Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-141-1035/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-08-30
Bylos Nr.: 1-141-1035/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-02-6-00020-2017-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Rezultatas: Išnagrinėta priimant nuosprendį.

Teisėjas: Valerij Lauš
Kaltinamasis: E. B.
Advokatai: Gintaras Černiauskas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-141-1035/2019Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00020-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.8.1; 1.2.18.10 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, Kamilei Labanauskaitei,dalyvaujant prokurorei Rasai Miltinytei,kaltinamajam E. B., jo gynėjui advokatui Gintarui Černiauskui,specialistėms Virginijai Gudačiauskienei, Audronei Kairevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, teistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 2 dalį 100 MGL dydžio bauda, kaltinamas pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B., būdamas juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. kovo 1 d. pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2007 m. kovo 2 d., akcininku ir direktoriumi, turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, vadovaujantis 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostata, nurodančia, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, 14 straipsnio 2 dalies nuostata, nurodančia, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui)“, turėdamas prievolę tinkamai organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą, užtikrinti, kad visos išreikštos pinigais ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai būtų tinkamai registruojami ir apskaitomi, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., veikdamas tyčia, suvokdamas, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų apskaitos informacija bus neišsami, neobjektyvi ir netinkama, sąmoningai leisdamas atsirasti padariniams, bendrovės vardu vykdydamas (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorius, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. kovo 1 d. pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsigijus žemės sklypą Nr. 26 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantį (duomenys neskelbtini), sandorį patvirtina 2010 m. gruodžio 7 d. Nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (Bylos Nr.474231240260); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. kovo 1 d. pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) pardavus žemės sklypą Nr. 26 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantį (duomenys neskelbtini); sandorį patvirtina 2016 m. birželio 31 d. Nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (Bylos Nr. 474231240260); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. kovo 1 d. pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsigijus žemės sklypą Nr. 514211-88-0420 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantį (duomenys neskelbtini); sandorį patvirtina 2013 m. rugsėjo 16 d. Nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (Bylos Nr. 12-196); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. kovo 1 d. pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) pardavus žemės sklypą Nr. 514211-88-0420 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantį (duomenys neskelbtini), sandorį patvirtina 2016 m. birželio 24 d. Nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas; įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui – vyr. buhalterei M. B., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, tyčia nepateikė informacijos bei dokumentų apie šiuos ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, dėl ko laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. kovo 1 d. pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) apskaitą nebuvo įtrauktos jokios ūkinės operacijos, susijusios su nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimu, naudojimu ir pardavimu, nebuvo vedami nekilnojamojo turto registrai, šis nekilnojamas turtas nebuvo apskaitytas 2010–2016 m. balansų eilutėse II.1 „Žemė“ ir II.2 „Pastatai ir statiniai“ ir prie balansų pateiktų paaiškinamųjų raštų dalyje „Materialaus turto pokyčiai ataskaitiniais metais“. Tokiu būdu jis, vykdydamas veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vardu, sąmoningai apgaulingai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Šiais savo veiksmais E. B. padarė BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Be to, E. B., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. kovo 1 d. pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. adresu (duomenys neskelbtini), akcininku ir direktoriumi, būdamas atsakingas už tinkamą bendrovės buhalterinę apskaitos organizavimą, visų išreikštų pinigais ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitymą, už pateikiamų finansinių atskaitomybių teisingumą, pagal 2001 m. gruodžio 20 d. Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 straipsnio 2 dalies nuostatas (pakeitimas 2016 m. kovo 22 d. Nr. XII-2262), kad metinė pelno mokesčio deklaracija pateikiama pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio penkioliktos dienos, t. y. privalėdamas iki 2017 m. birželio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2016 m. metus, įvykdęs (duomenys neskelbtini) esančio bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto – sklypo Nr. 26 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esančio (duomenys neskelbtini), ir sklypo (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo sandorius, pagal kuriuos 2016 m. birželio 28 d. į įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, dviem mokėjimais buvo gauta 353 734,89 USD; 2016 m. birželio 28 d. į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor“ banke buvo gauta 353 734,89 USD, iš viso 707 469,78 USD (ekvivalentas eurais – 643 271 Eur), siekdamas, kad šios ūkinės operacijos nebūtų įtrauktos į įmonės apskaitos registrus ir nuo faktinių pajamų nebūtų išskirtas, deklaruotas ir į valstybės biudžetą sumokėtas pelno mokestis, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui – vyr. buhalterei M. B. tyčia nepateikė informacijos bei dokumentų apie šiuos ūkinius įvykius ir ūkines operacijas. Pastaroji, nežinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, į bendrovės pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, t. y. deklaracijos II dalyje „Mokesčių bazė“ 18 eilutėje „Į mokesčių bazę įtrauktų visų vieneto pajamų bendra suma“ neįtraukė 707 469,78 USD (ekvivalentas eurais – 643 271 Eur) pajamų, gautų už (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą; III dalyje „Apmokestinamo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 eilutėje „Pelno (nuotolio) apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“ neįtraukė 261 639 EUR dydžio pelno, gauto už (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą; deklaracijos 55 ir 59 eilutėje „Pelno mokesčio suma; Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ neįrašė ne mažiau nei 9 867 Eur mokėtino pelno mokesčio sumos, po ko šią deklaraciją 2017 m. birželio 14 d. elektroniniu būdu pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai Vilniuje, Ulonų g. 2. Tokiu būdu E. B. organizavo žinomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. kovo 1 d. pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) pajamas ir pelną įrašymą į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metus (forma (duomenys neskelbtini)) bei jos pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta ne mažesnė nei 9 867 Eur žala. Šiais savo veiksmais E. B. padarė BK 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis E. B. apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) lėšos nebuvo naudojamos, o buvo pasinaudota įmonės korespondentine sąskaita. Lėšos, kurios buvo deklaruotos, buvo pervestos iš privačios sąskaitos ir į (duomenys neskelbtini). Pinigai per valandą įplaukė ir išplaukė. Tai buvo padaryta tiek 2010 m. sandorio sudarymo metu, tiek ir po keleto metų. Įmonė į tą veiklą visiškai nebuvo įtraukta. Su įmone nebuvo sudaryta jokios paskolinės sutarties, pinigai nebuvo skolinti įmonei, įmonė neturėjo jokių įsipareigojimų. Buvo surašytos sutartys, kurias pateikė, dėl nekilnojamojo turto įsigijimo tam, kad būtų užtikrintas turto perrašymas ateityje pinigų davėjo vardu. Kalba apie sutartis, sudarytas 2010 m. ir 2013 m. Sutartyse yra sąlygos, kad tas turtas po tam tikro laikotarpio turi būti perrašytas. Sutartyje yra sąlyga, kad jei įmonė neperrašytų turto, tada turi viską grąžinti, pilnai atsiskaityti su pinigų davėju, t. y. E. B.. Per visą tą laikotarpį, kai nekilnojamas turtas buvo registruotas, bet nebuvo realizuotas, įmonė nepatyrė jokio finansinio nuostolio. Įmonei tas nekilnojamas turtas nieko nekainavo. Pardavimo momentu mokesčių mokėtojas buvo jis, viskas matosi iš (duomenys neskelbtini) registrų, šie duomenys turėtų būti pateikti. Juose parašyta, kad garantas buvo jis, t. y. tas, kas moka mokesčius. Kalba apie turtą, įgytą tiek 2010 m., tiek 2013 m., t. y. apie turtą (duomenys neskelbtini), nurodytą kaltinamajame akte, vienu ir kitu atveju tai buvo žemės sklypai su pastatais. Toje sutartyje, kurią pateikė, viskas yra sukonkretinta, yra netgi užrašytas konkretus turtas, jo adresas ir kt. Visa tai yra iš ((duomenys neskelbtini)) registrų. Jis norėjo turtą įsigyti savo vardu, tačiau, kadangi buvo pirkimai per banką, iš banko buvo gautas pageidavimas, kad juridinis asmuo būtų kaip atstovas. Tai buvo (duomenys neskelbtini) banko pageidavimas, kadangi jie patys padengdavo skirtumą iš federalinio biudžeto, be to, taip buvo lengviau patikrinti duomenis dėl terorizmo ir pan. Kuomet buvo krizė, laikotarpiu 2009–2013 m, tas įstatymas galiojo iki 2014 m. pabaigos. Įstatymas buvo priimtas tam, kad nebankrutuotų bankai, t. y. valstija buvo įsipareigojusi padengti dalį turto kainos, kad bankai galėtų kuo greičiau realizuoti turtą, kad nebūtų jokių spekuliacijų ar pinigų plovimo, kad viską būtų galima lengviau kontroliuoti, kadangi krizės laikotarpiu buvo labai daug turto, kurį buvo siekiama parduoti, buvo priimtas toks įstatymas, nes įmones patikrinti buvo lengviau. (duomenys neskelbtini) turtas buvo registruotas įmonės vardu, todėl jokio sandorio nesudarinėjo, jo (kaltinamojo) pinigai buvo pervesti į įmonės sąskaitą, o tuomet iš įmonės sąskaitos per valandą pinigai buvo pervesti į (duomenys neskelbtini) ir šitaip buvo atsiskaityta. Turtą pirko asmeniniams tikslams, kadangi nuo 1997 m. turi (duomenys neskelbtini) žalią kortą, ten gyvena ilgą laiką. (duomenys neskelbtini) yra įstatymas, kad reikia sumokėti papildomus perrašymo mokesčius, kurie nėra tikrai maži, todėl turtas nebuvo perrašytas. Jis nusprendė parduoti turtą, kadangi, kuomet vyko pirkimas, buvo viena situacija, o turto realizavimo metu – kita. Tiesiog nusprendė turtą parduoti dėl šeiminių aplinkybių. (duomenys neskelbtini) gyveno kitoje vietoje, bet žinoma, būdavo, kad kartais apsistodavo ir tuose objektuose. Parduodant nekilnojamąjį turtą jis (E. B.) figūravo kaip fizinis asmuo, ir juridinis asmuo – įmonė. (duomenys neskelbtini) mokesčių atžvilgiu viskas buvo atsiskaityta. FNTT buvo keliami klausimai, kur dingo pinigų dalis, reiškia, kad sandoriu turtas parduotas, kiti pinigai pervesti, bet jis bandė paaiškinti, jog (duomenys neskelbtini) niekas nevyksta po stalu, yra nekilnojamojo turto registras, viskas kontroliuojama, (duomenys neskelbtini) stebimas procesas. Jei sandoris viršija 200 tūkst., yra duodamos notarinės sąskaitos, o tai reiškia, kad nei pirkėjas, nei pardavėjas prie pinigų neprisiliečia. Jei yra parduodamas ir perkamas turtas, priskiriamos atitinkamos sąskaitos ir agentūros, kurios tvarko sandorio dokumentus. Kuomet buvo keliamas klausimas dėl pinigų trūkumo, nes buvo parduotas turtas ir iš tos kompanijos pervesti pinigai, tai yra taip, kad bankas perveda pinigus į tą atitinkamą sąskaitą, tuomet agentūra tikrina, ar nėra įsiskolinimų, t. y. ar jis, būdamas laiduotoju, neturi įsiskolinimų, ar įmonė (duomenys neskelbtini) neturi įsiskolinimų, tada, jei skolų nėra, yra apskaičiuojami visi mokesčiai ir pervedama likusi suma. Tai tokia apsauga, kad sandoriai būtų sąžiningi. Pardavus turtą, pinigai buvo pervesti į įmonės sąskaitą ir įmonė turėjo atsiskaityti su juo. Kadangi įmonė yra jo, tai pinigų, pardavus turtą, nepasiėmė, paliko juos įmonei, nes jis yra įmonės akcininkas ir direktorius. Sandorių sudarymo metu taip pat buvo įmonės akcininkas ir direktorius. Dėl mokesčių sumokėjimo valstybei, tai viskas labai paprasta, kadangi versle yra skaičiuojami praradimai. Jis jautė, kad prasidės teisminis procesas nuo pat pradinio jo puolimo, kuomet jam paskambino žurnalistas, prisistatęs Š. Č., ir paklausė, ar buvo įsigijęs nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini). Nepamena, kaip jam atsakė, juk nepažįstamam asmeniui nieko nesiaiškinsi. Pasakė, kad nesupranta apie ką kalbama, tačiau iš karto prasidėjo spaudimas, žurnalistas vis teiravosi dėl to turto, ar jį turėjo ar sumokėjo mokesčius valstybei. Jis (kaltinamasis) pasakė, kad nesupranta apie ką kalbama ir nenori išvis apie tai kalbėti, gal pasakė, kad ne jo reikalas, padėjo telefono ragelį ir viskas. Kitą dieną pasirodė straipsniai, prasidėjo K. B. minėjimas, nors K. B. nieko bendro neturi su įmone. Tuos straipsnius parašė tas asmuo, kuris skambino, t. y. Š. Č. Po šio straipsnio (duomenys neskelbtini) A. B. kreipėsi į generalinę prokuratūrą, VMI, visas kitas institucijas, kad būtų padarytas pilnas įmonės finansinis patikrinimas ir būtų pateikta ataskaita, ar buvo atsiskaityta su valstybe. Tuomet pirmas žingsnis buvo toks, kad jis pasiėmė pelno – nuostolio ataskaitą, pasakė buhalterei, kad, jei jau taip viskas vyksta, prasidės teisminiai procesai, tai galima sumokėti tą sumą dabar, t. y. galima pasiskaičiuoti sumą pagal pelno-nuostolio ataskaitą, nes yra ir sandorio realizacijos suma, pinigai yra sąskaitoje, kadangi nieko nepasiėmė, tai galima padengti tą nuostolį už praėjusius metus. Buhalterė apskaičiavo, kad ta suma yra 18 tūkst., jis sakė, kad galima sumokėti, o vėliau atsiimti iš VMI. Susėdę prie stalo, pasikalbėjo ir pateikė dokumentus, bet viskas jau buvo „užkurta“. Juos išsikvietė į FNTT. Jis atėjo ten su advokatu, pateikė dokumentus, kad mokesčiai sumokėti. Dokumentai buvo pateikti ir VMI, bet po savaitės FNTT pateikė kaltinamąjį raštą dėl mokesčių nesumokėjimo, nors mokesčiai buvo sumokėti dar prieš savaitę.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad tą sumą paskaičiavo, apskaičiavę pirkimo-pardavimo sandorius nuo pirkimo sumos, tada paskaičiavo pelno-nuostolio sumą, pasiėmę pelno-nuostolio ataskaitą, t. y. paskaičiavo įmonės pelną ir nuostolį už praeitus ir dar už praeitus metus, kadangi krizės metu turėjo nuostolį, tada „padarė“ dengimą ir šitaip suskaičiavo tuos mokesčius. Nors jie paskaičiavo taip lyg E. B. būtų pardavęs tik kaip fizinis asmuo, jie lyg ir neskaito, kad įmonė egzistuoja, nors kaltinimas toks, kad blogai vykdyta buhalterinė apskaita. Ir tos jų apskaičiuotos sumos kas kartą vis skyrėsi. Sandorių sudarymo metu įmonėje dirbo ta pati buhalterė – M. B.. Ji buvo informuota, kad tie pinigai skirti įsigyti nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ir kad tai su įmone nieko bendro neturi, tiesiog reikia padaryti pavedimą. Šiuo metu yra pasikeitęs tik įmonės pavadinimas, (duomenys neskelbtini) pavadinimas liko toks pats. Didžiausias ažiotažas kilo dėl to, kad tame figūravo ne jis, o jo mama K. B.. Visur sukosi tik jos vardas. Jis yra ekonomistas, todėl gali pakomentuoti taip, kaip jis „mato“. Jeigu būtų vykdomas sandoris per įmonę, jis skolintų pinigus įmonei, būtų sudaryta paskolinė sutartis, už tuos pinigus gautų dividendus, įmonė įsigytų turtą, viskas būtų įtraukta į balansą. Šitaip įmonė gautų turtą ir patirtų visas išlaidas, susijusias su nekilnojamuoju turtu, tada viskas turėtų būti užfiksuota įmonės apskaitoje. Šiuo atveju įmonė nieko nedarė, tik per įmonės sąskaitą buvo pervesti pinigai, kad jis galėtų įsigyti nekilnojamojo turto. Turtas visą laikotarpį liko registruotas (duomenys neskelbtini) vardu. Tai yra tikrai kebli situacija, nes reikia suprasti, kad tyčios tikrai neturėjo. Dėl visko reiktų pasiklausti ekspertų. Kalbėjo su auditoriais, klausė jų nuomonės dėl šio sandorio, kaip jis ir įvyko, jie sakė, kad į įmonės balansą nereikia traukti šio turto, bet galima tai padaryti savanoriškai. Užtat ir reiktų išklausyti nepriklausomą ekspertą, kad jis įvertintų šią situaciją, nes auditoriai sako, kad nereikia. Kitas dalykas, kalbant apie pačią baudžiamąją bylą, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą įmonės balansą galima taisyti už 2 metus, o tai reiškia, kad jei kažkas ir nebuvo atspindėta, tai galima pataisyti. Nėra draudžiama taisyti dokumentus, jei kažkas ne taip. Maža dalis pinigų už nekilnojamojo turto pardavimą jam buvo sugrąžinta, tačiau tikslios sumos pasakyti negali. Kita dalis liko įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitoje. Nekilnojamas turtas buvo parduotas 2016 m. Ta pinigų dalis, kuri liko sąskaitoje, buvo atvaizduota įmonės dokumentuose. Šiuo metu jis nieko konkrečiai atsakyti negali, t. y. kokia suma buvo grąžinta, kokia liko įmonei, reikėtų peržiūrėti įmonės dokumentus. Tai tikrai ne paslaptis, jis sumas įvardins. Šios sutartys, kurios pateiktos teismui 2018 m. lapkričio 5 d., vis tiek būtų pasiekusios teismą, o ikiteisminio tyrimo metu jos neturėjo jokios įtakos. Sutartys buvo laikomos (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu prašė, kad jį išleistų į (duomenys neskelbtini), kad galėtų pateikti dokumentus, jam buvo duotas 5 dienų terminas. Paskutinį kartą (duomenys neskelbtini) buvo maždaug prieš mėnesį, tada tas sutartis ir pasiėmė. Kreditorių, kuriems būtų skolingas kaip fizinis asmuo, neturi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo skolinga niekam, kad būtų tikslas slėpti nekilnojamąjį turtą. Su banku yra sudaryta paskolinė sutartis, bet kitokių kreditorių nėra. Dėl sandorių sudarymo konsultuotasi (duomenys neskelbtini) su advokatu K. F.. Sandoriai buvo tie patys, pats pirminis sutarties variantas buvo 2010 m. Lietuvoje kalbėjosi su nepriklausomais auditoriais. Tai padarė po skambučio, po visokiausių straipsnių paskelbimo, kadangi jam tai buvo tarsi šaltas dušas. Tai buvo nepriklausoma ir sertifikuota auditorių įmonė. Siekė sumokėti mokesčius valstybei nuo šių sandorių ir išspręsti taip, kad byla nepasiektų teismo. Bandė patikslinti įmonės pelno – nuostolio ataskaitą, įmonės balansą. Jiems buvo leista tai padaryti. Tai buvo padaryta prieš apklausą FNTT. Pateikė dokumentus, kad balansas pataisytas, kad buvo suskaičiuotas ir sumokėtas pelno mokestis, tačiau buvo pasakyta, kad tai neturi jokios reikšmės ir buvo įteiktas kaltinamasis aktas. Kai pirmą kartą sudarinėjo sandorį, su minėtu advokatu (duomenys neskelbtini), kadangi pirkimui buvo reikalingas įmonės dalyvavimas, buvo kalbama, kaip būtų galima įforminti tą sandorį, kad vėliau turtas būtų perrašytas turto savininkui, t. y. jam. Kadangi sandoris vyko (duomenys neskelbtini), nebuvo kalbama apie mokesčius Lietuvoje, svarbiausia buvo, kad mokesčiai būtų sumokėti (duomenys neskelbtini), o tas ir buvo padaryta, skolos nėra.

Patikslinus kaltinimą, kaltinamasis apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino ir pasiliko prie jau užimtos pozicijos šioje byloje.

Kaltinamasis E. B. taip pat buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 159–160).

Liudytoja M. B. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhalterė. Šioje įmonėje vyr. buhaltere dirba nuo 2007 m., jos pareigos visą laiką buvo tos pačios. Ji yra pagrindinė buhalterė, kuri tvarko šios įmonės apskaitą. E. B. yra įmonės generalinis direktorius. Visą laiką, kol dirba šioje įmonėje, jis buvo ir yra generalinis direktorius. Jis taip pat yra ir akcininkas. Jai nežinoma apie nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Žinoma tik tiek, kiek susipažino su byla. Apie nekilnojamąjį turtą, kuris gali būti susijęs su E. B. ar įmone, sužinojo iš žiniasklaidos, t. y. kad E. B. pardavė nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Turbūt, apie tai kalba su vadovu, bet paties pokalbio konteksto nepamena. Kadangi įmonės lėšos nebuvo naudotos, tai ten ne įmonės turtas. Nesigilino, koks tai turtas, tik žino, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Žino, kad nekilnojamasis turtas parduotas (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybes dabar jau žino. Galbūt tai sužinojo iš E. B., o gal per apklausą FNTT. Už menamai parduotą turtą jie sumokėjo pelno mokestį. Jeigu vertinama, kad tai įmonės turtas, tai įmonė turėjo sumokėti pelno mokestį. Į įmonės apskaitą teko įtraukti tą turtą dėl spaudimo. Deklaraciją dėl mokesčių užpildė ji. Tą padarė vadovo paliepimu. (duomenys neskelbtini) jurisdikcijos nežino, bet kadangi įmonė neinvestavo į tą dalyką, ji nepatyrė nei sąnaudų, nei pajamų, todėl įmonė pelno dėl nekilnojamojo turto neturėjo. Tikriausiai kažkoks komentaras buvo, dėl ko reikia įtraukti tą turtą, bet dabar nepamena. Šiuo atveju viskas buvo pinigų srautų pagrindu, t. y. kiek buvo sumokėta per banką. Ji matė banko išrašus, pati juos pamatė. Žiūrėjo pinigų įplaukas 2016 m. Buvo patikslinta, kuriais metais buvo mokėta už nekilnojamąjį turtą. Tikriausiai tai padarė vadovas. Jei gerai atsimena, tai už nekilnojamąjį turtą buvo mokėta 2010 m. ir 2013 m., ji matė tuos išrašus. Matė, kad E. B. pervedė į įmonės sąskaitą pinigus, o vėliau tie pinigai buvo pervesti (duomenys neskelbtini). Galima nustatyti iš išrašo, ar pinigai pervesti ar sumokėta grynais, bet, jei gerai atsimena, pinigai į įmonės sąskaitą buvo pervesti bankiniu pavedimu. Iš įmonės sąskaitos į (duomenys neskelbtini) pinigai buvo pervesti mokėjimo pavedimais. Jai atrodo, kad norint atlikti tokį pavedimą, reikėjo vykti į banką, dabar neprisimena, ar reikėjo dviejų parašų ar užteko vieno parašo, kadangi tie dalykai keitėsi. Į banką vykdavo ne vien vadovas, tekdavo vykti į banką ir jai, bet konkrečių atvejų pasakyti negali. Tai, kad pinigai pervedami į (duomenys neskelbtini), buvo išskirtinis dalykas. Ji neprivalo gilintis į vadovo sprendimus, stengiasi atsiriboti nuo asmeniškumų. Niekada savo iniciatyva jokių mokėjimų nedaro. Vadovas galėjo duoti nurodymą pervesti pinigus į (duomenys neskelbtini). Tikrai negali nurodyti tų aplinkybių, ar jis ką nors aiškino apie tuos pavedimus. Jei tai yra įmonės lėšos, be abejo, kad viskas turi atsispindėti įmonės ataskaitoje. Jei gerai atsimena, tie pinigai buvo apskaityti kaip įvairiai gautini, o išėjo kaip įvairiai išeitinos sumos, todėl ataskaita nepakito. Tai, kad pinigai buvo gauti iš (duomenys neskelbtini), sužinojo jų gavimo metu. Vadovas paaiškino, kad tai pinigai už jo parduotą turtą. Gal konkrečiai nebuvo įvardinta, kad pinigai už turtą, bet buvo pasakyta, kad tai ne įmonės turtas. Tie pinigai buvo apskaitomi kaip įvairios gautinos sumos. Dalis tų pinigų yra sumokėta E. B.. Sumokėti tuos pinigus jai pasakė vadovas. Sumų dydžio neatsimena, negali pasakyti. Turbūt, kad E. B. buvo sumokėta didesnė dalis pinigų, gautų iš (duomenys neskelbtini). Jeigu gerai atsimena, dalis pinigų buvo sumokėta greitai, o dalis – vėliau, tačiau ne visa suma buvo išmokėta.

Atsakydama į klausimus liudytoja M. B. nurodė, kad pelno mokestis buvo paskaičiuotas pagal tai, kadangi dokumentų nebuvo, kiek buvo pinigų gauta ir kiek buvo išleista, tada buvo išminusuota, kiek sumokėta mokesčių (duomenys neskelbtini), kiek buvo uždirbta iš to sandorio pajamų, tačiau įmonė prieš tai turėjo nuostolių, buvo paskaičiuotas nuostolis, taip ir gavosi suma, nuo kurios buvo paskaičiuotas pelnas, kurio dydis 15 proc. Tokiu būdu buvo paskaičiuotas pelno mokestis, jei tas turtas galimai buvo įmonės. Šie dokumentai, kuriuose matosi, kad buvo patirtos išlaidos (duomenys neskelbtini), buvo įtraukti skaičiuojant pelno mokestį. Šiuos mokesčius sumokėjo E. B., bet šiuo atveju, jei tai bus patirtos įmonės sąnaudos, tai mes jam turėsime kompensuoti jo patirtas sąnaudas. Tai buvo ne įmonės lėšos. Buhalterijoje tokių dokumentų, kaip tarpininkavimo sutartis, nėra. Dokumentai, kurie įtraukti skaičiuojant pelno mokestį, yra įtraukti. Jei tai bus galimai įmonės pajamos ir sąnaudos, tai tie dokumentai dėl sandorių bus įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą. Jei tai yra įmonės pajamos, tai bus ir įmonės sąnaudos. Šiai dienai tai yra įmonės sąnaudos, skaičiuojant pelno mokestį, dokumentai dėl sumokėtų mokesčių buvo įtraukti. Mokesčius sumokėjo E. B., analogiškai kaip ir E. B. mokėjo pinigus, įsigydamas turtą. Gal ir buvo sutartis, kuria dėl šito buvo susitarimas tarp įmonės ir vadovo, kad perka turtą, bet ji gal nebuvo pateikta jai, ji nežino. Likusi neišmokėta suma, kurios dydžio pasakyti negali, už parduotą turtą yra apskaityta kaip įvairios mokėtinos sumos. Tai apyvartinės lėšos, bet pinigai apskaityti kaip skola E. B.. Laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2014 m. įmonė neturėjo jokių kreditorių. Dėl E. B. negali pasakyti, bet nebuvo gauti jokie vykdomieji raštai ar pan. Buhalterinės sąskaitos 256 yra įvairios gautinos sumos, o 488 – įvairios mokėtinos sumos. Pinigai, kurie buvo gauti 2010 m., buvo apskaityti sąskaitoje kaip įvairios gautinos sumos, o kuomet buvo sumokėti (duomenys neskelbtini), apskaitytos kaip įvairios mokėtinos sumos. Pinigų grįžimas buvo apskaitytas taip pat. Ankstesnių metų balansų negalima pakeisti, nes viskas perduodama Registrų centrui. Galima tikslinti einamųjų metų balansą, keičiant ankstesnių balansų sumas, kadangi ataskaitos perduotos Registrų centrui. Už 2017 m. balansas bus patikslintas ir tie sandoriai atsiras. Kuomet buvo perskaičiuotas pelno mokestis, buvo patikslinta 2016 m. pelno mokesčio deklaracija. Tai gal buvo padaryta 2017 m. pabaigoje arba 2018 m. pradžioje, tiksliai pasakyti negali. Jei gerai pamena, 2016 m. įmonė veikė nuostolingai, o 2017 m. lyg pelningai, tiksliai nepamena. 2014–2015 m. įmonė turėjo sukaupusi nuostolį. Pelno mokesčio paskaičiavimo įstatymas numato galimybę dengti nuostolį, galima padengti 70 proc. Galima perkelti ne visus, o mokestinius nuostolius. Šiuo atveju buvo dengiamas 2009 m. nuostolis. Pirma yra paskaičiuojama suma, nuo kurios skaičiuojamas pelno mokestis, iš tos sumos yra išskaičiuojama 70 proc. ankstesnių laikotarpių nuostolių, kurie yra sukaupti. Galima paimti bet kokį laikotarpį, kad ir nuo įmonės veiklos pradžios, bet jis negali viršyti 70 proc. Įmonė šiuo atveju nepatyrė jokių sąnaudų. Baudos, netesybos nėra pelno mokesčio apskaitos objektas.

Liudytoja M. B. taip pat buvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 127–128, 130–132).

Liudytojas Š. Č. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad yra žurnalistas. Kaltinamasis apie pusantrų metų kalba apie tai, kad jo (liudytojo) straipsniai užsakyti, bet jis nelaiko nuoskaudų, prie to pripratęs. Jie nėra susipykę. Šios bylos pagrindas iš esmės yra jo prieš pusantrų metų surinkta medžiaga. Jis priklauso dviem tarptautinėms žurnalistų organizacijoms. Viena iš organizacijų turi labai gerą IT platformą ir duomenų bazes, kuriuose kaupiami duomenys iš daugybės visokių registrų visame pasaulyje. Jis turėjo galimybę naudotis tomis bazėmis. 2017 m. kovo mėn. naršė vienoje iš duomenų bazių ir pamatė, kad į duomenų bazę yra įtrauktas naujas duomenų paketas, kuriame buvo informacija apie nekilnojamojo turto savininkus iš (duomenys neskelbtini). Jis pamatė, kad duomenys yra iš (duomenys neskelbtini) ir pagalvojo, kad reikia pasižiūrėti kokių nors lietuviškų pėdsakų. Pirmas rezultatas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kuriam pagal tą duomenų bazę priklausė nekilnojamas turtas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kadangi tai yra automatizuota duomenų bazė, į kurią kompiuterinėmis priemonėmis yra įtraukiami nauji duomenys, be abejo, negalėjo remtis vien tuo, todėl susirado pirminį informacijos šaltinį, t. y. (duomenys neskelbtini) registrą, iš kurio ta informacija buvo paimta. Tai padarė rankiniu būdu, kadangi duomenų žurnalistika užsiima nuo 2011 m., surasti duomenis registruose jam trunka labai neilgai. Šiuo atveju (duomenys neskelbtini) registrai yra nemokami ir viešai prieinami. Ten jis surado informaciją, kuri parodė, kad ta pirminė informacija, kurią jis surado, buvo pasenusi – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) to pastato jau nebevaldė. Pagal (duomenys neskelbtini) registrų duomenis, pastatas buvo įgytas 2010 m. pabaigoje už maždaug 220 tūkst. dolerių ir parduotas maždaug po 6 metų už 420 tūkst. dolerių. Toliau sekė paprastas dalykas. Kadangi visa tai buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vardu, iš lietuviško registrų centro gavo finansinės atskaitomybės dokumentus, aiškinamuosius raštus ir žiūrėjo, ar ten atsispindi būtent to nekilnojamojo turto pirkimas ir pardavimas. Jis nerado nieko, kas liudytų, kad oficialioje įmonės apskaitoje būtų buvęs tas turtas, jo pirkimas ar pardavimas. Aiškinamuosiuose raštuose kartojosi tai, kad įmonė nuosavo nekilnojamojo turto neturi, o (duomenys neskelbtini) dokumentai rodė priešingai. Tuomet kreipėsi į E. B., paskambino jam telefonu, jis iš pradžių tvirtino, kad ten yra „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) įmonė, kas jį (liudytoją) gerokai nustebino, nes įmonės dokumentuose buvo E. B. parašas. Jis sakė, kad su šia įmone, kurios vardu yra užrašytas šis turtas, įmonė neturi nieko bendro. Dar tikslinosi, kodėl nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) adresas, kitus dalykus, tikslinosi dėl jo paties parašo, patvirtinto notariškai, pateikus, jei tiksliai pamena, vairuotojo pažymėjimą. Matė dokumentus, kurie susiję su to pastato pirkimu ir pardavimu, kadangi jie yra prieinami (duomenys neskelbtini). Jam atrodo, kad ten buvo notariškai patvirtinti dokumentai, dabar tiksliai pasakyti negali, kokie tie dokumentai buvo, nes praėjo pusantrų metų, bet tikrai buvo E. B. parašas. Jis E. B. dar siuntė šių dokumentų kopijas, kad jis pasižiūrėtų. Pokalbis baigėsi tuo, kad buvo apkaltintas kažkokio užsakymo vykdymu. Klausė, kas tą užsakė, bet atsakymo negavo.

Atsakydamas į klausimus liudytojas Š. Č. nurodė, kad straipsnis apie šį turtą galėjo būti publikuotas 2017 m. balandžio mėn. Pirmi du žodžiai buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir straipsnio esmė buvo apie K. B., UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ akcininkę, ir galimai nutylėtą turtą (duomenys neskelbtini). Jis žiūrėjo, kas yra įmonės akcininkai – E. B. ir K. B.. Tiksliai pasakyti negali, kiek kam priklausė įmonės akcijų. K. B. buvo akcininkė ir jis jai skambino kaip akcininkei, be to, ji yra viešas asmuo. Ji yra šios įmonės akcininkė ir apie istorinį ryšį su šia įmone yra visiems žinoma. Kad K. B. yra „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ akcininkė, jis žino nuo 2011 m., kadangi dirbo politikos žurnalistu ir domėjosi viešomis kandidatų deklaracijomis ir kt., ši informacija yra viešai žinoma visuomenei. Tai buvo viešai prieinami Registrų centrui teikiami finansiniai dokumentai, t. y. finansinės atskaitomybės dokumentai ir aiškinamieji raštai. Tai buvo dokumentai nuo 2010 m. iki 2016 m. Šiuo atveju buvo nurodyta konkreti formuluotė, kad įmonė savo nuosavo turto neturi, o tai prieštaravo (duomenys neskelbtini) registrams, taip pat tokie dalykai, kaip ilgalaikio turto grafos balanse, ten taip pat neatsispindėjo duomenys, kurie patvirtintų, kad šis turtas buvo tinkamai įtrauktas į įmonės apskaitą. Iš viso to matė pagrindą iškelti šį klausimą. Jis kreipėsi į įmonės vadovą ir prašė oficialaus situacijos paaiškinimo. Susisiekė telefonu, prisistatė. Įrašytą pokalbį kažkur gali turėti, tačiau tai buvo prieš pusantrų metų. Visiškai normalu, kad skambino ir siūlė duoti oficialų paaiškinimą kažkokiu klausimu, tai darė daug kartų. Jei žmogui kelia abejonių asmens tapatybė, tikrai gali save identifikuoti, taip pat, jei žmogui kelia abejonių jo surinkta medžiaga, jis tikrai gali pasidalinti ta medžiaga. Šiuo atveju tas ir buvo padaryta – medžiaga, kurios prašė E. B., buvo išsiųsta. Jis yra žurnalistas. Paaiškino, kaip ir kokią medžiagą surinko ir kokie klausimai jam kilo. Jei būtų neuždavęs šių klausimų, tai būtų buvę neobjektyvu iš jo pusės, tuomet būtų nepilnai atlikęs savo darbą. Jis turėjo užduoti klausimus ir tai nebuvo išankstinė nuostata, jis klausė, galbūt tai padaryta klaida. Neatmetė tos galimybės, kad galbūt dokumentuose buvo padaryta klaida ir turtas atsispindėjo kitur. Tie (duomenys neskelbtini) registrai, kuriuose jis rinko informaciją, yra viešai prieinami. Jis yra susidūręs su tokias atvejais, kuomet bandoma nuslėpti turtą, registruojant jį kitoje šalyje. Šiuo atveju, kadangi tai buvo juridinio asmens vardu registruotas turtas, tam juridiniam asmeniui jis ir priklauso, jam buvo profesinė pareiga patikrinti, ar tai atsispindi lietuviškuose dokumentuose. Peržiūrėjo tuos dokumentus, bet to atsispindėjimo nematė. Jis visada stengiasi susirinkti kuo daugiau informacijos, prieš kam nors skambindamas ir uždavinėdamas klausimus, tik tuomet rašomas straipsnis. Jis aptiko tą turtą ir jam teko pasidomėti, ar tas turtas oficialiai egzistuoja lietuviškoje apskaitoje. Kadangi lietuviškuose dokumentuose nerado įrodymų, kad tas turtas yra oficialiai apskaitytas, to straipsnio esmė ir buvo iškelti klausimą, ar tas turtas yra tinkamai apskaitytas ir ar buvo atitinkamai sumokėti mokesčiai. Jis užsiima tiriamąja žurnalistika, jo darbo esmė yra visuomenės informavimas svarbiais klausimais. Jam nebuvo daroma jokia įtaka dėl informacijos rinkimo ar straipsnio parašymo, tai buvo tiesiog atsitiktinis pataikymas duomenų bazėje. Tai buvo absoliučiai išimtinis jo darbas, niekas jokios įtakos nedarė. Tai buvo jo paties iniciatyva. K. B. yra viešas asmuo, minima įmonė taip pat viešai žinoma. Jei aptiktų tokią informaciją apie kažkokią kitą įmonę, jis pasielgtų lygiai taip pat. Žurnalistu dirba nuo 2006 m., bet per visą tą praktiką skambindamas poniai K. B. dėl šios publikacijos, bijo dabar apsirikti, bet skambino gal antrą ar trečią kartą. Jokių sąskaitų suvedinėjimo nebuvo. Jis yra bendravęs su ja, bet jokios patirties – nei neigiamos, nei teigiamos, negalėtų išskirti. Dokumentai (duomenys neskelbtini) registruose yra viešai prieinami, jie tvarkomi notarų ar agentų, tiksliai pasakyti negali. To registro pavadinimo nepamena, bet esant poreikiui galėtų surasti. Nežino, gal ir gali būti toks registro adresas (gynėjas paminėjo registro adresą, nurodytą kaltinamajame akte). To adreso tikrai neįsiminė, bet pamena, kad tai buvo senokai atnaujinta duomenų bazė. Yra duomenų bazė, kurią tvarko jų organizacijos IT žmonės. Žurnalistai, priklausantys tai organizacijai, turi prieigą prie tos duomenų bazės, kurioje yra daug informacijos iš įvairių registrų ir duomenų bazių visame pasaulyje. Toje duomenų bazėje paieškos galimybės yra plačios, t. y. galima ieškoti pagal įvairius raktinius žodžius. Šiuo atveju jis ieškojo pagal valstybę, apribodamas paiešką iki (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto duomenų, kadangi tie duomenys buvo neseniai atsiradę. Ten rado UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), prie kurio buvo nurodytas konkretus nekilnojamojo turto vienetas su konkrečiu adresu. Pagal konkretų adresą toje duomenų bazėje, kurioje rado visus dokumentus, galima rasti visą reikalingą informaciją. Duomenys, jo supratimu, buvo pasenę, tačiau pagal tą adresą jis susirado visus dokumentus, kuriuos ir pateikė E. B.. Jis rado labai paprastą informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) yra kaip nekilnojamojo turto savininkas (duomenys neskelbtini), buvo nurodytas konkretus turtas ir konkretus adresas. Su tuo konkrečiu adresu nukeliavo į duomenų bazę (duomenys neskelbtini) ir susirado informaciją. Ten pamatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ to turto jau nebevaldo ir rado su tuo susijusius dokumentus, kokia yra deklaruota pirkimo vertė, kokia deklaruota pardavimo vertė ir kt. Informaciją gavo pagal konkretų adresą. Dalis duomenų registruose yra prieinami tik organizacijos nariams. O dėl (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registro, tai ten nereikėjo prisijungti, visus duomenis rado.

Specialistė V. G. apklausiama teisiamajame posėdyje parodė, kad yra FNTT Vilniaus apygardos tarnybos Ūkinės ir finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistė. Jos išsilavinimas yra ekonominis ir teisinis. Jos stažas atliekant tokius tyrimus – 7,5 metų. Visą laiką ji dirbo vienoje įstaigoje – FNTT. Per tą laikotarpį negavo jokių naujų duomenų, dokumentų ar kažkokios informacijos, kad būtų galima keisti išvadą. Išvadą palaiko. Vertinti dokumentai buvo susiję tik su tuo sandoriu, t. y. dėl nekilnojamojo turto įsigijimo (duomenys neskelbtini). Toks buvo tyrimo objektas. Nebuvo pateikti tokie dokumentai, kurie patvirtintų šį sandorį, įsigijimo dokumentai, tokių dokumentų nebuvo gauta, tada, remiantis pateiktais dokumentais, sakykime, nuosavybę patvirtinančiais dokumentais, kurie buvo gauti iš (duomenys neskelbtini), taip pat buvo vertinti pačios įmonės pateikti dokumentai, kadangi jie patys pripažino, kad gautos įplaukos yra jų pajamos už nekilnojamojo turto pardavimą, atlikti mokėjimai yra įsigijimo sąnaudos, tuo remiantis buvo prieita išvados, kad apmokėti pinigai yra laikomi įsigijimo verte, o gautos pajamos už turtą yra laikomos pajamomis. Tuomet buvo išvestas skirtumas dėl konkretaus sandorio. Skirtumą vadina pelnu ir nuo jo buvo paskaičiuotas pelno mokestis. Nebuvo vertintos visos apmokestinamosios pajamos, nebuvo skaičiuojamas bendras apmokestinamasis pelnas iš visos veiklos, nevestas ataskaitinių metų veiklos rezultatas. Buvo atlikti konkretaus sandorio paskaičiavimai. Pelno mokestis yra 15 proc. Vertinant tą turto pardavimą, sandorį, buvo gauta nurodyta suma.

Atsakydama į klausimus specialistė V. G. nurodė, kad būtų galima nustatyti, koks turėtų būti pelno mokestis, vertinant visą įmonės veiklą, tačiau reikalingi papildomi duomenys. Neanalizavo, ar įmonė dirbo nuostolingai, ar įmonė į šiuos ataskaitinius metus galėjo persikelti nuostolius, ar įmonė turėjo kažkokių kitų pajamų ir kt. Reikia įvertinti daug duomenų, kad būtų apskaičiuotas pelno mokestis. Jei įmonėje anksčiau buvo nuostolių, tada ta suma labai sumažins nuostolius. Jeigu įmonė būtų deklaravusi, kadangi yra prievolė deklaruoti, įtraukti sandorius, šis sandoris būtų įėjęs į bendrą ataskaitinių metų laikotarpį, į bendras pajamas ir rezultatą, tad atitinkamai ir būtų išėję. Įmonė, jei gauna iš sandorio pelną, gali susimažinti nuostolį iš kitos veiklos, iš kito sandorio ar pardavimo. Ataskaitinis laikotarpis būtų 2016 m., kuomet buvo parduotas turtas. Jie turėjo koreguoti, tikslinti deklaraciją ir visus šio sandorio duomenis įrašyti į atitinkamas eilutes, jei kalbame tik apie pelno mokesčio deklaraciją. Tokią deklaraciją reikia pateikti iki kitų metų birželio 15 d. Specialistai nežiūrėjo, koks buvo pelnas iki tos dienos. Kiek pamena, buhalterė per apklausą minėjo nuostolius. Banko sąskaitos išlaidos buvo prilygintos įsigijimo kainai, o banko sąskaitos įplaukos buvo prilygintos pardavimo pajamoms. Žiūrėjo įmonės sąskaitos išrašus, žiūrėjo įmonės direktoriaus raštą, kuriame buvo išdėstyta, ką jie laiko pardavimo pajamomis, įsigijimo savikaina ir kt., visais tais duomenimis pasiremta. Buvo pateiktas buhalterės raštas, kuriame buvo nurodyta, kokie pinigai buvo panaudoti šiam sandoriui. Buvo pateikta, kad pinigai buvo įnešti E. B. ir K. B.. Kai turtas buvo parduotas, žiūrėjo, kur keliavo pinigai. Neskaičiavo galutinės sumos, bet pinigai buvo pervesti E. B.. Registrai buvo pateikti, tą tikrai pamena. Kokia konkreti suma buvo pervesta, nepamena. Buvo pateikta pagal banko sąskaitas ir atitinkami registrai, t. y. buhalterinės sąskaitos, kiek pamena, 256 sąskaita, t. y. įvairios mokėtinos sumos, ir 488 sąskaita, t. y. gautinos sumos. Sąskaitų išrašus kažkiek žiūrėjo, bet tuo metu negalėjo teigti, ar visi pinigai įnešti per banką. Pinigų šaltinio nenustatinėjo, jis buvo nustatytas iš buhalterės rašto. Susipažino su pateikta sutartimi dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, tačiau jos turinys jos išvados nekeičia. Tyrimui buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise turi šiuos nekilnojamojo turto objektus, tačiau iš šios sutarties ji nemato, kad tas turtas galėtų priklausyti kažkam kitam. Tai, kad tas turtas priklausė įmonei, nurodyta nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose. Nebuvo gautos nei pirkimo, nei pardavimo sutartys, tokių dokumentų ji nematė. Apžiūros protokole taip pat nepažymėta, kad buvo pateiktos tokios sutartys. Buvo pateikti (duomenys neskelbtini) institucijų dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teisę, perleidimą, ten buvo surašytos sumos. Tuose dokumentuose įrašytos pirkimo sumos buvo palygintos su pervedimo sumomis. Pervedimo ir įsigijimo sumos buvo labai panašios, tačiau konkrečiai jos prisiminti negali, o pardavimų suma tuose dokumentuose buvo gerokai „didesnė“. Apžiūros protokolo 4 lape užfiksuota, kad tuose dokumentuose pardavimo suma buvo didesnė suma nei gautos įplaukos į banko sąskaitas. Vertino du atskirus pirkimus ir pardavimus. Apžiūros protokole parašyta, kad pelno mokestis buvo skaičiuojamas prilyginant pajamas ir savikainą banko sąskaitos išlaidoms ir įplaukoms. Taip pat rėmėsi tais dokumentais, kuriuos pateikė įmonė, t. y. buhalterės surašyta pažyma, kurioje buvo nurodyta, kokios buvo pardavimo pajamos, kokia įsigijimo savikainos suma ir atitinkamai išvestas pelnas. Nuo šių dviejų sandorių susidaro nurodytas pelno mokestis. Viskas savo laiku turi būti įtraukta į apskaitą, tada nekyla jokių klausimų. Tai buvo konkretus apžiūros protokolas su konkrečiu nurodytu tyrimo objektu, buvo įvertinti konkretūs sandoriai, neanalizuojant įmonės veiklos. Pelno mokestis kiekvienam sandoriui ar ūkinei operacijai atskirai neskaičiuojamas. Mokesčių administratorius, turėdamas visus duomenis apie įmonės veiklą, paskaičiuotų tikrąją, kitaip sakant mokėtiną sumą, įvertinant visas aplinkybes, visus duomenis, taip pat ar įmonė dirbo nuostolingai ir kt. Ta mokėtina suma gali keistis, tačiau šiame apžiūros protokole užfiksuota, kad tai yra ne ataskaitinių metų, ne veiklos rezultatas, o konkretaus nagrinėjamo sandorio rezultatas. Iki 2016 m. net nebūtų nagrinėję, kokios buvo gautos pajamos, bet kad būtų įvertintas tas tikrasis rezultatas, būtų reikėję žiūrėti, kuomet ir koks susidarė mokestinis nuostolis. Jei įmonė baigė su mokestiniu nuostoliu, t. y. kad nuostolis gautas atskaičiavus iš pajamų leidžiamus atskaitymus arba ribojamus leidžiamus atskaitymus, ne visas sąnaudas, tuomet taip, tačiau tokie duomenys šiuo atveju nebuvo vertinami. Jei tai būtų mokestinis nuostolis, tai turėtų įtakos nurodytam pelno mokesčio dydžiui. Taip pat galima perkelti atitinkamas sumas, iki 70 proc. yra nustatyta riba. Apmokestinamąjį pelną galima sumažinti nuostolių suma ne didesne kaip 70 proc. apmokestinamojo pelno. Mokestinis nuostolis perkeliamas neribotą laiką. Leidžiama ištaisyti balanse esančią buhalterinę klaidą ar įtraukti duomenis, kurie nebuvo įtraukti. Jei dėl deklaracijos pateikimo, tai ją galima tikslinti ir koreguoti už einamuosius ir už 5 praėjusius metus. Dėl finansinės ataskaitos, tai nereikia jų koreguoti už konkrečius metus, reikia tiesiog pateikti einamųjų metų. Teigiamai vertina tai, kad klaidos yra ištaisomos, kadangi klaidų taisymą leidžia įstatymas. Apklausos metu buhalterė teigė apie pelno mokesčio sumokėjimą ir teigė, kad į pelno mokesčio deklaraciją įtraukė ankstesnių metų nuostolius. Ji (specialistė) tokių dokumentų nevertino. Nevertino buhalterės apskaičiuotų sumų. Ji nežino, ar buvo pateikti tokie dokumentai, kad yra sumokėtas pelno mokestis, nes visi dokumentai, kuriuos vertino, yra aprašyti. Ji negali vertinti pateiktų preliminarių sutarčių, kadangi tai yra teisinio pobūdžio klausimas. Iki 2016 m. sandoris, sudarytas 2010 m., neturėjo įtakos, nes nekilnojamas turtas nebuvo parduotas. 2016 m. yra aktualūs, kadangi gavus įmokas atsiranda prievolė.

Specialistė A. K. apklausiama 2018 m. gruodžio 12 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kontrolės departamento 4-ojo juridinių asmenų tikrinimo skyriaus vyr. specialistė. Ji atlieka mokestinį tyrimą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl gautos informacijos iš FNTT buvo nuspręsta atlikti mokestinį patikrinimą, buvo suformuota tokia užduotis. Iš FNTT buvo gauta informacija, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu nustatyta, kad bendrovė pardavė turėtą nekilnojamą turtą (duomenys neskelbtini) ir šių sandorių neapskaitė bei nedeklaravo. Tyrimas apsiriboja ties 2016 m., nes tie sandoriai būtent tais metais ir įvyko. Šiuo atveju įvyko pardavimo sandoriai. Ji gavo užduotį atlikti tyrimą dėl pelno mokesčio už 2016 m. apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo. Oficialūs rezultatai bus 2019 m. sausio mėn. pabaigoje. Mokestinis tyrimas, jei jo metu nustatomi kažkokie neatitikimai ar prieštaravimai, dėl ko juridinis asmuo yra deklaravęs ir mažiau sumokėjęs mokesčių, jam siūloma atsižvelgti į netikslumus ar prieštaravimus, patikslinti deklaraciją ir sumokėti skirtumą. Paprastai įmonės geranoriškai sumoka dar nepasibaigus mokestiniam tyrimui. Patikrinimo metu nėra tokio geranoriško pasiūlymo, skaičiuojamos baudos ir delspinigiai. Ji gavo užduotį su nurodymu atlikti mokestinį tyrimą.

Atsakydama į klausimus specialistė A. K. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos patikslintos deklaracijos. Ji, atlikdama tyrimą, turi atsižvelgti į paskutinę deklaraciją, o paskutinė patikslinta deklaracija už 2016 m. buvo pateikta 2018 m. kovo ar balandžio mėn. Sumą, kuri turėjo būti sumokėta, atsižvelgiant į šiuos sandorius, valstybės biudžetui, nustatė. Vertinami visos veiklos rezultatai, nes pelno mokesčio ataskaitinis laikotarpis yra mokestiniai metai arba kitas laikotarpis, apimantis 12 mėn. Įprastai Lietuvos juridinių asmenų mokestiniai metai yra nuo gruodžio iki sausio mėn. Yra vertinami visi įmonės veiklos rezultatai, t. y. per tą mokestinį laikotarpį uždirbtos pajamos ir joms uždirbti patirtos sąnaudos, leidžiami atskaitymai ir kt. Iš veiklos „paimant“ du sandorius, apskaičiuojant gautą pelną, o nuo to skaičiuojant pelno mokestį, neatsižvelgiant į įmonės veiklą, nebus gautas tikslus, teisingas skaičius. Tyrimo metu paskaičiavo, koks turėtų būti tikslus skaičius. Vertino įmonės visas pajamas, visas sąnaudas ir kt. Šiuo atveju bendrovės mokestinis laikotarpiai yra kalendoriniai metai. Įstatymas mokesčių mokėtojui tokią galimybę suteikia – jei yra sukaupti mokestiniai nuostoliai už praėjusius mokestinius laikotarpius, tai eilės tvarka juos galima dengti gautu pelnu. Galima dengti 70 ar 75 proc. gautu pelnu, dabar tiksliai pasakyti negali, tokiu atveju mokamas mažesnis pelno mokestis. Atlikdama tyrimą, tikina, kad į tai atsižvelgė, kadangi turėjo atsižvelgti į 2016 m. deklaraciją įrašytus nuostolius už buvusius laikotarpius, taip pat patikrina jų teisingumą. Į įsigijimo vertes specialistė ir kiti specialistai taip pat atsižvelgia. Žiūri, už kiek įsigytas turtas ir už kiek parduotas. Tos sąnaudos, kurios gali mažinti pelną, yra vadinamos leidžiamais atskaitymais, o kurios negali, vadinamos neleidžiamais. Kai gauna užduotį, susijusią su pelno mokesčiu, jie pasiima to mokestinio laikotarpio deklaraciją ir kiekvieną skaičių turi įvertinti. Sandorio neįtraukimas, pajamų neapskaitymas, turto įsigijimo ir pardavimo sandorių neapskaitymas yra vertinamas, mano, kad kaip piktybinis pažeidimas, bet kaip sakė mokesčio administratoriaus pozicija yra pasirinkti švelnesnį kontrolės priemonę, šiuo atveju mokestinį tyrimą. Jai žinoma, kad šiuo atveju yra sumokėtas pelno mokestis. Jai taip pat žinomas faktas, kad buvo pateiktos dvi sutartys dėl turto įsigijimo. Ji mano, kad sumokėtos netesybos pagal preliminarią sutartį galėtų turėti įtakos pelno mokesčio apskaičiavimui, t. y. pelno mokestis įmonei didėtų. Netesybos yra neleidžiami atskaitymai, kaip ir baudos bei delspinigiai, kuriuos turi mokėti įmonė. Tai nepripažįstama sąnaudomis, kurios galėtų mažinti pelną. Pelno-nuostolio ataskaitoje, kuri yra pateikiama su finansinės atskaitomybės dokumentais Registrų centrui, yra apskaičiuojamas pelnas iki apmokestinimo, t. y. jis apskaičiuojamas iš visų pajamų, išskaičiavus visas sąnaudas, o jau pelno mokesčio deklaracijoje šis pelnas iki apmokestinimo yra įrašomas į pelno mokesčio deklaracijos patį pirmą langelį ir tuomet jau koreguojamas pagal įstatymų nuostatas. Jei apskaitytų tinkamai visas apskaitos operacijas, nors turi pripažinti, kad ji nėra buhalterė, tačiau mano, kad įmonė dėl netesybų patiria nuostolius. Jei įmonė tinkamai apskaitytų visas operacijas, susijusias su netesybomis, netesybos turėtų atsirasti sąnaudų klasėje, bet jos būtų neleidžiami atskaitymai.

Specialistė A. K. apklausiama 2019 m. balandžio 5 d. teisiamajame posėdyje patvirtino: tai, kas nurodyta pateiktuose dokumentuose, naujų aplinkybių nepaaiškėjo. Neturi duomenų, ar bendrovė tikslino deklaraciją pateikus šiuos dokumentus. Reikėtų paskaičiuoti, kiek bendrovė turėtų sumokėti pelno mokesčio už 2016 m. Suma būtų apie 50 150 Eur, jeigu nuo viso apmokestinamojo pelno už šiuos nekilnojamojo turto sandorius. Skaičiavimai tokie: abiejų objektų pardavimo kaina yra 730 511 Eur, įsigijimo kaina 382 993 Eur, kursas buvo skaičiuojamas pagal sandorio įvykdymo dieną, kaip ir nustatyta Lietuvos banko, minus išlaidos – sumokėtas nekilnojamojo turto mokestis (duomenys neskelbtini) – 13 188 Eur. Gaunamas apmokestinamas pelnas – 334 330 Eur. Tai nurodyta jos pranešime, 9 puslapyje. Bet bendrovė buvo pati paskaičiavusi ir patikslinusi pelno mokesčio deklaraciją, ji pati apskaičiavo, kad apmokestinamasis pelnas dėl šių sandorių yra 215 515 Eur. Bendrovė pateikė savo paaiškinimą 2018 m. balandžio mėn. 16 d., kuriame ji paaiškino apskaičiavimus. Ta įvardinta pelno mokesčio suma yra už nekilnojamojo turto sandorius, nevertinant bendrovės nuostolių, kaip ir buvo klausta. Bendrovė apskaičiavo mažesnę mokėtino pelno mokesčio sumą.

Atsakydama į klausimus specialistė A. K. nurodė, kad tai yra apskaičiuotas pelno mokestis už tuos nekilnojamojo turto sandorius – 50 150 Eur. Bendrovė taip pat skaičiavo pelno mokestį. Bendrovė pati skaičiavo nekilnojamojo turto pardavimo kainą, ji skaičiavo kitaip, bet sudedamosios dalys yra tos pačios. Įsigijimo kainą specialistai nustatė pagal pardavimo sandorio dokumentus. Apskaičiuotą apmokestinamąjį pelną reikia dauginti iš 15 proc. rezultatas – 50 150 Eur. Bendrovė apskaičiavo, kad apmokestinamasis pelnas yra 215 515 Eur. Sako, kad sudėtinga apskaičiuoti, koks turėjo būti pelno mokestis už 2016 m, kas susiję su nekilnojamojo turto sandoriais, atsižvelgiant į kitus bendrovės rezultatus, kadangi turi būti apskaičiuoti kiti sandoriai, įvertinti nuostoliai, visos pajamos ir sąnaudos. Tada būtų gaunamas galutinis rezultatas. Dėl nekilnojamojo turto, tai VMI apskaičiavo tokį apmokestinamąjį pelną ir pelno mokestį nuo jo, o bendrovė – kitokį. Ji mano, kad reiktų atimti apmokestinamuosius pelnus, kurie nustatyti VMI ir bendrovės, jei svarbūs tie dydžiai, kažkokios ribos. VMI atsižvelgė į bendrovės deklaruotą apmokestinamąjį pelną ir siūlo patikslinti deklaracijas skirtumu, kiek daugiau (siūlymai dėl trūkumų pašalinimo, pranešimo 12 puslapis). Mokesčių administratorius apskaičiavo apmokestinamąjį pelną, bendrovė apskaičiavo kitokį apmokestinamąjį pelną, tad iš mokesčių administratoriaus apskaičiuotos sumos atėmus įmonės apskaičiuotą sumą, gaunamas skirtumas, kiek mokesčių administratorius nustatė daugiau apmokestinamojo pelno dėl tų sandorių. Specialistai vertina viso ataskaitinio laikotarpio veiklą, visas pajamas, sąnaudas, o taip pat praeitų ataskaitinių laikotarpių nuostolius. Pelno mokestis yra visos veiklos rezultatas, todėl apskaičiuoti, koks turėjo būti sumokėtas pelno mokestis konkrečiai už šiuos nekilnojamojo turto sandorius, neįmanoma. Už nekilnojamojo turto sandorį galimi atskaitymai yra nekilnojamojo turto mokestis, rinkliavos, skolos ir kt. Specialistė neturi duomenų, kokie nekilnojamojo turto pardavimo metu (duomenys neskelbtini) buvo apskaičiuoti mokesčiai (rinkliavos). Bendrovė pateikė dokumentų kopijas dėl apmokėtų sąnaudų (pranešimo 8 puslapis, 3 pastraipa). Dėl apskaičiavimo tvarkos, tai ji specialistams nežinoma. Ji turi būti pagrįsta pateiktais dokumentais. Mokestinio tyrimo metu nepateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vykdė kažkokius sandorius su tomis įmonėmis, kurias įvardijo gynėjas, t. y. ji neturi jokių susitarimų ar sutarčių, kad (duomenys neskelbtini) būtų atsiskaitęs su tomis įmonėmis. Tai ne (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ sąnaudos. Kiekviena operacija turi būti grindžiama dokumentais. Kokius dokumentus turėjo, pagal tokius dokumentus ir sprendė. Bendrovė pati atliko paskaičiavimus, šis raštas galbūt galėjo atkeliauti su FNTT pateiktais dokumentais, prie pranešimo priedų jų nėra, iš kurio galima matyti, kad bendrovė dėl nekilnojamojo turto sumokėtus mokesčius priskyrė prie sąnaudų, tačiau į sąnaudas ji paėmė tik sumokėtas sumas, kadangi neturi dokumentų, jog įmonė yra atsiskaičiusi su minėtomis kompanijomis. Mato tik (duomenys neskelbtini) įmonių padarytus mokėjimų pavedimus (duomenys neskelbtini), tačiau iš dokumentų netgi nėra aišku už ką įmonės perveda, galbūt tik viename ar keliuose dokumentuose yra nurodytas vieno objekto adresas, o paskirčių už ką gavo, ir dar kai įmonė nepateikė jai jokių dokumentų, o mato, kad gavo sumas, kurias pripažino kaip pardavimo sumas, nėra. Papildomai turėtų sumokėti 26 460 Eur pelno mokesčio. Iš tos sumos galima išgryninti, kiek papildomai turėjo sumokėti už šį nekilnojamąjį turtą. Atlikus apskaičiavimą iš pasiūlyme nurodytos sumos, gaunama 17 822 Eur suma. Tokia suma yra jau įvertinusi sumokėtą pelno mokestį, būtent nuo to skirtumo. Iki 2018 m. balandžio mėn. patikslinimo, už 2016 m. pirminėje deklaracijoje buvo deklaruoti nuostoliai, todėl deklaruotinų nebuvo, o vėliau, kovo mėn., įmonė keitė ir deklaravo tuos nekilnojamojo turto sandorius. 2018 m. kovo mėn. įmonė deklaravo tik tai, kas susiję su nekilnojamuoju turtu. Iš viso papildomai apmokestinamojo pelno apskaičiuota 176 400 Eur ir šią sumą padauginus iš 15 proc. gaunama 26 460 Eur. Jei dėl nekilnojamojo turto, tai 118 815 Eur padauginus iš 15 proc. gaunama 17 822 Eur (pranešimo 10 puslapis). Tai, kas yra sumokėta, yra įvertinta. Įtraukus tas nekilnojamojo turto mokesčio sumas, kurios yra sumokėtos (duomenys neskelbtini) įmonėms, į išlaidas, suma sumažėtų. Tikriausiai, kad tuomet būtų gauta ta suma, kurią gavo įmonė, tačiau papildomai vis tiek reikia sumokėti pelno mokestį, kadangi kitaip buvo apskaičiuotos pardavimo kainos. Reikia atlikti paskaičiavimus, kokią sumą reiktų sumokėti. Tai nekilnojamojo turto mokesčio sumos, kurios buvo sumokėtos notarinių kontorų. Jie gavo pinigus iš pirkėjo, atskaitė nesumokėtus nekilnojamojo turto mokesčius ir sumokėjo (duomenys neskelbtini) (pranešimo 8 puslapis). Nekilnojamojo turto mokestis (duomenys neskelbtini) buvo skaičiuojamas kaip nekilnojamojo turto mokestis už metus, jeigu neklysta, jis apima laikotarpį 2010-2015 m. Dalį mokesčio sumokėjo pati bendrovė, o kitas dalis – tos dvi jau minėtos bendrovės, bet ji neturi duomenų, kaip bendrovė atsiskaitė su tomis bendrovėmis už tą sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį. Mokėjimus atliko tos bendrovės, bet neaišku už ką jos juos atliko. Ji neteigia, kad sandorio nebuvo, kadangi turi pirkimo-pardavimo sandorio dokumentus, tačiau neturi apmokėjimo dokumentų. Kad bendrovė atsiskaitė už tuos sandorius, žino iš žodinių paaiškinimų, o tai ir yra spraga. Bendrovė pripažino pajamomis gautas įplaukas, bet iš tų pavedimų nėra aišku, kad pinigai gauti būtent už turto pardavimą. Tai yra tik vienas ar du pavedimai, iš kurių galima sakyti, kad už tą turtą mokėta, bet tai yra įplaukos, o ne pajamos. Ji vertino dokumentus, nors jie ir neįtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą. Jeigu būtų atsiųsti dokumentai dėl tų mokėtinų sumų, specialistai pasak jos juos nagrinėtų ir į tai atsižvelgtų. Bet kuriuos pateiktus dokumentus jie nagrinėtų.

Iš Š. Č. 2017 m. gegužės 2 d. elektroniniu laišku iš viešo registro (duomenys neskelbtini) pateiktų dokumentų matyti, kad 2010 m. gruodžio 7 d. Nuosavybės teisę patvirtinančiame dokumente (Bylos Nr. 474231240260) nurodyta, kad A. M. ir E. M. perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) teisę į turtą – žemės sklypą Nr. 26 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantį (duomenys neskelbtini), pagal žemėlapį, nurodytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) knygoje 168, psl. 5; 2016 m. birželio 31 d. Nuosavybės teisę patvirtinančiame dokumente (Bylos Nr.474231240260) nurodyta, kad už 420 000 USD UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) perleido C. D. ir Y. G. teisę į turtą – žemės sklypą Nr. 26 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantį (duomenys neskelbtini), pagal žemėlapį, nurodytą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) knygoje 168, psl. 5 (1 t., b. l. 28, 40–46).

Iš 2018 m. vasario 27 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) rašto matyti, kad E. B. 2017 m. gegužės 12 d. Inspekcijai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) nėra ir nebuvo įsigijusi nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) ar kitose užsienio šalyse, o tik tarpininkavo fiziniam asmeniui E. B., perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini); Inspekcija E. B. nurodė pateikti 2016 m. pajamų deklaraciją ir informaciją apie turimą/turėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ar kitose šalyse, tačiau E. B. šių dokumentų VMI nepateikė; už reikalavimų pateikti pajamų deklaraciją nevykdymą 2017 m. rugsėjo 21 d. E. B. buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo ir skirtas įspėjimas (1 t., b. l. 53–54).

Iš 2017 m. gruodžio 14 d. FNTT prie LR VRM Tarptautinių ryšių skyriaus raštu Nr.1/16-4-3410 pateikto (duomenys neskelbtini) atstovo R. A. raporto matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) priklausė 2 nekilnojamojo turto objektai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), ir nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo parduotas 2016 m. birželio 24 d. už 396 000 (duomenys neskelbtini) dolerių; pateikto CD disko su dokumentais matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) turėjo nekilnojamąjį turtą (1 t., b. l. 57–65).

Iš 2017 m. gruodžio 20 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD-R diskas, pateiktas FNTT prie LR VRM Tarptautinių ryšių skyriaus 2017 m. gruodžio 14 raštu Nr.1/16-4-3410, kuriame įrašyta medžiaga, gauta iš (duomenys neskelbtini) kontaktinio asmens (duomenys neskelbtini) T. A. (1 t., b. l. 66–67).

Iš išrašo iš (duomenys neskelbtini) (išdavimo data 2017 m. lapkričio 16 d.) matyti, kad 2013 m. spalio 1 d. įregistruoti duomenys apie tai, kad „UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pagal nekilnojamojo turto perleidimo aktą Nr. 11841577 J. M. sumokėjo 290 000 USD už įsigytą nekilnojamąjį turtą – 42 sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2016 m. birželio 27 d. įregistruoti duomenys apie tai, kad „UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ pagal nekilnojamojo turto perleidimo aktą Nr. 113777273 iš I. G. (I. G.) gavo 396 000 USD už parduotą nekilnojamąjį turtą – 42 sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 2016 m. birželio 28 d. įregistruoti duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pagal Nekilnojamojo turto perleidimo aktą iš D. C. gavo 420 000 USD už parduotą nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 74–75).

Iš 2013 m. rugsėjo 16 d. Bendrojo nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento (Bylos Nr. 12-196) matyti, kad J. M. ir L. M. perleido UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kurios pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), teisę į turtą – 42 žemės sklypą Nr. 514211-88-0420 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) knygoje Nr. 161, 48 psl. (1 t., b. l. 81–85).

Iš 2016 m. birželio 24 d. Nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento matyti, kad už 396 000 USD UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) perleido I. G. (I. G.) ir M. G., kurių pašto adresas yra (duomenys neskelbtini), teisę į turtą – 42 žemės sklypą (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantį (duomenys neskelbtini), įregistruotą (duomenys neskelbtini) knygoje Nr. 161, 48 psl., PIN Nr. 514211-08-0420 (1 t., b. l. 100–102).

Iš 2017 m. gruodžio 21 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas CD-R diskas, pateiktas FNTT prie LR VRM Tarptautinių ryšių skyriaus 2017 m. gruodžio 14 raštu Nr.1/16-4-3410, kuriame įrašyta medžiaga, gauta iš (duomenys neskelbtini) kontaktinio asmens (duomenys neskelbtini) T. A. (1 t., b. l. 104–105).

Iš (duomenys neskelbtini) 2015 Pažymos apie sumokėtus mokesčius matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2016 m. birželio 29 d. sumokėjo 8 832,13 USD mokesčių už nekilnojamąjį turtą, kurio kodas 474231-24-0260 (1 t., b. l. 110–111).

Iš turto vertintojo M. K. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pardavimo istorijos (su pardavimo kainomis) matyti, kad turtas buvo parduotas 2010 m. gruodžio 7 d. už 220 000 USD, 2016 m. birželio 27 d. už 420 000 USD (1 t., b. l. 112–114).

Iš 2018 m. balandžio 5 d. FNTT prie LR VRM Tarptautinių ryšių skyriaus rašte Nr.1/16-4-899 pateikto (duomenys neskelbtini) atstovo paaiškinimo matyti, kad pagal 2010 m. gruodžio 7 d. nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)) pardavimo sutartį turtas buvo parduotas už 220 000 USD; pagal 2013 m. rugsėjo 16 d. nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini)) pardavimo sutartį turtas buvo parduotas už 290 000 USD (1 t., b. l. 124).

Iš 2018 m. vasario 9 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. B. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitų planą (1 t., b. l. 128–136).

Iš 2018 m. kovo 15 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. B. savanoriškai pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metus, užpildytą 2018 m. kovo 14 d., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymą Nr. 227 (1 t., b. l. 137–141).

Iš 2018 m. kovo 14 d. patikslintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2016 metus matyti, kad 40 eilutėje deklaruotas 2016 m. gautas 218 856 Eur pelnas, 64 eilutėje nurodyta mokėtina 9 849 Eur pelno mokesčio suma (1 t., b. l. 138–140).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 15 d. mokėjimo nurodymo Nr. 227 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM pervedė 9 848 Eur (1 t., b. l. 141).

Iš 2018 m. kovo 23 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. B. pateikė 7 segtuvus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 2010-2016 m kasos dokumentais (1 t., b. l. 144).

Iš 2018 m. kovo 27 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. B. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 2010-2016 m. banko sąskaitų išrašus (1 t., b. l. 145).

Iš 2018 m. kovo 22 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 15 matyti, kad E. B. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitų planus, 8 lapai; apskaitos registrus „kasa“ (litais ir užsienio valiuta) 2010-2016 m. (skaitmeninė laikmena); E. B. darbo sutarties Nr. 1 kopiją, 2 lapai; banko išrašus pinigų mokėjimo į (duomenys neskelbtini) ir iš (duomenys neskelbtini), 5 lapai, pažymą apie išlaidas, susijusias su nekilnojamuoju turtu (1 t., b. l. 148).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos 2010 m. gruodžio 10 d. išrašo matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Snoro banke, į įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. gruodžio 10 d. buvo pervesta 215 969,47 USD (1 t., b. l. 150).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 2013 m. rugsėjo 19 d. išrašo matyti, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB Swedbank, į įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 287 981,87 USD, iš viso 508 951,34 USD (ekvivalentas eurais – 381 632 EUR) (1 t., b. l. 151–152).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 2016 m. birželio 28 d. išrašo matyti, kad 2016 m. birželio 28 d. į UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) dviem mokėjimais buvo gauta 353 734,89 USD (1 t., b. l. 153).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos 2016 m. birželio 28 d. išrašo matyti, kad 2016 m. birželio 28 d. į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor“ banke, iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos (duomenys neskelbtini) buvo gauta 353 734,89 USD, iš viso 707 469,78 USD (ekvivalentas eurais – 643 271 EUR) (1 t., b. l. 154).

Iš 2007 m. kovo 26 d. darbo sutarties Nr. 1 matyti, kad E. B. priimtas dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pareigas (1 t., b. l. 155–156).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 22 d. rašto Nr. 16 matyti, kad bendrovėje nebuvo vedami Nekilnojamo turto registrai, kuriuose būtų buvęs apskaitytas (duomenys neskelbtini) įsigytas nekilnojamas turtas, bei pateikti paskaičiavimai, kuriais remiantis buvo patikslinti 2013 m. pelno mokesčio deklaracijos duomenys, įtraukiant į išlaidas (duomenys neskelbtini) sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį (1 t., b. l. 165–166).

Iš 2018 m. kovo 28 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 18 matyti, kad 2010 m. gruodžio 1 d. ir 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra skolinga K. B. ir E. B., bei prie rašto pateikti dokumentai (pajamų, tiekėjų ir pirkėjų apskaitos registrai), kuriuose nėra apskaityti sandoriai, susiję su nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimu ir pardavimu, patirtos išlaidos ir gautos pajamos (1 t., b. l. 168).

Iš 2018 m. kovo 30 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateikti banko išrašai, patvirtinantys pinigų įnešimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą K. B. ir E. B. vardu, ir išmokėjimą šiems asmenims 2010-2016 m. laikotarpyje (1 t., b. l. 169–179).

Iš 2018 m. balandžio 9 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto Nr. 19 matyti, kad pateikti dokumentai: patikslinta pažyma UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 2011-2015 m. (duomenys neskelbtini) sumokėtą nekilnojamojo turto mokestį; 2018 m. balandžio 6 d. patikslinta metinė pelno mokesčio deklaracija už 2016 m., kurios 40 eilutėje deklaruotas 219 262 Eur pelnas, 64 eilutėje nurodyta mokėtina 9 867 Eur pelno mokesčio suma; 2018 m. balandžio 6 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo nurodymas Nr. 314 dėl 18 Eur pervedimo VMI (1 t., b. l. 181–197; 2 t., b. l. 1–4).

Iš išrašo iš duomenų bazės apie juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ duomenis matyti, kad bendrovė įregistruota 2007 m. kovo 2 d. adresu (duomenys neskelbtini); 2018 m. kovo 1 d. bendrovės pavadinimas buvo pakeistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) į UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuo 2007 m. kovo 2 d. bendrovės generalinis direktorius yra E. B. (2 t., b. l. 8–9).

Iš išrašo iš „Sodros“ duomenų bazės apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojus matyti, kad E. B. įmonėje dirba nuo 2007 m. kovo 26 d. (2 t., b. l. 10).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. birželio 14 d. metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2016 m. matyti, kad 40 eilutėje deklaruotas 3 747 Eur pelnas; 64 eilutėje nurodyta mokėtina 169 Eur pelno mokesčio suma (2 t., b. l. 16–17).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) 2010-2016 m. balansų matyti, kad eilutėje II.1. „Žemė“ ir eilutėje II.2. „Pastatai ir statiniai“ nėra jokių duomenų apie įmonės turėtą materialų turtą (eilutės neužpildytos) (2 t., b. l. 19–21, 36–38, 51–52, 60–61, 68–69, 76–77, 86–87).

Iš 2010-2016 m. metinės finansinės atskaitomybės aiškinamųjų raštų matyti, kad esančioje lentelėje „Materialaus turto pokyčiai ataskaitiniais metais“ nėra jokių duomenų apie įsigytą/turimą nekilnojamąjį turtą (eilutės neužpildytos) (2 t., b. l. 28–33, 45–50, 56–58, 65–67, 73–75, 81–84, 89–92).

Iš 2018 m. balandžio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad specialistė pateikė išvadą, jog į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tiriamuoju laikotarpiu (nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo įtrauktos jokios ūkinės operacijos, susijusios su nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pirkimu, naudojimu ir pardavimu, nebuvo pateikti pirminiai turto įsigijimo dokumentai, nebuvo vedami nekilnojamojo turto registrai (arba kitaip įvardinti apskaitos registrai), šis nekilnojamas turtas nebuvo apskaitytas 2010-2016 m. balansų eilutėse II.1. „Žemė“ ir II.2. „Pastatai ir statiniai“ ir prie balansų pateiktų paaiškinamųjų raštų dalyje „Materialaus turto pokyčiai ataskaitiniais metais“, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.; specialistė taip pat konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio deklaracijoje (forma (duomenys neskelbtini) už 2016 m. laikotarpį (VMI pateikta 2017 m. birželio 14 d.) nebuvo deklaruotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. gruodžio mėn. gautos 707 469,78 USD (ekvivalentas eurais – 643 271 Eur) pajamos už (duomenys neskelbtini) turėto turto pardavimą bei mokėtinas 39 246 Eur pelno mokestis (2 t., b. l. 93–98).

Iš 2018 m. gegužės 3 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. B. pateikė dokumentus, pagrindžiančius lėšas, kurios 2010-2013 m. buvo įneštos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą, kilmę (2 t., b. l. 99).

Iš 2013 m. sausio 30 d. paskolos sutarties matyti, kad K. B. (toliau – Paskolos davėjas) ir E. B. (toliau – Paskolos gavėjas) sudarė paskolos sutartį, kuria Paskolos davėjas įsipareigoja perduoti Paskolos gavėjui 100 000 Lt paskolos dydžio sumą, o Paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti perduotą paskolos sumą iki 2023 m. sausio 5 d. Paskola yra tikslinė – ji suteikiama nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui (2 t., b. l. 100–101).

Iš 2013 m. rugsėjo 12 d. paskolos sutarties matyti, kad K. B. (toliau – Paskolos davėjas) ir E. B. (toliau – Paskolos gavėjas) sudarė paskolos sutartį, kuria Paskolos davėjas įsipareigoja perduoti Paskolos gavėjui 230 000 USD paskolos dydžio sumą, o Paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti perduotą paskolos sumą iki 2024 m. birželio 10 d. Paskola yra tikslinė – ji suteikiama nekilnojamojo turto esančio (duomenys neskelbtini) įsigijimui (2 t., b. l. 102–103).

Iš 2018 m. gegužės 2 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. B. pateikė sutartis (patvirtintas kopijas), patvirtinančias, kad jo motina K. B. turėjo pajamų, kurios 2010-2013 m. buvo įneštos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas ir žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartis (kopija) (2 t., b. l. 104–117).

Iš 2010 m. spalio 11 d. sutarties dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir perdavimo kopijos matyti, kad E. B. (toliau – Klientas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutarties dalyvis) sudarė sutartį dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir perdavimo, kuria Sutarties dalyvis įsipareigoja nupirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sklypą (įskaitant pastatus ir priklausinius), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Kliento nurodymus už kainą, neviršijančią 220 000 USD ir perduoti nekilnojamąjį turtą Klientui, po to, kai pasirašys nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su jo pardavėju, o Klientas įsipareigoja sumokėti sumą, būtiną įsigyti nekilnojamąjį turtą, Sutarties dalyviui (3 t., b. l. 155–158, 171–174; ).

Iš 2013 m. rugpjūčio 16 d. sutarties dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir perdavimo kopijos matyti, kad E. B. (toliau – Klientas) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutarties dalyvis) sudarė sutartį dėl nekilnojamojo turto įsigijimo ir perdavimo, kuria Sutarties dalyvis įsipareigoja nupirkti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) sklypą (duomenys neskelbtini) (įskaitant pastatus ir priklausinius), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Kliento nurodymus už kainą, neviršijančią 290 000 USD ir perduoti nekilnojamąjį turtą Klientui, po to, kai pasirašys nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį su jo pardavėju, o Klientas įsipareigoja sumokėti sumą, būtiną įsigyti nekilnojamąjį turtą, Sutarties dalyviui (3 t., b. l. 159–162, 175–178).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 3 d. rašto, adresuoto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Kontrolės departamentui, matyti, kad teismo duomenimis, šiuo metu atliekamas (arba baigtas atlikti) UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinis tyrimas, kurio metu vertinamas (buvo vertinamas) pelno mokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo už 2016 m. teisingumas. Kadangi atliekamas tyrimas gali turėti reikšmės teisme nagrinėjamai baudžiamajai bylai, prašoma pateikti teismui šio tyrimo išvadą. Nesant galimybės iki nurodyto posėdžio pateikti tyrimo išvadą, prašoma apie tai informuoti teismą ir nurodyti šios išvados pateikimo teismui preliminarią datą (4 t., b. l. 17–19).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. sausio 10 d. rašto Nr. (21.222 E) RKD-78 matyti, kad atsakydami į teismo prašymą pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu atliekamo mokestinio tyrimo išvadą, informuoja, kad tyrimas šiuo metu nebaigtas ir išvados pateikti neturi galimybės. Mokestinis tyrimas nėra baigtas dėl iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mokesčių administratorių negautų atsakymų, kurie turės įtakos mokestinio tyrimo rezultatams, kadangi nežino, kada užsienio mokesčių administratoriai pateiks atsakymus į jų paklausimus, todėl mokestinio tyrimo išvados pateikimo teismui preliminarios datos nurodyti negali. Gavus minėtus atsakymus ir baigus mokestinį tyrimą, teismą informuos papildomai (4 t., b. l. 27).

Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento Vilniaus įmokų skyriaus 2018 m. balandžio 23 d. rašto Nr. (7.1) 46-MPD-4877 matyti, kad pagal 2018 m. balandžio 18 d. pateiktas mokesčių deklaracijas, kitus mokesčių apskaičiavimo dokumentus ir mokesčių apskaitos duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams neskolinga (4 t., b. l. 30).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. kovo 7 d. pranešimo apie atliktą mokestinį tyrimą Nr. (21.222) FR0687-201 matyti, kad vykdydama 2018 m. birželio 11 d. užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr. (21.66-32) FR0688-823, VMI prie FM Kontrolės departamento IV juridinių asmenų patikrinimų skyriaus vyriausioji specialistė A. K. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pelno mokesčio už 2016 m. bei PVM už 2017 m. sausio – kovo mėn. apskaičiavimo ir deklaravimo analizę (4 t., b. l. 47–82).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas siekdamas išvengti mokesčių, kurių suma viršija 10 MGL, įrašė į deklaraciją arba į nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingus duomenis apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai. Apskaičiuojant MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas toks, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo metu. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Du nekilnojamojo turto vienetai, esantys (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), t. y. 1) žemės sklypas Nr. 26, (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantis (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas Nr. 42 (su jame esančiais pastatais ir priklausiniais), esantis (duomenys neskelbtini), šioje nuosprendžio dalyje dėl patogumo toliau bus vadinami atitinkamai Turtas1 ir Turtas2, o kartu – Turtas.

Byloje, remiantis iš (duomenys neskelbtini) gautais Nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vardu Turtas1 įsigytas 2010 m. gruodžio 7 d. už 220 000 USD ir parduotas 2016 m. birželio 31 d. už 420 000 USD (1 t., b. l. 40–46, 124), o Turtas2 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vardu įsigytas 2013 m. rugsėjo 16 d. už 290 000 USD ir parduotas 2016 m. birželio 24 d. už 396 000 USD (1 t., b. l. 81, 83–84, 100–102, 124). Kaip matyti, byloje ginčo dėl šio Turto įsigijimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vardu fakto, vėlesnio Turto pardavimo, taip pat kainų iš esmės nėra. Šias aplinkybes patvirtina minėti Nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, FNTT Tarptautinių ryšių skyriaus pateikta informacija, gauta iš (duomenys neskelbtini) atstovo, be to, jų iš esmės neginčija ir pats kaltinamasis.

Kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bylai reikšmingi dokumentai (jų turinys), kurių pagrindu šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, yra detaliai aptarti 2018 m. balandžio 11 d. dokumentų apžiūros protokole, kuriuo taip pat yra įforminta specialisto išvada (2 t., b. l. 93–98). Iš šio protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įregistruota 2007 m. kovo 2 d., buveinės adresas – (duomenys neskelbtini). Nuo bendrovės įregistravimo generalinio direktoriaus pareigas eina E. B.. Bendrovės pavadinimas 2018 m. kovo 1 d. pakeistas į UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Iš minėto dokumentų apžiūros protokolo (apžiūrint UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus bankų sąskaitų išrašų) taip pat matyti, kad su Turto perleidimo sandoriais yra susijusios šios reikšmingos aplinkybės: 1) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitos į įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą 2010 m. gruodžio 10 d. pervesta 215 969,47 USD, o 2010 m. gruodžio 15 d. – dar 5 000 USD, taip pat į įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitą 2013 m. rugsėjo 19 d. pervesta 287 981,87 USD (iš viso 508 951,34 USD arba 381 632 Eur); 2) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) sąskaitą 2016 m. birželio 28 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos dviem mokėjimais gauta 353 734,89 USD, taip pat 2016 m. birželio 28 d. iš įmonės (duomenys neskelbtini) sąskaitos gauta 353 734,89 USD (iš viso 707 469,78 USD arba 643 271 Eur). Kaltinamojo teigimu, šie mokėjimai buvo atlikti pagal minėtus Turto perleidimo sandorius. Paminėtinos ir šios nustatytos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose Pajamų apskaitos registruose (už 2016 m. lapkričio mėn. – 2017 m. sausio mėn.), Pirkėjų apskaitos registruose (už 2016 m. gruodžio mėn.) ir Tiekėjų apskaitos registruose (už 2012 m. gruodžio mėn. ir 2013 m. rugsėjo mėn.) nėra jokių įrašų, susijusių su Turto pirkimu ir pardavimu; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktuose banko sąskaitų žiniaraščiuose, kuriuose yra duomenys apie banko sąskaitų įplaukas ir išlaidas, pateiktas minėtų išmokėjimų ir gautų mokėjimų buhalterinis atvaizdavimas, tačiau nepateikti dokumentai, kurių pagrindu žiniaraščiuose atlikti šie įrašai; 3) analogiška situacija ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais Buhalteriniais registrais, t. y. nepateikti dokumentai, kurių pagrindu šiuose registruose atlikti įrašai.

Kaltinamasis kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo nepripažino. Savo poziciją grindė tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vaidmuo vykdant minėtus Turto perleidimo sandorius buvo kaip tarpininko, per kurį vyko tik atsiskaitymai už Turtą, o tikrasis Turto savininkas buvo jis (kaltinamasis). Kitaip tariant, dėl tam tikrų (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto rinkos ypatumų, žymiai lengviau nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) įsigyti ne fiziniam, o juridiniam asmeniui. Pasak kaltinamojo, dėl šios priežasties pinigai už Turto įsigijimą ir pardavimą buvo mokami per UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Savo teiginiams patvirtinti kaltinamasis jau teisminio nagrinėjimo metu pateikė teismui (kaltinamojo teigimu, gautas iš (duomenys neskelbtini)) tarpininkavimo sutartis, sudarytas tarp jo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (3 t., b. l. 171–178). Šių sutarčių objektas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) įsipareigojimas nupirkti Turtą ir perduoti jį kaltinamajam po to, kai bus pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis su pardavėju, bei kaltinamojo įsipareigojimas sumokėti sumą, būtiną įsigyti Turtą.

Teismas kritiškai vertina šią kaltinamojo versiją ir ja nesivadovauja. Pagrindą nesivadovauti šia versija sudaro byloje neginčijamai nustatytos faktinės aplinkybės, kad Turto perleidimo sandoriai sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vardu, taip pat atsiskaitymai už įsigytą ir vėliau parduotą Turtą vyko per šios bendrovės banko sąskaitas. Teismas nepagrįstomis, t. y. objektyviais duomenimis nepatvirtintomis, laiko kaltinamojo nurodomas aplinkybes, kad jo nurodomų asmeninių lėšų pervedimų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą tikroji paskirtis buvo Turto įsigijimas sau. Visų pirma, pervedant lėšas nebuvo nurodyta tokia paskirtis. Antra, po Turto įsigijimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vardu, jis, priešingai nei nurodyta kaltinamojo pateiktuose tarpininkavimo sutartyse, taip ir nebuvo jam perduotas. Priešingai, aplinkybės dėl Turto įsigijimo ir vėlesnio jo pardavimo liko neišviešintos ir nuslėptos. Jos paaiškėjo tik atsitiktinai, žurnalistui Š. Č. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre ieškant lietuviškų pėdsakų. Šioje vietoje teismas privalo trumpai atsakyti į kaltinamojo ir jo gynėjo nepagrįstą versiją apie kaltinamojo (jo motinos) puolimą. Jeigu kaltinamasis dėl savo giminystės ryšių ir jo vadovaujama Bendrovė kartais atsiduria visuomenės dėmesio centre, tai nereiškia, kad jis nepagrįstai puolamas. Kita vertus, teismui nagrinėjant bylą neturi reikšmės informacijos apie Turto perleidimo sandorius paskleidimo žiniasklaidoje tikrasis tikslas, kadangi tokio pobūdžio bylose aplinkybės nustatomos ne remiantis publikuotu straipsniu, o iš pirminių šaltinių, tokių kaip registrai ir pan. Teismas šią kaltinamojo ir gynėjo iškeltą versiją laiko bandymu nepagrįstai politizuoti šią bylą ir nukreipti teismo dėmesį į neesminius dalykus.

Grįžtant prie kaltinamojo versijos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) buvo tik tarpininkas, pažymėtina, jog nėra aišku, kaip pagal kaltinamojo pateiktas tarpininkavimo sutartis buvo ar turėjo būti įformintas bendrovės vardu įsigyto Turto perdavimas kaltinamajam. Tolesni, po Turto įsigijimo sekę, įvykiai rodo, kad kaltinamajam Turtas taip ir nebuvo perduotas. Tai reiškia, kad visą laiką Turto savininku buvo būtent juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Kitokios išvados nėra pagrindo daryti. Atkreiptinas dėmesys, kad Turto pardavimo sandoriai taip pat buvo įforminti bendrovės vardu. Aplinkybė, kad Turtą vėlgi savo vardu pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), dar kartą paneigia kaltinamojo versiją dėl tarpininkavimo santykių buvimo. Kaltinamasis, pateikdamas teismui minėtas tarpininkavimo sutartis, nepateikė duomenų apie realų šių sutarčių įvykdymą. Priešingai, pripažino, kad jos nebuvo įvykdytos. Taigi, tarpininkavimo sutartys nepaneigia bylos nustatytų aplinkybių, kad Turtas buvo įsigytas ir vėliau parduotas būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vardu, šių sandorių neįtraukiant į apskaitą ir nedeklaruojant gauto pelno, tokiu būdu vengiant sumokėti mokesčius.

Kaltinamojo iškelta versija dėl tarpininkavimo kritiškai vertintina dar vienu aspektu. Teismui kyla abejonių, ar jos nėra fiktyvios. Pirma, ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas dar 2017 m. gegužės 8 d. (1 t., b. l. 1). E. B. liudytoju BPK 80 straipsnio 1 punkto ir 82 straipsnio 3 dalies pagrindais apklaustas 2017 m. birželio 20 d. (2 t., b. l. 142). Apklausos metu buvo prašoma pakomentuoti žurnalisto Š. Č. straipsnį apie Turtą1. Taigi jau tuo metu E. B., sulaukęs teisėsaugos dėmesio, turėjo galimybę nurodyti tarpininkavimo sutartis ir pasirūpinti jų pateikimu, tačiau to nepadarė. Sutartys buvo pateiktos tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltinamojo gynėjo akcentuotas jo ginamojo teisės į gynybą suvaržymas dėl pastarajam, gynėjo teigimu, paskirtos neadekvačios kardomosios priemonės – draudimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, šiuo atveju neaktualus, nes kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam paskirta tik 2018 m. kovo 15 d. (2 t., b. l. 161–163). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad E. B., tenkinant jo prašymus, buvo leidžiama išvykti iš Lietuvos (3 t., b. l. 13–19). Antra, dar galima suprasti, kad tarpininkavimo sutartys surašytos anglų kalba, nes pagal kaltinamojo versiją, matyt, turėjo būti vykdomos (duomenys neskelbtini). Kita vertus, kodėl jų (kopijų ar egzempliorių) nebuvo Lietuvoje. Visgi sutartys sudarytos tarp Lietuvos Respublikos piliečio ir Lietuvos Respublikoje įregistruotos bendrovės. Nepaisant to, kad jos, kaltinamojo teigimu, turėjo būti vykdomos (duomenys neskelbtini), jų kopijos (egzemplioriai) turi likti ir pačioje bendrovėje. Kaltinamasis nenurodė, kur konkrečiai (duomenys neskelbtini) šios sutartys buvo saugomos. Visos šios teismo išsakytos abejonės prisideda prie teismo vidinio įsitikinimo visų byloje surinktų įrodymų vertinimo kontekste ir sudaro papildomą pagrindą kaltinamojo iškeltą versiją dėl tarpininkavimo vertinti kritiškai bei ja nesivadovauti.

Visą laiką, pradedant nuo Turto įsigijimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vardu ir baigiant jo pardavimu, Turtas nebuvo atvaizduotas bendrovės buhalterinėje apskaitoje. Specialisto išvadoje nustatyta, kad nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apskaitą nebuvo įtraukos jokios ūkinės operacijos, susijusios su Turto pirkimu, naudojimu ir pardavimu, nebuvo vedami Nekilnojamojo turto registre, jis neapskaitytas 2010–2016 m. balansų eilutėse II.1 „Žemė“ ir II.2 „Pastatai ir statiniai“ bei prie balansų pateiktų paaiškinamųjų raštų dalyje „Materialaus turto pokyčiai ataskaitiniais metais. Bet kuriuo atveju kaltinamasis puikiai žinojo, kad Turtas tiek įgytas, tiek parduotas jo vadovaujamos bendrovės vardu, todėl visi Turto perleidimo sandoriai turėjo atsispindėti bendrovės buhalterinėje apskaitoje, o gavus pelno iš šių sandorių pardavimo, nurodyti tai VMI teikiamoje pelno mokesčio deklaracijoje ir atitinkamai sumokėti pelno mokestį. Net ir tikint kaltinamojo versija, kad juridinio asmens vardu buvo lengviau įsigyti Turtą, tai nepaneigia esmės, t. y. kad Turtas buvo įsigytas bendrovės vardu, todėl visi sandoriai turėjo būti įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, sumokėti atitinkami mokesčiai ir pan. Kitaip tariant, šiai bylai neturi esminės reikšmės, kokiu tikslu ar kokiai paskirčiai bendrovė savo vardu įgijo ir vėliau pardavė Turtą. Buvo naudojamas Turtas bendrovės veikloje ar nebuvo, neturi esminės reikšmės. Esmė – Turtą įsigijo bendrovė ir tai įpareigojo vadovą jį tinkamai apskaityti bei sumokėti mokesčius.

Teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė ir kaltinimas patikslintas, nes teisme iškilo klausimas dėl mokėtino pelno mokesčio. Pradiniame kaltinime (dėl BK 220 str. 1 d. numatytos veikos), remiantis specialisto išvada, buvo nurodyta, kad kaltinamasis neįrašė deklaracijos 55 eilutėje 39 246 Eur mokėtino pelno mokesčio sumos. Po specialisto išvadą pateikusios specialistės V. G. apklausos teisme paaiškėjo, kad ji galimai neteisingai apskaičiavo mokėtino pelno mokesčio sumą, nes neatsižvelgė į tai, kad dėl sėkmingo turto perpardavimo gautas pelnas gali būti mažinamas, atsižvelgiant į bendrovės veiklą, pavyzdžiui, jeigu bendrovė dirbo nuostolingai, į ataskaitinius metus galėjo persikelti nuostoliai, t. y. sumažinti mokėtiną pelno mokestį. Šias aplinkybes patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu lygiagrečiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį tyrimą atlikusi VMI specialistė A. K., apklausta teisme. Dėl šios priežasties teismas nutarė sulaukti mokestinio tyrimo pabaigos. Sulaukus jos, teismui buvo pateiktas VMI pranešimas apie atliktą mokestinį tyrimą (4 t., b. l. 47–53). Šio tyrimo rezultatai ir tyrimą atlikusios specialistės A. K. papildoma apklausa teisme sudarė pagrindą prokurorei patikslinti kaltinimą (dėl BK 220 str. 1 d. numatytos veikos), nurodant, kad kaltinamasis neįrašė ne mažiau nei 9 867 Eur mokėtino pelno mokesčio sumos (4 t., b. l. 107–108). Šiame kontekste pažymėta, kad pati bendrovė po to, kai prasidėjo ikiteisminis tyrimas du kartus (2018 m. kovo 14 d. ir 2018 m. balandžio 6 d.) patikslino pelno mokesčio deklaraciją už 2016 m., įrašydama gautas pajamas už parduotą Turtą, perskaičiavo mokėtiną pelno mokestį ir papildomai sumokėjo 9 866 Eur pelno mokesčio (1 t., b. l. 138-141; 2 t., b. l. 1–4). Šios aplinkybės patvirtina, kad pradiniame kaltinime (dėl BK 220 str. 1 d. numatytos veikos) buvo neteisingai nurodyta mokėtino pelno mokesčio suma, o patikslintame kaltinime teisinga. Kaltinimo pakeitimo formuluotė „ne mažiau nei“ šiuo atveju neapriboja kaltinamojo teisės gintis.

Kaltinimo patikslinimas, priešingai nei gynėjas nurodo baigiamojoje kalboje, buvo atliktas nepažeidžiant baudžiamojo proceso normų. BPK 256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis; teismas, gavęs tokį prašymą, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams; prašymo nuorašai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. Visos šios procedūros buvo įvykdytos. Prašymas iš anksto el. paštu pateiktas teismui, kaltinamajam ir gynėjui (4 t., b. l. 106). Iš 2019 m. gegužės 6 d. teisiamojo posėdžio protokolo (4 t., b. l. 111–114) matyti, kad prokurorė pagarsino prašymą, nurodė priežastis, kurios nulėmė patikslinto kaltinimo pateikimą, detaliai atsakė į proceso dalyvių klausimus, kokiu pagrindu nurodė 9 867 Eur mokėtino pelno mokesčio sumą. Teismas iškėlė klausimą dėl prašymo prijungimo prie bylos ir galimybės nagrinėti bylą toliau pagal iš dalies pakeistą kaltinimą, pasiteiravo kaltinamojo ir gynėjo nuomonės, pranešė, kad kaltinimo patikslinimas suteikia teisę prašyti pertraukos gynybai pasiruošti pagal patikslintą kaltinimą. Svarbiausia, kad kaltinamasis pasinaudojo tokia teise, todėl teismas padarė pertrauką. Nors, kaip matyti ir posėdžio protokolo, teismas nenurodė, kad priima prašymą, tačiau nurodė, kad įstatymas nesuteikia galimybės teismui nepriimti prašymo, nes patikslinti kaltinimą yra prokuroro teisė. Akivaizdu, kad esant šioms aplinkybėms sutikti su kaltinamojo gynėjo baigiamosios kalbos teiginiais, kad teismas nėra išsprendęs prašymo dėl kaltinimo tikslinimo, nėra jokio pagrindo, kaip ir su teiginiais, jog kaltinamajam ir gynėjui nėra aiškios gynybos ribos šioje byloje. Pažymėtina ir tai, kad po paskelbtos pertraukos kaltinamajam buvo suteikta galimybė pasisakyti dėl patikslinto kaltinimo.

Grįžtant prie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikslintos pelno mokesčio deklaracijos už 2016 m. pažymėtina, kad šis faktas neatleidžia kaltinamojo nuo atsakomybės, kadangi BK 220 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskirtina prie formalių sudėčių. Tai reiškia, kad ši veika laikoma baigta nuo to momento, kai VMI gauna deklaraciją su joje įrašytais neteisingais duomenimis. Dėl šios priežasties teismas plačiau nepasisako dėl kitų gynėjo argumentų, susijusių su tuo, kad minėta deklaracija buvo patikslinta ir bendrovės apskaičiuotas pelno mokestis buvo sumokėtas dar iki pranešimo apie įtarimą įteikimo įtariamajam E. B. dienos, nes šiuo atveju tai nėra aktualu.

E. B. yra tinkamas subjektas BK 222 ir 220 straipsnių prasme, kadangi veikų padarymo metu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vadovas, atsakingas už buhalterinę apskaitą ir teisingų duomenų į deklaracijas įrašymą. Byloje nustatyta, kad bendrovės buhalterė tiesiog vykdė vadovo nurodymus. Byloje surinkti įrodymai teikia pagrindą išvadai, kad kaltinamasis BK 220 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padarė tiesiogine tyčia, nes puikiai suvokė, jog į pelno mokesčio deklaraciją pateikė žinimai neteisingus duomenis, nenurodydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gautų pajamų, pardavus Turtą (duomenys neskelbtini), ir mokėtino pelno mokesčio. Šiais veiksmais jis neabejotinai siekė išvengti pelno mokesčio valstybei sumokėjimo. Toks buvo šios nusikalstamos veikos tikslas. Teismo vertinimu, kita E. B. veika, numatyta BK 220 straipsnio 1 dalyje, padaryta netiesiogine tyčia, nes jis neabejotinai suvokė, kad neįtraukia į bendrovės buhalterinę apskaitą su minėtais Turto įsigijimo ir pardavimo susijusių įvykių ir norėjo taip veikti, be to, numatė, kad dėl to gali būti iš dalies neįmanoma nustatyti jo vadovaujamos bendrovės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio. Nors šių padarinių nenorėjo (minėta, kad pagrindinis tikslas buvo išvengti mokesčių mokėjimo), tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti.

Teismas, įvertinęs bylose surinktus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. B., būdamas juridinio asmens vadovu, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas (detaliai nurodytos kaltinime ir šio nuosprendžio nustatomojoje dalyje), laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., veikdamas tyčia, suvokdamas, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų apskaitos informacija bus neišsami, neobjektyvi ir netinkama, sąmoningai leisdamas atsirasti padariniams, bendrovės vardu vykdydamas Turto pirkimo – pardavimo sandorius, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui – vyr. buhalterei M. B., nežinančiai apie vykdomą nusikalstamą veiką, tyčia nepateikė informacijos bei dokumentų apie šiuos ūkinius įvykius ir ūkines operacijas, dėl ko laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) apskaitą nebuvo įtrauktos jokios ūkinės operacijos, susijusios su Turto (duomenys neskelbtini) pirkimu, naudojimu ir pardavimu, nebuvo vedami nekilnojamojo turto registrai, šis nekilnojamas turtas nebuvo apskaitytas 2010–2016 m. balansų eilutėse II.1 „Žemė“ ir II.2 „Pastatai ir statiniai“ ir prie balansų pateiktų paaiškinamųjų raštų dalyje „Materialaus turto pokyčiai ataskaitiniais metais“. Tokiu būdu jis, vykdydamas veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) vardu, sąmoningai apgaulingai organizavo įmonės buhalterinės apskaitos vedimą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio už laikotarpį nuo 2010 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Ši E. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Be to, E. B., pažeisdamas Pelno mokesčio nuostatas (detaliai nurodytos kaltinime ir šio nuosprendžio nustatomojoje dalyje), privalėdamas iki 2017 m. birželio 15 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pelno mokesčio deklaraciją (duomenys neskelbtini) už 2016 m. metus, įvykdęs (duomenys neskelbtini) esančio bendrovei priklausančio Turto pardavimo sandorius, pagal kuriuos 2016 m. birželio 28 d. į įmonės sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, dviem mokėjimais buvo gauta 353 734,89 USD; 2016 m. birželio 28 d. į sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Luminor“ banke buvo gauta 353 734,89 USD, iš viso 707 469,78 USD (ekvivalentas eurais – 643 271 Eur), siekdamas, kad šios ūkinės operacijos nebūtų įtrauktos į įmonės apskaitos registrus ir nuo faktinių pajamų nebūtų išskirtas, deklaruotas ir į valstybės biudžetą sumokėtas pelno mokestis, įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui – vyr. buhalterei M. B. tyčia nepateikė informacijos bei dokumentų apie šiuos ūkinius įvykius ir ūkines operacijas. Pastaroji, nežinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, į bendrovės pelno mokesčio deklaraciją (forma (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įrašė žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pelną, t. y. deklaracijos II dalyje „Mokesčių bazė“ 18 eilutėje „Į mokesčių bazę įtrauktų visų vieneto pajamų bendra suma“ neįtraukė 707 469,78 USD (ekvivalentas eurais – 643 271 Eur) pajamų, gautų už (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą; III dalyje „Apmokestinamo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimas“ 19 eilutėje „Pelno (nuotolio) apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą (+/-)“ neįtraukė 261 639 EUR dydžio pelno, gauto už (duomenys neskelbtini) parduotą nekilnojamąjį turtą; deklaracijos 55 ir 59 eilutėje „Pelno mokesčio suma; Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ neįrašė ne mažiau nei 9 867 Eur mokėtino pelno mokesčio sumos, po ko šią deklaraciją 2017 m. birželio 14 d. elektroniniu būdu pateikė VMI. Tokiu būdu E. B. organizavo žinomai neteisingų duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (nuo 2018 m. kovo 1 d. pavadinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“) pajamas ir pelną įrašymą į Metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2016 metus (forma (duomenys neskelbtini)) bei jos pateikimą valstybės įgaliotai institucijai, dėl ko valstybės biudžetui buvo padaryta ne mažesnė nei 9 867 Eur žala. Ši E. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 220 straipsnio 1 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti tyčiniai vienas nesunkus nusikaltimas ir vienas apysunkis nusikaltimas, veikos baigtos, kaltinamojo asmenybę – dirbantis (2 t., b. l. 181–184), teistas (2 t., b. l. 167), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 164–166), turi du mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko (3 t., b. l. 24, 25), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad E. B. vadovaujama bendrovė, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui patikslino pelno mokesčio deklaraciją už 2016 m. ir sumokėjo apskaičiuotą pelno mokestį.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės pasiūlytą ir įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei siūlo prokurorė, t. y. tarp šios bausmės rūšies, numatytos už apysunkį nusikaltimą (BK 47 str. 3 d. 3 p.), minimumo (1 MGL) ir vidurkio (500 MGL) – 250 MGL (9 415 Eur), už nesunkų nusikaltimą (BK 47 str. 3 d. 2 p.), minimumo (1 MGL) ir vidurkio (250 MGL) – 150 MGL (5 649 Eur). Už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, kadangi kaltinamojo padarytos veikos sudaro idealiąją sutaptį (BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 1 p.).

Atkreiptinas dėmesys, kad skirdamas baudą teismas vadovaujasi BK 47 straipsnio redakcija, kuri buvo aktuali nusikalstamų veikų padarymo metu, o būtent 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo Nr. XI-1350 redakcija. Be to, apskaičiuojant baudos dydį pinigine išraiška, MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydis) taikytinas taip pat toks, kuris buvo nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 37,66 Eur. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.

Dėl kitų klausimų

Ikiteisminio tyrimo metu E. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 161–163), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diskas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašais, gautas FNTT prie LR VRM Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 1/6-1-8282 (1 t., b. l. 18–19), CD diskas su (duomenys neskelbtini) atstovo pateikta informacija, gautas FNTT prie LR VRM Tarptautinių ryšių skyriaus 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 1/16-4-3410 (1 t., b. l. 57), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje, skaitmeninė laikmena (USB raktas) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registru, gauta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. 22, 7 segtuvai, pateikti reikalaujamų dokumentų pateikimo 2018 m. kovo 23 d. protokolu (1 t. b. l. 144), 7 segtuvai, pateikti reikalaujamų dokumentų pateikimo 2018 m. kovo 27 d. protokolu (1 t., b. l. 145), 1 segtuvas, pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 28 d. raštu Nr. 18 (1 t., b. l. 148), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 220 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), ir skirti jam 150 MGL dydžio, t. y. 5 649 Eur, baudą.

E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 Eur, baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir E. B. skirti subendrintą bausmę – 250 MGL dydžio, t. y. 9 415 (devynių tūkstančių keturių šimtų penkiolikos) Eur, baudą.

E. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD diską su UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų išrašais, gautą FNTT prie LR VRM Pinigų plovimo prevencijos valdybos 2017 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 1/6-1-8282, CD diską su (duomenys neskelbtini) atstovo pateikta informacija, gautą FNTT prie LR VRM Tarptautinių ryšių skyriaus 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 1/16-4-3410, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje, skaitmeninę laikmeną (USB raktą) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos registru, gautą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 22 d. raštu Nr. 22, 7 segtuvus, pateiktus reikalaujamų dokumentų pateikimo 2018 m. kovo 23 d. protokolu, 7 segtuvus, pateiktus reikalaujamų dokumentų pateikimo 2018 m. kovo 27 d. protokolu, 1 segtuvą, pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. kovo 28 d. raštu Nr. 18, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš