- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-08-23
- Bylos Nr.
- I1-7780-386/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01446-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė
2023 m. rugpjūčio 16 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu bei patikslintu skundu (toliau – ir skundas), prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir Kalėjimas) priteisti 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas teigia, jog nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. buvo laikomas Pravieniškių 1-jame kalėjime, akcentavo, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę buvo pažeidžiamas jo privatumas, kadangi dušuose nebuvo pertvarų. Taip pat dušo patalpose nebuvo sanitarinio mazgo, atskiros persirengimo kabinos, nebuvo ventiliacijos. Tai pareiškėjui sukėlė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, nepilnavertiškumo jausmą ir kitokias dvasines kančias. Pažymėjo, kad jam teko maudytis kartu su kitais nuteistaisiais ir tai pažemino jo orumą. Mano, kad šių aplinkybių pagrindu atsirado neturtinė žala, kuri turi būti priteista. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad 2022 m. birželio 20 d. pateikė prašymą kalinimo įstaigos administracijai, tačiau atsakymo negavo, todėl negali pateikti teismui nurodyto prašymo ir atsakymo į jį.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad nesutinka su jame keliamais reikalavimais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. vadinamas Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-uoju kalėjimu). Pravieniškių 1-ojo kalėjimo dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos 2022 metų spalio mėnesį visų būrių dušinėse. Nors ir pripažįsta, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų dėl naudojimosi dušu be pertvarų, tačiau tai nesudaro pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, jog nebuvo įrengtos pertvaros. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 29 punktas nustato reikalavimus prieškambario įrengimui sanitarinei švaryklai, o bendra nuteistųjų dušinė nėra laikoma sanitarine švarykla, todėl daro išvadą, kad teisės aktai nenumato kalinimo įstaigai prievolės įrengti atskiros persirengimo patalpos dušinėse. Vietos persirengti yra nustatytos tose pačiose dušinėse, kuriose yra įrengti suoliukai ir pakabos drabužiams pasikabinti, guminiai kilimėliai. Dušinėse nėra įrengti sanitariniai mazgai, jie įrengti yra gyvenamose patalpose, todėl daro išvadą, kad pareiškėjas negalėjo patirti jokių nepatogumų. Dušinėse yra įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, esant poreikiui patalpą galima vėdinti ir per langus.
Informuoja, kad patikrinus „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalus“ Nr. 72(1-2) ir Nr. 72(3-4), registruotų pareiškėjo vardu prašymų laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 20 d. nerasta. Pažymi, jog nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais būtų kreipęsis į kitas kompetentingas institucijas (Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kt.) dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į kalinimo įstaigos psichologus dėl emocinės būklės pablogėjimo, psichologinio sukrėtimo ar depresijos, kuriuos galėjo sukelti skunde nurodomos aplinkybės, nesikreipė.
Nurodo, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas J. J. kreipėsi skundu į teismą prašydamas priteisti neturtinę žalą, jo teigimu atsiradusią dėl neteisėtų Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnų veiksmų.
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. liepos 19 d. pažyma Nr. RV-22-7035 (b. l. 27-28) patvirtina, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje.
Vertinant pareiškėjo skundo argumentus konstatuotina, jog pareiškėjas patirtą neturtinę žalą kildina iš aplinkybės, jog naudojantis dušu nebuvo užtikrinta jo teisę į privatumą. Teigė, kad nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. Kalėjime esančiose dušinėse nebuvo įrengtos pertvaros. Taip pat nurodė, kad dušo patalpose nebuvo sanitarinio mazgo, atskiros persirengimo kabinos, nebuvo ventiliacijos.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos 13 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengti: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir/arba kėdė, ir/arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos reglamentuoja, jog laisvės atėmimo įstaigos privalo nusiteistiesiems sudaryti galimybę bent kartą į savaitę pasinaudoti karštu dušu (18 ir 44 punktai), nustato dušinės privalo būti valomos (28.2 punktas) ir t. t.
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog teisės aktai nenustato pataisos įstaigų administracijai pareigos dušinėse įrengti pertvaras, persirengimo kambarius su atskiromis kabinomis. Vis dėlto LVAT savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti laisvės atėmimo įstaigų nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (žr., pvz., 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4552-575/2018; 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1946-525/2019, 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3067-662/2019; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-172-575/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021; 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-281-968/2023).
Nagrinėjamoje byloje atsakovės atstovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros buvo įrengtos 2022 metų spalio mėnesį. Akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d. pareiškėjas buvo priverstas naudotis dušu, kuriame nebuvo įrengtos pertvaros, todėl vadovaujantis anksčiau minėta LVAT teismine praktika yra pagrindas teigti, jog Kalėjimas neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.
Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog dušo patalpose nebuvo ventiliacijos.
Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyrius pateikė į bylą 2023 m. liepos 25 d. pažymą Nr. LV-34070 (b. l. 44-45), kuri patvirtina, kad dušinėse įrengta rekuperacinė vėdinimo sistema, esant poreikiui galima vėdinti ir per langus.
Pareiškėjas patikslintame skunde teigia, kad 2022 m. birželio 20 d. pateikė prašymą kalinimo įstaigos administracijai, tačiau atsakymo negavo.
Kalėjimas kartu su atsiliepimu teismui pateikė „Nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų), peticijų ir skundų apskaitos žurnalų“ Nr. 72(1-2) ir Nr. 72(3-4) kopijas (b. l. 31-41), iš kurių matyti, kad prašymų, registruotų pareiškėjo vardu laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 17 d. iki 2022 m. birželio 20 d. nėra. Todėl pareiškėjo argumentai dėl prašymo teikimo Kalėjimo administracijai ir atsakymo negavimo atmestini.
Kiti pareiškėjo skundo argumentai dėl dušinėse nesančio sanitarinio mazgo bei neįrengtų atskirų persirengimo kabinų yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi nei aktualiuose teisės aktuose, nei LVAT jurisprudencijoje nėra suformuluota Kalėjimo pareiga dušinėse įrengti minėtą inventorių ir jo nebuvimas nelaikytinas pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimu.
LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2023 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-281-968/2023).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo asmens privatumas naudojantis dušu, laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki 2022 m. liepos 31 d., buvo pažeidžiamas, toks pažeidimas nebuvo momentinis ar vienkartinis, todėl yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjas patyrė perteklinius neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, nepilnavertiškumo jausmą. Kita vertus, atsakovo į bylą pateikta Kalėjimo 2023 m. liepos 20 d. pažyma Nr. RV-22-7093 „Dėl nuteistojo J. J.“ (b. l. 42-43) patvirtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, patiriamų nuolatinių kančių, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti privatumo duše neužtikrinimas, persirengimo patalpos ir ventiliacijos nebuvimas, privatumo neužtikrinimo, į psichologus nesikreipė. Todėl teismas vertina, kad, Kalėjimui neužtikrinus tinkamo privatumo duše, pareiškėjo neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs.
Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, kurią jis patyrė dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, atlyginimas šiuo atveju laikytinas proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei nepakanka teismo sprendimu pripažinti asmens teisės pažeidimą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); LVAT 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014 ir kt.).
Kaip jau minėta, teisės aktai nenustato pataisos įstaigų administracijai pareigos dušinėse įrengti pertvaras, persirengimo kambarius su atskiromis kabinomis. Teismas, vadovaudamasis aptartais CK 6.250 straipsnyje ir teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinusi pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį (privatumo pažeidimas pareiškėjui naudojantis dušu), mastą ir trukmę (per ginčo laikotarpį pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeidžiamas tik vieną kartą per savaitę), atsižvelgusi į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, tai, jog nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ir privatumą, administracinėje byloje nėra pateikta ir nustatyta duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai, daro išvadą, jog pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 50,00 Eur dydžio neturinės žalos atlyginimas. Teismo vertinimu minėta suma yra proporcinga ir pakankama pareiškėjo neigiamiems išgyvenimams kompensuoti.
Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą iki teismo sprendimo įvykdymo. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1653-789/2021). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant procesines palūkanas reglamentuojančias Civilinio kodekso nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, kad pagal pareiškėjo skundą teisme byla iškelta priimant 2023 m. liepos 10 d. nutartį (b. l. 18-19). Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo 2023 m. liepos 5 d. iki teismo procesinio sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti J. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti 50,00 Eur dydžio neturtinę žalą, skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.