Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2022-02-03 · Civilinė byla Nr. e2-152-790/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-03
Bylos Nr.
e2-152-790/2022
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01508-2021-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Marius Bajoras (pirm.)
Ieškovas
Kitokia diena
Atsakovas
valstybės įmonei Turto bankui, " Turto bankas "
Trečiasis asmuo
Vakarai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-152-790/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01508-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kitokia diena“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria ieškovei buvo nustatytas terminas pašalinti ieškinio trūkumus civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kitokia diena“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vakarai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kitokia diena“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovės valstybės įmonės Turto banko 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, priimtą atsakovės vykdomame pirkime „VP 1249 Valymo ir teritorijos priežiūros paslaugos Panevėžio regione“ (pirkimo Nr. 572722), ir 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, priimtą pirkime „VP-1120 Valymo ir teritorijos priežiūros paslaugos Vilniaus regione“ (pirkimo Nr. 569513); panaikinti atsakovės 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimus pašalinti ieškovę iš dinaminės pirkimų sistemos „VP-77 Valymo paslaugos“ ir įtraukti ją į Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamą Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė priėmė ginčijamus sprendimus, kadangi, jos vertinimu, ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Vakarai“ yra sudariusios susitarimų, kuriais siekiama iškreipti konkurenciją pirkimuose, ir ieškovė, teikdama pasiūlymus pirkimuose, pateikė atsakovei melagingą informaciją. Tačiau, ieškovės vertinimu, atsakovės nustatytos aplinkybės pagrindžia ne nesąžiningų susitarimų egzistavimo faktą, bet verslo subjektų sąsajas, kurių pagal atsakovės vykdytų pirkimų sąlygas tiekėjos net neprivalėjo išviešinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 29 d. nutartimi nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumą – sumokėti 4 249 Eur žyminio mokesčio ir pateikti teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

4. Teismas nurodė, kad žyminis mokestis yra mokamas už kiekvieną savarankišką reikalavimą. Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškinyje pareiškė reikalavimus dėl atsakovės sprendimų, priimtų dviejuose atskiruose viešuosiuose pirkimuose, tačiau ji sumokėjo 4 249 Eur žyminį mokestį, mokėtiną tik už vieną iš pareikštų reikalavimų. Dėl šios priežasties teismas nustatė ieškovei terminą sumokėti už kitą reikalavimą mokėtiną analogišką žyminį mokestį.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį arba, netenkinus šio reikalavimo, nustatyti ieškovei naują dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo apeliacinės instancijos teismo nutarties kopijos įteikimo dienos, ieškinio trūkumams pašalinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Tikrasis ieškinio tikslas yra panaikinti atsakovės sprendimą įtraukti ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą, nes šis sprendimas sukels jai neigiamų padarinių ir kitų perkančiųjų organizacijų vykdomuose viešuosiuose pirkimuose. Atsakovė abiejuose pirkimuose, iš kurių yra kildinami šioje byloje pareikšti reikalavimai, jau nustatė pirkimų laimėtojus ir pasirašė su jais pirkimų sutartis, kurių ieškovė neginčija. Taigi, ieškovei palankus teismo sprendimas sukels tiesioginius padarinius tik atsakovės sprendimo įtraukti ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą atžvilgiu.

5.2. Vien tik tai, kad atsakovės sprendimas įtraukti ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą buvo priimtas dviejuose pirkimuose, nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad ieškovė, teikdama ieškinį dėl šio sprendimo panaikinimo, privalėjo sumokėti žyminį mokestį už du savarankiškus reikalavimus. Toks vertinimas būtų pernelyg formalus ir nepagrįstai apribotų ieškovės teisę į teisminę gynybą. Nors sprendimai įtraukti ieškovę į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą buvo priimti dviejuose pirkimuose, abiem atvejais šie sprendimai buvo priimti vadovaujantis tapačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Ieškovė neturėjo galimybės pasirinkti ginčyti tik viename pirkime priimtą sprendimą, nes tokiu atveju teismo procesas būtų beprasmis – ieškovė liktų įtraukta į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą pagal kitą sprendimą.

5.3. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktyje nėra nustatyta, kad mokėtino žyminio mokesčio dydis priklauso nuo viešųjų pirkimų, kuriuose priimti sprendimai yra ginčijami, skaičiaus. Šioje nuostatoje nustatytas fiksuoto dydžio žyminio mokesčio taikymas reiškia, kad ieškinyje gali būti ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai, priimti keliuose viešuosiuose pirkimuose. Ieškovės reiškiami reikalavimai yra susiję tarpusavyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumus ir sumokėti trūkstamą už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dalį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) jurisprudencijoje yra ne kartą nurodyta, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai). Vis dėlto, nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

8. Viena iš CPK nustatytų teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų – tai reikalavimas sumokėti žyminį mokestį. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis apskaičiuojamas šioje teisės normoje nustatyta tvarka. Pagal CPK 135 straipsnio 2 dalį, asmuo, teikiantis ieškinį, kartu turi pateikti teismui duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas, o CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo, pateikęs ieškinį, nesumokėjo žyminio mokesčio, laikoma, kad procesinis dokumentas yra paduotas su trūkumais, todėl teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.

9. Pažymėtina, kad reikalavimas už atitinkamus procesinius dokumentus sumokėti žyminį mokestį nėra savitikslis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų, be kita ko, netiesiogiai užkirsti galimybę reikšti nepagrįstus reikalavimus; padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teismams išlaikyti; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Žyminio mokesčio institutu siekiama, kad teise kreiptis į teismą būtų naudojamasi atsakingai ir ja nepiktnaudžiaujant, o teisminis procesas būtų naudojamas kaip paskutinė priemonė (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-124-464/2020). Siekdamas užtikrinti šių tikslų įgyvendinimą, įstatymų leidėjas CPK imperatyviai nustatė už atitinkamus procesinius dokumentus mokėtinų žyminių mokesčių dydžius, taip pat reglamentavo žyminio mokesčio apskaičiavimo tvarką, atleidimo nuo žyminio mokesčio sąlygas ir kt.

10. Nagrinėjamu atveju iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių ir kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė dalyvavo atsakovės vykdomuose viešuosiuose pirkimuose „VP-1120 Valymo ir teritorijos priežiūros paslaugos Vilniaus regione“ (pirkimo Nr. 569513) ir „VP 1249 Valymo ir teritorijos priežiūros paslaugos Panevėžio regione“ (pirkimo Nr. 572722), tačiau jos pasiūlymai abiejuose šiuose pirkimuose buvo atmesti. Atmetusi ieškovės pasiūlymus minėtuose pirkimuose, atsakovė taip pat priėmė sprendimus pašalinti ieškovę iš dinaminės pirkimų sistemos „VP-77 Valymo paslaugos“ ir įtraukti ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Ieškovė, nesutikdama su tokiais atsakovės priimtais sprendimais, pateikė teismui ieškinį, kuriame suformulavo reikalavimus panaikinti atsakovės sprendimus atmesti ieškovės pasiūlymus abiejuose jos vykdomuose pirkimuose ir šiuose pirkimuose priimtus sprendimus pašalinti ieškovę iš dinaminės pirkimų sistemos „VP-77 Valymo paslaugos“ bei įtraukti ją į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą. Kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad ieškovė 2021 m. gruodžio 22 d. sumokėjo 4 249 Eur žyminį mokestį.

11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė tinkamai apskaičiavo žyminį mokestį atsižvelgdama į ginčo pobūdį (ginčijami atsakovės sprendimai, priimti vykdant tarptautinius viešuosius pirkimus), šiuo atveju taikytiną vartojimo kainų indeksą (CPK 82 straipsnis) ir procesinio dokumento pateikimo būdą (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė ginčija atsakovės sprendimus, priimtus vykdant du atskirus pirkimus, vertino, jog ieškovė turi atskirai sumokėti žyminį mokestį už reikalavimus, pareikštus dėl kiekvieno iš atsakovės vykdytų pirkimų. Dėl šios priežasties teismas nustatė jai terminą sumokėti trūkstamą 4 249 Eur žyminio mokesčio dalį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo pozicija yra pagrįsta.

12. Žyminio mokesčio, mokėtino viešųjų pirkimų bylose, dydžiai yra nustatyti CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto a–d papunkčiuose ir yra diferencijuojami atsižvelgiant į viešųjų pirkimų, iš kurių yra kildinamas ginčas, pobūdį, vertę ir reikšmingumą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-532-370/2021). Be kita ko, CPK 80 straipsnio 1 dalies c papunktyje nustatyta, kad bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti vykdant tarptautinius pirkimus, išskyrus tarptautinius pirkimus, skirtus ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, yra mokamas 3 000 Eur žyminis mokestis, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, – 5 000 Eur žyminis mokestis. Nurodyto dydžio žyminis mokestis yra mokamas už kiekvieną ieškinį, kuriame yra ginčijami tokio pobūdžio pirkimuose priimti sprendimai.

13. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip pagrįstai atskirajame skunde nurodo ieškovė, įstatymas suteikia asmenims, reiškiantiems reikalavimus teisme, teisę sujungti į vieną ieškinį kelis tarpusavyje susijusius reikalavimus (CPK 136 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovas gali vienoje byloje pareikšti kelis atskirus reikalavimus, turinčius skirtingus faktinius pagrindus ir dalykus arba atskirus reikalavimus, grindžiamus tuo pačiu faktiniu pagrindu dėl skirtingų dalykų arba atskirus reikalavimus dėl to paties dalyko, bet grindžiamus skirtingais faktiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-179-469/2016). Tačiau įstatyme, nustatant ieškovams teisę sujungti susijusius reikalavimus viename ieškinyje, nenustatyta jokių lengvatų, susijusių su žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį sumokėjimu. Dėl šios priežasties tuo atveju, kai ieškinyje yra sujungiami keli savarankiški, nors ir tapataus pobūdžio ir dydžio, reikalavimai (arba jų grupė), sprendžiant žyminio mokesčio už paduodamą ieškinį apskaičiavimo klausimą, dėl kiekvieno reikalavimo (ar jų grupės) žyminis mokestis apskaičiuotinas atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009). Savarankiškų reikalavimų sujungimas viename ieškinyje neturi įtakos už šiuos atskirus reikalavimus mokėtino žyminio mokesčio skaičiavimo tvarkai.

14. Kaip minėta pirmiau, nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje ginčija atsakovės sprendimus, priimtus vykdant du atskirus viešuosius pirkimus. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad tokie ieškovės reikalavimai, nepaisant to, jog jie, kaip nurodo ieškovė, yra grindžiami tais pačiais faktiniais ir teisiniais argumentais bei yra tarpusavyje susiję, savo pobūdžiu yra savarankiški. Todėl ieškovės reikalavimai dėl konkrečiame atsakovės vykdytame pirkime priimtų sprendimų panaikinimo galėtų būti pareikšti teisme atskirai ir galėtų sudaryti savarankiškos civilinės bylos dalyką. Atitinkamai tokiu atveju inicijuodama atskiras civilines bylas ieškovė kiekvienoje iš jų turėtų atskirai sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto c papunktyje nurodyto dydžio žyminį mokestį.

15. Šiuo atveju ieškovė sujungė reikalavimus dėl atsakovės atskiruose pirkimuose priimtų sprendimų nuginčijimo į vieną ieškinį. Tačiau vien tik ši aplinkybė, kaip minėta, savaime negali pakeisti žyminio mokesčio už ieškovės pareikštus reikalavimus skaičiavimo tvarkos. Nepriklausomai nuo to, ar ieškovė savo pobūdžiu savarankiškus reikalavimus sujungė ir pareiškė vienoje civilinėje byloje, ar būtų inicijavusi dėl jų kelias atskiras bylas, jos prievolė sumokėti už juos žyminį mokestį nepasikeitė – ieškovė turi sumokėti už abu savarankiškus reikalavimus, kildinamus iš skirtingų pirkimų, mokėtiną žyminį mokestį. Priešingas aiškinimas, kai sujungus iš skirtingų viešųjų pirkimų kildinamus savarankiškus reikalavimus viename ieškinyje, ieškovo pareiga sumokėti žyminį mokestį būtų modifikuojama ir jam būtų suteikta teisė sumokėti tik už vieną iš reikalavimų mokėtiną žyminį mokestį, neatitiktų žyminio mokesčio tikslų ir galėtų sudaryti prielaidas piktnaudžiauti teise sujungti reikalavimus siekiant dirbtinai sumažinti už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydį. Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos dėl žyminio mokesčio skaičiavimo tvarkos panašaus pobūdžio bylose yra laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2013-236/2017, 2019 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1748-236/2019).

16. Ieškovės pareigos sumokėti trūkstamą žyminį mokestį už jos pareikštus reikalavimus nepaneigia ir ieškovės nurodyti argumentai, kad reikšdama ieškinį ji iš tikrųjų siekia vien tik būti pašalinta iš Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašo, o tai, kad sprendimas įtraukti ją į šį sąrašą buvo priimtas vykdant du pirkimus, savaime nesudaro pagrindo mokėti žyminį mokesti kaip už reiškiamus atskirus reikalavimus, taip pat kad jos reikalavimai dėl abiejuose pirkimuose priimtų sprendimų yra grindžiami tapačiomis aplinkybėmis ir pan. Šioje nutartyje jau minėta, kad į teismą besikreipiančio asmens pareiga sumokėti atitinkamą CPK nustatyta tvarka apskaičiuotą žyminį mokestį yra imperatyvi. Asmuo gali būti visiškai atleistas nuo šios pareigos tik tam tikrais išimtiniais įstatyme aiškiai išvardintais atvejais. Tokių atvejų, kai į teismą besikreipiantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, sąrašas yra pateiktas CPK 83 straipsnio 1 dalyje, taip pat tokia galimybė gali būti nustatyta kituose teisės aktuose, tačiau šių atveju sąrašas negali būti išplečiamas, todėl kitais, įstatyme aiškiai neįvardintais atvejais asmenys negali būti visiškai atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Ieškovės nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atleisti ją nuo pareigos sumokėti visą žyminį mokestį už vieną iš jos pareikštų savarankiškų reikalavimų.

17. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai nustatė ieškovei terminą pašalinti ieškinio trūkumą ir sumokėti trūkstamą už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia tokių pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo terminas pasibaigė, šia nutartimi ieškovei nustatomas naujas terminas sumokėti 4 249 Eur už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius duomenis pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Kitokia diena“ dešimties dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties įteikimo dienos, sumokėti trūkstamą už ieškinį mokėtiną 4 249 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Teisėjas Marius Bajoras