Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-1121/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-05-11
Bylos Nr.
1A-206-1121/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42132-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Paulius Veršekys
Nuteistasis
E. V.
Advokatai
Aivaras Raišutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-206-1121/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42132-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Gretai Karmazienei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,nuteistajam E. V., gynėjui advokatui Aivarui Raišučiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. gynėjo advokato Aivaro Raišučio (toliau – gynėjas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžio, kuriuo –

E. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. V. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, E. V. kartu su bausme paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, E. V. taip pat paskirta ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto (automobilio TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)), vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 3 760 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimties eurų) išieškojimas į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. E. V., 2021 m. gruodžio 4 d., apie 3.35 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Gynėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendį ir: 1) skirti E. V. draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo; 3) pritaikyti E. V. laidavimą ir laiduotoja paskirti G. G.; 4) panaikinti paskirtą 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą ir baudos neskirti arba ją ženkliai sumažinti.

3. Pasak gynėjo, skundžiamas nuosprendis per griežtas, nes nuteistajam paskirtos sankcijos gerokai per didelės. Nors E. V. yra padaręs panašaus pobūdžio nusižengimą (duomenys neskelbtini), tačiau nuteistasis negali būti laikomas chuliganiškai vairuojančiu asmeniu.

4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. V. dirbo (duomenys neskelbtini), kas tiesiogiai susiję su transporto priemonių vairavimu, bei tokiu būdu nuteistasis išlaiko savo šeimą. Kadangi vykdant šią veiklą svarbiausia yra vairuoti automobilį ir juo (duomenys neskelbtini), todėl labai reikalingas nuosavas automobilis bei ypač vairuotojo pažymėjimas, jog su nurodyta transporto priemone būtų (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini). Nuteistasis nori toliau dirbti (duomenys neskelbtini), kadangi ši veikla yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis. Be to, E. V. turi (duomenys neskelbtini) vaikus. Nuteistasis kiekvieną dieną nuveždavo ir parsiveždavo (duomenys neskelbtini) iš mokymo įstaigos, kas sudaro nemažą atstumą kiekvieną dieną, todėl specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl (duomenys neskelbtini) nuvežimo bei parvežimo į ir iš mokymo įstaigos. Dėl šių priežasčių nuteistajam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, todėl, įvertinus E. V. charakterizuojančius duomenis, yra pagrindas skirti minimalų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą – vienerius metus.

5. Gynėjas akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams (kartu paskirdamas 40 MGL dydžio baudą ir 3 760 Eur konfiskavimą bei nepritaikydamas laidavimo), neatsižvelgė į byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, nepagrindė, kodėl baudžiamosios poveikio priemonės terminas nustatytas būtent dvejiems metams. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino to, kad E. V. neteistas, nusikaltimą padarė pirmą kartą, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad nuteistasis šiuo metu nedirba ir negali dirbti, nes jis prarado teisę vairuoti transporto priemones. Draudimas dvejiems metams vairuoti kelių transporto priemones neadekvačiai varžo ir neproporcingai pažeidžia E. V. teises, galimybę dirbti, susirasti gerai apmokamą darbą, kadangi nuteistasis negali dirbti jokio kito, kaip tik vairuotojo darbo, nes šis darbas geriausiai atitinka jo galimybes, kito išsilavinimo ar kvalifikacijos E. V. neturi. Nuteistojo patiriami nepatogumai yra esminiai, kurie sudaro pagrindą arba neskirti uždraudimo vairuoti transporto priemones, arba skirti trumpiausią terminą – vienerius metus.

6. Pasak gynėjo, pirmosios instancijos teismas priėmė šališką nuosprendį, kuris yra neproporcingas nuteistąjį charakterizuojantiems duomenims. Skundžiamas nuosprendis priimtas remiantis tik pirmosios instancijos teismo vidiniu įsitikinimu, nesivadovaujant papildomais duomenimis ir aplinkybėmis. Prokurorės pasiūlyta sankcija buvo nepakeista ir nesušvelninta, t. y. pirmosios instancijos teismas tiesiog patvirtino prokurorės pasiūlymą, tačiau nenagrinėjo susiklosčiusios situacijos ir nuteistojo pateiktų argumentų bei papildomų duomenų. Nuteistasis pripažino, kad (duomenys neskelbtini) buvo praradęs toje valstybėje teisę vairuoti vieneriems metams, tačiau tai buvo tik administracinė, o ne baudžiamoji byla.

7. Teismo posėdyje gynėjas ir nuteistasis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas

8. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu E. V. netaikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taip pat dėl nuteistajam paskirtos bausmės ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino bei turto konfiskavimo.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir susipažinusi su jame nurodytais argumentais, taip pat įvertinusi byloje esančius duomenis, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, jog pagrįstai atmestas nuteistojo prašymas jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Taip pat darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai individualizavo E. V. skiriamą bausmę bei parinko proporcingas ir suderintas tarpusavyje baudžiamojo poveikio priemones, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo, nepadarė teisės taikymo bei byloje nustatytų aplinkybių vertinimo klaidų, todėl apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl laidavimo

11. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

12. Byloje pateiktas E. V. ir G. G. 2021 m. gruodžio 14 d. prašymas (1 t., b. l. 126-127) atleisti E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, perduodant jį G. G. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamąją bylą nutraukti, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato. Nuteistasis ir G. G. teisiamajame posėdyje šį prašymą palaikė. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs prašymą, jį atmetė. Skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta būtinoji laidavimo taikymo sąlyga. Su šia išvada sutinka ir apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija.

13. Formuojamoje teismų praktikoje, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Vertintinos ir aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

14. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog E. V. dirba (duomenys neskelbtini), turi šeimą, augina (duomenys neskelbtini) vaikus, pirmosios instancijos teismo buvo tinkamai įvertintos kartu su kitomis charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Nuteistasis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. E. V. automobilį vairavo (duomenys neskelbtini), kaip pats nurodė, vairuoti nusprendė, nors prieš tai vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus, t. y. šios aplinkybės rodo nuteistojo, kaip asmens, dirbančio (duomenys neskelbtini), atsainų požiūrį į KET, valstybėje galiojančius įstatymus ir visuomenėje susiformavusias elementarias moralės normas. Svarbu ir tai, kad E. V. daug kartų baustas administracine tvarka ir už sistemingą greičio viršijimą (1 t., b. l. 77-80), kas patvirtina polinkį nepaklusti įstatymo leidėjo nustatytoms KET ir pažeisti galiojančius teisės aktus. Akcentuotina ir tai, kad nuteistasis jau antrą kartą padaro analogiškus veiksmus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, todėl byloje nagrinėjamas įvykis negali būti laikomas atsitiktinio pobūdžio. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad E. V. (duomenys neskelbtini) buvo baustas už vairavimą būnant neblaiviam, jam buvo paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones vieneriems metams, tačiau šios represinės priemonės savo tikslų nepasiekė. Ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad nuteistasis, net ir patyręs rimtas neigiamas teisines pasekmes praeityje, savo elgesio nekoregavo, teigiamų išvadų iš savo neteisėto elgesio nepadarė.

15. Įvertinusi bylos medžiagos duomenis, teisėjų kolegija pagal juos sprendžia, kad E. V. atveju nėra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, jog nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta laidavimo taikymo sąlyga, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė taikyti šį institutą.

Dėl paskirtos baudos ir baudžiamojo poveikio priemonių

16. Pirmosios instancijos teismas E. V. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį, kurios dydis šiek tiek didesnis už minimalų (50 MGL) įstatymo leidėjo nustatytą šios kategorijos bausmės dydį, t. y. 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą. Vilniaus miesto apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytą girtumą, taip pat įvertino, jog asmuo gana jauno ir darbingo amžiaus, vedęs, turi (duomenys neskelbtini) vaikus, dirba (duomenys neskelbtini), kitas byloje nustatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi bausmės skyrimo motyvus, daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo E. V. neskirti baudos iš viso arba ją dar labiau sumažinti, kadangi nuteistajam individualizuota bausmė atitinka teismų praktikoje formuojamą skiriamos baudos dydį šių kategorijų baudžiamosiose bylose. Aplinkybė, kad nuteistasis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, dėl ko buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, pirmosios instancijos teismo tinkamai įvertinta, nes taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirta 60 MGL dydžio bauda sumažinta vienu trečdaliu. Be to, nustatytas paskirtos sumažintos baudos sumokėjimo terminas 12 mėnesių, kas irgi yra nuteistojo teisinės padėties pagerinimas.

17. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, nurodant, kad nuteistojo darbas išimtinai susijęs su transporto priemonių vairavimu, taip pat E. V. turi vežioti (duomenys neskelbtini) į ir iš mokymo įstaigos.

18. Neprieštarautina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad nuteistojo elgesys nagrinėjamu atveju buvo neatsakingas, lengvabūdiškas, nerūpestingas, atsainus. Be to, E. V. ne kartą baustas už sistemingą KET pažeidimą – greičio viršijimą. Nors skirtos baudos sumokėtos, tačiau jos teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, kadangi asmuo ryžosi dar kartą vairuoti transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina ir tai, kad praeityje E. V. (duomenys neskelbtini) buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones apeliaciniame skunde prašomam terminui – vieneriems metams, tačiau ši poveikio priemonė savo tikslų nepasiekė, todėl nuteistojo poreikius tenkinantis sprendimas pažeistų ir teisingumo principą. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistojo darbas, susijęs tiesiogiai su transporto priemonių vairavimu, nėra pagrindas neskirti baudžiamojo poveikio priemonės ar skirti minimalų atėmimo terminą, nes E. V. teisė pasirinkti darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, nėra apribota. Nors nuteistajam ir jo šeimos nariams, netekus specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, kils nepatogumų, tačiau tai nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą sušvelninti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki vienerių metų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo ir jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto nusikaltimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso dėl saugaus eismo keliuose.

19. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma netaikyti turto konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. V. paskyrė ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (3 760 Eur) išieškojimą. Turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Byloje nustatyta, kad E. V. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį TOYOTA RAV4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ši transporto priemonė buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, todėl yra privalomas BK 72 straipsnyje numatytas konfiskavimo instituto taikymas. Nusikaltimo padarymo metu automobilis nuosavybės teise priklausė ne nuteistajam, tačiau UAB „A“. Kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos sąlygos, kai gali būti konfiskuojamas ne kaltininkui priklausantis turtas, todėl pagrįstai taikyta BK 72 straipsnio 5 dalis ir iš E. V. konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kuri nustatyta objektyviu byloje esančiu dokumentu – VšĮ „B“ išrašu apie vidutinę automobilio vertę Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, teismų praktiką analogiškose bylose ir byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinio skundo prašymas netaikyti turto konfiskavimo nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. V. gynėjo advokato Aivaro Raišučio apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Gintaras DzedulionisVirginija Pakalnytė-TamošiūnaitėPaulius Veršekys