Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. S. ir G. S. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2YT-6594-1081/2025 pagal pareiškėjų D. S. ir G. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys – antstolė E. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, antstolis S. D., uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, Akmenės rajono savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „Alsa“, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas, uždaroji akcinė bendrovė „B2 Impact“, antstolė G. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Juris Lt“, Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Grąžulas“, uždaroji akcinė bendrovė „Akmenės vandenys“, uždaroji akcinė bendrovė „Saurida“, uždaroji akcinė bendrovė Legal Balance, uždaroji akcinė bendrovė J. P., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Žemaitijos agra“, uždaroji akcinė bendrovė „Liagro“, uždaroji akcinė bendrovė „Horo mechanika“, uždaroji akcinė bendrovė „Arklas“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos artojas“, uždaroji akcinė bendrovė „Resource development group“, uždaroji akcinė bendrovė Baltijos žemė“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos agroservisas“, uždaroji akcinė bendrovė „Žvalguva“, uždaroji akcinė bendrovė „Auksarankiai“, O. Z., uždaroji akcinė bendrovė „Agrochema“, G. V. įmonė „Šoklys“, uždaroji akcinė bendrovė „Romudava“, uždaroji akcinė bendrovė „Dotnuva Baltic“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pažymėtina, kad pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytų procesinių reikalavimų. Kai pareiškimas pateikiamas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais.

9. CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu gali būti nutraukta, kai egzistuoja įstatyme numatytos sąlygos, t. y. 1) nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau negu vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.); 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. CK 3.51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai yra visos šios nurodytos sąlygos, santuoka nutraukiama teisme supaprastinto proceso tvarka. CK 3.51 straipsnio 3 dalis numato, kad kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka. Pastarojoje teisės normoje nustatytos sąlygos yra kumuliatyvios, todėl notarine tvarka santuoka gali būti nutraukiama tik tada, kai egzistuoja visų įstatyme nustatytų sąlygų visuma. CK 3.54¹ straipsnio 1 dalis įpareigoja sutuoktinius notarui patvirtinti, jog jie daugiau nei metus nebegyvena kartu, o CK 3.54² straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad notaras tvirtina sutartį tik tada, kai nutraukimas atitinka įstatymo reikalavimus.

10. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad CK 3.51 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta notarinė santuokos nutraukimo tvarka yra imperatyvi ir nesuteikia sutuoktiniams teisės pasirinkti alternatyvaus nutraukimo būdo (notarinio ar teisminio), kai egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-668-430/2023, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-129-613/2025, Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-1272-1092/2025; Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1385-440/2025).

11. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai jau 2024 m. liepos 17 d. buvo kreipęsi į teismą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, nurodydami, jog tuo metu apie šešis mėnesius nebegyveno santuokinio gyvenimo ir bendro ūkio netvarkė. Minėta byla 2025 m. kovo 28 d. nutartimi buvo palikta nenagrinėta pareiškėjams per nustatytą terminą nepateikus patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Todėl pareiškėjams pakartotinai kreipusis į teismą 2025 m. rugpjūčio 6 d., pirmosios instancijos teismas, nepaisant pareiškėjų nurodymo, kad santuokinio gyvenimo jie negyvena beveik metus, visiškai pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai realiai daugiau nei vienerius metus netvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Be to, byloje nėra ginčo, kad šalys taip pat neturi nepilnamečių vaikų, yra visiškai veiksnūs bei yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl atitinka visas CK 3.51 straipsnio 3 dalyje numatytas sąlygas.

12. Pareiškėjų nurodomos aplinkybės dėl skolų apimties, kreditorių prieštaravimų ir bylos sudėtingumo nepaneigia imperatyvaus įstatymo reikalavimo kreiptis į notarą, kadangi teisės aktai nenumato išimčių dėl galimybės pasirinkti teismą vietoje notaro tokiais atvejais. Įstatymų leidėjas nėra suteikęs pareiškėjams diskrecijos pasirinkti jiems priimtinesnę santuokos nutraukimo tvarką.

13. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, ir teisėtai atsisakė jį priimti. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Telšių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.