- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-01-17
- Bylos Nr.
- 1-35-360/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Savinijus Katauskas
- Kaltinamasis
- V. D.
- Advokatai
- Laimonas Strauka
sekretoriaujant Ingai Navickienei, Jurgitai Dilienei, Aušrai Čybienei, Danutei Klimašauskaitei, Audriui Kvajauskui, Redai Tamošauskaitei,
teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gim. (duomenys neskelbtini )Klaipėdoje, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 246 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. D. neteisėtai perleido kitam asmeniui areštuotą ir jam patikėtą didelės vertės turtą: tai yra laikotarpiu nuo 2010-10-07 iki 2011-08-19, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai perleido 2009-08-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 336-1N/2009 areštuotą ir jam patikėtą saugoti didelės – 50 000 Lt – vertės turtą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvusį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., E. L., gim. (duomenys neskelbtini), tuo padarydamas AB DnB NORD bankui 50 000 Lt turtinę žalą.
Kaltinamasis V. D. kaltu padarius inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino ir parodė, jog jis buvo skolingas A. Š. ir šis reikalavo grąžinti skolą. Iš A. Š. jis skolinosi pinigus, nes planavo pjauti medieną. Buvo kalba, kad jie tai darys kartu su A. Š., bet kadangi prasidėjo krizė, taip viskas ir baigėsi. Vėliau pas jį į kiemą atvažiavo A. Š., pasakė, kad reikia kažką galvoti, nes turi su juo atsiskaityti, tai turi atiduoti tą namą arba gauna kulką į kaktą. Jis nusprendė atiduoti. Jei A. Š. būtų palaukęs kokį pusmetį, jis tą skolą būtu atidavęs kitaip, nes turi daug miško ir būtu pardavęs jį bei taip atidavęs skolą. A. Š. laukti nebeturėjo kantrybės. Kadangi prasidėjo spaudimas, jam teko tą namą parduoti. Šitaip pasielgė verčiamas, kad kyla už tai atsakomybė, jis žinojo. Praktiškai namas buvo atiduotas su jo sutikimu. Žino, kad jis be kreditoriaus sutikimo negalėjo parduoti to namo, bet susidarė tokia situacija. A. Š. jam kaip ir negrasino, jis tik griežtai kalbėjo, ir buvo galima viską suprasti, nes A. Š. yra labai protingas žmogus ir jis moka pakalbėti taip, kad viską galima suprasti. Jis pats asmeniškai šio pastato E. L. neperleido, apie tai jis net nežinojo, o tai, kad E. L. perka tą namą, jis sužinojo po metų laiko. Galvoja, kad pirkėją surado A. Š.. Jis liudytojai antstolei S. S. pasisakė, kad vienas pastatas yra išmontuotas ir išvežtas. Jis nesakė A. V., kad nori parduoti tą pastatą, jis jam nieko nesakė, o A. V. jam tik pasiūlė taip padaryti, nes sakė, kad reikia kažką galvoti, kitaip jam blogai baigsis dėl to, kad A. Š. yra skolingas. Tada prasidėjo spaudimas ir jis nutarė atiduoti tą pastatą už skolas. Jis sugalvojo atiduoti tą pastatą už skolas, nes daugiau nieko kito neturėjo. Jei A. Š. dar būtų palaukęs apie pusę metų, tai jam nebūtų uždėję arešto, o jis turėjo miškų vos ne už 100 tūkstančių, bet kai jis jam atidavė tą pastatą, jam bankas uždėjo areštą ant visų miškų, todėl negalėjo nieko padaryti. Prašo neizoliuoti nuo visuomenės, nes turi pakankamai turto žalą bankui atlyginti.
Liudytoja E. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį V. D. pažįsta, nes tai jos mirusio sutuoktinio geras draugas. 2010 m. pradžioje kalbėjo su sutuoktinio draugais, kad jie norėtu įsigyti kokį rastinį pastatą, pasidaryti pirtelę. A. V. pasakė, kad yra žmogus, kuris turi ir parduotų pigiai rąstinį pastatą. Ji tą žmogų A. Š. pažinojo iš matymo kaip sutuoktinio draugą. Jiems pasakė, kad šis žmogus turi tokį pastatą, pasakė, kur tas pastatas stovi. A. V. susiskambino, pasakė, kad žmogus sutinka tą pastatą parduoti už 32 000 Lt. Suderėjo, kad 10 000 Lt sumokės iš karto, o likusią sumą po 2000 Lt mokės kas mėnesį. Ji su sutuoktiniu suprato, kad tas pastatas yra daugiau A. Š. nei V. D., nes A. Š. buvo minėjęs, kad jam V. D. yra skolingas apie 50000 Lt ir turi kažkokį dokumentą ar vekselį su V. D. pasirašę. Ji su sutuoktiniu dar pasiteiravo, ar tas namas stovi V. D. sodyboje. A. Š. pasakė, kad V. D. viską žino, nes yra jam skolingas. Ji su sutuoktiniu dar klausė, ar nebus problemų, kai atvažiuos pastato pasiimti, nes jį dar reikės ardyti. Tai gavo atsakymą, kad problemų nebus, viskas sukalbėta. Ji su sutuoktiniu sumokėjo A. Š. 10 000 Lt, po to kas mėnesį paskambindavo, susitikdavo ir perduodavo sutartus pinigus po 2000 Lt. Važiavo apžiūrėti pastato, jis buvo rąstinis be langų, buvo čerpinis stogas. Surado pagal skelbimą žmones, kad išardytų tą pastatą. Pastatą samdyti žmonės ardė apie du mėnesius. Ji ardymo proceso žiūrėti nevažiavo, sutuoktinis gal važiavo kelis kartus. Matė, kur tas pastatas stovėjo, kur stovėjo gyvenamasis namas. V. D. gyveno netoli nuo to ardomo pastato ir jis negalėjo nematyti, kad tas pastatas ardomas. Su sutuoktiniu tą namą išsivežė žiemą ir tą namą pasistatė Kvietinių kaime, pas sutuoktinį sklype. Su A. Š., iš kurio pirko pastatą, rašytinės sutarties sudarę nebuvo. Liudytoja S. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jos žinioje yra vykdomoji byla dėl įkeisto turto, pardavimo iš varžytynių išieškotojo NORD banko naudai. V. D. yra proceso šalis. Jai ne kartą teko su juo bendrauti. Atlikdama vykdymo veiksmus nuvyko į Laugalių kaimą, įkeisto turto buvimo vietos adresu, kad įteiktų dokumentus kaltinamajam V. D.. Nuvykus kaltinamasis jai paaiškino, kad vieno iš įkeistų pastatų nėra, turtas išmontuotas ir išvežtas, kad tai buvo padaryta jam nesant gyvenamojoje vietoje, o turtą išsivežė už skolas jam iš matymo pažįstami žmonės. Ta aplinkybė dėl dingusio turto jai buvo paaiškinta visiškai netikėtai. Ji įteikė dokumentus V. D. ir jis tuomet pranešė, kad vienas iš pastatų išmontuotas ir išvežtas už skolas, unikalaus numerio dabar nurodyti negali, tačiau jį nurodė apklausoje ikiteisminio tyrimo metu. Ji nesiaiškino detaliau, nes V. D. nurodė, kad turėjo skolą pagal vekselį ir dar nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Jai V. D. nurodė, koks konkrečiai turtas dingo. Pirties nuotraukos buvo darytos nepriklausomo turto vertintojo ,,Lituka ir Ko“. Pagal Registrų centro pateiktą eksplikaciją, tas turtas buvo registruotas ir įkeistas. Dokumentai, esantys byloje, patvirtintų, kad šitas turtas būtų įkeistas. Iš byloje esančios eksplikacijos, kur nurodyti numeriai ir statinių išdėstymai, matyti, kad dingo įkeistas statinys. Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. L. pažįsta ir iš jos gavo 30 000 litų. V. D. jam buvo skolingas. E. L. jam paskambino ir pasakė, kad V. D. nori dalimis atiduoti jam pinigus. Su E. L. rodyti namo nevažiavo, dėl namo nebuvo nei kalbėję, nei susitikę. Pinigus jam atidavė jos vyras Lubys. Su V. D. bendravo, nes jis jam buvo skolingas prieš daug metų. V. D. sodyboje jokio pastato nestatė ir jokių reikalų su juo neturėjo. Prie rąstinio namo nėra prisidėjęs nei fiziškai, nei morališkai. Dėl pastato su E. L. ir jos vyru nieko bendro neturėjo. Jokios kalbos apie namus nebuvo ir jokio pastato jis nepardavinėjo, nes jis ne jo. E. L. yra jo buvusio draugo žmona. Piktuoju nebuvo. Kodėl jį apkalba E. L., nežino, gal nenori prisiimti atsakomybės dėl šio namo.
V. D. iš jo pinigus skolinosi per du kartus. Pirmą kartą dalį pinigų skolinosi 2008 metais ir kad susigrąžintų tuos pinigus dar kartą V. D. paskolino. Iš viso V. D. buvo paskolinta apie 45 000 litų. Dalį pinigų grąžino ne V. D., o E. L. vyras Alius. Iš Aliaus gavo 30 000 litų. Jie sakė, kad pinigus nori perduoti V. D.. Jo santykiai su V. D. buvo minimalūs. V. D. tada užsiiminėjo miškais, pasiūlė nupirkti mišką, sakė, kad duos jam uždirbti. V. D. žadėjo procentus, todėl jam ir skolino pinigus. V. D. atrodė kaip rimtas verslininkas. Su V. D. buvo susitikęs prieš 3–4 metus. Jis prašė, kad jam grąžintų skolą, bet jis sakydavo, gerai bus, prašydavo palaukti, kad buvo Druskininkuose, kad gulėjo ligoninėje, kad buvo miške, kad neveikė telefonas, nebuvo ryšio. Su juo apie skolos grąžinimą kalbėjo tol, kol jis kalbėjosi. Pas V. D. jis nevažiavo, skambindavo jam, bet jis nekeldavo ragelio. Teismo sprendimas dėl skolos priteisimo iš V. D. buvo prieš 2 metus. Dabar atgavo 30 000 Lt ir toliau ieško antstoliai. Kokia suma yra išieškota, nežino. Galutinė suma yra 45 000 litų, tiek priteista ir teismo sprendimu. Raštelio dėl pinigų gavimo nerašė, nes niekas to neprašė. E. L. vyras pinigus perdavė per kelis kartus ir perdavimas truko 7–8 mėnesiai. Atidavė 30 000 litų. Atiduodavo po 2 000 litų kiekvieną mėnesį. Jis suprato, už ką gavo pinigus ir už kokį pastatą. Apie tą pastatą jam pasakė A. V., tai yra pasakė, kad V. D. turi tą pastatą ir nori jį parduoti bei atsiskaityti su juo. A. V. žinojo apie tas visas skolas.
Liudytojas V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dalyvavo vertinant turtą Laugalių kaime. Jis dirba UAB korporacijoje „(duomenys neskelbtini)“. Užsakovas V. D. pageidavo įsivertinti turtą. Kaltinamąjį V. D. prisimena iš matymo, nes jis aprodė jiems turtą. Tikslas, ko gero, buvo tą turtą įkeisti. Turto apžiūros data yra 2006 metų balandžio 27 d. Paprastai vertinimo data sutampa su apžiūros diena. Buvo apžiūrėti objektai. Turi būti ataskaita, su fotonuotraukomis, nes jie surašo turto vertinimo ataskaitą, visada ruošia tokį patį egzempliorių ir sau. Buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 2I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas 5I1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas 3I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypai. Problema buvo ta, kad buvo pastatyto turto, bet netinkamai suregistruota. Bet jie turtą apžiūrėjo ir vertino. Vertino pagal faktą, ką matė. Gyvenamasis namas buvo rekonstruotas. Buvo du rąstiniai dalykai, pirtis su gyvenamosiomis patalpomis ir buvo nebaigta statyti pirtis, kuri buvo statoma ant nugriauto pastato tuo metu, ta naujai pastatyta buvo, iš nuotraukų matosi, koks užbaigtumas, buvo sienos, stogas, viduje buvo neįrengta. Naujai pastatytas pastatas, pirtis su gyvenamosiomis patalpomis, neturėjo unikalaus numerio ir neregistruotas, tas ataskaitoje yra pažymėta, bet jie įvertino jį, nes turtas buvo sukurtas. O pastatas pastatytas ant senų pamatų 3I1/ž, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato nebuvo čia, o buvo statoma naujai ant tų pamatų pirtis. Apžiūra ta buvo 2006-04-27. Pirtis, pastatyta ant senų pamatų, įvertinta 100 000 Lt, o pirtis be unikalaus numerio įvertinta 300 000 Lt. Ūkinis pastatas 3I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai rąstinė pirtelė, pastatyta ant ūkinio pastatų, įvertintas 100 000 Lt. Savininkas pasiėmė ataskaitą, buvo pasirašytas turto apžiūros aktas, tai darė išvadą, kad sutiko su tokia suma. Matėsi vertinimo tikslas, kad, ko gero, nori įkeisti, bet viskas buvo surašyta ataskaitoj.
Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė ir patvirtino, kad žinojo apie V. D. skolas A. Š. ir apie tai, kad E. L. norėjo įsigyti rąstinį namą, priklausiusį V. D.. E. L. pasiūlė dėl šio namo kreiptis į A. Š..
Iš 2009-08-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties Nr(duomenys neskelbtini)matyti, kad buvo nutarta areštuoti įkeistus daiktus, iš jų ir ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Laugalių k., Klaipėdos r. (b. l. 3–4, 1 t.)
Iš 2009-10-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad buvo nutarta už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus, iš jų ir ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r. (b. l. 5, t. 1).
Iš Hipotekos lakšto matyti, kad kreditoriui AB DnB NORD bankui buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, iš jo ir ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)k., Klaipėdos r. Ant įkeitimo lakšto pasirašė V. D. ir B. D. (b. l. 106–109, t. 1).
Iš 2010-10-14 turto vertės nustatymo pažymos Nr. KT101014 ir priedų matyti, kad ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., rinkos vertė yra 50000 Lt (b. l. 64–65, t. 1).
Iš 2006-05-10 turto vertės nustatymo pažymos matyti, kad ūkinis pastatas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., yra 100 000 Lt vertės (b. l. 72–73, t.1).
Iš nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos ir jos priedų matyti, kad turto įvertinimas atliktas ir turto įvertinimo ataskaita parengta V. D. užsakymu. Rekonstruoto ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., vertė yra 100000 Lt. Ant turto įvertinimo ataskaitos pasirašė V. D. (b. l. 91–104, t. 1).
Iš 2011-12-16 apžiūros protokolo, plano schemos, fotonuotraukų matyti, kad ūkinis pastatas, anksčiau priklausęs V. D., stovi Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 125–132).
Iš 2013-05-17 papildomos apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant banko, Registrų centro ir antstolių kontoros atstovams buvo apžiūrėta V. ir B. D. priklausanti sodyba ir apžiūros metu nustatyta, kad pamatai, esantys pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje buvo pastatas, pastatytas iš karkaso ir rąstų, be pamatų, „sena statyba“. Šis pastatas buvo įregistruotas Registrų centre ir šio pastato apžiūros metu nėra (b. l. 97–107, t. 2).
Esant šiems įrodymams teismas konstatuoja, kad jų visumos pakanka pripažinti, jog V. D. neteisėtai perleido areštuotą ir jam patikėtą didelės – 50 000 Lt – vertės turtą – ūkinį pastatą, unikalus numeris(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), buvusį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r., ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 246 str. 2 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs, be paties kaltinamojo V. D. prisipažinimo, liudytojų E. L., A. Š., S. S., V. G., A. V. parodymus, nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitų, įvykio vietos apžiūros protokolų, kitų rašytinių įrodymų, esančių byloje, duomenis, pagrįstai daro išvadą, jog neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. D. turėdamas skolą liudytojui A. Š. ir norėdamas su juo atsiskaityti leido nusigriauti įkeistą ir areštuotą rąstinį pastatą, kuris buvo pastatytas ant nugriauto ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pamatų ir jį išsivežti liudytojai E. L. ir jos sutuoktiniui A. L. ir taip padengti jo turimą skolą A. Š.. Kaltinamojo gynėjo aiškinimas, kad įkeistas ir areštuotas galėjo būti kitas pastatas, paneigtas byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad buvo skolingas A. Š. ir šio verčiamas atiduoti skolą sutiko už ją atiduoti rąstinį pastatą. Tai patvirtino liudytoja E. L., kuri teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad žinojo, jog kaltinamasis V. D. yra skolingas A. Š. ir nežinodama, jog pastatas yra areštuotas, jį nusigriovė bei pinigus – 32000 Lt – už pastatą atidavė A. Š.. Liudytojas A. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis V. D. yra jam skolingas, šiuo klausimu yra priimtas ir teismo sprendimas. Nurodė, kad iš E. L. sutuoktinio gavo 30000 Lt už kaltinamojo skolą. Liudytojas A. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad žinojo apie V. D. skolas A. Š. ir apie tai, kad E. L. norėjo įsigyti rąstinį namą, priklausiusį V. D.. E. L. pasiūlė dėl šio namo kreiptis į A. Š.. S. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad kaltinamasis V. D. jai atvykus į sodybą dėl varžytynių iš kaltinamojo sužinojo, kad vienas pastatas išmontuotas ir išvežtas už skolas. V. G. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2006-04-27 V. D. sodybą vertino pagal faktą. Gyvenamasis namas buvo rekonstruotas. Buvo du rąstiniai dalykai, pirtis su gyvenamosiomis patalpomis ir buvo nebaigta statyti pirtis, kuri buvo statoma ant nugriauto pastato, iš nuotraukų matosi, koks buvo užbaigtumas, buvo sienos, stogas, viduje buvo neįrengta. Naujai pastatytas pastatas, pirtis su gyvenamosiomis patalpomis neturėjo unikalaus numerio ir neregistruotas, tas ataskaitoje yra pažymėta, bet jie įvertino jį, nes turtas buvo sukurtas. O buvo pastatas pastatytas ant senų pamatų 3I1/ž, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Pirtis, pastatyta ant senų pamatų, įvertinta 100 000 Lt, o pirtis be unikalaus numerio įvertinta 300 000 Lt. Ūkinis pastatas 3I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai rąstinė pirtelė, pastatyta ant ūkinio pastato pamatų, įvertinta 100 000 Lt. Iš 2011-12-16 apžiūros protokolo, plano schemos, fotolentelės matyti, kad ūkinis pastatas, anksčiau priklausęs V. D., stovi Klaipėdos rajone, Kvietinių kaime. Iš papildomos 2013-05-17 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant banko, Registrų centro ir antstolių kontoros atstovams buvo apžiūrėtas V. ir B. D. priklausanti sodyba ir apžiūros metu nustatyta, kad pamatai, esantys pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietoje buvo pastatas, pastatytas iš karkaso ir rąstų, be pamatų. Šis pastatas buvo įregistruotas Registrų centre ir šio pastato apžiūros metu jau nėra. Kaip matyti iš liudytojo turto vertintojo V. G. parodymų ir papildomos apžiūros duomenų, neginčytinai matyti, jog buvo išmontuotas ir parduotas už skolas pastatas 3I1/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, jeigu jis šią veiką padarė tyčia ar dėl neatsargumo.
Pagal BK 246 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas paslėpė, sunaikino ar sugadino aprašytą, areštuotą ir jam patikėtą turtą arba turtą, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, arba šį turtą neteisėtai perleido kitam asmeniui, o pagal šio str. 2 d. numatytas dar kvalifikuojantis požymis – didelės vertės turtas. BK 246 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis veikos požymis pasireiškia aktyviomis alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – tai aprašyto, areštuoto ir kaltininkui patikėto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, neteisėtas perleidimas kitam asmeniui. V. D. kaltinamas tuo, jog laikotarpiu nuo 2010-10-07 iki 2011-08-19, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai perleido kitam asmeniui 2009-08-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 336-1N/2009 areštuotą ir jam patikėtą saugoti didelės – 50 000 Lt – vertės turtą – ūkinį pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), buvusį (duomenys neskelbtini) k., Klaipėdos r.
Teismas pažymi, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 246 str. taikyti būtina nustatyti, kad tam tikram turtui buvo taikytas areštas ar laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ar tas turtas buvo aprašytas ir šių apribojimų metu jis buvo perleistas ar kitokiu būdu dėl traukiamo atsakomybėn asmens kaltės prarastas.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pagrindiniai duomenys, kuriais kaltinamajam V. D. grindžiamas kaltinimas pagal BK 246 str. 2 d., yra 2009-08-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis Nr. 336-1N/2009, pagal kurią areštuoti įkeisti V. ir B. D. didelės vertės daiktai.
Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-259/2007) išaiškinta, kad turto arešto akto turinys, jo įforminimo tvarkos reikalavimai bei sąlygos, kurioms esant atsiranda turto saugotojo pareigos, yra labai svarbūs sprendžiant atsakomybės klausimą pagal BK 246 straipsnį. Netgi esant tam tikriems apribojimams, areštams arba kitiems suvaržymams, netgi turinys turi būti svarbus. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – Hipotekos lakšto matyti, kad kaltinamasis su sutuoktine 2006-07-10 įkeitė savo turtą, iš jo ir pastatą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), AB DNB NORD bankui už gautą kreditą. 2009-08-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 336-1N/2009 įkeistas turtas buvo areštuotas, pavedant įkeisto daikto savininkams saugoti įkeistus daiktus, uždraudžiant juos perleisti kitiems asmenims.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog sprendžiant klausimą dėl atsakomybės pagal BK 246 str., svarbu nustatyti apribojimus nustatančio akto turinį, nes tik pagal jį nustatoma turto apimtis ir kartu saugotojo pareigos, o ta apimtis, dokumento turinys turi būti nustatomas ir pagal procesinius veiksmus, kurių pagrindu jie buvo priimti (pvz., 2K-170/2010). Negalima baudžiamojoje byloje tų procesinių dokumentų aiškinti kitaip, negu jie buvo traktuojami civilinio, administracinio ar baudžiamojo proceso metu priimtais sprendimais (pvz., 2K-146/2011). Šiuo atveju konstatuotina, jog turtas aprašytas tinkamai, todėl kaltinamajam V. D. perleidus areštuotą turtą ir kyla atsakomybė pagal BK 246 str.
BK 246 str. nurodytas nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. turi būti įrodyta, kad kaltinamasis tą perleidimą padarė suprasdamas, jog taikomi atitinkami apribojimai ir būtent siekė juos pažeisti. Kaltinamasis V. D. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad suprato, jog negali perleisti už skolas įkeisto ir areštuoto turto, tačiau kaip pats nurodė savo paaiškinimuose neturėjo kitos išeities, nes buvo verčiamas atiduoti skolą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis V. D. jau aptartais veiksmais neteisėtai perleido kitam asmeniui, šiuo atveju E. L., didelės– 50000 Lt – vertės turtą, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 246 str. 2 d. Kaltinamasis V. D. veikė tiesioginės tyčios forma, tai yra ją darydamas suvokė veikos pavojingumą ir norėjo taip veikti.
Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę V. D., atsižvelgiama į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, į jo asmenybę – teistumas išnykęs, administracinių nuobaudų neturi, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltės formą, į veikos padarymo aplinkybes. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis yra neįgalus, darbingumo lygis sudaro 35 procentus.
Už padarytą nusikalstamą veiką BK 246 str. 2 d. numatyta labai griežta ir ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, tačiau, teismo įsitikinimu, ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamajam V. D. neigiamai paveiktų jos asmenybę, ir ilgalaikės bausmės paskyrimu nebūtų pasiekti BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai. Visos anksčiau aptartos aplinkybės, taip pat kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad V. D. padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Teismo manymu, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė šioje byloje aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties.
Nurodytos aplinkybės nepašalina kaltinamojo padarytų veikų pavojingumo, nesumažina jos kaltės, tačiau vis dėlto manytina, jog yra pagrindas neskirti ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės ir kartu apsaugoti svarbiausius kaltinamojo šeimos socialinius interesus, kadangi izoliavus jį ilgam laikui nuo visuomenės, gali sumažėti neprižiūrimo turto vertė, užsitęsti žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimai. Bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl skiriant V. D. bausmę, yra pagrindas skirti trumpalaikę, mažesnę nei sankcijos vidurkyje numatyta laisvės atėmimo bausmę.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinis diskas su fotonuotraukomis – paliktini saugoti byloje.
BPK 103–105 straipsniai numato, kad proceso išlaidomis pripažįstama liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokėti pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Teismui liudytoja E. L. pateikė dokumentus, patvirtinančius jos turėtas kelionės išlaidas į bylos nagrinėjimą teisme, ir teismas šias išlaidas apmokėjo, todėl šios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo.
Byloje ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. lapkričio 2 d. nutarimu yra pripažintas civiliniu ieškovu AB DnB NORD bankas, tačiau iki įrodymų tyrimo pradžios teisiamajame posėdyje tinkamai civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 246 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu penkiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Kardomąją priemonę palikti tą pačią.
Iš V. D. priteisti 18,15 Lt į valstybės pajamas.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su fotonuotraukomis – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą.