Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Ramūno Mitkaus ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei E. G. dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

nutraukti A. G. ir E. G. santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto Civilinės metrikacijos biure (akto įrašo Nr. 3011);po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes: G., G.;nustatyti, kad dalijamas santuokoje įgytas turtas iki sutuoktiniai A. G. ir E. G. pradėjo gyventi skyrium, t. y. iki 2000 metų;padalinti santuokoje įgytą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turtą lygiomis dalimis: butą, esantį Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 94 200 Lt, registruotą A. G. vardu, pripažinti A. G. ir E. G. nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgyto turto ir priteisti E. G. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto, priteisti A. G. asmeninės nuosavybės teise ½ dalį buto; priteisti A. G. asmeninės nuosavybės teise 0,4003 ha žemės sklypą, esantį Jurbarko r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., vidutinė rinkos vertė (masinis vertinimas) – 750 Lt, 0,2592 ha žemės sklypą, esantį Jurbarko r. sav. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) k. v., vidutinė rinkos vertė (masinis vertinimas) – 500 Lt; priteisti iš atsakovės ieškovui bylinėjimosi išlaidas bei išlaidas atstovo pagalbai apmokėti.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

½ idealinę dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 47100 Lt vidutinės rinkos vertės; ½ idealinę dalį žemės sklypo 0,4003 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 375 Lt vidutinės rinkos vertės, esančio Jurbarko r. sav. (duomenys neskelbtini); ½ idealinę dalį žemės sklypo 0,2592 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 250 Lt vidutinės rinkos vertės, esančio Jurbarko r. sav. (duomenys neskelbtini).

½ idealinę dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno m. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 47100 Lt vidutinės rinkos vertės; ½ idealinę dalį žemės sklypo 0,4003 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 375 Lt vidutinės rinkos vertės, esančio Jurbarko r. sav. (duomenys neskelbtini);½ idealinę dalį žemės sklypo 0,2592 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 250 Lt vidutinės rinkos vertės, esančio Jurbarko r. sav. (duomenys neskelbtini);

Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai:

Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad santuoka nutruko 2004 m., neįvertino visų bylos rašytinių įrodymų ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos. Teismas sprendimo išvadas grindžia niekuo nepagrįstais atsakovės paaiškinimais, kurie prieštarauja rašytiniams įrodymams. Remdamasis tik atsakovės parodymais, kurie nelaikytini nuosekliais, teismas padarė išvadą, kad bendro ūkio nevedame nuo 2004 m., kai byloje esantys įrodymai (triplikai) patvirtina, kad bendro ūkio nevedėme nuo 2000 m. Taip teismas pažeidė civiliniame procese įtvirtintą šalių lygiateisiškumo principą. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.127 str. 2 d., kadangi ši norma nurodo, kad teismas gali nustatyti, kad dalijamas toks turtas, kuris bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, o ne nuo teismo sprendimo dėl gyvenimo skyrium įsiteisėjimo dienos. Teismas nelogiškai aiškina minėtą teisės normą, jo argumentai prieštarauja CK 3.77 str. 4 d. Nepagrįsti teismo argumentai, kad žemės sklypai laikytina bendrąja jungtine nuosavybe. Pagal Kasacinio teismo praktiką sutuoktinių turto registracija viešajame registre atlieka teisių išviešinimo funkciją, todėl teismas turėjo patikrinti šių duomenų tikrumą, taip pat, ar žemės sklypai įgyti iš bendrų lėšų, vedant bendrą ūkį. Teismo išvada, kad sklypai įgyti iš bendrų lėšų yra nelogiški, kadangi pati atsakovė yra nurodžiusi, kad šeiminius ryšius nutraukė nuo 2000 m., todėl bendrų lėšų negali būti. Kad turtas priklauso asmenine nuosavybės teise gali būti nustatinėjama ne tik rašytiniais įrodymai, bet ir šalies faktų pripažinimu. Triplike nurodyta atsakovės aplinkybė, kad bendro ūkio neveda nuo 2000 m. traktuotina kaip fakto pripažinimas. Epizodiniai atsakovės atvažiavimai į sodybą, t. y. 1 ar 2 kartus per metus negali būti laikomi bendro ūkio vedimu. Teismo nutarties dalis, kuria atmesti patikslinto ieškinio reikalavimai, yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas. Nepagrįsta teismo išvada, kad žemės sklypai dalintini natūra po ½, kadangi tokiu būdu bus apsunkintas jų naudojimas ir valdymas.

Su ieškovu kartu nebegyvena nuo 2004 m. Civilinėje byloje Nr. 2-1932-153/2011 pateiktas triplikas negali būti vertinamas kaip pagrindas, nes jis pateiktas kitoje byloje, jame aiškinamos aplinkybės akcentuojant visai kitus faktus. Sutinkamai su CPK 176 str. teismas tirdamas ir įvertindamas bylos rašytinius įrodymus teisingai nustatė, kad šeima galutinai iširo 2004 m., kai ieškovas pradėjo gyventi su kita moterimi. Pats ieškovas neneigia, kad po 2000 m. dar susitikdavo su atsakove, tvarkėsi atsakovės ir jos motinos sodyboje. Retas atsakovės apsilankymas (duomenys neskelbtini) kaime nereiškia, kad šalys gyveno visiškai atskirai. Ieškovas nurodo, kad teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikos, tačiau nenurodo, kokios konkrečiai teismo praktikos buvo nesilaikoma. Teismo nepalankus aplinkybių vertinimas ieškovo atžvilgiu negali būti laikomas nukrypimu nuo teismų praktikos. Ieškovas neteisus, prašydamas nuginčyti teismo argumentus dėl gyvenimo skyrium pradžios momento. Ieškovas neprašė teismo nustatyti, kad gyvenimas skyrium prasidėjo nuo tam tikros konkrečios datos. Jei turtas būtų įgytas po šalių gyvenimo skyrium užfiksavimo, toks turtas galėtų būti laikomas tik vienos sutuoktinio nuosavybe. Kadangi ieškovas neprašė teismo nustatyti momento, nuo kada santuokinis gyvenimas laikytinas nutrukusiu, todėl nėra pagrindo santuokos metu įgytus sklypus laikyti ne santuokiniu turtu. Apeliantas nenuneigė prezumpcijos dėl santuokos metu įgyto turto priklausomybės sutuoktiniams bendrai, nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie savo pajamas sklypų įsigijimo laikotarpiu, darbinę veiklą, sklypų pirkimo-pardavimo sutarčių, deklaruotų gyvinamųjų vietų turto įsigijimo laikotarpiu. Teismas pagrįstai padalijo žemės ūkio paskirties 0,2595 ha ir 0,4003 ha lygiomis dalimis, toks padalijimas nėra apsunkintas. Apeliantas nenurodė, kaip sklypų valdymas ir naudojimas pasunkėtų, nėra jokių duomenų, kad žemės sklypai dirbami, išnuomoti ir t. t., ir kad būtų užkirstas kelias jų naudojimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl žemės sklypų (0,4003 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 0,2592 ha ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priteisimo (padalijimo) abiems sutuoktiniams po ½ idealiąją dalį. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.127 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai padalino žemės sklypus, kurie apelianto buvo įgyti po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Kitoje dalyje teismo sprendimas nėra skundžiamas.

Lietuvos Respublikos CK 3.127 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Pažymėtina, kad ši įstatymo nuostata (CK 3.127 str. 2 d.) neatsiejamai yra taikytina su CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią tokio prašymo (dalinti tik turtą, kuris įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium) negali reikšti sutuoktinis, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartis Nr.. 2A-12-124 /2013; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 2A-1810-560/2012; Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 12 d. nutartis Nr. 2A –595– 227/2012).

Tokia teismų praktika yra formuojama ir Kasacinio teismo, kuris yra pasisakęs, kad teisę prašyti taikyti tokius padarinius (CK 3.67 str. 2 d.) turi tik tas sutuoktinis, kuris nėra pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis Nr. 3K-3-92/2008). Kitoje byloje konstatuota, kad CK 3.67 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta specialioji norma, pagal kurią kaltu pripažintas sutuoktinis netenka teisės prašyti taikyti nurodytas faktinio gyvenimo skyrium pasekmes. Atsižvelgiant į nustatytas šios bylos aplinkybes, kasatoriaus faktinės sutuoktinių gyvenimo kartu pabaigos siejimas su aiškiu jo valios išreiškimu sukurti asmeninę nuosavybę prieštarauja sąžiningumo principui (CK 1.5 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis), kuris šeimos teisėje itin reikšmingas. Šeimos santykiai grindžiami sutuoktinių lojalumu vienas kitam, t. y. abipusiu pasitikėjimu, pagarba ir visišku atvirumu. Visi šeimos klausimai turi būti sprendžiami su kito sutuoktinio žinia ir pritarimu. Dėl to ieškovas, palikęs šeimą, tačiau neinicijavęs santuokos nutraukimo, t. y. neišreiškęs savo ketinimų dėl šeimos ateities, aiškiai neinformavęs sutuoktinės, negalėjo įgyjamo turto laikyti asmenine nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 7 d. nutartis Nr. 3K-3-207/2008).

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ši sprendimo dalis neskundžiama, todėl negali būti taikomos CK 3.127 straipsnio 2 dalies ir CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatos (ieškovas neturi teisinio pagrindo reikšti tokio prašymo) ir turi būti dalintinas visas santuokoje įgytas bendras turtas, ką pagrįstai ir padarė pirmosios instancijos teismas.

Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, kad nepagrįsta sprendimo dalis dėl žemės sklypų padalinimo natūra, nes jų naudojimas ir valdymas po ½ dalį bus apsunkintas. Pažymėtina, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Taigi, įstatymų leidėjas prioritetą teikia sutuoktinių bendro turto padalinimui natūra. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios trukdytų žemės sklypus padalinti natūra (po ½ dalį), apeliantas taip pat nenurodė, jog to padaryti negalima bei neprašė kitaip padalinti žemės sklypus (nenurodė savo padalinimo būdo), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymo nuostatas padalindamas žemės sklypus natūra.

Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Esant aukščiau nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliacinis skundas jame nurodytais motyvais atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliacinį skundą atmetus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinėje instancijoje (1 000 Lt išlaidos už advokato teisines paslaugas; b. l. 117) priteistinos iš apelianto (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) bylinėjimosi išlaidų.