Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-595-817/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-01-06Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-05-11Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-01-06
Bylos Nr.
1-595-817/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42132-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Kaltinamasis
E. V.
Advokatai
Dovydas Raišutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-595-817/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42132-2021-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2.; 1.2.25.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė,sekretoriaujant Deimantei Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Alai Petrenko,E. V., jo gynėjui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,galimai laiduotojai G. G.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio ir pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. V. 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.35 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Šiais savo veiksmais E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. V. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, paaiškino, kad jis su draugais šiek tiek vartojo alkoholio, t. y. degtinę. Alkoholį vartojo netoli savo gyvenamosios vietos, pas kaimyną, pas kurį jis atvyko automobiliu visiškai blaivas. Kadangi kaimynas nusipirko naują automobilį, todėl nusprendė atšvęsti. Jie išgėrė apie du butelius 0,7 degtinės. Jie gėrė tryse. Jis susibarė su žmona, kuri paprašė jo, kad automobilis būtų atiduotas jai, nes jai iš ryto jo reikės. Kaltinamasis turėjo grąžinti žmonai automobilį, kuris stovėjo pas jį kieme, nuo jo namų iki jo buvo gal apie 500-600 metrų. Iš to įniršio kaltinamasis nusprendė nuvaryti automobilį pats, nes jis nesijautė, kad yra neblaivus. Supranta, kad negalima vairuoti išgėrus. Jis nežino, kodėl pareigūnai sustabdė jį. Jis matė pravažiuodamas pareigūnus, tačiau tuo metu jie nestabdė jo. Kai jis sustojo kieme, jis pamatė atvažiuojančius pareigūnus. Iš karto pripažino, kad jis vairavo išgėręs. Jis neturi alkoholizmo problemų, jis išgeria kartą į mėnesį, dažniausiai per šventes. Nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini) buvo baustas (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis vairavo neblaivus. Tuomet jis pirmu įpūtimu įpūtė 0,43 promilės, antru įpūtimu – 0,41 promilės. Tuo metu jam buvo paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams. Jis taip pat baustas administracine tvarka. Nurodė, kad jis yra atsakingas, niekada nevairuoja išgėręs. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jo sesės G. G. priežiūrai. Nurodė, kad jie vaikystėje augo kartu, jie bendrauja kiekvieną dieną, susitinka dažnai, gyvena arti vienas kito, švenčia kartu šventes. Jis jos visada klauso, ji jam duoda gerų patarimų. Ji jam pasako, ką jis daro netinkamai dėl bendravimo su vaikais, žmona. Jo santykiai su žmona blogi. Pirmas žmogus, kuriam pranešė apie šį įvykį, buvo jo sesuo, kuri jo elgesį vertina blogai. Transporto priemonė, kurią jis vairavo, priklauso UAB „M.“. Jis ją įsigijo lizingo būdu, moka įmokas. Žmona naudojasi taip pat šia transporto priemone. Kaltinamasis yra pagrindinis šio automobilio naudotojas, dirba su juo. Jo pajamos per mėnesį yra apie 1 000 eurų. Žmona dirba, jos pajamos per mėnesį apie 800 eurų. Su žmona gyvena kartu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu laiduotoja G. G. prašė kaltinamąjį E. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį jos priežiūrai. Nurodė, kad kaltinamasis yra jos brolis, su juo sutaria gerai, augo kartu nuo mažens. Gerai sutaria su jo šeima, švenčia kartu šventes. Šiuo metu vos ne kasdien matosi, visada susiskambina, jis teiraujasi, ar nereikia pagalbos, klausia apie darbą. Brolis jai padeda dėl būsto, jis yra geranoriškas, kiek gali, padeda su statybos darbais, dalina patarimus vienas kitam būsto reikalais. Jie turi daug bendro. Ji stengiasi daryti teigiamą pavyzdį broliui, stengsis įtraukti į laisvalaikį, kur nėra draugų ir alkoholio. Kaltinamojo toks elgesys ją nustebino, nes jam tai nebūdinga. Jis niekada neturėjo problemų su alkoholiu. Nors jie gyvena atskirai, tačiau jie gyvena vienas nuo kito ne per toliausiai. Ji dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Sutiko su laidavimu ir jo sąlygomis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama, laikantis BPK 291 straipsnio nuostatų paskelbti BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. V. prisipažinimo ir jo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2021 m. gruodžio 6 d. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. V. parodė, kad jis kaltę pripažįsta pilnai. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai. 2021 m. gruodžio 4 d. buvo su draugu, jis nusipirko automobilį, nusprendė jį ,,aplaistyti“, jie su draugu išgėrinėjo pas jį namuose, adreso tiksliai nepasakys, (duomenys neskelbtini). Gėrė degtinę, kiek maždaug, sunku pasakyti. Kol buvo pas draugą, apsipyko su žmona telefonu, ji jam liepė gražinti automobilį. Automobilis „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso „M.“ lizingui, jis yra valdytojas. Jis jai parašė, kad automobilį paliks (duomenys neskelbtini). Nuo draugo namų iki ten vienas ir važiavo, kol sustabdė pareigūnai, nelabai atsimena viską, gal buvo reidas. Priėjo pareigūnai, klausė, ar vartojo alkoholį, iš karto prisipažino. Patikrino jam blaivumą, antru pūtimu įpūtė 1,87 promilę. Pareigūnai jam įteikė šaukimą, paėmė vairuotojo pažymėjimą, pristatė atgal pas draugą, su kuriuo išgėrinėjo, o automobilį nutempė į aikštelę. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Nori laidavimo teisme, pateiks visus prašymus teisme (b. l. 94-97).

2021 m. gruodžio 4 d. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja P. K. parodė, kad ji dirba Vilniaus apskrities VPK rinktinėje VYTIS vyriausiąja patrule. 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.35 val., dirbant pagal atskirą planą, kartu su vyriausiuoju patruliu A. R., ekipaže (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), patikrinimui sustabdė automobilį „TOYOTA RAV 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vyriausiasis patrulis A. R., priėjęs prie vairuotojo ir pradėjęs bendrauti, pasakė, kad jis neblaivus. Vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, paklaustas, ar vartojo alkoholinius gėrimus, prisipažino, kad vartojo alkoholį prieš pusvalandį. Vairuotojas pateikė E. V. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuriame buvusi nuotrauką atitiko vairuotojo išvaizdą. E. V. sutikus, tarnybiniu alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0270 buvo patikrintas jo blaivumas ir 03.40 val., pirmu pūtimu, buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, 03.58 val. nustatytas 1,87 promilės girtumas. Suderinus su Vilniaus apskrities VPK KPNVRS vyriausiuoju tyrėju, E. V. buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą, o jis nuvežtas į namus pas draugą D. N., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). Įvykio metu filmuota kūno kamera BODY 9008 (b. l. 21-24).

2021 m. gruodžio 4 d. Savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad P. K. pateikė E. V. vairuotojo pažymėjimą (b. l. 25-27).

2021 m. gruodžio 4 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėtas automobilis „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Viskas užfiksuota fotonuotraukose (b. l. 28, 29-36).

2021 m. gruodžio 4 d. Neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad E. V. patikros alkotesteriu Dräger Alcotest 7510, Nr. ARKB 0270 (patikros sertifikato Nr. 1527494), pirmą kartą – 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.40 val., buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, antrą kartą – 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.58 val., buvo nustatytas 1,87 promilės girtumas (b. l. 37, 38).

Patikros alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARKB 0270, ir patikros sertifikato Nr. 1527494 duomenys patvirtina, kad E. V. pirmą kartą – 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.40 val., buvo nustatytas 2,12 promilių girtumas, antrą kartą – 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.58 val., buvo nustatytas 1,87 promilės girtumas (b. l. 38, 39, 40).

2021 m. gruodžio 4 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu nustatyta, kad transporto priemonė „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nuvežta į saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 41).

VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „M.“, valdytojas – E. V. (b. l. 42).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje matyti, kad automobilio „TOYOTA RAV4“ ((duomenys neskelbtini)), kaina 2021 m. gruodžio mėnesį su PVM buvo 3 760 Eur, be PVM buvo 2 970,40 Eur (b. l. 43).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato 2021 m. gruodžio 6 d. leidimu automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo leista grąžinti jo savininkui arba jo įgaliotam asmeniui (b. l. 44).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo suvokia savo nusikaltimo pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariama norma nėra blanketinė, pakanka paties fakto, kad asmuo vairavo neblaivus, kai jo kraujyje nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, vis tik ir Kelių eismo taisyklių 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo E. V. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis E. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Tokie kaltinamojo E. V. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma: neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti duomenys ir alkotesterio Dräger Alcotest 7510, Nr. ARKB 0270 (patikros sertifikato Nr. 1527494) duomenys, iš kurių matyti, jog E. V. 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.58 val., buvo nustatytas 1,87 promilės girtumas (b. l. 37, 38, 39, 40), liudytojos P. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (b. l. 21-24), Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 28, 29-36), Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 41) ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys. Šių surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visiškai pakanka išvadai, kad E. V. 2021 m. gruodžio 4 d., apie 03.35 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad E. V. nurodytą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir jo padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. V., jo gynėjas D. R. prašė atleisti E. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant kaltinamojo seserį G. G.. Analogišką prašymą teisiamojo posėdžio metu išreiškė ir laiduotoja prašanti būti G. G..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklausta laiduotoja prašanti būti kaltinamojo sesuo G. G. paaiškino, kad kaltinamasis yra jos brolis, su juo sutaria gerai, augo kartu nuo mažens. Gerai sutaria su jo šeima, švenčia kartu šventes. Šiuo metu vos ne kasdien matosi, visada susiskambina, jis teiraujasi, ar nereikia pagalbos, klausia apie darbą. Brolis jai padeda dėl būsto, jis yra geranoriškas, kiek gali, padeda su statybos darbais, dalina patarimus vienas kitam būsto reikalais. Jie turi daug bendro. Ji stengsis rodyti teigiamą pavyzdį broliui, stengsis įtraukti į laisvalaikį, kur nėra draugų ir alkoholio. Nors jie gyvena atskirai, tačiau jie gyvena vienas nuo kito ne per toliausiai. Ji dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė nesutiko su kaltinamojo ir jo gynėjo advokato prašymu taikyti baudžiamojoje byloje laidavimo instituto nuostatas .

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010, 2K-221-693/2017, 2K-289-693/2019 ir kt.). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2015).

Kiekvienu atveju, spręsdamas baudžiamojoje byloje dėl laidavimo taikymo ar netaikymo teismas atsižvelgia į visas bylos aplinkybes. Šiuo atveju nustatyta, jog kaltinamasis E. V. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nusikalstama veika žala nepadaryta, todėl yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose numatytos sąlygos. Paskutinė sąlyga, kurią būtina konstatuoti taikant BK 40 straipsnio nuostatas, yra pagrindas manyti, jog kaltininkas laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laidavimo taikymui BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta būtinoji sąlyga ne kartą aptarta ir nagrinėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Pasak kasacinio teismo, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-301-788/2019).

Įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinosios laidavimo taikymo sąlygos. Nors baudžiamojoje byloje išties yra pakankamai nemažai E. V. teigiamai charakterizuojančių duomenų (vykdo individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, augina (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus), tačiau negalima ignoruoti ir kitų duomenų, kurie nuteistojo asmenybę charakterizuoja priešingai. Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis E. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,87 promilės etilo alkoholio koncentracija ir tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Šis kiekis daugiau kaip keturis kartus viršija minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją ir pakankamai žymiai viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė. Esant tokiai jo būsenai, E. V. pavojingai elgėsi su padidintu pavojaus šaltiniu – automobiliu, jį vairavo (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Kaip pats patvirtino, vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai vartojo stiprų alkoholį, tai yra nekreipdamas dėmesio į tai, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Teismo vertinimu, šie duomenys leidžia spręsti tiek apie padarytos veikos, tiek ir apie E. V. asmenybės didesnį pavojingumą, rodo jo, kaip asmens, (duomenys neskelbtini), atsainų požiūrį į visuomenėje priimtino elgesio ir kelių eismo saugumo taisykles. Be to, E. V. praeityje yra daug kartų baustas už administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, padarymą (tarp jų ne kartą baustas ir už nustatyto greičio viršijimą kelyje) (b. l. 77-80). Be minėtų administracinių nusižengimų, kaltinamasis E. V. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jau buvo baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (b. l. 74 – 76). Tuo metu jam buvo paskirta bauda ir atimta teisė vairuoti transporto priemones 1 metams. Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad BK 281¹ straipsnio 1 numatyto nusikaltimo padarymas nebuvo atsitiktinis E. V. neatsakingumas vairuojant transporto priemonę ir leidžia daryti išvadą, kad jis sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, be kita ko, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus.

Teismo vertinimu, kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys, t. y. ankstesni baustumai, rodantys dėsningą kaltinamojo elgesį, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, neleidžia pagrįstai tikėti, kad E. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys panašaus pobūdžio teisės pažeidimų. Tai reiškia, kad jis neatitinka vienos iš būtinųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, todėl laidavimo institutas jam negali būti taikomas.

Teismas, priimdamas sprendimą, be kita ko, atsižvelgia ir į laiduotojos asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nors pastaroji aplinkybė yra nukreipta į ateitį, tačiau konkrečioje situacijoje turi būti vertinama visų reikšmingų aplinkybių visuma. Šiuo atveju nors nekelia abejonių teigiama G. G. asmenybė, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ji labai jauno amžiaus, beveik (duomenys neskelbtini) metų jaunesnė už kaltinamąjį E. V., ir nėra aišku, kokį teigiamą poveikį G. G. gali daryti kaltinamajam E. V.. Visgi minėta aplinkybė nelaikytina esmine, nenustačius būtinų laidavimo instituto taikymo sąlygų.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas E. V. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Visų pirma atsižvelgiama į E. V. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, nusikalstamos veikos padarytą žalą – tiesiogine tyčia padaryta viena baigta nusikalstama veika, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, veika padaryta (duomenys neskelbtini), vairuotojui nustatytas 1,87 promilės neblaivumas – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad pats kaltinamasis nurodė, kad jis vairavo automobilį po to, kai su pažįstamais išgėrė apie du butelius 0,7 degtinės. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį E. V. – gana jauno ir darbingo amžiaus, vedęs, turintis (duomenys neskelbtini) mažamečius vaikus, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas (b. l. 77-80), neteistas (b. l. 74-76), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Byloje nėra duomenų apie kaltinamojo E. V. gydymąsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų įrašytas į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo įskaitą.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. V. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus šio straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant iš esmės artimą šios bausmės rūšies minimumui (BK 47 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios bausmės dydis – 60 MGL, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, atsižvelgus į bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir E. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Teismas, atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį – 40 MGL (2000 Eur), įvertindamas aplinkybę, kad kaltinamasis užsiima individualia veika ((duomenys neskelbtini)), kurios dėl jos pobūdžio ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdyti negalės dvejus metus, turi (duomenys neskelbtini) nepilnamečius vaikus, sprendžia, kad 2 mėnesių terminas, per kurį įstatymas numato sumokėti nuosprendžiu paskirtą baudą, yra akivaizdžiai per trumpas, todėl nuteistajam nustatytas – 12 mėnesių – terminas baudai sumokėti. Pažymima, jog nustačius ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kaltinamasis turės realią galimybę savanoriškai sumokėti jam teismo nuosprendžiu paskirtą baudą, išvengiant neigiamų priverstinio baudos išieškojimo pasekmių.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 2 (dvejų) metų terminui. Kaltinamasis ir jo gynėjas advokatas prašė šį terminą sutrumpinti.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Pažymėtina, jog vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, todėl Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pažymėtina, jog skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis E. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę, vairavo transporto priemonę miesto teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo nustatytas 1,87 promilės neblaivumas, kuris viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Vairuoti kaltinamasis nusprendė, nors prieš tai vartojo stipraus alkoholio bei nekreipdamas dėmesio į tai, kad apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Tokios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo neatsakingumą, lengvabūdiškumą, nerūpestingumą bei atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Administracinių nusižengimų kodeksas už vairavimą neblaiviam iki 1,5 promilės (t. y. už panašią mažesnio pavojingumo veiką) nustato privalomą skirti teisės vairuoti atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomas šios baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 metams, terminas, atsižvelgus į veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę bei kitas individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas padarytai nusikalstamai veikai, todėl trumpinti ar ilginti jos terminą nėra pagrindo, todėl skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviejų) metų terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 6 d. (b. l. 98-99).

Pažymėtina tai, kad kaltinamojo darbas, kuris yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, nesudaro pagrindo jam neskirti uždraudimo naudotis specialia teise ar sutrumpinti šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, net jeigu jos paskyrimas kaltinamajam iš esmės reikštų teisės dirbti šį darbą atėmimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-697/2018). Šiuo gi atveju nuteistojo teisė pasirinkti darbą, nesusijusį su transporto priemonių vairavimu, nėra apribota. Teismui nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti, E. V. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą sušvelninti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Taip pat pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju kaltinamojo ir jo šeimos narių poreikiai jokiu būdu negali būti iškeliami aukščiau padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose. Patiriami nepatogumai laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemonę, vertintini kaip atitinkamos neigiamos pasekmės už E. V. padarytą nusikalstamą veiką. Be to, teismo vertinimu, uždraudimo naudotis specialia teise terminas, kuris yra trumpesnis už vidurkį, yra tinkamai individualizuotas, adekvatus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltinamojo E. V. asmenybei.

Dėl konfiskuotino turto ir jo vertės nustatymo

Prokurorė teismo posėdžio metu prašė kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę –išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą.

Baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

E. V. konstatuotą nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis transporto priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl jos ar jos vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nusikalstamos veikos padarymo metu savininkas buvo ne kaltinamasis, o UAB „M.“ (b. l. 42). Pažymėtina, kad duomenų byloje, jog būtų nustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytos aplinkybės, kai gali būti konfiskuojamas ne atitinkamą nusikalstamą veiką padariusio asmens, o kito asmens turtas, nagrinėjamu atveju nėra. Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas E. V. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ „Emprekis“ išraše apie vidutinę transporto priemonės kainą Lietuvoje nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad kaltinamojo vairuoto automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė veikos padarymo metu buvo 3 760 Eur (b. l. 43).

Kiti procesiniai klausimai

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos (b. l. 98-99).

Paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke (b. l. 112), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. V. skirti 40 MGL (2 000 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti E. V. sumokėti paskirtą baudą per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

Išaiškinti E. V., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2021 m. gruodžio 6 d.

Paskirti E. V. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje – turto konfiskavimą ir išieškoti į valstybės biudžetą iš E. V. konfiskuotino turto (automobilio „TOYOTA RAV4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 760 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt eurų).

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Paimtą dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė