstruojant mažamečiui lytinius organus, jį nurengiant, glostant vaiko kūną ar jo lytinius organus, taip pat lytiškai santykiaujant ar tenkinant lytinę aistrą mažamečio akivaizdoje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2013, 2K-205/2013, 2K-649/2012). Nusikalstamų veikų, numatytų BK 150 str. 4 d. ir BK 153 str., atskyrimui svarbu tai, kad tvirkinamieji veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi. Nepaisant to, kad BK 150 str. 4 d. numatytas lytinės aistros su mažamečiu tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu sutampa su BK 153 str. numatyto mažamečio tvirkinimo veika tuo aspektu, jog abiem atvejais su mažamečiu atliekami neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai, kurie gali pasireikšti panašia forma, seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal savo pobūdį ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams.

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis V. K., pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios K. K. būkle dėl mažametystės, prieš jos valią tenkino savo lytinę aistrą, t. y. ranka glostė per sauskelnes ties jos lytiniais organais, po to užkišęs už sauskelnių ranka glostė jos lytinius organus ir bučiavo ją į lūpas. Teisėjų kolegija sutinka, kad nuteistojo seksualinio pobūdžio veiksmai, t. y. ranka glostė per sauskelnes ties nukentėjusiosios lytiniais organais, užkišęs ranką už sauskelnių glostė jos lytinius organus ir pabučiavo į lūpas, yra neteisėti, tačiau tokie veiksmai nėra nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 4 d., sudėties požymis. Byloje nėra nustatyta, jog nuteistasis, dirginant ar masturbuojant mažametės nukentėjusiosios lytinius organus, kišant pirštus ar kitokius daiktus į jos lytinius organus ar išeinamąją angą, lytiniu organu liečiant nukentėjusiosios kūną, ar atliko kitokius veiksmus, kurie atitiktų lytinės aistros su mažamete tenkinimą kitokio fizinio sąlyčio būdu. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai, nei lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu, tvirkinimo veiksmai reiškia veiksmus, galinčius sukelti mažamečio lytinį susijaudinimą, tačiau tokie veiksmai yra nesusiję su intervencija į moters lytinius organus ir lytinės aistros tenkinimu su tuo žmogumi. Būtent tokius veiksmus, kurie atitinka tvirkinimo veiksmus, ir atliko nuteistasis nukentėjusiosios mažametės atžvilgiu, todėl nuteistojo neteisėti veiksmai yra nusikaltimo, numatyto BK 153 str., sudėties požymis. Taip pat iš bylos medžiagos matyti ir kiti BK 153 str. nusikaltimo sudėties požymiai, tai – objektas, subjektas, kaltės forma ir rūšis. Minėto nusikaltimo objektas yra jaunesnio asmens negu 16 m. seksualinis neliečiamumas, o šio nusikaltimo subjektas gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 m. amžiaus fizinis asmuo. V. K., gim. (duomenys neskelbtini), ranka glostė per sauskelnes ties K. K., (duomenys neskelbtini), lytiniais organais, po to užkišęs už sauskelnių ranka glostė jos lytinius organus ir bučiavo ją į lūpas. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nors nuteistajam V. K. iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas nuo vaikystės, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu dėl psichikos sutrikimo (lengvo intelekto sutrikimo laipsnio) pilnai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. K., darydamas nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Nėra abejonių, kad nuteistasis suvokė, jog nukentėjusioji K. K. yra mažametė, kadangi pats nuteistasis teisme parodė, jog jis su mažametė K. K. žiūrėjo filmukus, ji buvo su sauskelnėmis ir geltonos spalvos marškinėliais. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, numatytas BK 153 str., laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus nepriklausomai nuo jų poveikio mažamečiui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo V. K. neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai atlikti mažametės K. K. atžvilgiu bei kitos aplinkybės atitinka nusikaltimo, numatyto BK 153 str., o ne nusikaltimo, numatyto BK 150 str. 4 d., sudėties požymius. Todėl nuteistojo V. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Nuteistojo V. K. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 150 str. 4 d. į BK 153 str.

Perkvalifikuojant nuteistojo V. K. nusikalstamą veiką, teisėjų kolegija sprendžia klausimą dėl bausmės skyrimo pagal BK 153 str.

Teismas, skirdamas bausmę, turi vadovautis BK 41 str. nuostatomis dėl bausmės paskirties. BK 54 str. numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 54 str. 2 d. numatyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 str. 1 d. numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. BK 61 str. 2 d. numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Taigi teismas, skirdamas bausmę ir siekdamas tinkamai taikyti baudžiamąjį įstatymą, turi vadovautis BK 41 str., 54 str. ir 61 str. nuostatomis.

Nusikaltimas, numatytas BK 153 str., priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, sankcija numato laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 5 m. Pirmosios instancijos teismas nustatė vieną nuteistojo V. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino visas nusikalstamos veikos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. V. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 153 str., padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimo tikslas ir motyvas nėra aiškūs, nuteistasis nežino, kodėl taip pasielgė. Kaip jau minėta, nusikaltimas laikomas baigtu atlikus tvirkinimo veiksmus, nepriklausomai nuo jų poveikio mažamečiui. Byloje nustatyta, kad V. K. anksčiau teistas, baustas administracine bauda, nedirba, gydytas psichiatrijos ligoninėje, nukentėjusiųjų neatsiprašė, priklausomybės ligų centre neregistruotas. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistajam V. K. iki nusikalstamos veikos padarymo ir nusikalstamos veikos padarymo metu konstatuotas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas nuo vaikystės. Tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat ir šiuo metu, dėl psichikos sutrikimo (lengvo intelekto sutrikimo laipsnio) pilnai galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. yra neįgalus, taip pat apeliacinio proceso metu nuteistojo gynėjas pateikė raštą, kuriame nurodyta, jog nuteistajam nustatytas organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į nusikaltimo, numatyto BK 153 str., pavojingumo laipsnį. Nustatant nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį reikšmės turi ir jau aptartos aplinkybės. Tačiau nusikaltimo pavojingumo laipsnį šioje byloje labiausiai apibūdina kėsinimosi dalykas. Nusikaltimu, numatytu BK 153 str., kėsinamasi į itin pažeidžiamo asmens – vaiko – seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Europos Tarybos konvencijoje dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos nurodyta, kad kiekviena šalis imasi būtinų teisėkūros ar kitų priemonių siekdama užtikrinti, jog už Konvencijoje nurodytus nusikaltimus (seksualiniam vaikų išnaudojimui ir seksualinei prievartai prieš juos) būtų baudžiama taikant veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas atsižvelgiant į nusikaltimų sunkumą. Tokios sankcijos apima su laisvės atėmimu susijusias bausmes. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nukentėjusiajai nusikaltimo padarymo metu buvo tik 2 m., bejėgiškos būklės, todėl neturėjo jokios galimybės nuteistajam pasipriešinti. Šios ir kitos jau aptartos nusikaltimo aplinkybės, teisėjų kolegijos nuomone, parodo išskirtinį šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes, numatytas BK 54 str. 2 d., ir BK 41 str. bei teisingumo principą, nors nusikaltimo BK 153 str. sankcija numato alternatyvias bausmes (laisvės apribojimą arba areštą, arba laisvės atėmimą iki 5 m.), V. K. skiriama laisvės atėmimo bausmė, mažesnė už sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis apeliaciniame skunde išdėstė prašymą jam skirti stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar nuteistasis pakaltinamas, ar galės atlikti teismo paskirtą bausmę. Toks prašymas buvo išreikštas ir Apeliacinio teismo posėdžio metu. Iš Apeliacinio teismo posėdžio protokolo matyti, kad teisėjų kolegija tokį nuteistojo bei jo gynėjo prašymą svarstė ir nutarė atmesti, pažymėdama, jog skirti nuteistajam stacionarią teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę pagrindo nėra. Iš neįgaliojo pažymėjimo, pridėto prie apeliacinio skundo, matyti, kad jis išduotas 2011 m., taip pat iš teismo posėdžio metu pateikto rašto dėl informacijos pateikimo matyti, jog nuteistajam diagnozuotas organinis kliedesinis (panašus į šizofreniją) sutrikimas. Be to, 2014 m. rugsėjo 2-18 d. buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl teisėjų kolegija nutarė nuteistojo V. K. ir jo gynėjo prašymą skirti stacionarinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę atmesti.

Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apelianto argumentai apie BPK 10 str. nuostatų reikalavimų pažeidimą yra atmetami. Pirmosios instancijos teismas nenustatė naujų aplinkybių negu buvo nustatytos kaltinamajame akte. Aprašomoji nuosprendžio dalis susideda iš teismo nustatytų nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymo (nustatomoji dalis) ir įrodymų išdėstymo bei analizės, teismo priimamų sprendimų motyvavimo (motyvuojamoji dalis). Todėl, pirmosios instancijos teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodęs, kad V. K. pirštais lietė ir dirgino nukentėjusiosios lytinius organus, kartu bučiuodamas mažametę, taip jis siekė lytinės aistros patenkinimo, nėra naujos nusikalstamos veikos aplinkybės, jomis nebuvo kaltinamas nuteistasis, todėl pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 22 str. 3 d. ir BPK 10 str. nuostatų reikalavimų.

Teisėjų kolegija taip pat atmeta deklaratyvius nuteistojo V. K. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jam duodant parodymus buvo daromas spaudimas. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino ir gailėjosi, todėl pirmosios instancijos teismas nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p. Todėl nuteistojo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme jam duodant parodymus buvo daromas spaudimas, yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši byla buvo išnagrinėta laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, o priimtas nuosprendis keičiamas tik dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir neteisingai nuteistajam V. K. paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2015 m. sausio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo V. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 150 str. 4 d. į BK 153 str. ir paskirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.