Telšių apylinkės teismo sprendimas, 2-3787-1081/2022

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-10-10
Bylos Nr.: 2-3787-1081/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-29-3-01465-2022-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Vorienė
Ieškovas: R. D.
Atsakovas: M. S.
Advokatai: Liudmila Žiubikienė, Rita Lankutienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2-3787-1081/2022Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01465-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.7; 2.3.5.2.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 10 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Kristina Vorienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Daivai Juškuvienei,dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovei advokatei Liudmilai Žiubikienei,atsakovo atstovei advokatei Ritai Lankutienei,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Nemniasevienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui M. S., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnametės dukros G. S. ir sūnaus V. S. gyvenamąją vietą su ieškove, nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, priteisti nepilnamečių vaikų G. S. ir V. S. išlaikymui iš atsakovo M. S. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur dukrai G. S. ir po 160 Eur sūnui V. S. nuo ieškinio padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymo įsiskolinimą abiem vaikams, kuris sudaro 5 500 Eur (3 300 Eur sūnui ir 2 200 Eur dukrai), ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu M. S. nuo 2011 m. iki 2019 m. balandžio mėnesio pabaigos gyveno kartu pas atsakovo motiną, (duomenys neskelbtini). Kartu gyvenant jiems gimė du vaikai. Nuo 2019 m. balandžio mėnesio pabaigos dėl atsakovo elgesio kartu nebegyvena ir kartu su vaikais išvyko gyventi į Mažeikius, į nuomojamą būstą. Atsakovas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. visiškai nebeskiria išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Ieškovės paskaičiavimais kas mėnesį sūnaus V. S. išlaikymui būtina skirti 363 Eur, o dukros G. S. išlaikymui po 314,50 Eur, detalus paskaičiavimas yra pridėtas prie ieškinio. Ieškovė nuo 2022 m. birželio 16 d. yra bedarbė. Jai išlaikyti vaikus padeda tėvai. Kas mėnesį gauna nedarbo draudimo išmoką – 221,01 Eur ir nuo 2022 m. birželio mėnesio gauna paramą nepilnamečiams vaikams, kuri sudaro 255,76 Eur. Pagal susitarimą su nuomotuoju susimoka tik už butui teikiamas komunalines ir kitas paslaugas, vasaros laikotarpiu apie 40 Eur, žiemą apie 150 Eur. Kadangi atsakovas jau kurį laiką neteikia išlaikymo nepilnamečiams vaikams, ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Taip pat ieškovė prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja ir nurodo, jog leis nepilnamečiams vaikams be apribojimų bendrauti su atsakovu tokia tvarka: 1. Atsakovas M. S. gali nuolat lankyti savo nepilnamečius vaikus, jų gyvenamoje vietoje, mums vaiko tėvams, mob. tel. skambučiais ar žinutėmis, prieš dieną, suderinus vaikų lankymo datą ir laiką. 2. Atsakovui, vaiko tėvui M. S. pageidaujant, jis pasiima abu nepilnamečius vaikus, ar vieną vaiką pas save, į mėnesį vieną kartą savaitgalį, šeštadienį 11.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir grąžina sekmadienį, 13.00 val. į vaikų gyvenamąją vietą, mums nepilnamečių vaikų tėvams, prieš dvi dienas suderinus vaikų tikslią pasiėmimo datą ir laiką. 3. Atsakovo atostogų metu, ar jam pageidaujant bei mums, vaikų tėvams tarpusavyje suderinus iš anksto, prieš savaitę, vaiko tėvas M. S. pasiima nepilnamečius vaikus pas save ilgesniam, dviejų savaičių laikui ir po to gražina vaikus į jų gyvenamąją vietą. 4. Jeigu dėl tam tikrų aplinkybių pvz. pasikeistų vaikų tėvo ar nepilnamečių vaikų bendravimo sąlygos, (pvz. vaiko liga ir pan.), atsakovo pasimatymų su nepilnamečiais vaikais data, laikas ir tiksli bendravimo tvarka, gali keistis ir apie tai aš ieškovė, vaikų motina, mob. tel. skambučiu ar tel. žinute, nedelsiant pranešu vaikų tėvui.

Atsiliepimas

Atsakovas M. S. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad nors ieškovė prašo priteisti vaikams skirtingo dydžio išlaikymą, atsižvelgiant į skirtingą vaikų amžių (V. greit bus 10 metų, o G. jau yra 6 metai), vaikams iš jo priteistinas vienodo dydžio išlaikymas, nes V. išlaidos mokyklai apytikriai atitinka G. išlaidas darželiui, kiekvienam iš jų reikalingi drabužiai, avalynė, higienos reikmenys, sveikatos palaikymo priemonės, vaikai gyvena kartu, neturi kažkokių brangiai kainuojančių specialių poreikių, o be to vienodo dydžio išlaikymą būtų lengviau administruoti. Skaičiuojant vidutiniškai, vieno vaiko išlaikymui yra reikalinga apie 340 Eur suma per mėnesį. Kadangi kiekvienam vaikui yra mokama vaiko išmoka po beveik 128 Eur, todėl jų poreikių tenkinimui yra reikalinga 212 Eur suma, kurią turi skirti abu tėvai, pagal savo galimybes. Atsakovo galimybės skirti vaikams reikiamo dydžio išlaikymą yra ribotos. Jis dėl sunkios kraujagyslių ligos ir sukeltų komplikacijų yra tik 50 proc. darbingas – negali greitai judėti (pažeistos kojų kraujagyslės), kilnoti sunkių daiktų, dirbti intensyvesnio, fizinio darbo. O kitokiam darbui neturi išsilavinimo, gabumų. Todėl neturi galimybės dirbti pavienių, atsitiktinių darbų, iš kurių galėtų gauti nors kokių papildomų pajamų (pvz. nupjauti kam žolę ar suskaldyti malkas). Atsakovas yra bedarbis, nes pagal jo sveikatos būklę, išsilavinimą jam darbo negali pasiūlyti. Atsakovo pajamos yra 155,62 Eur socialinė pašalpa. Jis gyvena motinai G. S. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kuri moka už jo sunaudotą elektrą, nuotekas, atliekų tvarkymą, iš sūnaus nuompinigių neprašo. Paties atsakovo vardu deklaruotame žemės sklype (kurio plotas apie 1,45 ha) jis auginasi daržoves, tai padeda jam išgyventi. Esant sunkiai sveikatos būklei, atsakovas turi lankytis pas gydytojus, turėti išlaidų kelionėms, taip pat pirktis vaistus. Jam reikia užtikrinti būtiniausius savo paties higienos, drabužių, avalynės, maisto poreikius. Norėdamas pradėti vykdyti žemės ūkio verslą, buvo gavęs paskolą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, tačiau netekęs sveikatos verslo pradėti nepajėgė, o skolą reikia grąžinti – pagal sudarytą skolos grąžinimo grafiką kiekvienais metais reikia grąžinti po 85 Eur. Šiuo metu Sodros mokama maksimali Vaiko išlaikymo išmoka yra 82,80 Eur, todėl atsižvelgiant į ateitį, jog ši valstybės mokama suma didės, atsakovas sutinka, kad iš jo vaikų išlaikymui būtų priteista po 90 Eur periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis. Nurodo, kad atsakovui skiriant 90 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui, jiems patiems gaunant po 128 Eur vaiko išmokų, ieškovė iki pilno vaikų poreikių patenkinimo galėtų prisidėti skirdama po 122 Eur. Vaikams gyvenant su mama, jai teikiama ir kitokia valstybės bei savivaldybės parama – kompensacijos už šildymą, nemokami priešpiečiai vaikui mokykloje ir pan. Atsakovas visiškai nesutinka su ieškovės reikalavimu iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. 2020 m. paskelbus karantiną sūnus V. ištisai gyveno pas tėvą, buvo pilnai jo išlaikomas. Vėliau V. pas tėvą praleisdavo visus savaitgalius ir tik darbo dienomis grįždavo pas motiną, nes reikėdavo lankyti mokyklą. Atostogas vėl praleido visas pas tėvą, buvo pilnai jo išlaikomas. Esant tokiai aplinkybei, kai tėvas visą nurodomą skolos susidarymo laikotarpį pilnai išlaikė sūnų, pareiga išlaikyti dukrą tenka motinai. Todėl atsakovas nėra ieškovei skolingas. Atsakovas sutinka su ieškovės reikalavimu, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja. Iki šiol tarp ieškovės ir atsakovo nekilo nesutarimų dėl jo bendravimo su vaikais. Dukra G. mažiau nori bendrauti su tėvu, tai ta ieškovės prašoma nustatyti tvarka labiau tiktų bendravimui su dukra. O sūnus labiau yra prisirišęs prie tėvo, jis labai noriai leidžia pas tėvą visas savo atostogas, visus savaitgalius, pas mamą grįždamas tik darbo dienomis. Kadangi atsakovas yra neįgalus, bedarbis, todėl tvarkoje numatyta sąlyga dėl bendravimo su vaikais jo paties atostogų metu yra perteklinė, nereikalinga. Atsakovas iš esmės sutinka su ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, jeigu ji būtų papildyta sąlyga, kad vaikams pageidaujant, tėvams tarpusavyje susitarus, vaikai su tėvu gali bendrauti bet kada, neribojant to bendravimo trukmės.

Teismo posėdžio metu ieškovė R. D. papildomai paaiškino, kad paaiškėjus aplinkybėms dėl atsakovo sveikatos, norėtų sumažinti ieškinio sumą ir kiekvienam vaikui prašo priteisti išlaikymą po 150 Eur. Kartu su atsakovu gyveno nuo 2011 m., 2012 m. gimė sūnus, po keturių metų gimė dukra. Gyveno atrodo palyginti gerai, tik kad buvo piktnaudžiavimas alkoholiu. Taikstėsi, tikėjosi, kad viskas pasikeis, bet nepasikeitus neiškentė ir 2019 m. balandžio pabaigoje išėjo pas svetimus žmones, kurie priėmė, kol susiras kitą gyvenamą vietą. Kadangi išėjo su dviem vaikais ir buvo sunku, nieko negalėjo pasiimti, nors ir gyveno kartu ir daiktų bendrų buvo. Susitarė, kad vienas vaikas bus pas atsakovą, kol ji susitvarkys tinkamai, kad galėtų pas ją gyventi. Ji įsidarbino, sūnus pradėjo eiti į mokyklą, į kaimą ten autobusiukas veždavo, o ji negalėjo iš darbo išeiti bet kada pasiimti. Tai taip ir susitarė, po išsiskyrimo gal mėnesis buvo panašiai. 2019 m. balandį sūnus lankė priešmokyklinę klasę. Sūnus pas atsakovą gyveno iki 2020 m. rugsėjo 1 d. tuo laikotarpiu sūnumi rūpinosi atsakovas, ji pasiimdavo, nupirkdavo ko reikia, ir gimtadieniui pasiimdavo, ir taip pabūti. Kai dirbo, neturėjo galimybės kiekvieną dieną pasiiminėt, o vaikas ir į mokyklą ėjo. Susiskambindavo dažnai, tik būdavo sunku kalbėti, nes tėtis visada klausėsi ir perimdavo telefoną. Tuo laiku prie dukros išlaikymo atsakovas neprisidėjo. Nuo 2019 m. birželio 1 d. gyveno bute su vienu vaiku, nuo rugsėjo 1 d. su abiem vaikais. Gyvena pas pažįstamų pažįstamus, nuomos mokesčio konkretaus nėra, sakė kai turėsi, tai duok kiek gali, moka už komunalinius visus ir patarnavimus. Vasaros laikotarpiu apie 40 Eur, žiemos apie 150 Eur, bet dabar kai pakilo kainos, vasaros laikotarpiu sumokėjo apie 80 Eur. Klausė vyresniojo vaiko, tai sakė, nori gyventi su ja, paaiškino jam, kad tai, jog gyvens su ja, nereiškia, kad negalės matytis su tėčiu. Didžiausia problema yra ta, kad tėtis dažnai vartoja alkoholį. Nuo to laiko, kai vaikai gyvena kartu su ja, sūnus iš mokyklos važiuodavo autobusiuku savaitgaliais pas tėtį, dukra būdavo su ja. Bijodavo abu vežti, ten ir močiutė yra tai sūnus pas ją nueidavo. O dėl dukters kadangi turi problemų su alkoholiu, siūlė mieste susitikti pasivaikščioti, bet nei karto neatvažiavo. Dėl bendravimo tvarkos, nurodė, jog galima keisti pagal atsakovo galimybes. Dėl bendravimo atostogų metu galima susitarti, reikia tik paskambinti, niekada nedraudė bendrauti. Atsakovas paskambindavo ir klausdavo kada atveši, ji neturi galimybės vežioti labai dažnai vaikų. Didysis su autobusu važiuodavo, o mažosios neįsodinsi ir nepaleisi vienos važiuoti. Ginčų dėl to, kad neleidžia vaikų atostogauti pas tėtį nėra kilę. Būdavo sūnus atostogų metu ir pas ją, ir pas tėtį, daugiau pas ją, pas tėtį mažiau. Sūnus pas tėtį gyveno kol buvo nuotolinis mokymas, nes pas jį kompiuteris yra. Nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. sūnus gyveno pas tėtį apie du mėnesius. Lapkričio mėnesį atsakovui iškvietė vaikų teises, dėl ko nelabai atsimena, lyg jo mama pranešė, kad neatsakingai elgiasi ir po šito pranešimo sūnus grįžo gyventi pas ją. Nuo to laiko sūnus būdavo nuvažiuodavo pas tėtį, bet gyventi negyveno, šią vasarą ilgiausiai savaitę buvo. Tuos du mėnesius kol sūnus gyveno pas tėtį, jis jį ir išlaikė, dukrai išlaikymo tuo laikotarpiu neteikė. Nuo 2020 m. lapkričio atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, tik per vaiko gimtadienį atsakovo mama paskambino ir pasakė, kad praves pinigų, už kuriuos nupirktų telefoną kaip dovaną, telefonas kainavo su viskuo apie 300 Eur. Šiai dienai per mėnesį vaikų išlaikymui išleidžia: sūnui 363 Eur, o dukrai apie 314 Eur. Ji šiuo metu nedirba, padeda mama, šiuo metu yra darbo biržoje, planuoja dirbti ar mokytis, dukra pradės eiti į pirmą klasę, tai reikės susidėlioti laiką. Užimtumo tarnyboje registruota nuo 2022 m. gegužės mėnesio. Prieš tai dirbo. Darbo nepavyksta susirasti dėl laiko, dukra eina į darželį, jis būna iki penkių, o didysis dar kaip ir per mažas kad kartu dviese palikti. Įsidarbinti nepavyksta, nes trūksta įgūdžių, dauguma nori su patirtimi, išsilavinimas vidurinis, 12 klasių. Jos gaunamos pajamos yra: iš Sodros bedarbio pašalpa apie 400 Eur, vaikų pinigai 255 Eur, mama gyvena užsienyje, tai visad padeda. Bendros pajamos šiai dienai yra apie 550 Eur. Per mėnesį išleidžia apie 700 Eur. Vaikai specialiųjų poreikių, kuriems būtų reikalingi vaistai ar specialios priemonės neturi. Per mėnesį vaikų sveikatos priemonėms išleidžia apie 20 Eur kiekvienam, nes vitaminai, vaistai, perka medų, arbatas. Maitinimui sūnui išleidžia apie 120 Eur, dukrai apie 100 Eur, drabužiams apie 25 Eur kiekvienam. Dukra lanko darželį „(duomenys neskelbtini)“, už darželį moka 84,50 Eur. Vaikai papildomų būrelių nelanko, sūnus planuoja eiti į kompiuterių būrelį, laukia pakvietimo. V. mokykloje gauna nemokamą maitinimą. Sūnui mokyklos reikmėms į metus išleidžia 150 Eur, čia įeina ir reikmenys, ir visokie fondai, ir pratybos vien 80 Eur, dar ir sąsiuviniai, ir parkeris. Ieškovui prisidėjus prie vaikų išlaikymo po 150 Eur kiekvienam, ji ir pati galės tokia pat suma prisidėti. Už abu vaikus gauna 255 Eur. Jei atsakovas teiktų išlaikymą kaip nurodyta atsiliepime kiekvienam vaikui po 90 Eur, būtų mažai, nes kainos kyla, dukra pradės eiti į pirmą klasę, tai bus dar daugiau išlaidų. Nurodė, kad tikisi, jog atsakovas pasveiks ir galės dirbti bent kažką ir teikti savo vaikams prašomą išlaikymą. Sveikatos sutrikimų neturi. Jos žiniomis atsakovas turi žemės sklypą, darydavo konservus ir pardavinėdavo, vertėsi žemės ūkio veikla. Iš šių darbų atsakovas uždirbdavo pakankamai, girdavosi, kad nėra kur pinigų dėti, neišeina visų pragerti. Kiek žino, kol gyveno kartu atsakovas yra pusmetį ar metus oficialiai dirbęs, paskui kiek žino, ne. Dar kiek žino butą tam pačiam kaime yra nusipirkęs, bet ant savęs nerašė. Ir pat atsakovas minėjo ir sūnus sakė, kad atsakovas yra nusipirkęs kažkokį automobilį. Pati neturi nei nekilnojamojo turto, nei transporto priemonių. Įsiskolinimą prašys nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. liepos 1 d., iš viso už 20 mėnesių, po 150 Eur. Dukra tėvo nebuvo išlaikoma visai, todėl prašo už 22 mėnesius, po 100 Eur. Jei atsakovas būtų susitaręs geruoju ar po mediacijos ar be jos, nebūtų kreipųsis į teismą. Patikslino, jog sutinka su atsakovo patikslinimais dėl bendravimo tvarkos, svarbu, kad ne mokslo metu, kad netrukdytų vaikams mokytis. Bendrauti su vaikais gali, bet nenori, kad atsakovas lankytųsi vaikų gyvenamoje vietoje, nes nenori, kad vaikai klausytųsi ginčų ir priekaištų. Bet susitikti ir bendrauti gali be jokių apribojimų. Kai sūnus gyveno pas tėvą, buvo žaidimą jam nupirkęs, maisto ten būdavo, nes mama augina gyvūnus. Su močiute dukra telefonu kalba, bet ten nenuveža jos, nes pati nelabai bendrauja su ja. Pernai metais mokykla žiūrėjo atlaidžiau, kad sūnus gali autobusiuku nuvažiuoti iki tėvo, šiemet jau neleidžia, kadangi sūnus gyvena mieste su ja. Per tą laiką kol gyvena atskirai, atsakovas pats tik vieną kartą yra atvažiavęs pasiimti sūnų, dukros kartu neėmė. Sūnus savaitgaliais dažnai būdavo pas tėvą, nes ten būdavo žaidimų kompiuteris ir jis norėdavo žaisti. Tėtis sūnui nelabai rūbus pirkdavo, jei iš savaitgalio grįždavo su nauju rūbu, tai močiutė būdavo nupirkusi. Jei sūnus penktadienį važiuodavo pas tėvą ir iš jo pirmadienį į mokyklą, veždavosi mokyklines priemones, jei norėdavo, paskambindavo ir sekmadienį jį parsiveždavo.

Ieškovės R. D. atstovė advokatė Liudmila Žiubikienė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimai, su atitinkamais šiandien aptartais patikslinimais turėtų būti tenkintinas iš dalies. Pagal ieškovės paskaičiavimus sūnaus išlaikymui per mėnesį skiria 363 Eur, dukros 314,50 Eur. Šiuo metu ieškovė yra Užimtumo tarnyboje, jai vaikus padeda išlaikyti užsienyje dirbanti mama. Iš Sodros kas mėnesį gauna 221 Eur išmoką, todėl šiuo metu ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Vaikų pinigų gauna 255,76 Eur. Ieškinio reikalavimas buvo, kad priteisti iš atsakovo sūnaus išlaikymui 200 Eur ir dukrai 160 Eur. Įstatymas nenumato, kad nebūtų galima priteisti išlaikymą nesusituokusių asmenų ar pasiligojusių asmenų vaikams. Todėl žinodama apie atsakovo sunkią sveikatos būklę, ieškovė mažina išlaikymo, reikalingo vaikams sumą iki 150 Eur kiekvienam vaikui. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad 2020 m. nuo rugsėjo mėnesio iki lapkričio mėnesio sūnus gyveno pas atsakovą, todėl mažintinas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą sūnui, todėl prašys išlaikymo įsiskolinimą sūnui priteisti nuo lapkričio 1 d., t. y. už du mėnesius ir visą tą laiką, kai vaikai gyveno kartu su ieškove ir tėvas jiems jokio išlaikymo neteikė. Sūnui išlaikymo įsiskolinimą dabar prašo priteisti 3 000 Eur, o dukrai 2 200 Eur. Pakoregavus teismo posėdžio metu aptartą tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, prašo nustatyti, kad ieškovė leidžia vaikams be jokių apribojimų bendrauti su vaiko tėvu Mažeikių mieste ar susitarus šalims. Kad tėvas gali pasiimti vaikus bent keletą kartų per mėnesį šalims susitarus. Prašo teismo bendravimo tvarką patikslinti pagal atsakovo nurodytus argumentus.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo M. S. atstovė advokatė Rita Lankutienė papildomai paaiškino, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, tiek, kiek nurodė atsiliepime. Prie išlaikymo sumos pasilieka nurodytos atsiliepime, nes tiek padėtų išlaikymą mokėti valstybė, jis šiuo metu pats visiškai neturi galimybės mokėti. Atsakovo galimybės yra nurodytos atsiliepime. Žiūrint pagal ieškovės reikalavimus nuosekliai, paskaičiavo, kad nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad kiekvieno vaiko išlaikymo paskaičiavimas yra skirtingas, bet turėtų būti visapusiškai sunku atskirti vaikų poreikius, kurio didesni, kurio mažesni. Nors vaikų išlaikymo poreikiai kažkiek skiriasi, patogu būtų, kad išlaikymo suma būtų vienoda, todėl suskaičiavo, kad pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus, kiekvieno vaiko poreikiams reikia apie 340 Eur per mėnesį. Kadangi vaiko išmoka sudaro kiekvienam vaikui po 128 Eur, yra reikalinga papildomai 212 Eur iki pilnų vaiko poreikių patenkinimo. Kaip nurodo atsiliepime, atsakovas yra 50 procentų nedarbingas, jam yra mokama 155 Eur socialinė pašalpa, savo turto turi tik 1,45 ha žemės, kuris yra prie mamos gyvenamojo sklypo, kuriame gyvena su mama. Kadangi jis turi sveikatos problemų su kojomis, sunkiai juda, tai dirbti su tokia sveikatos būkle jo niekas negali priimti. O savo namuose neskubėdamas, kiek gali, tiek juda, auginasi daržoves, apie namus tvarkosi buitinius darbus. Į miestą neatvažiuoja, nes yra pinigų stygius, gauna išmoką, tačiau nemažai pinigų reikia sveikatai, vaistams ir važiavimui pas daktarus. Atsakovo atstovė nurodė, kad jam paaiškino, jog jei jis negali šiuo metu pats išlaikyti vaikų, yra speciali vaiko išlaikymo išmoka, kurią moka vietoj tėčio, jei jis negali mokėti priteisto išlaikymo. Tačiau išlaikymas niekada nebus mokamas didesnis nei yra priteistas, ir nei valstybė sau gali leisti maksimalią sumą. Šiuo metu Sodra gali leisti mokėti 82 Eur su centais, atsižvelgiant į tai, kad ši suma didės, atsakovas sutinka, kad iš jo būtų priteista po 90 Eur. Atsakovas supranta, kad valstybei už jį sumokėjus vaikams, nors vaikai ir bus pilnamečiai, jis liks skolingas. Jei būtų priteista dar didesnė suma ji būtų beprasmiška, nes Sodra didesnės sumos nemokės, o išieškoti skolos nebus iš ko. Šiuo metu atsakovą yra ištikęs insultas, jis yra suparaližuotas, žvilgsnis fiksuotas į vieną pusę, kalba nerišli. Atsakovas ko gero pilno išlaikymo jau nebeturės galimybių teikti. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nurodė, jog netikslinga jį priteisti atsiliepime nurodytais motyvais. Tėvas nėra piktybiškai nusiteikęs neišlaikyti savo vaikų, kiek galėjo, tiek padėjo tiek jis, tiek močiutė. Ginčo dėl bendravimo tvarkos nėra, nes sūnus kada nori tada važiuoja ir būna su tėvu. Jei būtų galimybė atvažiuoti dukrai, lygiai taip pat bendrautų ir su dukra. Atsakovas atstovei nurodė, kad nuo 2020 m. įvedus karantiną, sūnus atvyko pas jį ir gyveno daugiau kaip metu, o paskui leido visus savaitgalius. Dėl atsakovo vardu įregistruotų juridinių faktų dėl žemės nuomos, gali pasakyti, kad atsakovas dar gyvendamas su ieškove tikriausiai buvo išsinuomojęs tuos sklypus iš Nacionalinės žemės agentūros ir paskolą pasiėmęs, bet prarado sveikatą, verslas sužlugo, tačiau paskolą reikia grąžinti.

2022 m. kovo 24 d. teisme gauta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada Nr. 9SD-1097. Kurioje nurodyta, jog ieškovės ir atsakovo šeima, dėl galimų nepilnamečių vaikų teisių pažeidimų, Skyriui yra žinoma. 2019 m. kovo 25 d. gautas policijos pranešimas registruotas 9VTP-96 dėl smurto artimoje aplinkoje, atlikus vaikų situacijos vertinimą, vaikams V. S. ir G. S. grėsmės lygis nebuvo nustatytas (nustatytas galimas nesmurtinis vaikų teisių pažeidimas), 2020 m. lapkričio 3 d. gautas pranešimas telefonu, registruotas 9VTP-1338 dėl nesaugios aplinkos vaikui V. S. gyvenant pas tėvą M. S. šiam vartojant alkoholį (nustatytas galimas nesmurtinis vaiko teisių pažeidimas), 2022 m. birželio 30 d. neprisistatęs asmuo pranešė, registruotas 9VTP-650, kad jo dukrą G. S., kol mamos namuose nėra, patėvis vedasi į garažą, kur galimai vaikui būti yra nesaugu ir kenksminga, negali pasimatyti su dukra jau keturis metus laiko (vaiko teisių pažeidimų nenustatyta). Skyrius neturi duomenų, jog šeimoje būtų netinkamai vykdomi Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatyti reikalavimai. Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis nei ieškovė, nei atsakovas nėra bausti administracine tvarka už tėvų valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaiko interesams, ar vaiko teisių pažeidimus. Išvadoje taip pat nurodė, kad skyrius konstatuoja, jog ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Skyrius, atlikęs ieškovės šeimos aplinkos sąlygų tyrimą, mano, jog nepilnamečiams vaikams V. S. ir G. S. su ieškove yra sudarytos saugios, pakankamai geros gyvenimo ir vystymosi sąlygos, todėl jų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams. Atsakovas su sūnumi retkarčiais bendrauja, tačiau su dukra bendrauja minimaliai, neaišku, kada yra matęsi, su ieškove komunikuoja. Sutiktina su atsakovu, kad punktas dėl bendravimo atsakovo atostogų metu nėra racionalus, be to siūloma bendravimo tvarka nėra konkreti, nėra apibrėžta vaikų bendravimo su tėčiu tvarka jų atostogų metu, bei atsižvelgiant į šalių pateiktus duomenis, kad sūnus savaitgalius leisdavo pas tėvą ir buvo jo gyvenamojoje vietoje vasaros atostogų metu, taip buvo įpratę, tiko tiek vaikui, tiek atsakovui, tad nustatymas matytis su vaikais tėvo gyvenamojoje vietoje tik vieną savaitgalį per mėnesį, nėra tikslingas, nes tai neskatintų ir paties atsakovo daugiau dalyvauti vaikų gyvenime, pačiam elgtis atsakingai. Nesutiktina ir su ieškovės griežtai apibrėžta vieta, iš kur tėvas vaikus turėtų pasiimti, nurodytas adresas (duomenys neskelbtini), nes pasikeitus aplinkybėms, ieškovei pakeitus gyvenamąją vietą, ši prašoma nustatyti bendravimo tvarka būtų sunkiai įgyvendinama. Skyrius mano, kad tarp atsakovo ir jo abiejų nepilnamečių vaikų bendravimas turi būti nuoseklus, kad tarpusavio ryšys nesusilpnėtų, nenutrūktų, tėvui aiškiai būtų apibrėžta jo pareiga bendrauti su vaikais, juos auklėti ir prižiūrėti, kas skatintų ir atsakovo atsakingą elgesį. Ieškovės siūloma bendravimo tvarka nėra konkreti ir išsami, tėvo ir vaikų bendravimo tvarka turėtų būti neprieštaraujanti vaikų interesams, siūloma bendravimo tvarka neturėtų pažeisti vaikų teisės bendrauti su tėvu, o tėvo teisės bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Taip pat nurodyta, kad V. S. ir G. S. nėra išskirtinių poreikių turintys vaikai, kurių priežiūra ar gebėjimų ugdymas būtų susijęs su padidintomis išlaidomis bei, kad prašomas priteisti iš atsakovo sūnui V. po 200 Eur ir dukrai G. po 160 Eur išlaikymas atitinka vaikų interesus.

Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė Jūratė Nemniasevienė papildomai nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu sūnus neišreiškia didelio noro važiuoti pas tėtį, mergaitė irgi nelabai su juo bendrauja, tai bendravimo tvarką būtų tikslinga nustatyti, kad visiems viskas būtų aišku ir apibrėžta. Apsilankius pas atsakovą buvo matyti didelė spinta pilna žaislų, tačiau drabužių ar mokymosi priemonių nebuvo matyti. Tvarkos kiek trūko, tačiau atsakovas užsiminė, kad senai moteris namuose buvo, todėl taip yra. Dėl atsakovo nurodomos sumos, po 90 Eur vaikams priteisimo, skyriaus atstovė nurodė, kad pagal galiojančią praktiką, tokia suma yra maža, pagal dabar galiojančią praktiką į mėnesį suma turėtų sudaryti 500 Eur, kad atitiktų vaikų interesus ir poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu ir kitų byloje esančių duomenų nustatyta, jog nepilnamečių V. S., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), motina yra ieškovė R. D., o tėvas – atsakovas M. S.. Šalys santuokos sudarę nebuvo, nuo 2019 m. balandžio mėnesio pabaigos gyvena atskirai, šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Iš bylos duomenų nustatyta, jog tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra. Atsakovas sutinka, jog vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su vaikų motina. Išvadą teikiančios institucijos išvadoje nurodyta, jog pabendravus su vaikais, jie išreiškė norą gyventi su mama, tarp jų susiformavę tvirti abipusiai ryšiai, ieškovės dabartinis būstas yra tinkamas vaikams ugdytis, vystytis, ilsėtis. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, jog ieškovė tinkamai rūpinasi nepilnamečiais vaikais ir nepilnamečių vaikų V. S. ir G. S. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove neprieštarautų nepilnamečių vaikų interesams.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenimo aplinka yra tinkama vaikams augti ir vystytis, ieškovė užtikrina vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl įvertinus vaikų amžių, mamos santykį su vaikais, nesant byloje atsakovo prieštaravimų dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečių vaikų V. S. ir G. S. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove tenkintinas.

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo.

Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose.

Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Jei tėvai nevykdo šios pareigos, yra pažeidžiamos vaiko teisės ir interesai, todėl tėvams gali būti taikoma sankcija – tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovas su dukra praktiškai nebendrauja nuo 2019 m. balandžio mėnesio pabaigos, t. y. nuo to laiko, kai ieškovė išėjo gyventi skyrium. Ieškovė nurodė, kad tėvas nerodo iniciatyvos bendrauti su dukra, kad ji neturi galimybių dukros dažnai vežioti pas tėvą, taip pat nurodė, kad atsakovo gyvenamoje vietoje yra prūdas ir tai gali būti nesaugu mažam vaikui. Taip pat ieškovė nurodė, jog ne kartą kalbėjo su atsakovu ir siūlė su dukra bendrauti Mažeikių mieste, atvažiuoti, išeiti pasivaikščioti į parką, tačiau atsakovas nebuvo atvykęs pasimatyti su dukra, nebuvo jos pasiėmęs. Taigi darytina išvada, jog dukters ir tėvo ryšys šiuo metu yra nutolęs. Tuo tarpu su sūnumi tėvas bendrauja noriai, vaikas dažnai būdavo pas tėtį, važiuodavo savaitgaliais po pamokų ir ten išbūdavo visą savaitgalį, kurį laiką net gyveno kartu su tėvu. Atsakovas nesutiko su ieškovės ieškinyje nurodyta bendravimo tvarka ir prašė ją pakoreguoti, kad taip stipriai neapribotų tėvo bendravimo su vaikais. Su tokia atsakovo išdėstyta pozicija sutiko ir išvadą duodanti institucija, kuri nurodė, kad atsakovo ir jo abiejų nepilnamečių vaikų bendravimas turi būti nuoseklus, kad tarpusavio ryšys nesusilpnėtų, nenutrūktų, tėvui aiškiai būtų apibrėžta jo pareiga bendrauti su vaikais, juos auklėti ir prižiūrėti, kas skatintų ir atsakovo atsakingą elgesį.

Teismas, įvertinęs tai, kad šiuo metu atsakovas su sūnumi bendrauja, tačiau su dukra jų santykiai yra beveik nutrūkę, iš dalies ir dėl atsakovo kaltės, nes jis nededa pakankamai pastangų tėvo ir dukros santykiams palaikyti, nors turi pareigą tai daryti, taip pat įvertinęs šalių nepilnamečių vaikų amžių ir jų teisę bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, vaiko nuomonės išklausymo aktuose užfiksuotas aplinkybes, jog abu vaikai išreiškė norą bendrauti, susitikti su tėčiu, sprendžia, jog siekiant išsaugoti skyrium gyvenančio tėvo ir jo nepilnamečių vaikų ryšius, taip pat užtikrinti atsakovo pareigos bendrauti ir dalyvauti vaikų auklėjime vykdymą yra būtina nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Didesnį teismo aktyvumą suteikiančios teisės, kuriomis teismas naudojasi ex officio, skirtos viešojo intereso apsaugai tam tikrose šeimos bylose užtikrinti. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes ir vadovaudamasis viešojo intereso apsaugos tikslais, turi teisę atlikti CPK 376 straipsnyje nustatytus veiksmus; aktyvus teismo vaidmuo gali reikštis nagrinėjant reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tėvams gyvenant skyriumi, dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo, dėl nepilnamečių vaikų ar sutuoktinių išlaikymo, taip pat kitus panašius materialiuosius reikalavimus, kurie nėra grynai privataus pobūdžio, bet susiję su viešuoju interesu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007).

Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje nurodė prašomą nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, tačiau teismo posėdžio metu sutiko, kad nurodyta tvarka būtų koreguojama atsižvelgiant į atsakovo atstovės, išvadą teikiančios institucijos atstovės pastabas bei teismo pasiūlymus. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat neprieštaravo, kad atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka būtų patikslinta.

Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės, šalių atstovių ir išvadą teikiančios institucijos atstovės teismo posėdžio metu išsakytus argumentus dėl bendravimo tvarkos koregavimo, taip pat įvertinęs tai, kad nei viena iš šalių teismo posėdžio metu konkrečios nustatytinos bendravimo tvarkos nenurodė, vadovaudamasis CPK 376 straipsnio nuostatomis sprendžia, jog siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų V. S. ir G. S. interesus bei nepažeisti nei vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų, yra pagrindas nustatyti tokią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1. M. S. susitinka ir bendrauja su nepilnamečiais vaikais V. S. ir G. S. kas antrą savaitgalį, pasiimdamas vaikus šeštadienį 11.00 val. iš nepilnamečių vaikų gyvenamosios ar kitos su vaikų motina sutartos vietos ir grąžindamas juos sekančią dieną, sekmadienį 13.00 val., į jų gyvenamąją ar kitą su vaikų motina sutartą vietą. Vaikų pasiėmimo vietą šalys suderina tarpusavio susitarimu ne vėliau kaip prieš dieną iki numatyto bendravimo pradžios.

2. M. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais V. S. ir G. S. pusę vaikų atostogų (rudens, žiemos, pavasario ir vasaros) laiko, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios ar kitos su vaikų motina sutartos vietos į savo gyvenamąją vietą ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją ar kitą su vaikų motina sutartą vietą. Vaikų pasiėmimo iš nuolatinės jų gyvenamosios vietos konkretų laiką šalys suderina tarpusavio susitarimu ne vėliau kaip savaitė iki numatytų atostogų pradžios.

3. Atsiradus nenumatytoms aplinkybėms, kurios gali įtakoti vaikų tėvo M. S. ir nepilnamečių vaikų V. S. ir G. S. bendravimo sąlygas (vaikų liga, iš anksto suplanuoti renginiai ar kitos priežastys), nepilnamečių vaikų motina R. D. telefono skambučiu ar žinute nedelsiant praneša apie tai vaikų tėvui. Tokiu atveju tėvo bendravimas su vaikais perkeliamas į artimiausią savaitgalį arba kitą dieną, kai išnyks nurodytos aplinkybės.

4. M. S. gali bendrauti su nepilnamečiais vaikais V. S. ir G. S. ir kitu, šalių sutartu laiku, šalims ne vėliau kaip prieš dieną telefono skambučiais ar žinutėmis suderinus vaikų pasiėmimo datą, laiką ir vietą.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Tai iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes bei CK 3.192–3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalys). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

Nagrinėjamu atveju ieškovė, patikslinusi savo ieškinio reikalavimą, prašo nuo ieškinio padavimo teismui dienos priteisti iš atsakovo M. S. nepilnamečių vaikų V. S. ir G. S. išlaikymui po 150 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalių dukrai G. S. šiuo metu yra 6 metai, o sūnui V. S. – beveik 10 metų. Šalių dukra lanko darželį, o sūnus lanko mokyklą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vaikai specialių poreikių neturi, abiejų vaikų išlaikymui per mėnesį vidutiniškai išleidžia 680 Eur, vadinasi vienam vaikui tenkanti išlaidų dalis sudaro 340 Eur. Ieškovė pateikė išlaidų vaikų išlaikymui paskaičiavimus, į kuriuos įtrauktos išlaidos maistui, aprangai, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, ugdymo priemonėms ir kt. Taip pat ieškovė pateikė įrodymus, patvirtinančius išlaidas už darželį bei komunalines paslaugas ir nors kitų vaikų išlaikymo išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, jog nereikia įrodinėti, kad vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje ir gyvena iš socialinių išmokų, kurių bendra suma, pasak pačios ieškovės, sudaro apie 550 Eur. Ieškovė neturi jokio nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto, nėra juridinių asmenų dalyvė. Ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena nuomojame bute, tačiau už nuomą nemoka, moka tik už patarnavimus. Atsakovas VSDFV duomenimis taip pat nedirba, turi 1,45 ha žemės ir 4 transporto priemones, kurių dalyvavimas eisme draudžiamas. Jis gyvena jo mamai priklausančiame name, turi kreditorinį įsipareigojimą Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos. Atsakovui nustatytas 50 procentų darbingumas, gauna vienišo asmens išmoką ir yra registruotas Užimtumo tarnyboje, jo pajamos sudaro 155,62 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas buvo gydomas ligoninėje dėl patirto insulto.

Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas yra pasisakęs, ir dėl to, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas).

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgdamas į vaikų amžių, sveikatą, būtinuosius poreikius, šalyje galiojančias prekių ir paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta šiuo metu vieno vaiko išlaikymui tenkanti suma, t. y. 340 Eur, yra pakankama tik būtiniesiems vaikų poreikiams patenkinti, o visapusiškam vaikų vystymuisi užtikrinti per mėnesį reikėtų 400 Eur sumos. Kadangi kiekvienas šalių vaikas kas mėnesį gauna 127,50 Eur valstybės išmoką, šalims tenkanti vieno vaiko išlaikymo išlaidų suma sudaro 272,50 Eur.

Teismas, įvertinęs abiejų šalių turtinę padėtį, tai, kad abi šalys yra jauno amžiaus, tačiau ieškovė yra sveika ir darbinga, o atsakovo darbingumas šiai dienai yra 50 proc. ir jo galimybės įsidarbinti dėl sveikatos būklės yra stipriai apribotos, juolab, kad šiuo metu atsakovas gydomas po patirto insulto ir apie jo darbingumą ateityje duomenų kol kas nėra, sprendžia, jog ieškovė turi galimybes prisidėti prie vaikų išlaikymo didesne dalimi nei atsakovas, todėl ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 120 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. 2022 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 4.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

CK 3.200 straipsnis, numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-07-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu patikslino, kad atsakovas išlaikymo dukrai neteikia nuo tada kai ieškovė išėjo gyventi atskirai, t. y. 2021 m. balandžio mėnesio pabaigos, o sūnui, kadangi dar kurį laiką jis gyveno su tėvu, nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. Ieškovės paskaičiavimu išlaikymo įsiskolinimo suma abiem vaikams sudaro 5 200 Eur, skaičiuojant sūnui V. S. išlaikymo įsiskolinimą už 20 mėnesių po 150 Eur už mėnesį, o dukrai už 22 mėnesius, po 100 Eur už mėnesį.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų, jog teikė išlaikymą vaikams nuo 2021 m. balandžio mėnesio, tačiau ieškovė pripažino, kad sūnus V. S. iki 2021 m. lapkričio mėnesio gyveno su tėvu, kol nebuvo gautas pranešimas apie nesmurtinį vaiko teisių pažeidimą, po ko V. S. apsigyveno pas mamą, taip pat įvertinęs tai, kad byloje duomenų, jog šalių turtinė padėtis teisės į išlaikymą atsiradimo metu buvo kitokia ar nepilnamečių vaikų poreikiai buvo mažesni nei nustatyta šioje byloje nėra, sprendžia, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš atsakovo 2400 Eur (20 mėn. x 120 Eur) išlaikymo įsiskolinimą sūnui V. S. ir 2200 Eur (22 mėn. x 100 Eur) išlaikymo įsiskolinimą G. S.. Pagrindo nepriteisti ar dar labiau mažinti prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą teismo vertinimu nėra, nes nepriklausomai nuo to, kad atsakovas iš dalies prisidėjo prie sūnaus poreikių tenkinimo tuo metu kai sūnus gyveno su juo, pagrindinė vaikų poreikių tenkinimo našta teko ieškovei, kuri rūpinosi tiek vaikų apranga, tiek gydymu, tiek reikiamų priemonių įsigijimu ir pan., be to, ieškovė teismo posėdžio metu sumažino reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo sūnui priteisimo atsižvelgiant į tą laikotarpį, kurį sūnus gyveno pas tėvą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio, atsakovas taip pat Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio. Atsižvelgus į tai žyminio mokesčio išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrius pateikė pažymas, jog už ieškovei suteiktą teisinę pagalbą patyrė 260 Eur teisinės pagalbos išlaidų, už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą patyrė 330 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

CPK 96¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai yra visiškai ar iš dalies atmestas valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gavusių asmenų ieškinys, bylinėjimosi išlaidos atlyginamos pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, išskyrus atvejus, kuriais įstatymuose numatytas visiškas ar dalinis bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš valstybės biudžeto lėšų.

Ieškovei ir atsakovui šioje byloje buvo teikiama valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Remiantis teisingumo bei sąžiningumo principais ir atsižvelgiant į tai, jog ieškinys patenkintas iš dalies, abi šalys savo teisėmis nepiktnaudžiavo, nevilkino proceso, abiejų šalių finansinė padėtis yra sunki, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos ir iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270, 282 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnametės G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko V. S., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 120 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. liepos 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2400 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo sūnui V. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2200 Eur (du tūkstančius du šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimo dukrai G. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečių vaikų G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, atsakovo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais G. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir V. S., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką:

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja Kristina Vorienė