Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vytauto Kursevičiaus ir Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės vaistinės „Valerijonas“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-715-797/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės vaistinės „Valerijonas“ ieškinį atsakovėms Šiaulių miesto savivaldybei ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl Savivaldybės tarybos sprendimo ir pareiškimo apie sutarties nutraukimą pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovė nepateikė duomenų, kad nuomos sutartis su ieškove sudaryta už rinkos sąlygų neatitinkančią nuomos kainą. Nuomos sutartyje yra numatyti nuompinigiai - 11,58 eurų už 1 m². Ieškovė kreipėsi į licencijuotą turto vertintoją UAB „Verslavita“ ir gavo konsultaciją, kad VĮ Registrų centro duomenimis apie registruotus nuomos sandorius, vidutinė patalpų Šiaulių miesto centrinėje dalyje nuomos kaina yra 7,25 eurų už m², t. y. nuomos sutartyje numatyti nuompinigiai yra aukštesni už vidutinius rinkoje. Pagal Konkurencijos tarybos raštą Savivaldybė nebuvo įpareigota su ieškove nutraukti nuomos sutartį. Dėl sutarties nutraukimo prieš terminą ieškovė nurodo, jog rašto išsiuntimas žinomai neveikiančiu elektroniniu paštu, negali būti laikomas tinkamu pranešimu apie sutarties nutraukimą, nors atsakovei buvo žinoma, kad elektroninio pašto adresas valerijonas@takas.lt nebeveikia. Vėliau, 2018-11-14, raštą Nr. S-3543 atsakovė išsiuntė ieškovei, tačiau iš jo turinio galima spręsti, jog nėra pareiškimo apie tai, kad nuomos sutartis yra nutraukiama, jame išreiškiamas reikalavimas atlaisvinti nuomojamas patalpas. Kadangi atsakovė laiko minėtą raštą pranešimu apie sutarties nutraukimą, todėl ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti negaliojančiu vienašališką pareiškimą apie sutarties nutraukimą, kadangi CK 6.497 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuomotojas turi teisę pareikšti teisme reikalavimą nutraukti nuomos sutartį prieš terminą, jeigu yra pažeidžiama nuomos sutartis arba yra kiti nuomos sutartyje numatyti pagrindai, o atsakovė neteisėtai pareiškė apie vienašališką sutarties nutraukimą nesikreipdama į teismą, todėl įformintą pareiškimą apie vienašališką sutarties nutraukimą prašo pripažinti negaliojančiu. Prašo ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

5. UAB „Verslavita“ pateikta 2018-09-03 konsultacija negali būti laikoma atitinkančia Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatyta turto vertinimo ataskaita. Pateikė 2018-05-24 Negyvenamųjų patalpų, pastatų, statinių nuomos konkurso komisijos posėdžio protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame fiksuoti duomenys, už kokio dydžio vieno m² nuomos mokestį atsakovas šiais metais išnuomojo vaistinės gydymo įstaigoje esančias patalpas, ir jų kaina yra žymiai didesnė. Ieškovė niekada Savivaldybės neprašė išskirtinių sąlygų dėl patalpų nuomos, todėl nepagrįstai ieškovė nurodo, jog nuomos mokesčio dydis galėjo būti laikomas valstybės pagalba Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalies prasme. Dėl nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą atstovė nurodo, jog vadovavosi tarp šalių sudarytos sutarties 17.4 punkto nuostata, numatančia, kad sutartis galės pasibaigti nuomotojo reikalavimu, jei savivaldybės taryba priims sprendimą dėl išnuomoto savivaldybės turto valdymo, naudojimo ar disponavimo, ir ši sąlyga leido Savivaldybei nutraukti nuomos santykius nesikreipiant į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

3. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

4. Bylos duomenimis nustatyta, jog patalpos adresu: Vytauto g. 101, Šiauliuose, nuosavybės teise priklauso Šiaulių miesto savivaldybei (II t., 11-16 b. l.). 2009 m. gruodžio 12 d. savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartimi minėtos patalpos buvo išnuomotos ieškovei. Nuomos sutartis buvo atnaujinta: 2010 m. sausio 14 d. savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. SŽ-42, 2012 m. sausio 13 d. savivaldybės materialiojo turto nuomos sutartimi Nr. SŽ-1218 ir 2018 m. sausio 2 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi.

5. Savivaldybės taryba 2018 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą Nr. T-361, kuriuo nusprendė pripažinti netekusiu galios Šiaulių mieto savivaldybės tarybos 2017 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. T-465 „Dėl patalpų Vytauto g. 101, Šiauliuose, nuomos sutarties atnaujinimo“; įpareigojo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių nutraukti Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. SŽ-2, pasirašytą 2018 m. sausio 2 d. su UAB vaistine „Valerijonas“; skelbti Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių 60,04 m² ploto negyvenamųjų patalpų Vytauto g. 101, Šiauliuose (nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. 28338/16054 pastatas pažymėtas plane 2d3p, unikalus numeris 2992-8006-1019, patalpos pirmame aukšte indeksai ir plotai: 1-45 - 26,37 m², 1-46 - 16,81 m², 1-47 - 13,86 m², 1-48A - 1,39 m², 1-63-1,61 m²) viešą nuomos konkursą: patalpų paskirtis - vaistinė; patalpų pradinė vieno m² ploto nuomos kaina - 1 Eur (be PVM); patalpų nuomos terminas - penkeri metai (I t., 7 b. l.). T. S. sprendimą lėmė Konkurencijos tarybos 2018-07-27 raštas dėl galimo konkurencijos pažeidimo išnuomojant patalpas, esančias Vytauto g. 101, Šiauliuose, vaistinei ,,Valerijonas“ (I t., 111-113 b. l.). Iš Konkurencijos tarybos rašto nustatyta, jog ji turi pagrindą įtarti, kad Savivaldybė 2017-12-30 sprendimu Nr. T-465 galimai pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir Europos sąjungos valstybės pagalbos taisykles (I t., 21-23 b. l.). Atsakovė, reaguodama į Konkurencijos tarybos raštą, atsakė, jog Savivaldybės tarybai buvo teikiami keli alternatyvūs sprendimo projektai, iš kurių viename buvo numatytas viešas nuomos aukcionas su pradine 1 Eur kaina, kitas - su 45 Eur pradine nuomos kaina, kituose – nuomos sutarties pratęsimas su esamu nuomininku. Taip pat nurodė, jog patalpomis domėjosi ir kiti asmenys (I t., 108-109 b. l.).

6. Vykdydama Konkurencijos tarybos raštą, Savivaldybės taryba 2018-09-06 priėmė sprendimą Nr. T-308, kuriuo buvo pakeistas materialiojo turto nuomos tvarkos aprašas, pakeičiant jo 47 punktą ir eliminuojant galimybę ir išlygą nuomininkui, tvarkingai vykdžiusiam sutartinius įsipareigojimus, teikti prašymą dėl nuomos sutarties atnaujinimo bei panaikinant šiuo aprašu patvirtintos Nuomos sutarties formos visą V skyrių, kuris iki 2018 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo, pasak atsakovės, numatė galimybę nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį be konkurso (I t., 118 b. l.).

7. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl ieškovės pirmenybės teisės atnaujinti sutartį dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos neskelbiant viešojo konkurso.

Dėl ginčo esmės

8. Prieš įvertindama Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. liepos 27 d. raštą ir jo keliamas pasekmes, teisėjų kolegija trumpai apžvelgia valstybės ir savivaldybės turto nuomą reglamentuojančias teisės normas bei teismų praktiką. Šalių sudarytos nuomos sutarties objektas yra savivaldybei priklausantis turtas. Pažymėtina, kad nors valstybės materialiojo turto nuomos sutartims taikytinos ir bendrosios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus normos, tačiau jos taikytinos atsižvelgiant į specialųjį valstybės turto nuomos reglamentavimą.

9. Nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (2014 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-802 redakcija) redakcijos 15 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomotas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Tuo tarpu nuo 2007 m. gegužės 27 d. įsigaliojusioje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtinto Tvarkos aprašo 3.6 punkto redakcijoje (šiuos santykius reguliavo iki įstatymo priėmimo) buvo nustatyta, kad valstybei nuosavybės teise priklausantis ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui; pasibaigus nuomos sutarties terminui, su nuomininku, visiškai įvykdžiusiu pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, nuomos sutartis gali būti atnaujinta CK nustatyta tvarka; valstybės turto valdytojas privalo užtikrinti, kad sutarties atnaujinimo atveju bendra nuomos trukmė nebūtų ilgesnė kaip 10 metų. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad valstybei priklausančio turto 10 metų nuomos termino nuostata iki jos įtvirtinimo Įstatyme buvo reglamentuota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintame Tvarkos apraše.

10. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai Vyriausybės nutarimas, kuriame yra įstatymui prieštaraujančių teisės normų, priimtas anksčiau negu įstatymas, toks Vyriausybės nutarimas turi būti suderintas su vėliau priimto įstatymo normomis arba pripažintas netekusiu galios (Konstitucinio Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutarimas). Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali būti reguliuojami tik aukštesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d., 2005 m. sausio 19 d., 2005 m. rugsėjo 20 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi tokiais Konstitucinio Teismo išaiškinimais, 2013 m. gegužės 8 d. teikdama Lietuvos Respublikos Seimui pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimo ir papildymo, nurodė, kad pagal Konstitucinio Teismo nutarimus disponavimo valstybės turtu būdus ir sąlygas gali nustatyti tik įstatymų leidėjas. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pasiūlė papildyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatytas ilgalaikio materialiojo turto nuomos sąlygas, t. y. įstatymu reglamentuoti maksimalų valstybės turto nuomos laikotarpį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tokiu būdu Lietuvos Respublikos Vyriausybė pripažino, o įstatymų leidėjas, priėmęs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pataisas, pritarė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1524 patvirtinta nuo 2007 m. gegužės 27 d. įsigaliojusi Tvarkos aprašo 3.6 punkto redakcija neatitiko Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų bei Konstitucinio Teismo nutarimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-519-196/2018).

12. VSTVNDĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalis). Nurodytos įstatymo nuostatos patvirtina, kad konkrečios savivaldybės tarybai priskirta kompetencija detalizuoti tvarką (nustatyti taisykles), kurios laikantis turi būti išnuomojamas savivaldybei priklausantis turtas. Taigi, specialiajame VSTVNDĮ įstatyme yra nustatyti ne tik savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai (VSTVNDĮ 9 straipsnis), bet ir nustatyta, kokia tvarka šis turtas išnuomojamas, konkrečiai, savivaldybės tarybos nustatyta.

13. CK 6.842 straipsnyje įtvirtinta nuomininko pirmenybės atnaujinti sutartį teisė. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatą, nuomininkas, tvarkingai vykdęs pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas, pasibaigus sutarties terminui turi pirmenybės teisę, palyginti su kitais asmenimis, atnaujinti sutartį. CK 6.482 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuomotojas privalo per nuomos sutartyje numatytą terminą raštu pranešti nuomininkui apie šio teisę sudaryti nuomos sutartį naujam terminui, o jei toks terminas nenumatytas – per protingą terminą iki nuomos sutarties pabaigos.

14. Kasacinis teismas išaiškino šią nuostatą, nurodydamas, kad pagal CK 6.482 straipsnyje nustatytą reguliavimą nuomininkas turi teisę pirmiau nei kiti asmenys atnaujinti nuomos sutartį esant šioms sąlygoms: 1) kai nuomininkas tvarkingai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas; 2) pasibaigus nuomos sutarties terminui; 3) esant šalių susitarimui dėl kitų, naujų nuomos sutarties sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-23-611/2018).

15. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad šalių sudarytos valstybei ar savivaldybei priklausančių patalpų nuomos sutarties nuostata apie nuomininko pirmumo teisę pratęsti sutartį aptartomis sąlygomis nėra betikslė ir bereikšmė. Jeigu būtų nustatyta, kad nuomininkas nepažeidė nuomos sutarties sąlygų, jas vykdė tvarkingai, būtų pagrindas su nuomininku pratęsti nuomos teisinius santykius neskelbiant naujo viešo patalpų nuomos konkurso (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-740-180/2016, 2019 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-152-553/2019). Sprendžiant dėl pirmenybės teisės esamam nuomininkui suteikimo, esminę reikšmę turi sutartinių įsipareigojimų įvykdymo kokybės klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-76-381/2017).

16. Taigi, esant nuomos sutarties šalių susitarimui dėl nuomininko pirmumo teisės atnaujinti sutartį pasibaigus jos terminui, toks susitarimas sutarties šalims nustato atitinkamas teises ir pareigas. Nustačius, kad nuomininkas nėra pažeidęs nuomos sutarties sąlygų, jas vykdė tinkamai, yra pagrindas su nuomininku atnaujinti nuomos teisinius santykius neskelbiant naujo viešo konkurso dėl patalpų nuomos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės veiksmai pagal 2017 m. gruodžio 30 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimą 2018 m. sausio 2 d. savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartimi atnaujinus nuomos sutartį, atitiko sutarties atnaujinimo metu galiojusias nuo 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojusio VSTVNDĮ 12 straipsnio ir 15 straipsnio 8 dalies nuostatas, nuo 2014 m. lapkričio 12 d. įsigaliojusio Valstybės ilgalaikio materialiojo turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo 47 punktą bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-292 patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo 47 punktą (I t., 89, 95 b. l.). Pažymėtina, kad minėtas tvarkos aprašo 47 punktas įvirtino pirmenybės teisę atnaujinti nuomos sutartį, bet ne pareigą. Taigi, savivaldybė galėjo šia teise ir nepasinaudoti.

17. Pagal susiformavusią teismų praktiką, draudžiamas atgalinis įstatymo ar kito teisės akto taikymas. Šiuo principu siekiama užtikrinti teisinio reguliavimo ir asmenų teisinio statuso aiškumą bei stabilumą. Subjektai turi teisę žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, ir turi būti tikri, kad už teisės aktus atitinkantį elgesį jiems nebus taikomos teisinio poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo pagrindu. Taigi, teisės aktai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių teisės aktų įsigaliojimo. Reikalavimo, kad įstatymas neturi grįžtamosios galios, neatitinkantis reglamentavimas civilinių, administracinių ar kitų teisinių santykių srityje pažeistų teisinės valstybės principą ir būtų priešingas Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais grįžtamoji galia gali būti nustatyta tik įstatymams, tuo tarpu poįstatyminių teisės aktų galiojimas atgal yra negalimas, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio, ar nuolatinio galiojimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje e2A-76-381/2017). Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad vykdydama Konkurencijos tarybos raštą, 2018 m. rugsėjo 6 d. priėmė tarybos sprendimą Nr. T-308, kuriuo buvo pakeistas materialiojo turto nuomos tvarkos aprašas, pakeičiant jo 47 punktą ir eliminuojant galimybę ir išlygą nuomininkui, tvarkingai vykdžiusiam sutartinius įsipareigojimus, teikti prašymą dėl nuomos sutarties atnaujinimo bei panaikinant šiuo aprašu patvirtintos Nuomos sutarties formos visą V skyrių, kuris iki 2018 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimo priėmimo numatė galimybę nuomininko pirmenybės teisę atnaujinti sutartį be konkurso, nagrinėjamu atveju ieškovės atžvilgiu negali būti taikomas.

18. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra ginčo, kad nuomininkė (apeliantė) tvarkingai vykdė pagal nuomos sutartį prisiimtas pareigas. Atsižvelgiant į tai, Šiaulių mieto savivaldybės taryba 2017 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą Nr. T-465 dėl patalpų, esančių Vytauto g. 101, Šiauliuose, nuomos sutarties atnaujinimo nuomininkei, todėl 2018 m. sausio 2 d. tarp savivaldybės ir nuomininkės buvo pasirašyta Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. SŽ-2. Minėtoje sutartyje buvo nustatyta, kad sutartis pasibaigia: pasibaigus nuomos terminui, kuris numatytas sutarties 5 punkte, ir grąžinus turtą nuomotojui savivaldybės materialiojo turto perdavimo ir priėmimo aktu (sutarties 17.1 p.); šalių susitarimu (sutarties 17.2 p.); nuosavybės teisei į išnuomotą turtą perėjus kitam asmeniui (sutarties 17.3 p.); nuomotojo reikalavimu, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Savivaldybės taryba priima sprendimą dėl išnuomoto turto valdymo, naudojimo ar disponavimo juo (sutarties 17.4 p.); kitais CK nustatytais atvejais (sutarties 17.5 p.) (I t., 19 b. l.).

19. Pagal bendrąsias sutarčių vienašališko nutraukimo taisykles, sutarties šalis vienašališkai nutraukti sutartį gali: pirma, joje nustatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis), antra, dėl kitos šalies sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo (CK 6.217 straipsnio 1, 3 dalys). Skirtingai nuo CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinto vienašališko sutarties nutraukimo teisinio pagrindo – esminio sutarties pažeidimo, nulemto sutartį pažeidusios šalies kaltais veiksmais, CK 6.217 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas vienašališko sutarties nutraukimo pagrindas sutartyje nustatytais atvejais nebūtinai siejamas su vienos iš sutarties šalių kalte. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas netikrina, ar sutartyje nustatytas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2013, 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-378/2018).

20. Kaip nustatyta iš ginčijamo Savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. priimto sprendimo Nr. T-361 (I t., 7 b. l.) turinio, šis sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau - ir VSĮ) 16 straipsnio 2 dalies 26 punktu, VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalimi bei įgyvendinant Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. liepos 27 d. reikalavimą Nr. (2.11-35) 6V-1882 „Dėl galimo konkurencijos pažeidimo Šiaulių miesto savivaldybėje“, Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ar patikėjimo teise valdomo materialiojo turto nuomos tvarkos aprašą, patvirtintą Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-292 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio ir patikėjimo teise valdomo ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo patvirtinimo“. Taigi, sutartis buvo nutraukta išimtinai įgyvendinant Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. liepos 27 d. raštą. Tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 m. lapkričio 14 d. rašte Nr. S-3543 nuomos sutarties nutraukimo pagrindas nurodytas 2018 m. sausio 2 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. SŽ-2 17.4 punkte šalių aptartas ir nustatytas sutarties pasibaigimo pagrindas.

21. Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. liepos 27 d. rašte nurodyta, kad Konkurencijos taryba turi pagrindą įtarti, jog savivaldybė savo 2017 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. T-465 „Dėl patalpų Vytauto g. 101, Šiauliuose, nuomos sutarties atnaujinimo“ (toliau – ir sprendimas) galimai pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatas ir Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles. Pažymėjo, kad savivaldybė, vykdydama teisės aktų jai pavestas funkcijas, turi pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir laikytis Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nustatytų įpareigojimų - išnuomodama savo nekilnojamąjį turtą ūkinei veiklai vykdyti Savivaldybė privalo organizuoti konkurencingą atrankos procedūrą ir vadovautis objektyviais atrankos kriterijais. Atsižvelgdama į savo rašte išdėstytus argumentus Konkurencijos taryba prašė savivaldybės imtis veiksmų, kad atitinkamų patalpų nuomai būtų organizuojama ir vykdoma teisės aktų nustatyta konkurencinga procedūra ir tokiu būdu parinktas nuomininkas, ir iki nustatyto termino pranešti Konkurencijos tarybai apie Savivaldybės priimtus sprendimus. Konkurencijos taryba taip pat atkreipė dėmesį, kad vadovaudamasi Konkurencijos įstatymo suteiktais įgaliojimais, jei yra pagrindas įtarti, kad viešojo administravimo subjekto sprendimu yra pažeidžiami Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai, turi teisę pradėti tyrimą (I t., 21-23 b. l.).

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 23 straipsnio 4 dalį, Konkurencijos taryba priima motyvuotą nutarimą ištirti šį įstatymą pažeidžiančius veiksmus, kuris yra privalomas vykdyti. Nagrinėjamu atveju minėtas Konkurencijos tarybos raštas yra tik informacinio pobūdžio, jame tik atkreiptas dėmesys į galimą Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų ir Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių pažeidimą, tačiau toks pažeidimas nėra konstatuotas. Taigi, įvertinus šio rašto turinį, kolegijos vertinimu, savivaldybė neturėjo imperatyvios pareigos nutraukti nuomos sutarties su ieškove. Dar kartą atkreipiamas dėmesys, kad privalomi vykdyti yra tik Konkurencijos tarybos nutarimai (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 30 straipsnis).

23. Nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šalys buvo numačiusios, jog sutartis gali pasibaigti nuomotojo reikalavimu, jei savivaldybės taryba priims sprendimą dėl išnuomoto savivaldybės turto valdymo, naudojimo ar disponavimo (sutarties 17.4 p.), tačiau, kaip minėta, sutartis buvo nutraukta remiantis išimtinai tik Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2018 m. liepos 27 d. raštu. Taigi, apibendrinant aukščiau aptartą teismų praktiką, vertinant tai, jog ieškovė tinkamai vykdė sutartį, pirmenybės teisė atnaujinti nuomos sutartį su ją tvarkingai vykdžiusiu nuomininku buvo numatyta ne tik specialiame įstatyme, bet ir pačios savivaldybės priimtuose nuostatuose, galiojusiuose sutarties atnaujinimo metu, maksimalus 10 metų terminas nebuvo pasibaigęs, nes jis skaičiuojamas nuo 2014 m. sausio 1 d., be to, įvertinus, jog tokiais atvejais, kai kompetentinga institucija priima sprendimą atnaujinti nuomos sutartį su esamu nuomininku, pagal teismų formuojamą praktiką viešo konkurso procedūros nevykdomos, darytina išvada, jog savivaldybė, atnaujindama nuomos sutartį su ieškove, galiojančio teisinio reglamentavimo nepažeidė, teisinio pagrindo nutraukti nuomos sutartį prieš terminą nebuvo.

24. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad savivaldybės turto nuomai pagal jos tarybos patvirtintą tvarką buvo ir yra privalomas viešas konkursas, kuris ginčo patalpoms nebuvo organizuotas, tačiau taryba, taisydama padarytas klaidas dėl atnaujintos sutarties be konkurso, teisėtai ir pagrįstai priėmė Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. T-361 dėl nuomos sutarties nutraukimo ir konkurso skelbimo.

25. Apibendrinant anksčiau nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad neegzistavo nė vienas iš 2018 m. sausio 2 d. sutartyje nurodytų pagrindų, suteikiančių atsakovei teisę vienašališkai nutraukti su ieškove sudarytą nuomos sutartį, todėl ieškovės ieškinio reikalavimas pripažinti Šiaulių mieto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. T-361 negaliojančiu nuo jo priėmimo momento yra tenkinamas.

26. Ieškovė taip pat ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Šiaulių mieto savivaldybės administracijos 2018-11-14 raštu Nr. S-3543 įformintą pareiškimą apie vienašališką 2018 m. sausio 2 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. SŽ-2 nutraukimą ir reikalavimą iki 2018 m. gruodžio 15 d. atlaisvinti 60,04 m² ploto patalpas Vytauto g. 101, Šiauliuose, bei perdavimo ir priėmimo aktu perduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų skyriaus Turto valdymo poskyriui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pripažinus Šiaulių mieto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. T-361 negaliojančiu nuo jo priėmimo momento, minėtas raštas tiesiogiai ieškovei nesukelia teisinių padarinių, kadangi šiuo pranešimu tik buvo įgyvendinamas savivaldybės tarybos sprendimas dėl sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, ieškovė negali teismui teikti reikalavimo dėl šio pareiškimo panaikinimo, dėl to šioje dalyje byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, susijusias su nagrinėjamo ginčo objektu, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas teismo sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys iš esmės tenkinamas, iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės ieškovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 500 Eur žyminis mokestis, sumokėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (I t., 6 b. l., II t., 47 b. l.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės vaistinės „Valerijonas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu nuo jo priėmimo Šiaulių mieto savivaldybės tarybos 2018 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. T-361.

Bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento Šiaulių mieto savivaldybės administracijos 2018-11-14 raštu Nr. S-3543 įformintą pareiškimą apie vienašališką 2018 m. sausio 2 d. Savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. SŽ-2 nutraukimą ir reikalavimą iki 2018 m. gruodžio 15 d. atlaisvinti 60,04 m² ploto patalpas Vytauto g. 101, Šiauliuose, bei perdavimo ir priėmimo aktu perduoti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų skyriaus Turto valdymo poskyriui nutraukti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei vaistinei „Valerijonas“, juridinio asmens kodas 144803578, iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės, juridinio asmens kodas 111109429, 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.