Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos (atsakovės pagal išnagrinėtą bylą) uždarosios akcinės bendrovės „Dolsa“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje (darbo) byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dolsa“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja (atsakovė pagal išnagrinėtą bylą) uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Dolsa“ pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. e2-17047-996/2024, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17047-996/2024 ieškovės G. D. (byloje esančios suinteresuotu asmeniu) ieškinį tenkino visiškai. Apie minėtą teismo sprendimą pareiškėja sužinojo tik po jo įsiteisėjimo, gavusi įsiteisėjusio sprendimo pagrindu 2024 m. spalio 23 d. išduotą vykdomąjį raštą vykdančios antstolės siųstus dokumentus. Pareiškėja nurodė, kad teismas jai skirtus procesinius dokumentus siuntė tik juridinių asmenų registre nurodytais registruotos buveinės bei juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, o dokumentams faktiškai neįsiteikus – formaliai, nesiimdamas jokių realių pastangų tinkamai informuoti atsakovę apie teisme iškeltą bylą, pripažino, juos įteiktais pagal CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatas, t. y. suėjus 10 dienų nuo procesinių dokumentų pakartotinio išsiuntimo registruotu atsakovės buveinės adresu. Pareiškėjos teigimu, teismas neišmėgino procesinių dokumentų siųsti pagal faktinę darbdavio veiklos vykdymo vietą, t. y. esančią restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Šis pareiškėjos adresas buvo nurodytas ir ieškovės teiktuose procesiniuose dokumentuose. Taip pat teismas nebandė procesinių dokumentų siųsti ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo komunikacija su pareiškėja vyko nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje. Pareiškėjos teigimu, teismas be jos informavimo apie teisminį procesą, pažeidė procesinių dokumentų įteikimo atsakovei tvarką ir tai sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą pagrindą atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-17047-996/2024 procesą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas CPK III dalies XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Pagal CPK 368 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą; tačiau prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT), pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, akcentuoja teisinio apibrėžtumo principą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2022 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022 26 punktą).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17047-996/2024 ieškovės G. D. (byloje esančios suinteresuotu asmeniu) ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės UAB „Dolsa“ (byloje esančios pareiškėjos) 12 000 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 5 568,78 Eur (neatskaičius mokesčių) kompensaciją, 1 000 Eur neturtinę žalą ir 750 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad teismas 2024 m. liepos 10 d. pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo bei teismo šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį, siuntė atsakovės registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai 2024 m. liepos 24 d. grįžo neįteikti, kadangi siunta nebuvo atsiimta per siuntos saugojimo terminą. 2024 m. liepos 25 d. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovės direktoriui A. Ž. jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai 2024 m. rugpjūčio 13 d. grįžo taip pat neįteikti. Kadangi procesinių dokumentų atsakovei nepavyko įteikti minėtais būdais ir adresais, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, atsakovei procesiniai dokumentai 2024 m. rugpjūčio 16 d. pakartotinai išsiųsti įmonės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir laikomi įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17047-996/2024 ieškinį tenkino visiškai. Minėtas teismo sprendimas 2024 m. spalio 22 d. įsiteisėjo, ir įsiteisėjusio sprendimo pagrindu 2024 m. spalio 23 d. buvo išduotas vykdomasis raštas.

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu – kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o būtent, kad teismas nebuvo pakankamai rūpestingas ir nesiėmė visų objektyviai būtinų papildomų priemonių, tinkamam ir realiam procesinių dokumentų įteikimui.

CPK 123 straipsnio 4 dalis numato, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški, ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški teisės normos taikymo klaida, teismo padaryta taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2007).

Teismų praktika, aiškinant proceso atnaujinimo institutą, suformuota taip, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-154-378/2018).

Sprendžiant dėl procesinių dokumentų atsakovei įteikimo tinkamumo atkreiptinas dėmesys, kad teismas procesinius dokumentus atsakovei bandė įteikti juos siųsdamas juridinių asmenų registre nurodytu registruotos buveinės adresu (CPK 122 straipsnio 2 dalis) bei juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu (CPK 123 straipsnio 2 dalis). Nepavykus įteikti procesinių dokumentų CPK nustatytais būdais, teismas procesinius dokumentus pakartotinai išsiuntė įmonės registruotos buveinės adresu ir laikė įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjos teigimu (atsakovės pagal išnagrinėtą bylą), teismas nemėgino procesinių dokumentų siųsti pagal faktinę darbdavio veiklos vykdymo vietą, t. y. esančią restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nebandė procesinių dokumentų siųsti ir elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo komunikacija su pareiškėja vyko nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje. Su tokiais argumentais nesutiktina dėl žemiau išdėstyto.

Remiantis 2024 m. liepos 25 d. juridinių asmenų registro išrašu, nustatyta, kad pareiškėjos UAB „Dolsa“ buveinės adresas yra (duomenys neskelbtini), jokie kiti atsakovės veiklos vykdymo adresai nėra nurodyti. Dėl šio sutiktina su suinteresuotu asmeniu, kad jeigu juridinis asmuo juridinių asmenų registre skelbia neaktualų savo buveinės adresą, jis pats privalo prisiimti iš tokio neveikimo kylančias teisines pasekmes. Juo labiau, teismas neturi pareigos procesinius dokumentus siusti pagal faktinę darbdavio veiklos vykdymo vietą, t. y. esančią restorane (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nes iš esmės aplinkybė, jog ieškovė darbo funkcijas vykdė restorane, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nesudaro pagrindo teigti, kad juridinio asmens valdymo organo/direktoriaus buvimo vieta yra minėtu adresu, o ir, pati atsakovė šio adreso nėra nurodžiusi juridinių asmenų registre. Iš to paties juridinio asmenų registro išrašo nustatyta, kad įmonės elektroninio pašto adresas nurodytas (duomenys neskelbtini)., tačiau pareiškėja nurodo, kad teismas procesinius dokumentus turėjo bandyti siųsti elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo komunikacija su ja vyko nagrinėjant darbo ginčą darbo ginčų komisijoje. Nesutiktina, su tuo, nes CPK nėra įtvirtinta teismo pareiga siųsti procesinius dokumentus juridinio asmens el. pašto adresu, juo labiau kuris nėra nurodytas juridinio asmens registre. Pastebėtina, kad juridinio asmens registro išraše atsakovės el. pašto adresas yra nurodytas kitas, negu pareiškėjos teigimu, teismas turėjo bandyti siųsti jai procesinius dokumentus. Darbuotoja ieškinyje buvo nurodžiusi savo faktinę darbo vietą, kurią laikyti faktine darbdavio buveinės vieta teismas pagrindo neturėjo, nes negalėjo to numatyti.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turėtų ne tik atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės reiškia, jog pats juridinis asmuo, žinodamas jam tenkančią įstatymo nustatytą atskleidimo pareigą ir jos teisines pasekmes, sąmoningai pasirenka tokį savo elgesio būdą, kuriuo atsisako savo pasiekiamumo ir prieinamumo bei su tuo susijusių savo teisių. Taigi, juridinio asmens nepasirūpinimas duomenų apie savo buveinę atskleidimu iš esmės suponuoja ir tai, kad juridinis asmuo sąmoningai atsisako, prisiima riziką būti neinformuotam apie vykstantį teismo procesą ir nerealizuoti savo teisės būti išklausytam.

Kita vertus, juridinio asmens teisė būti išklausytam užtikrinama, jei juridinis asmuo įrodo, kad egzistuoja svarbios priežastys, dėl kurių asmuo neįvykdė įstatymų nustatytos atskleidimo pareigos, procesinis terminas gali būti atnaujinamas ir asmuo turės galimybę atlikti atitinkamus procesinius veiksmus. Tokia įstatymo įtvirtinta procesinių dokumentų įteikimo reguliavimo sistema užtikrina kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą ir yra proporcinga priemonė, užkertanti kelią skolininkui piktnaudžiauti teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-1075/2018).

Nagrinėjamu atveju procesinius dokumentus atsakovei buvo bandoma įteikti juridinių asmenų registre nurodytu registruotos buveinės bei juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu: teismas 2024 m. liepos 10 d. pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimo bei teismo šaukimą į parengiamąjį teismo posėdį, siuntė atsakovės registruotu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai 2024 m. liepos 24 d. grįžo neįteikti, kadangi siunta nebuvo atsiimta per siuntos saugojimo terminą. 2024 m. liepos 25 d. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovės direktoriui A. Ž. jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau procesiniai dokumentai 2024 m. rugpjūčio 13 d. grįžo taip pat neįteikti. Kadangi procesinių dokumentų atsakovei nepavyko įteikti minėtais būdais ir adresais, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalimi, atsakovei procesiniai dokumentai 2024 m. rugpjūčio 16 d. pakartotinai išsiųsti įmonės registruotos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), ir laikomi įteiktais praėjus 10 dienų nuo išsiuntimo.

Nustačius tokias aplinkybes, įvertinus minėtą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, nėra pagrindo išvadai, kad šiuo atveju buvo padaryta aiški CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos proceso teisės normos taikymo klaida. Priešingai, pats juridinis asmuo neužtikrino savo pasiekiamumo ne tik buveinės adresu, bet ir juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresu. Juridiniam asmeniui keliami didesni profesinio atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 150 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 370 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos (atsakovės pagal išnagrinėtą bylą) uždarosios akcinės bendrovės „Dolsa“ prašymo atnaujinti procesą civilinėje Nr. e2-17047-996/2024 netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – išieškojimo antstolės J. B. vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0018/24/02154 sustabdymą.

Nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.