- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- 1S-341-957/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Nuteistasis
- V. J.
Skundas Nr. 1S-341-957/2024 Teisminio proceso Nr. nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.15.2; 2.5.21 (S)
2024 m. gruodžio 23 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria buvo atmestas nuteistojo skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. RV-25-2657, kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. V. J. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 28 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-29-318/2015, kuris iš dalies pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 14 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-144-396/2016, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – 13 (trylikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 159 straipsnį – 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 261 straipsnį – 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį – 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir V. J. paskirta galutinė subendrinta 14 (keturiolikos) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 7 d. iki 2015 m. sausio 28 d. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
2. Nuteistajam V. J. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2011 m. gruodžio 7 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. birželio 7 d., 2/3 laisvės atėmimo bausmės V. J. atliko 2021 m. rugpjūčio 7 d., neatliktos bausmės dalis 2024 m. spalio 16 d. – 1 (vieneri) metai 7 (septyni) mėnesiai 2 (dvi) dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Lietuvos Kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija 2024 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. RV-25-2657 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones.
4. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi nuteistojo V. J. skundas dėl Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo atmestas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
5.1. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas ignoravo skunde cituojamą doktriną, susijusią su lygtiniu paleidimu iš laisvės atėmimo vietų, ir nepagrįstai nuteistojo lygtinį paleidimą vertino kaip atleidimą nuo bausmės. Nuteistasis skunde pažymi, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų yra progresyvinės sistemos baigiamoji grandis, kuomet laisvės atėmimo bausmė modifikuojasi ir baigiasi tik tuomet, kaip baigiasi lygtinio paleidimo terminas. Žemesnysis teismas ignoravo aplinkybę, kad jis laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 13 metų, kas rodo, kad neabejotinai kyla poreikis integruoti jį į visuomenę, o tai, nuteistojo teigimu, ir yra lygtinio paleidimo instituto esmė.
5.2. Komisijai jis buvo pristatomas jau septintą kartą. Po paskutinio svarstymo jam buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurias jis yra visiškai įvykdęs (dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ savanorių ir policijos pareigūnų vestame seminare „Smurtas artimoje aplinkoje“, Lietuvos probacijos tarnybos atstovų vestoje paskaitoje „Nuteistųjų parengiamasis darbas, lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra ir be intensyvios priežiūros, probuojamųjų resocializacija, priežiūros planavimas ir vykdymas“, dirba UAB „C“), todėl nėra jokių priežasčių, kurios neleistų priimti sprendimo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistasis pažymi, kad šiuo metu jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tuo tarpu Komisijos nutarime nepagrįstai konstatuota, kad jis įsitraukia ne į visas pozityvaus užimtumo priemones, programas ir mokymus, organizuojamus pusiaukelės namuose. Nuteistojo manymu, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, turėtų būti analizuojamos tik tos veiklos, kurios yra numatytos individualiame resocializacijos plane, kadangi neįmanoma ir nėra tikslo bei poreikio dalyvauti visose įmanomose veiklose ir programose. Be to, nuteistojo teigimu, jis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį kriterijus, kuriems esant gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas skundžiamoje nutartyje šių argumentų iš esmės neišnagrinėjo. Nuteistasis pažymi, kad teismo sprendimas turi būti motyvuotas ir pagrįstas teisiniais argumentais, o šiuo atveju žemesnysis teismas visiškai neatliko jokios jo dinaminių kriminogeninių veiksnių analizės, nesiaiškino, kuo pasireiškia jo aktyvumas mažinant kriminogeninius veiksnius, nenurodė, ką jis turėtų padaryti, kad jo kriminogeniniai veiksniai sumažėtų. Toks teismo sprendimas, nuteistojo nuomone, laikytinas nemotyvuotu, šališku, t. y. neteisėtu.
5.3. Nuteistasis skunde pažymi, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka atviro tipo režimo sąlygomis, o į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistieji yra perkeliami tada, kai vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones (BVK 37 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir kai jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo (BVK 37 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Taigi, nuteistojo manymu, Vilniaus kalėjimo administracijos sprendimas perkelti jį į atviro tipo bausmės atlikimo vietą jau savaime yra įrodymas, kad jis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, o jo nusikalstamo elgesio rizika akivaizdžiai sumažėjo. Komisija ir teismas skundžiamuose procesiniuose sprendimuose nuolatos teikia priekaištus dėl jo elgesio ir turėtų nuobaudų, tačiau tokios išvados pažeidžia įstatymų normas ir nustatytus kriterijus.
5.5. Komisija suabsoliutino jo nusikalstamą praeitį, padarytų nusikaltimų sunkumą ir pobūdį. Nuteistojo manymu, šios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo netaikymas motyvuojant nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas, laikytinas dvigubu baudžiamumu. Lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Nuteistojo asmeninės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis. Lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas taip pat susikoncentravo į praeityje padarytus nusikaltimus ir drausmės pažeidimus, tačiau nepasisakė dėl dvigubo baudžiamumo principo.
5.6. Nuteistasis skunde dėsto duomenis, kurie, jo manymu, sudaro pagrindą manyti, kad jis yra padaręs pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs keisti savo elgesį į teigiamą pusę. Nuteistojo manymu, Komisija ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas sąmoningai nutylėjo apie socialinės reabilitacijos priemones ir pozityvaus užimtumo priemones, vardijamas skunde, kas daro skundžiamą sprendimą nepagrįstu, nemotyvuotu ir šališku.
5.7. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas akivaizdžiai ignoravo Komisijos šališkumą ir išankstinį suinteresuotumą netaikyti jam lygtinio paleidimo. Antai, Komisijos nutarime nurodyta, kad jis turi „šiek tiek oficialios darbinės patirties“, tuo tarpu Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuota, kad jo darbinė patirtis yra 16 metų, neskaitant veiklos kurią jis vykdė įkalinimo įstaigoje. Teismas nurodytų argumentų visiškai neišnagrinėjo, atvirkščiai – teigė, kad Komisija savo pareigas atliko nepriekaištingai.
5.8. Komisija savo sprendimą grindžia ir iš Kriminalinės žvalgybos gauta informacija (2024 m. rugsėjo 27 d.), kurioje nurodyta, kad jam „<...> yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos, laikosi nuteistųjų subkultūros“. Nuteistojo teigimu, minimo dokumento jis nėra matęs, iš jo atimama galimybė ginčyti Komisijos argumentus, todėl toks Komisijos sprendimas pažeidžia jo teisę į gynybą. Konkretūs kriminalinės žvalgybos duomenys, kuriais tariamai disponuoja Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai, Komisijos nutarime liko neįvardinti ir neatskleistas jų turinys, o iš Komisijos nutarimo turinio galima daryti išvadą, kad šie duomenys liko nežinomi ir Komisijos nariams, nes nutarime tik daroma nuoroda į deklaratyvų pranešimo tekstą, tačiau nėra nurodomi jokie konkretūs duomenys, jų informacijos šaltiniai. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl šių jo argumentų, taip nusišalindamas nuo pareigos priimti teisingą, motyvuotą ir teisiniais argumentais pagrįstą sprendimą.
5.9. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas iškraipė aplinkybes, susijusias su jo nuolatiniu teisėtu pragyvenimo šaltiniu. Nuteistasis skunde pažymi, kad jis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – vykdo individualią veiklą, aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, lygtinio paleidimo atveju taip pat turėtų darbą ir gyvenamąją vietą, kas, nuteistojo manymu, paneigia bet kokias kriminalinės subkultūros apraiškos galimybes, tačiau teismas susikoncentravo į tai, kad prieš daugelį metų jis atsisakė siūlomo darbo. Nuteistasis nurodo, kad po to jis ne kartą prašė suteikti jam darbą ir daug metų dirba, kas įrodo jo pastangas pasitaisyti.
Žemesnės instancijos teismas
5.10. Teismas neskyrė pakankamo dėmesio aplinkybėms, susijusioms su jo socialiniais ryšiais, t. y. tam, kad jis nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais ir šeima, kas gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese.
5.11. Komisija nutarime, o vėliau ir teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė išsamių ir įtikinamų motyvų, kodėl jam negali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, o skundžiamuose procesiniuose sprendimuose išdėstė nepagrįstus motyvus dėl tariamai egzistuojančių kriminogeninių veiksnių, kurie jau egzistavo veikos padarymo metu. Nuteistojo teigimu, net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams, nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, nebus pasiūlytos probacijos metu, jei probaciją vykdantys pareigūnai matytų tokį poreikį. Naujausioje teismų praktikoje tokios situacijos yra vertinamos itin kritiškai, o dabartinė bausmių politika rodo, kad teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai, taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų. Skunde nuteistasis vardina bei aptaria dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurie yra aktualūs jo atžvilgiu, ir nurodo, kad nors teismas skundžiamoje nutartyje ir atkartojo Komisijos nutarime nurodytus kriminogeninius veiksnius (galima nusikalstamų socialinių grupių įtaka, trūksta problemų atpažinimo įgūdžių, neigiama nuostata į priežiūrą ir apribojimus, neigiama nuostata į visuomenės narių interesus ir teises), tačiau nepasisakė dėl jo skunde nurodytų argumentų, juos ignoravo, dėl to skundžiama nutartis negali būti teisėta.
5.12. Pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003) 22 lygtinis paleidimas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Šiuo atveju Komisija atsisakymo taikyti jam lygtinį paleidimą praktiškai neargumentuoja, o teismas, kuris turėtų skatinti europines vertybes, taip pat ignoruoja minėtas rekomendacijas.
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados
Nuteistojo V. J. skundas atmetamas.
7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus ir nuteistojo V. J. skundo argumentus, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, sprendžia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi iš esmės pagrįstai atmetė nuteistojo V. J. skundą dėl Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo netaikyti nuteistajam V. J. lygtinio paleidimo.
8. Pažymėtina, kad skunde pateikiant argumentus, daugeliu atvejų nurodoma, kad žemesnysis teismas juos ignoravo, dėl jų nepasisakė, todėl buvo šališkas. Be to, nuteistojo V. J. skunde gana gausiai cituojama teisės doktrina ir iš esmės nurodomi tam tikri faktai (socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įvykdymas, vidutinė nusikalstamo elgesio rizika ir daroma pažanga ją mažinant, teisėto pragyvenimo šaltinio ir gyvenamosios vietos turėjimas, stiprūs socialiniai ryšiai), kurie, nuteistojo manymu, sudaro pagrindą taikyti jam lygtinį paleidimą, kartu skunde teigiama, kad teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo, nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos Rec(2003)22 nuostatų. Būtent taip nuteistasis savo skundu apibrėžia skundo nagrinėjimo ribas, todėl skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, pritardamas skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams, jų detaliai nebekartoja, o tik juos papildo, atsakydamas į esminius nuteistojo skundo argumentus.
9. Nors sutiktina su nuteistojo V. J. skundo teiginiu, kad skundžiamoje nutartyje dėl tam tikrų skundo argumentų, kurie nevertintini kaip esminiai, žemesnysis teismas nepasisakė, visgi ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad žemesnysis teismas buvo šališkas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, žemesniojo teismo motyvai, kuriais nutarta atmesti nuteistojo V. J. skundą dėl Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra pakankamai tinkami, žemesnysis teismas tinkamai įvertino Komisijos 2024 m. spalio 21 d. priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymo, todėl skundžiama nutartis laikytina teisėta, jos keisti ar naikinti nuteistojo V. J. skunde nurodomais argumentais nėra pagrindo. Nėra pagrindo konstatuoti, kad žemesnysis teismas ignoravo nuteistojo skunde nurodytas aplinkybes ir neįsigilino į jo situaciją ar netgi, kaip teigia nuteistasis, buvo šališkas. Šiame kontekste aukštesnysis teismas akcentuoja, kad EŽTT praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą, teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland). Tokios pozicijos iš esmės laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kuris yra nurodęs, jog reikalavimas pateikti motyvuotas išvadas dėl skundo negali būti suvokiamas kaip reikalavimas pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą, todėl teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-467/2013, Nr. 2K-60/2014, Nr. 2K-109/2014, Nr.2K-148/2014, Nr. 2K-572-139/2015, Nr. 2K-10-976/2016, Nr. 2K-43-697/2018), teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus skundo argumentus, kurie yra akivaizdžiai nepagrįsti ir subjektyvūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K 296 788/2017). Taigi, žemesnysis teismas, nagrinėdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, savo procesiniame sprendime taip pat privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl skundo esmės (kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta), bet šio reikalavimo nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu.
10. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 82 straipsnio 4 dalis nustato, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis, be kita ko, šio straipsnio 1 dalimi, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šioje dalyje.
11. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. J. atlieka keturiolikos metų ir šešių mėnesių trukmės laisvės atėmimo bausmę, du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. rugpjūčio 7 d. 2024 m. spalio 8 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, nuteistojo V. J. nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, todėl, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą turi būti nustatyta akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o ne vien tik jo pastangos šią riziką mažinti, t. y. vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę.
12. Iš nuteistojo V. J. skundo turinio matyti, kad jame nuteistasis akcentuoja jau atliktos bausmės dalį, po paskutinio svarstymo Komisijos jam paskirtų rekomendacijų įvykdymą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse, darbinę patirtį bei šiuo metu turimą darbą, galimybę įsidarbinti ir gyventi gyvenamojoje vietoje lygtinio paleidimo atveju, stiprius socialinius ryšius su šeima. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad, kaip jau minėta, vien pozityvių veiksmų atlikimo ar aplinkybių, susijusių su galimybe įsidarbinti, turėti gyvenamąją vietą ir pan., fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, o turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs nuteistojo skunde akcentuojamų veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti.
13. Nors, nuteistojo manymu, jo atliktos bausmės dalis rodo, kad kyla poreikis integruoti jį į visuomenę ir taip išpildyti lygtinio paleidimo instituto esmę, visgi aukštesnysis teismas aptariamų skundo argumentų kontekste pažymi, kad, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje akcentavo ir žemesnysis teismas, lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be kita ko, pažymėtina, kad nei EŽTT praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Atsakant į skundo argumentus, kad žemesnysis teismas nesivadovavo Europos tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijomis Nr. (2003)22, pažymėtina, kad šiose rekomendacijose „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Visgi, tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio, todėl jos tik apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigų sąlygos ir tvarka yra reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Bausmių vykdymo ir Baudžiamojo proceso kodeksuose. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleidus iš laisvės atėmimo įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Laisvės atėmimo bausme nuteisto asmens lygtinis paleidimas nėra privalomas kiekvieno nuteistojo atžvilgiu ir vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui. Kaip jau minėta, teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V. J. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Taigi, nors nuteistasis V. J. šiuo metu yra atlikęs kiek daugiau nei 13 metų laisvės atėmimo bausmės (iš jam paskirtos keturiolikos metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės), visgi ši aplinkybė pati savaime nesudaro pagrindo taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nėra pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentu, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas lygtinį paleidimą vertino kaip atleidimą nuo bausmės. Priešingai, žemesnysis teismas lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam V. J. galimybę vertino atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra stebima tokia akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų manyti, kad asmuo būtų pasirengęs tolimesniam jo taisymui jam būnant neizoliuotam nuo visuomenės. Sutiktina, kad bausmės terminui artėjant prie pabaigos, kyla poreikis vienu ar kitu būdu integruoti nuteistuosius į visuomenę, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju tokia integracija gali būti realizuojama tik pritaikius lytinio paleidimo institutą. Nuteistojo skunde minimas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas) reikalauja, jog nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui, o, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, V. J. nuo 2023 m. spalio 16 d. buvo perkeltas į pusiaukelės namus, šiuo metu atlieka bausmę atviro tipo kalinimo sąlygomis, o tai neabejotinai rodo, kad nuteistojo V. J. integracija į visuomenę tam tikra apimtimi yra vykdoma ir jo teisinė padėtis, atsižvelgiant į jo elgesį bausmės atlikimo metu, palaipsniui švelninama.
14. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis V. J. nuo 2023 m. spalio 16 d. buvo perkeltas į pusiaukelės namus (Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. spalio 16 d. sprendimas) ir šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo kalinimo sąlygomis, visgi, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, ši aplinkybė savaime nėra įrodymas, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo taip akivaizdžiai, jog jį būtų galima paleisti lygtinai. Sąlygos, kurioms esant nuteistieji, atliekantys bausmę pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje, yra perkeliami į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, yra reglamentuotos BVK 37 straipsnio 5 dalyje. Pagal jas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą gali būti perkelti tik nuteistieji, kurie, be kita, ko vykdo individualiame resocializacijos plane nustatytas priemones, jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ji akivaizdžiai sumažėjo, neturi drausminių nuobaudų, neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus pažeidimus. Tačiau šių sąlygų, kurios neabejotinai reikšmingos ir sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, buvimas nėra ir negali būti tiesiogiai siejamas su materialaus pagrindo, įtvirtinto BVK tryliktame skirsnyje „Terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“, egzistavimu. Taigi, aptariami nuteistojo skundo argumentai nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistojo V. J. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo taip akivaizdžiai, jog jo elgesį toliau būtų galima keisti neizoliuojant jo nuo visuomenės.
15. Nepagrįsti ir nuteistojo skundo argumentai, kuriais jis teigia, kad tiek Komisija, tiek žemesnysis teismas, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose teikdami priekaištus dėl jo elgesio ir turėtų nuobaudų, pažeidžia BVK 37 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi šiuo metu jis bausmę atlieka atviro tipo kalinimo sąlygomis. Nuteistojo pateiktų argumentų kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad iš tiesų, vadovaujantis BVK 37 straipsnio 5 dalimi, į atviro tipo bausmės atlikimo vietą gali būti perkelti tik tiek nuteistieji, kurie, be kita ko, neturi drausminių nuobaudų, visgi toks įstatyminis reglamentavimas nereiškia, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ankstesnis nuteistojo elgesys negali būti vertinamas. Priešingai, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, yra vertinami nuteistojo elgesio pokyčiai viso bausmės atlikimo metu ir toks vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu. Todėl nei Komisija, nei žemesnysis teismas, pasisakydami apie nuteistojo elgesio pokyčius viso bausmės atlikimo metu, įstatymų nuostatų nepažeidė.
16. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodyti argumentai apie dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, aktyvią nuteistojo darbinę veiklą, tvirtus socialinius ryšius teigiamai apibūdina V. J. ir rodo jo pažangą, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jie nėra pakankami tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ši pažanga akivaizdi mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, kad jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, yra vertinami ne tik teigiama darbinė motyvacija ir įsitraukimas į darbinę veiklą, legalių pajamų gavimas, ryšių su artimaisiais palaikymas, gyvenamosios vietos turėjimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog V. J., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, aplinkybės, susijusios su darbine veikla, gyvenamąja vieta, ryšio su artimaisiais palaikymu, egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau, akivaizdu, kad nuo nusikaltimų darymo jo nesustabdė, todėl yra pagrindas abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Nagrinėjamų argumentų kontekste pažymėtina, kad priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, Komisijos 2024 m. spalio 21 d. nutarimo teiginys, kad „nuteistasis nepilnai įsitraukia į savo resocializacijos procesą“, yra pagrįstas. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad po paskutinio paskutinio svarstymo jis įvykdė visas rekomendacijas ir vykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, visgi aukštesnysis teismas pažymi, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybės, vertinami nuteistojo elgesio pokyčiai viso bausmės atlikimo metu, o ne vien po paskutinio vertinimo, o nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu iš tiesų ne visada pilnai įsitraukdavo į savo resocializacijos procesą (pvz., buvo linkęs atsisakyti įstaigoje jam siūlomo užimtumo ir kt.).
17. Be kita ko, nuteistasis skunde nurodo, kad jam nėra aišku, kokių konkrečių veiksmų jis turi imtis, norėdamas padaryti pažangą valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius veiksnius, nes Komisija jų nenurodė. Skunde nurodoma, kad EŽTT praktikoje aiškinama, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Neabejojama, jog šių nuostatų aiškinimo laikomasi ir nagrinėjamu atveju. Aptariamų skundo argumentų kontekste aukštesnysis teismas pažymi, kad, kai lygtinio paleidimo komisija priima nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, lygtinio paleidimo komisija nutarimu pateikia laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo (BVK 85 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju tokia rekomendacija buvo pateikta, t. y. priimdama 2024 m. spalio 21 d. nutarimą netaikyti lygtinio paleidimo, Komisija rekomendavo nuteistajam vykdyti nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones. Tuo tarpu individualus resocializacijos planas sudaromas kiekvienam nuteistajam individualiai, jį sudarant gali būti įtraukiamos BVK 51 straipsnyje nurodytos įstaigos ir organizacijos, ir patikimi savanoriai, kurių dalyvavimas įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones gali padėti nuteistajam resocializuotis (BVK 53 straipsnio 1 dalis). Individualus resocializacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus (BVK 53 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Komisija, laikydamasi BVK 85 straipsnio 5 dalies reikalavimų, 2024 m. spalio 21 d. nutarime suformulavo rekomendacijas nuteistajam, o jas įgyvendinant sudaromo individualaus resocializacijos plano turinys nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, todėl aukštesnysis teismas dėl aptariamo nuteistojo skundo argumento išsamiau nepasisako.
18. Kita vertus, pažymėtina, kad 2024 m. spalio 9 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-2519 nuteistajam V. J. konstatuoti penki statiniai kriminogeniniai veiksniai ir keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (galima nusikalstamų socialinių grupių įtaka, trūksta problemų atpažinimo būdų, neigiama nuostata į priežiūrą ir apribojimus, neigiama nuostata į visuomenės narių interesus ir teises). Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Manytina, kad dar didesnis nuteistojo įsitraukimas į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekio reguliavimą, tęstinis individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytų priemonių vykdymas, pasitelkiant tam tikslines elgesio/požiūrio korekcijos priemones, sudarytų prielaidas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, ką iš esmės skundžiamoje nutartyje nurodė ir žemesnysis teismas.
19. Atmestini kaip nepagrįsti nuteistojo skundo argumentai, kad lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, pagal BK 2 straipsnio 6 dalį, laikytinas dvigubu baudžiamumu (non bis in idem). Atsižvelgiant į nuteistojo skundo argumentus, pažymėtina, kad nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą V. J. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, nėra įmanoma, visiškai ignoruojant aplinkybes, kiek kartų jis teistas, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytus nusikaltimus, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Pažymėtina, kad V. J. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, veikiant organizuota grupe), 159 straipsnyje (vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką), 261 straipsnį (narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams), 253 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis), 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), t. y. už labai sunkių, sunkaus ir nesunkių nusikaltimų padarymą. Būtent nuteistojo padarytų nusikaltimų pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas, o pasikartojantis nusikalstamas elgesys rodo, kad jam pakeisti reikia didesnių pastangų. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu ir nelaikytinas dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo V. J. lygtinio paleidimo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie ankstesnius nuteistojo teistumus ir jo padarytas nusikalstamas veikas.
20. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad 2024 m. spalio 21 d. nutarimą priėmusi Komisija buvo šališka. Iš tiesų, nutarime Komisija nurodė, kad nuteistasis „<...> turi sukaupęs šiek tiek oficialios darbinės patirties“. Sutiktina su nuteistojo teiginiu, kad pagal 2024 m. spalio d. Socialinio tyrimo išvadą Nr. RV-25-2519 nuteistasis turi apie 16 metų oficialaus darbo stažo, tačiau nors Komisija, šį terminą apibūdindama kaip „šiek tiek“, jį, aukštesniojo teismo manymu, įvertino ne visai objektyviai, ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad priimdama nutarimą Komisija buvo šališka. Kita vertus, nurodytas terminas yra vertinamojo pobūdžio, todėl atsižvelgiant į šiuo metu įstatymų nustatytą privalomą darbo stažą pensijai gauti, nuteistojo darbinės patirties trukmė tiek paties nuteistojo, tiek Komisijos gali būti įvertinta skirtingai.
21. Skunde nuteistasis nurodo, kad savo sprendimą Komisiją grindė ir iš Kriminalinės žvalgybos gauta informacija apie jam artimas kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatas. Iš tiesų, 2024 m. spalio 21 d. nutarime Komisija cituoja duomenis iš neva 2024 m. rugsėjo 27 d. gautos informacijos iš Kriminalinės žvalgybos valdybos, kad nuteistajam „<...> yra artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos, laikosi nuteistųjų subkultūros. Nors paskutiniu metu stebimas nuteistojo disciplinuotas elgesys, tačiau į Vilniaus kalėjimą iš Alytaus kalėjimo nuteistasis buvo perkeltas siekiant apriboti jo neigiamą elgesį“. Aukštesniajam teismui minėta Kriminalinės žvalgybos informacija kartu su nuteistojo asmens byla pateikta nebuvo, todėl aukštesniajam teismui pateiktų duomenų kontekste Komisijos nutarimo išvados, susijusios su pacituotais duomenimis, laikytinos nepagrįstomis. Kadangi asmens byloje nėra minimo dokumento ir žymų apie tai, ar su juo supažindintas ir pats nuteistasis, nuteistojo argumentai dėl jo teisės į gynybą nenagrinėtini. Visgi, kartu pažymėtina, kad įvertinus Komisijos nutarimo turinį, matyti, jog aplinkybė apie galimą subkultūros nuostatų laikymąsi buvo vertinama daugelio kitų aplinkybių visumoje, todėl ji nebuvo esminė ir jos galimas nepagrįstumas nesudaro pagrindo išvadai, kad Komisijos priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nuteistojo skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartis paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo V. J. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.