- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-30
- Bylos Nr.
- e2-2013-236/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02268-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Vytrita“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“
- Kategorijos
- 3.1.7.8Žyminis mokestis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vytrita“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Vytrita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
UAB „Vytrita“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ sprendimus atmesti ieškovės pretenzijas viešuosiuose pirkimuose Nr. ESO-2017-1574, 2017-ESO-1570, 2017-ESO-1572, 2017-ESO-1567, 2017-ESO-1555, 2017-ESO-1458, 2017-ESO-1460, 2017-ESO-1563, 2017-ESO-1456, 2017-ESO-1455, 2017-ESO-1454, 2017-ESO-1451, 2017-ESO-1564, 2017-ESO-1425 ir 2017-ESO-1554 (toliau – ir Pirkimai), pripažinti neteisėtais Pirkimų sąlygų 1 priede „Darbų įkainiai“ lentelės stulpelyje „Lyginamasis svoris pagal darbus, %” nurodytus lyginamųjų svorių koeficientus ir įkainių sumos apskaičiavimą „Įkainių suma vertinant lyginamąjį svorį, iš viso kaina, Eur su PVM“ bei įpareigoti atsakovę nutraukti Pirkimų procedūras.Už per Elektroninį paslaugų portalą paduotą ieškinį ieškovė sumokėjo 750 Eur žyminio mokesčio.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „Vytrita“ 3 darbo dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams. Teismas nustatė, jog atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“ vykdo 15 supaprastintų viešųjų pirkimų pagal tipines sąlygas dėl tipinių elektros tinklų objektų projektavimo paslaugų ir įrengimo darbų, avarinių tinklo remonto ir techninės priežiūros darbų Lietuvos regionuose. Pirkimų objektai kiekviename regione skiriasi, o ieškovė, ginčydama Pirkimų sąlygas, reikalauja nutraukti visus 15 atsakovės vykdomų Pirkimų. Teismo vertinimu, ieškovė turi sumokėti žyminį mokestį už kiekvieną reikalavimą nutraukti viešąjį pirkimą, t. y. turi primokėti dar 10 500 Eur žyminio mokesčio. Dėl šios priežasties teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodė, jog jų nepašalinus ieškinys bus laikomas nepaduotu ir nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui.
Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė UAB „Vytrita“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktis, kuriuo teismas vadovavosi priimdamas skundžiamą nutartį, nenumato, jog žyminio mokesčio dydis pareikšto ieškinio atveju turėtų priklausyti nuo ieškinyje nurodytų viešųjų pirkimų, kuriuose ginčijami perkančiosios organizacijos sprendimai, skaičiaus. Priešingai, jame numatytas fiksuoto dydžio žyminio mokesčio taikymas numato galimybę, jog ieškinyje būtų ginčijami keli perkančiosios organizacijos sprendimai, priimti keliuose viešuosiuose pirkimuose. CPK 136 straipsnio 1 dalis numato ieškovo teisę sujungti į vieną ieškinį kelis susijusius reikalavimus. Šio ginčo atveju ieškovė ginčija tos pačios atsakovės savo turiniu tapačius sprendimus 15 viešųjų pirkimų, kuriuose taikomos identiškos viena kitai savo turiniu konkurso sąlygos. Taigi, ieškiniu reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai tarpusavyje susiję.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovei nustatytas papildomas terminas ieškinio trūkumui pašalinti – sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Po CPK 80 straipsnio pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2017 m. liepos 1 d., šio straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje reglamentuojama, jog už kiekvieną ieškinį bylose, kuriose ginčijami sprendimai, priimti atliekant supaprastintus viešuosius pirkimus (išskyrus mažos vertės pirkimus), kai ieškinys pareiškiamas iki perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą mokamas tūkstančio eurų žyminis mokestis, o kai ieškinys pareiškiamas po perkančiosios organizacijos pranešimo apie jos priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą – dviejų tūkstančių eurų žyminis mokestis. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog procesiniuos dokumentus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip penki eurai. Ieškovės teigimu, aptariama CPK norma suteikia asmenims teisę sumokėjus fiksuoto dydžio žyminį mokestį vienu ieškiniu ginčyti keletą perkančiosios organizacijos sprendimų ar pirkimo sąlygų, esančių skirtinguose viešuosiuose pirkimuose. Pažymi, jog šiuo atveju ieškovės skundžiami Prikimai yra akivaizdžiai tarpusavyje susiję, todėl dar ir ši priežastis lemia, kad jie turėtų būti nagrinėjami kartu. Įvertinęs minėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas juos atmeta kaip nepagrįstus. Nors šiuo atveju sutiktina su apeliantės pastebėjimu, jog aptariamoje teisės normoje nėra įtvirtintas tiesioginis reikalavimas mokėti žyminį mokestį atskirai už kiekvieną ginčijamą viešąjį pirkimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia pozicija seka iš kitų reikšmingų aplinkybių visumos.Žyminis mokestis, kaip bylinėjimosi išlaidų rūšis, savo prigimtimi yra atlyginimas valstybei už jos institucijos vykdomą veiklą – teismo darbą vykdant teisingumą konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2009). Taikant žyminio mokesčio instituto normas, negali būti pažeidžiami, be kita ko, teisinio apibrėžtumo ir asmenų lygiateisiškumo principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė vykdo 15 skirtingų supaprastintų Pirkimų pagal tipines sąlygas dėl tipinių elektros tinklų objektų projektavimo paslaugų ir įrengimo darbų, avarinių tinklo remonto ir techninės priežiūros darbų Lietuvos regionuose. Pirkimų objektai kiekviename regione skiriasi, o pareikštu ieškiniu, priešingai nei nurodo apeliantė, ji siekai ne tik pripažinti neteisėta visuose šiuose Pirkimuose nustatytą analogišką pirkimo sąlygą bei panaikinti atskiruose Pirkimuose priimtus iš esmės analogiškus atsakovės sprendimus dėl ieškovės pretenzijų atmetimo, tačiau ir nutraukti šių Pirkimų procedūras. Tai reiškia, jog nagrinėdamas bylą teismas turės pasisakyti atskirai dėl kiekvieno viešojo Pirkimo.Akivaizdu, jog kiekviename iš Pirkimų ieškovės keliami reikalavimai galėtų būti reiškiami atskiruose ieškiniuose, t. y. kiekvieno iš Pirkimų reikalavimai galėtų būti išskaidyti, kadangi kiekvienas iš jų turi atskirą ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Priešingai nei nurodo ieškovė, jie nėra tarpusavyje taip susiję, kad teismas bet kokiu atveju privalėtų tokias atskiras bylas sujungi į vieną ir nagrinėti kartu. Tuo tarpu ieškovė, pasirinkdama tokį savo veikimo variantą (pareikšdama vieną ieškinį vietoje 15 atskirų ieškinių), manytina, siekia nepagrįstai sutaupyti valstybės sąskaita. Toks veiksmas pažeidžia teisingumo bei asmenų lygiateisiškumo principą, todėl negali būti pateisinamas nevisiškai aiškiu teisiniu reguliavimu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamą nutartį panaikinti, apeliantė nenurodė ir teismas nenustatė. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.). Atsižvelgus į tai, jog atskirojo skundo nagrinėjimo metu ieškovė jau yra primokėjusi skundžiama nutartimi nustatytą žyminio mokesčio dalį ir pirmosios instancijos teismas jos ieškinį jau yra priėmęs, apeliacinės instancijos teismas nenustato ieškovei naujo termino pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartyje konstatuotam ieškinio trūkumui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.