- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-16
- Bylos Nr.
- e2S-657-368/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Atsakovas
- S. G.
- Ieškovas
- J. A.-G.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. G. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4441-344/2022 pagal ieškovės J. A.-G. ieškinio atsakovui S. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo bei bendravimo su jais tvarkos nustatymo, turto padalijimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Telšių rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė J. A.-G. kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką, sudarytą tarp jos ir atsakovo S. G. dėl sutuoktinio kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas, išlaikymo bei bendravimo su vaikais tvarką, padalinti santuokoje įgytą turtą bei nustatyti kreditorinių įsipareigojimų vykdymo tvarką. Kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų B. G., B. G. ir A. G. laikiną gyvenamąją vietą su jų mama J. A.-G. bei priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 325,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi priėmė ieškovės J. A.-G. ieškinį, atidėjo ieškovei J. A.-G. dalies žyminio mokesčio – 2 734,00 Eur mokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo. Įpareigojo atsakovą S. G., o trečiajam asmeniui AB „Šiaulių bankas“ pasiūlė per 20 (dvidešimties) dienų terminą nuo pranešimo ir ieškinio su priedais gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Ieškovės J. A.-G. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir: 1) priteisė iš atsakovo S. G. nepilnamečiams vaikams B. G., B. G. ir A. G. laikiną materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis 325,00 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo 2022 m. rugpjūčio 5 d. iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos; 2) ieškovę J. A.-G. paskyrė laikino nepilnamečių vaikų išlaikymui skirto turto tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatė nepilnamečių vaikų: B. G., B. G., A. G., laikiną gyvenamąją vietą su jų motina J. A.-G. jos gyvenamojoje vietoje; 4) įpareigojo atsakovą S. G., nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gyventi skyrium nuo ieškovės J. A.-G. Nutartį nurodė vykyti skubiai.
3. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, į tai, kad atsakovo pajamos nežinomos, atsakovas pats gera valia trims vaikams teikia, teismo manymu, nepakankamą išlaikymą kiekvieną savaitę mokėdamas po 200 Eur, kas per mėnesį sudaro apie 800,00 Eur, padarė išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti nepilnamečių vaikų interesai. Teismas atsižvelgdamas į vaikų amžių, į kylančias būtiniausių prekių kainas, kylančią infliaciją bei teismų praktiką, sprendė, jog iki civilinės bylos išnagrinėjimo nepilnamečių vaikų interesams apsaugoti ir poreikiams tenkinti iš atsakovo S. G. priteistinas laikinas materialinis išlaikymas nepilnamečiams vaikams B. G., B. G. ir A. G. po 325,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo dienos.
4. Teismas pažymėjo, jog nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl neišnagrinėjus ginčo iš esmės, keisti vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas, tačiau tai pagrindžiančių duomenų nėra. Šalių nepilnamečiai vaikai nuo gimimo gyvena su tėvais, du iš trijų vaikų yra labai maži – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, ieškovė šiuo metu augina vaiką iki (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl taikė laikinąją apsaugos priemonę ir šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nustatė su ieškove.
5. Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad atsakovas S. G. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, konstatuota, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad įtariamasis S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, smurtaudamas prieš ieškovę, mažamečių vaikų akivaizdoje. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog egzistuoja tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės ieškovės bei šalių vaikų teisės, todėl įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas S. G. prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą atsakovui S. G. gyventi skyriumi nuo ieškovės J. A.-G. ir laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams, ir klausimą dėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – atmetant ieškovės J. G. prašymus jas taikyti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, taikydamas aprašomą laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigodamas atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės, ją taikė remdamasis vien atsakovo 2022 m. birželio 21d. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl 2022 m. vasario 10 d. buitinio konflikto metu ieškovei sukelto nežymaus fizinio skausmo pagal laidavimą faktu. Teismas nevertino, kad minimas smurtinis atvejis per bylos šalių santuokinį gyvenimą nuo 2011 m. gegužės 14 d., t. y. daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, buvo tik vienkartinis, nesukėlęs ieškovei jokių sveikatai pasekmių, ir nuo jo momento tarp bylos šalių nebuvo kilę jokių konfliktų ar nesutarimų, kurių nenurodė nei pati ieškovė. Taip pat nevertino ir tokio nebūdingo atsakovui jo elgesio priežasčių bei paties buitinio konflikto aplinkybių. Be to, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jokie teisių suvaržymai apeliantui nebuvo taikomi. Laikinosios apsaugos priemonės taikytos praėjus beveik 3 mėnesiams po atsakovo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o ieškovė su prašymu taikyti aptariamą laikinąją apsaugos priemonę nenurodė ir nepateikė absoliučiai jokių atsakovo jai ir(ar) vaikams keliamą kažkokią tai grėsmę pagrindžiančių duomenų, kurių visuma leistų daryti bent tikėtinas išvadas dėl kylančios kitam sutuoktiniui, aptariamu atveju ieškovei, grėsmės ir vien dėl to skundžiama nutartimi taikytas atsakovui draudimas gyventi skyriumi nuo ieškovės yra nepagrįstas. Ieškovė ieškinio pateikimo metu su vaikais jau gyveno ne bylos šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mieste. Iki skundžiama nutartimi teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bylos šalys jau gyveno skyriumi. Apelianto tvirtinimu, ieškovė pradėjo piktnaudžiauti motinos valdžia ir kaip sąlygą susitikimui su vaikais iškėlė jos turtinių reikalavimų byloje pripažinimą, dėl ko skundžiama nutartimi teismo skirtas įpareigojimas atsakovui gyventi skyriumi nuo ieškovės kitų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių kontekste tėvo ir vaikų teisės bendrauti, palaikyti artimą ryšį, padarė priklausomą nuo siekiančios patenkinti asmeninius turtinius interesus ieškovės valios, kas neabejotinai pažeidžia ne tik atsakovo, bet ir bylos šalių nepilnamečių vaikų teises, ir tuo pačiu lemia papildomus skundžiamos laikinosios apsaugos priemonės nepagrįsto taikymo aspektus.
6.2. Apelianto įsitikinimu, teismas priteisdamas laikiną išlaikymo jo nepilnamečiams vaikas nenustatė, o ieškovė nepagrindė, jog atsakovas nesirūpina savo vaikais ir neteikia jiems jokio išlaikymo. Pati ieškovė ieškinyje pripažino, kad atsakovas visų vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovei duoda 800,00 Eur, t. y. kiekvienam vaikui kas mėnesį po 266,67 Eur. Pati ieškovė pripažino, kad vaikų poreikiams patenkinti yra pakankama teismų praktikoje nusistovėjusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto 1 MMA suma, į kurią įskaičius valstybės ieškovei mokamas išmokas vaikams, lemia tik bendras bylos šalių 422,12 Eur išlaidas kiekvienam vaikui kas mėnesį. Apelianto tvirtinimu, bylos šalių vaikai neturi jokių specialiųjų poreikių. Visų jų poreikių patenkinimui reikiama piniginių lėšų suma, išskaičius valstybės paramą, siekia tik po 422,12 Eur dydžio kasmėnesines išlaidas kiekvienam vaikui kas mėnesį, kurių pagal savanoriškai teikiamą savo vaikams išlaikymą atsakovo dalis sudaro net 266,67 Eur, t. y. daugiau nei 63 procentus. Atsakovo kasmėnesinės pajamos šio skundo teikimo metu siekia tik 1431,45 Eur. Ieškovė nenurodė ir nepateikė teismui jokių duomenų, kad bylos šalių santuokos metu būtų sumokėjusi bent vieną paskolos nurodytam kreditoriui ar komunalinių mokesčių įmoką. Ieškovei su vaikais gyvenant Lietuvos pajūryje, atsakovas patiria papildomų išlaidų vykstant susitikti su vaikais. Apelianto nuomone, teismas priteisė iš atsakovo jo vaikams bendros 975,00 Eur sumos kasmėnesinį materialinį išlaikymą nenustatęs ir nepagrindęs šių procesinių prievartos priemonių taikymo teisinių ir faktinių pagrindų.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė J. A.-G. prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį ir atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. 2022-06-21 nutartimi patvirtintas faktas, jog ieškovei bei nepilnamečiams vaikams kyla reali grėsmė dėl galimo atsakovo smurto pasikartojimo. Po šio incidento nutrūko šalių bendras gyvenimas ir ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl S. G. kaltės. Įpareigojimas vieną sutuoktinį, šiuo atveju atsakovą, gyventi skyrium, niekaip neįtakoja ginčo šalių turtinių teisių.
7.2. Atsakovas nenurodo, jog nuo ieškovės išsikraustymo iš ginčo šalims bendrosios jungtinės nuosavybės priklausančio turto ieškovė būtų draudusi ar trukdžiusi atsakovui bendrauti su jų nepilnamečiais vaikais. Nenustačius vaikų laikinos gyvenamosios vietos su ieškove, ji neturėtų teisinio pagrindo uzufrukto teise disponuoti teikiamu laikinuoju nepilnamečių vaikų išlaikymu.
7.3. Sprendžiant, ar atsakovo finansinė padėtis yra pakankama teikti skundžiama nutartimi nustatytą laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą, būtina atsižvelgti ne ik į atsakovo gaunamą darbo užmokestį, tačiau ir į kitas su gaunamomis pajamomis susijusias aplinkybes. Ginčo šalys turi didelės vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taigi net šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje akivaizdu, jog atsakovo turtinė padėtis yra gera. Kreditorinių įmokų sumos bei mokėjimų atlikimas, negali ir neprivalo įtakoti nepilnamečių vaikų interesų apsaugos – laikino išlaikymo teikimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Kvestionuojamos teismo nutarties dalys dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – vieno sutuoktinio įpareigojimo gyventi skyrium ir laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Dėl įpareigojimo gyventi skyrium
10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnio 2 dalyje 1 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas vieną sutuoktinį gyventi skyrium taikoma laikinam ginčo situacijos sureguliavimui tuo atveju, kai yra būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Teismas šeimos bylose gali taikyti ir kitas, teismo manymu, reikalingas priemones (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
11. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
12. Atskirasis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas įpareigodamas atsakovą gyventi skyriumi nuo ieškovės, rėmėsi vien atsakovo 2022 m. birželio 21d. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl 2022 m. vasario 10 d. buitinio konflikto metu ieškovei sukelto nežymaus fizinio skausmo pagal laidavimą faktu. Apelianto tvirtinimu, teismas nevertino, kad minimas smurtinis atvejis yra vienkartinis, nesukėlęs ieškovei jokių sveikatai pasekmių.
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį.
14. Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų yra taikytos siekiant išvengti šalių nepilnamečių vaikų teisės augti saugioje ir ramioje aplinkoje pažeidimo ir kartu apsaugoti ieškovę nuo kito galimo sutuoktinio (atsakovo) smurtavimo. Pagrindas minėtoms laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti yra atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas BK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui). Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas 2022 m. birželio 21 d. Telšių apylinkės teismo nutartimi buvo nutrauktas, apeliantas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą, priimant minėtą 2022 m. birželio 21 d. nutartį atsakovui buvo panaikinta paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Akivaizdu, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad įtariamasis S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, smurtaudamas prieš ieškovę, mažamečių vaikų akivaizdoje. Taigi, egzistuoja reali grėsmė dėl galimo smurto ateityje pasikartojimo.
15. Pagal CPK 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Nors apeliantas nurodo, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais ir atsakovas gyvena skirtingose vietose, teismas vertina tai, kad apeliantas tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, priešingai, pats apeliantas atskirajame skunde nurodo tą patį, tiek ieškovės, tiek paties, kaip atsakovo, gyvenamosios vietos adresą. Teismo vertinimu, laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas vieną sutuoktinį, šiuo atveju apeliantą, gyventi skyrium, niekaip neįtakoja ginčo šalių turtinių teisių. Neįrodyta pripažintina apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškovė pradėjo piktnaudžiauti motinos valdžia ir kaip sąlygą susitikimui su vaikais iškėlė jos turtinių reikalavimų byloje pripažinimą. Neteisus apeliantas tvirtindamas, kad teismas, įpareigodamas gyventi skyrium nuo ieškovės, pažeidžia jo, kaip tėvo ir vaikų teises bendrauti, palaikyti artimą ryšį. Pažymėtina ir tai, jog šalių, šalių ir jų nepilnamečių vaikų santykiai priklauso tik nuo pačių šalių geranoriškumo. Tiek tėvas, tiek motina turi suprasti, kad jie abu yra atsakingi už savo nepilnamečių vaikų ateitį, abu tėvai vaikams yra reikalingi, todėl šalys turėtų vengti konfliktinių tarpusavio santykių.
16. Pasisakydamas dėl laikinos nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, apeliantas atskirajame skunde pripažįsta, kad skundžiama nutartimi teismas visų bylos šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Ta pačia nutartimi taikant atsakovui įpareigojimą gyventi skyriumi nuo ieškovės, jokia atsakovo laikina bendravimo su savo nepilnamečiais vaikais tvarka nebuvo nustatyta. Visų pirma, atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad atskirojo skundo dalykas nėra prašymas pakeisti teismo nustatytą laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove. Antra, šiuo atveju apeliantas nesiekia nustatyti laikinos bendravimo su vaikais tvarkos, todėl atmestini atskirojo skundo argumentai dėl teisės bendrauti su vaikais pažeidimu.
17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami nepilnamečių vaikų interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo iš esmės, todėl šalių argumentai kas yra kaltas dėl tarpusavio konfliktų, bus išnagrinėti ir įvertinti bylos nagrinėjimo iš esmės metu.
Dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams
18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į vaikų amžių, į kylančias būtiniausių prekių kainas, kylančią infliaciją bei teismų praktiką, sprendė, jog iki civilinės bylos išnagrinėjimo nepilnamečių vaikų interesams apsaugoti ir poreikiams tenkinti iš atsakovo priteistinas laikinas materialinis išlaikymas trims nepilnamečiams vaikams po 325,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
19. Apeliantas skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi taikant prašomą laikinąją apsaugos priemonę ieškovė nepagrindė ir teismas nenustatė, jog atsakovas nesirūpina savo vaikais ir neteikia jiems jokio išlaikymo. Pati ieškovė ieškinyje pripažino, kad atsakovas visų vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį ieškovei duoda 800,00 Eur, t. y., kiekvienam vaikui kas mėnesį po 266,67 Eur. Šiuo atveju, ieškovė neginčija fakto, jog atsakovas prisideda prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, tačiau savaime suprantama, jog geranoriškas paties atsakovo teikiamas išlaikymas nėra pakankamas užtikrinant trijų nepilnamečių vaikų interesus. Apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus laiko nepagrįstais ir pažymi, kad apeliantas savo teiginiams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Apeliantas ginčydamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir siekdamas sumažinti iš jo vaikams priteistą laikiną išlaikymą, nepateikė jokių tokį poreikį pagrindžiančių įrodymų ir atskirąjį skundą grindžia vien deklaratyviais teiginiais.
20. Šiuos bylos atveju, trys nepilnamečiai vaikai visą laiką gyvena su ieškove, apeliantas šios aplinkybės neginčija, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnė rūpinimosi vaikų kasdienių poreikių tenkinimu našta. Šiuo atveju apeliantas objektyviais duomenimis nepagrindė realių vaikų poreikių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi teismų praktikoje pripažintu vidutinės mėnesinės minimaliosios algos kriterijumi nustatydamas vaikų išlaikymui reikalingos sumos dydį, atsižvelgdamas į nuolat kylančias kainas, kylančią infliaciją ir spręsdamas, kad minėtos sumos nebepakanka. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog nereikia įrodinėti aplinkybių, kad vaikams, net ir mažamečiams, kaip ir kiekvienam žmogui, reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, lavinimas, pramogos, poilsis ir pan., visuotinai žinoma aplinkybė dėl šiuo metu šalyje esančios didelės infliacijos ir nuolatinio kainų augimo (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, 70 Eur valstybės kiekvienam vaikui skiriama išmoka iš esmės neprieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, tačiau neatitinka ekonominės šalies situacijos, neapima vaikų lavinimo, ugdymo poreikių, o tenkina tik būtinuosius vaikų poreikius. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti ir ieškovės prašomą priteisti laikino išlaikymo vaikams dydį. Taigi, apeliantui neturėtų kelti abejonių tai, jog jo nepilnamečiams vaikams reikalingo laikino išlaikymo suma gali siekti apie 325,00 Eur nevertinant valstybės teikiamos paramos šeimoms, auginančioms vaikus.
21. Apeliantas nurodo, jog jo kasmėnesinės pajamos – darbo užmokestis siekia tik 1431,45 Eur bei pateikia 2022-09-23 UAB (duomenys neskelbtini) pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokesti bei kitas išmokas. Kartu su atskiruoju skundu teikiamas ir 2022-09-23 susitarimas prie 2020-01-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dėl nuomos sutarties nutraukimo bei internetinės bankininkystės sąskaitos išrašą.
22. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su nepilnamečių vaikų interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, atsakovo pateiktus įrodymus priima, juos prideda prie bylos ir vertina visumos įrodymų kontekste.
23. Sprendžiant, ar atsakovo finansinė padėtis yra pakankama teikti skundžiama nutartimi nustatytą laikiną nepilnamečių vaikų išlaikymą, būtina atsižvelgti ne ik į atsakovo gaunamą darbo užmokestį, tačiau ir į kitas su gaunamomis pajamomis susijusias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovo pateiktas banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad kas mėnesį, iki procesinių dokumentų dėl santuokos nutraukimo įteikimo, atsakovas gaudavo po 600 Eur už nuomojamas patalpas, todėl nėra aišku, ar 2022-09-23 susitarimas prie 2020-01-01 gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dėl nuomos sutarties nutraukimo nėra fiktyvus. Be to, kaip nurodyta ieškinyje, ginčo šalys turi didelės vertės kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, taigi net šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo išvadai, jog atsakovo turtinė padėtis yra bloga.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neabejotinai sukelia tam tikrus suvaržymus, tačiau apeliantas nenurodo ir neteikia jokių įrodymų, kad priteistas laikinas išlaikymas vaikams objektyviai jam yra per didelė finansinė našta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas nėra aiškiai per didelis ar neproporcingas, priešingai, priteistas laikinas išlaikymas po 325,00 Eur kiekvienam vaikui iki teismo sprendimo priėmimo yra protingo, racionalaus dydžio, kad bylos nagrinėjimo metu patenkintų nepilnamečių ieškovo vaikų poreikius ir laikinai apsaugotų jų interesus.
25. Papildomai pabrėžtina, kad apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, susiję su neįrodytomis aplinkybėmis dėl šalių turtinės padėties, vaikų poreikių realumo ir pagrįstumo, valstybės išmokomis vaikams ir pan., nėra papildomai nagrinėjami bei vertinami, kadangi, kaip jau minėta pirmiau, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra tik preliminari priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius, kadangi reguliaraus ir nenutrūkstamo išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimas yra sąlyga, leidžianti užtikrinti būtinuosius vaikų poreikius. Nepilnamečiams vaikams priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikai gautų būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi nei galimybės, nei privalo visiškai ir visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, nustatyti reikalingą ir būtiną išlaikymo vaikams dydį ar tėvų galimybes teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę ir privalės įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaikų poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaikų išlaikymo ir kt. Dėl to yra nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo šias aplinkybes nustatyti spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamam klausimui spręsti tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialiosios teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl apelianto atskirasis skundas atmetamas, o teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti jos nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.