- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2-1932-153/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00208-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Galina Blaževič
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- E. G., Nijolei J
- Trečiasis asmuo
- S. S., V. B.
dalyvaujant ieškovui A. G., jo atstovei advokatei R. U., atsakovei E. G., atsakoviu atstovui advokatui E. V.,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posedyje išnagrinejo civiline byla pagal ieškovo A. G. ieškini atsakovems E. G. ir Nijolei J. M., tretiesiems asmenims S. S., V. B. del sandorio pripažinimo negaliojanciu ir turto pripažinimo bendraja jungtine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustate:
Ieškovas A. G. ir jo atstove teismo posedyje praše tenkinti ieškinio reikalavimus:
1) pripažinti negaliojancia 1996-09-30 pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Jurbarko rajono notaru biuro notares S. S., registro Nr. 1-6291, dali del šalies (pirkejo E. M.) bei nustatyti, kad turto, esancio Pieštvenu k., Jurbarko rajone pirkejas yra A. G.;
2) pripažinti negaliojanciu 2008-05-13 nuosavybes teises liudijima, registro Nr. 2388, išduota N. J. M.;
3) pripažinti negaliojanciu 2008-05-13 paveldejimo teises liudijima, registro Nr. 2385, išduota E. G.;
4) pripažinti žemes sklypa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(vidutine rinkos verte 6 209 Lt), gyvenamaji nama su rusiu, mansarda, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(vidutine rinkos verte 97 416 Lt), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutine rinkos verte 2 918 Lt), garaža su rusiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutine rinkos verte 4 258 Lt), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (vidutine rinkos verte 2 930 Lt), tvarta, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)(vidutine rinkos verte 4 184 Lt), kiemo irengimus, Nr. (duomenys neskelbtini), esancius Pieštvenu k., Jurbarko rajone (toliau – ginco turtas), bendraja jungtine A. G. ir E. G. nuosavybe;
5) priteisti ieškovui iš atsakoviu bylinejimosi išlaidas.
6) atmesti atsakoviu atstovo prašyma del ieškinio senaties taikymo.
Atsakove Nijole J. M. i teismo posedi neatvyko, apie teismo posedžio laika ir vieta informuota pasirašytinai (b. l. 171).
Atsakove E. G. ir atsakoviu atstovas advokatas ieškinio reikalavimus praše atmesti, taikyti ieškovo reikalavimams ieškinio senaties termina.
Tretieji asmenys S. S., V. B. i teismo posedi neatvyko, apie posedi pranešta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinio reikalavimai netenkintini.
Žemesnės instancijos teismas
Apklaustas teismo posedyje ieškovas A. G. visiškai palaike procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus, ieškini praše tenkinti, senaties termino ieškinio reikalavimams netaikyti. Ieškovas nuo ginco pastatu ir žemes sklypo isigijimo laike save šio nekilnojamo turto savininku, kadangi turtas buvo pirktas ieškovo iniciatyva ir pastangomis, ieškovo ir atsakoves E. G. lešomis, dali šiu lešu (20 000 Lt) ieškovas skolinosi iš banko. I namo pagerinima ieškovas investavo dar 30 000 Lt, darbai padaryti ir statybines medžiagos namo remontui supirktos ieškovo pastangomis ir jo asmeniniu darbu. Ieškovas gyveno ginco pastate, ji remontavo, ji pagerino, rupinosi želdiniais, sutvarke aplinka, o atsakoves atvykdavo epizodiškai, atsakoves E. G. tevas E. M. niekada neprieštaravo del ieškovo nuosavybes teisiu i ginco turta, del to ieškovas nepasirupino turto registracijos pakeitimu, nesitikejo, jog bus gincijamos jo teises i turta. Sužinojes, jog atsakoves nori parduoti pastata, kreipesi i teisma. Ginco turtas turi buti pripažintas ieškovo ir atsakoves E. G. bendraja jungtine sutuoktiniu nuosavybe. Senaties terminas nepažeistas, nes ieškovas kreipesi i teisma nuo to momento, kai suprato, kad atsakoves nenori pripažinti ieškovo teisiu i ginco turta. Ieškovas, gyvendamas sodyboje, leido gyventi atsakovei E. G. ieškovui asmenines nuosavybes teise priklausanciame bute Baltijos g-je, bet atsakove ten negyveno, i ieškovo buta ileido gyventi savo giminaite. Be to, jis mano, kad ieškinio senaties terminas negali buti taikomas, nes pagal šaliu susitarima ginco turtas buvo iformintas ieškovo uošvio E. M. vardu, taciau turta iš tikruju pirko ieškovas ir jo sutuoktine E. G., šis sandoris yra negaliojantis nuo sudarymo momento, todel ieškinio senaties terminai neskaiciuojami, atitinkamai pagal niekini sandori ieškovo uošvis neigijo nuosavybes teisiu i ginco turta, todel atsakoves negalejo ginco turto paveldeti ir igyti nuosavybes teises i ginco turta.
Atsakove Nijole J. G. visiškai palaike procesiniuose dokumentuose nurodytus motyvus ir teismo 2011-11-25 posedyje paaiškino, kad jos buves sutuoktinis (b. l. 163) pirko ginco turta už jos pinigus ir skolintus vyro sesers 17 000 Lt. Atsakove pas notara neatvyko, taciau E. M. jai pasakojo, jog ieškovas pinigus už perkama nama perskaiciavo ir norejo paduoti notarei, taciau notare pinigu iš ieškovo neprieme, pasake, kad ne jis perka, pinigus paeme iš E. M.. Nama pirko vaikams, nes turi tik viena dukteri, pasitare su E. M. ir nutare pirkti, pardaveja G. derino kaina, atsakove tuomet dalyvavo, kiek praše, už nama atsakove nepamena, nes praejo daug metu. Turto pirkimas buvo deklaruotas Mokesciu inspekcijoje. Ginco name apie 3 metus gyveno ieškovas ir sesers vyras, E. M. susirgo ir gydesi ligonineje, atsakoves važinejo i ginco nama, ten dirbo. Atsakove buvo materialiai aprupinta, išejusi i pensija dar 3 metus dirbo privacioje firmoje, gavo alga ir pensija. Neneigia, kad ieškovas sodino želdinius, dare remontus, taciau mano, kad šioms išlaidos padengti ieškovas išleido ne 30 000 Lt, o daugiausia 10 000 Lt. Ieškovas žinojo, kad mire atsakoves sutuoktinis, ir ragino atsakove sutvarkyti dokumentus jau 2008 m., atsakove nebutu sugalvojusi tai padaryti, bet ieškovas jai primine. Sodyboje ieškovas nieko ypatingo nepadare – pasodino keleta medžiu, pagerinimus dare be leidimo, mane, kad jam viskas leidžiama. Ieškovas trukde naudotis sodyba, kenke, dare išlaidas elektrai, vandeniui, užrakindavo pastatus, nedave raktu nuo pastatu, todel ji negalejo pastatais naudotis, kreipesi i policija, kol buvo gyvas sutuoktinis, kadangi ieškovas konfliktavo, grasino panaudoti smurta, todel i sodyba esant ieškovui nevažiuodavo.
Atsakove E. G. paaiškino, kad ieškovas yra jos sutuoktinis. Bendro ukio su ieškovu neveda nuo 2000 m. Sodyba pirkta už tevu pinigus, dalis pinigu buvo duota. Gyvendami kartu su ieškovu panaudojo apie 30 000 Lt sodybos pagerinimui, ieškovas jokiu klausimu su šeima neaptarinejo, elgesi savo nuožiura, keite šildymo katila, sudejo naujus langus. Mano, kad šiuo metu pastatu ir žemes sklypo verte yra apie 400 000 Lt. Sodyboje sutvarkyta aplinka, išvedžiota elektra, name ukiniame pastate tvarkoma aplinka, daržine, pirtele, kanalizacija, vandentiekis. Atsakoves tevas sodyboje gyveno, augino gyvulius, bet veliau susirgo, todel sodyboje dirbti negalejo. Sutiktu deretis, jeigu ieškovas sumoketu atsakovei 100 000 Lt ir duotu vieno kambario buta, esanti Baltijos g-je, Kaune. Ieškovas apie šešerius metus sodyboje nieko nedaro, ten atvažiuoja su sugyventine. Pripažista, kad ieškovui už gražiai tvarkoma sodyba buvo suteikta apdovanojimu, taciau tikriausiai todel, kad palaike gerus santykius su seniunu. Jokio atsakingo darbo ieškovas nedirbo, buvo degalineje operatoriumi ir darželio sargu.
Tretysis asmuo notare V. B. paaiškino, kad mirus E. M. buvo pateiktas testamentas, kreipesi E. G. ir sutuoktine, todel buvo išduotas nuosavybes teises liudijimas i bendra turta, o dukrai – i kita puse pagal testamenta. Notares nuomone, nera teisinga ir protinga tai, kad ieškovas daugybe metu gyne savo teise i turta, o po to negyne, vadinasi, tai nebuvo jo turtas. Žmones nevede bendro ukio, tai santuoka nebuvo reali. Pagal testamenta turto savininku buvo E. M..
Ieškinys byloje pareikštas del pripažinimo negaliojancia 1996-09-30 pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos Jurbarko rajono notaru biuro notares S. S., registro Nr. 1-6291, dalies del šalies (pirkejo E. M.) bei nustatyti, kad turto, esancio Pieštvenu k., Jurbarko rajone pirkejas yra A. G.; del pripažinimo negaliojanciu 2008-05-13 nuosavybes teises liudijimo, registro Nr. 2388, išduoto N. J. M.; pripažinimo negaliojanciu 2008-05-13 paveldejimo teises liudijimo, registro Nr. 2385, išduoto E. G.;
Ieškovas nurode, kad dirbo materialiai atsakinga darba, del to nenorejo registruoti ginco turto savo vardu, taciau toks ieškovo paaiškinimas, teismo nuomone, nera nei teisingas, nei protingas, be to, ir neirodytas, nes ieškovo nurodytos pareigos, kurias jis ejo ginco sandorio sudarymo metu (benzino koloneles vedejas-operatorius, darželio sargas) negalejo buti objektyvia kliutimi sudaryti pirkimo-pardavimo sutarti jo vardu. Pažymetina ir tai, kad ieškovas pripažino, jog neturejo pinigu turtui pirkti, tad pinigus tariamai skolino (apie 20 000 Lt) iš kitu asmenu. Liudytojos R. Ž. paaiškinimu, ji ieškovui paskolino 40 000 Lt, be to, ieškovas skolinosi pinigu iš banko (b. l. 82-84). Taigi esant paties ieškovo nurodytai aplinkybei del nepakankamai geros finansines padeties, kuria taip pat patvirtino ir liudytojai R. G., H. S., A. T., R. Ž. ir A. K., ieškovas neturejo pagrindo prisidengti kitu asmeniu, šiuo atveju E. M., darydamas išlaidas turtui isigyti. Todel ieškovo motyvas, kad ginco turtas negalejo buti nupirktas ieškovo vardu, byloje nera irodytas. Ieškovo motyvai, kad ginco turtui pirkti pinigus pasiskolino, paneige atsakoves, teigdamos, jog paskola iš banko nebuvo susijusi su ginco turto pirkimu, o liudytoju parodymai del tariamai ieškovui reikalingu pinigu namui isigyti yra pagristi tik paties ieškovo paaiškinimu liudytojams. Vien tas faktas, kad byloje pateikti (b. l. 135) SODRA duomenys apie E. M. pajamas, nepaneigia atsakoves N. J. M. paaiškinimo, kad ji turejo santaupu, dali pinigu pasiskolino iš vyro sesers, be to, pati atsakove uždirbo pakankamai, kad isigytu turta. Pažymetina, jog tai, kad E. M. buvo pajegus isigyti turta, abejoniu nekilo ne tik Valstybinei mokesciu inspekcijai, bet ir paciam ieškovui, kuris tariamai sutiko, kad ieškovas butu ivardintas pirkeju ginco sutartyje. Taigi ieškovo motyvai, kad del E. M. negalejo isigyti ginco turto, pripažintini visiškai nepagristais ir neirodytais. Teismo nuomone, kitu objektyviu irodymu, kad butent ieškovo paskolintais pinigais buvo pirktas ginco turtas, byloje nera (CPK 178 str.).
Ieškovas teigia, kad sudarytas sandoris buvo apsimestinis, šias aplinkybes irodinejo liudytoju R. G., H. S., A. T. ir R. Ž. parodymais, taciau visi pamineti liudytojai patvirtino tik paties ieškovo paaiškinima del tariamai uošviui užrašyto namo. Be to, kaip nurode liudytoja G., aplinkybes apie tai, kad ieškovas nama užraše uošvio vardu, sužinojo iš savo sutuoktinio J. G., kuriam ieškovo uošvis pasirode išgeriantis, tad liudytojos sutuoktinio J. G. nuomone, ieškovas turetu bijoti sudaryti sandori uošvio vardu. O liudytojas H. S. paaiškino, kad ieškovas uošvi charakterizavo kaip rimta asmeni, kuriuo pasitiki. Liudytoja A. T. patvirtino, kad ieškovas aiškino jai, kad skiriantis su sutuoktine problemu del turto nekils. Taigi liudytoju paaiškinimai apie ieškovo motyvus, kuriais tariamai vadovaudamasis patikejo E. M. sudaryti ginco sandori, yra prieštaringi ir mažai tiketini, todel atmestini.
Taip pat ieškovas irodinejo sandorio apsimestinumo fakta aplinkybemis, kurios, jo nuomone, patvirtina, kad jis rupinosi ginco turtu kaip savo. Atsakoves neneigia to fakto, kad ieškovas domejosi namo isigijimo aplinkybemis, dalyvavo sudarant pirkimo-pardavimo sutarti, disponavo pinigais tiek, kiek jam leido E. M., nes, kaip nurode pati atsakove N. J. M., ieškovas norejo paduoti pinigus notarineje kontoroje, veliau nama remontavo, prižiurejo, jame gyveno, rupinosi namu aplinka, dare investicijas i namo ir aplinkos pagerinima, ko iš esmes taip pat negincija atsakoves, nors skirtingai nuo ieškovo teigia, jog ieškovas tiesiog nenorejo buti su šeima, todel daug laiko praleido sodyboje. Bylos duomenimis, ieškovas per H. S. sužinojo, kad parduodamas namas, todel važiavo nama apžiureti, veliau apie tai informavo uošvius. Šiu aplinkybiu negincija ir atsakoves. Taip byloje nustatyta, kad ieškovas buvo sodyboje, tvarke pastata ir aplinka, tai patvirtino liudytojai A. T., I. S., A. K.. Taciau teismo nuomone, ieškovo pamineti veiksmai, susije su sodybos isigijimo aplinkybemis ir namo aplinkos tvarkymu, nepatvirtina sandorio apsimestinumo fakto. Pažymetina, kad byloje taip pat irodyta, jog ginco sodyboje lankesi ir dirbo atsakoves, atsakoves E. G. drauge liudytoja B. L., to neigia ir liudytoja I. S..
Kaip nustatyta byloje, ieškovo uošvis buvo garbaus amžiaus, todel akivaizdu, kad šeimoje ieškovas gana aktyviai dalyvavo tvarkant šeimos reikalus, taip pat atliekant tuos darbus, kurie reikalavo fizines jegos, taciau ieškovo važinejimas kartu su uošviu ar tvarkant atskirus šeimos nariu patiketus ieškovui pavedimus nepatvirtina to fakto, jog ginco turtas buvo igytas butent ieškovo lešomis. Teismas nesivadovauja, liudytoju A. K. ir I. S. paaiškinimais, kad apie tai, jog sodyba nupirko ieškovas, sužinojo iš jo uošvio, nes liudytoju paaiškinimu nepatvirtina jokie kiti objektyvus irodymai, be to, kaip aiškina patys liudytojai, asmuo, kuris paaiškino, jog sodyba pirko ieškovas, jiems nebuvo pažistamas (liudytoja I. S.), o liudytoja A. K. ivardija asmeni, paaiškinusi apie sodybos pirkima, kaip Editos tevuka. Tad visi pamineti irodymai nesudaro pagrindo pripažinti, jog ginco sandoris yra apsimestinis, o E. M. neišreiške valios isigyti ginco turta. Teismo nuomone, ieškovo veiksmai patvirtina, kad jis suvoke savo padeti ir ginco turto statusa, kad rupinasi šeimos reikalais ir turtu, kuris iregistruotas E. M. vardu, ieškovas tai dare gera valia, ne kaip turto savininkas, o kaip turto savininko šeimos narys, o tai visiškai atitinka susiklosciusius visuomeneje šeimos nariu santykius. Kad ieškovas tai dare pakankamai kurybiškai, patvirtina faktas, jog ginco sodyba gavo apdovanojima už estetiškai sutvarkyta aplinka (b. l. 21). Visos nurodytos aplinkybes yra tradiciškai susiklosciusios ir iprastos daugelyje šeimu, jog kiekvienam šeimos nariui tenka dalis pareigu ir rupesciu del šeimos nariu turto tvarkymo, taciau tokia ukine veikla nesukure ieškovui nuosavybes teisiu i ginco turta nekilnojamo turto isigijimo momentu (1996-09-30). Taip pat ieškovo nurodytos aplinkybes, kad ieškovas investavo (b. l. 23-29) i ginco turta (pirko langus, katila, remontavo, irenge signalizacija), nors tai, kaip teigia atsakoves, nebuvo suderinta su šeima, taip pat ir su E. M., gali buti pripažintina kaip ginco turto pagerinimas, taciau nesudaro pagrindo pripažinti, jog ieškovas 1996 m. ginco turta isigijo (b. l. 19)
Kasacines instancijos teismu praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 1.87 straipsnio 1 dali, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kuri šalys iš tikruju turejo omenyje, taikytinos taisykles. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojanciu tikrasis sandoris, kurio padariniu sieke sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikraja, o ne pagal išoriškai išreikšta ji sudariusiu asmenu valia. Apsimestines gali buti konkrecios sandorio dalys (salygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikraja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisiu bei pareigu pagal toki sandori igyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukšciausiojo Teismo teises aiškinimo ir taikymo praktikoje ne karta pažymeta, kad sandoris, sudarytas ne su tikraja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Toki sandori sudariusiu šaliu valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šaliu tikruju ketinimu, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandori, pridengianti tikraja sandorio šali. Teises ir pareigos pagal toki sandori atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2001 m. gruodžio 17 d. nutartis civilineje byloje D. R. v. O. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1351/2001; 2002 m. balandžio 8 d. nutartis civilineje byloje J. B. v. F. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-571/2002; 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilineje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilineje byloje V. R. v. M. B., bylos Nr. 3K-3-228//2009; kt.). Kita vertus, aplinkybe, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia irodyti. Kai kyla gincas del sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarciu aiškinimo taisyklemis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šaliu ketinimus, tikslus, atsižvelgti i sandorio sudarymo aplinkybes, šaliu tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padetu nustatyti, ar sandori sudariusiu šaliu valia iš tikruju atitiko ju valios išorine išraiška, ar buvo siekiama kitu tikslu, kuriu sandoryje užfiksuota šaliu valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausima del pirkimo-pardavimo sutarties apsimestinumo del subjekto, visu pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudares sutarti, iš tikruju ketino igyti iš jos kylancias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykde, ar, priešingai, tik formaliai pasiraše sutarti kaip jos šalis, taciau iš tikruju neketino igyti ir neigijo nei teisiu, nei pareigu, o jas igijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikruju naudojosi. Taigi šioje byloje esmine irodinetina aplinkybe yra tai, kas buvo faktinis pirkejas pagal gincijamas pirkimo-pardavimo sutartis, ar sutartyse kaip pirkejas nurodytas asmuo sutampa su faktiškai turta isigijusiu ir už ji atsiskaiciusiu asmeniu.
Teismas mano, kad ieškovas neirode, jog gincijamo nekilnojamo turto sandoriu (b. l. 19, 22) faktinis pirkejas buvo ieškovas, o ne E. M. (CK 6.193 str.). Teismas tokia išvada grindžia byloje ištirtu ir ivertintu irodymu pagrindu nustatytomis aplinkybemis, kurios nurodytos anksciau.
Taip pat teismas atsakoviu paaiškinimu, ir ieškovo veiksmais nustate, kad ieškovui nuo 1996 m. buvo žinoma apie ginco sandorio sudaryma, veliau apie E. M. liga (nuo 1997 m.) ir mirti (2007 m.), taciau ieškovas jokiu protingu priemoniu situacijai pakeisti nesieme, nors, kaip aiškina ieškovas ir atsakove E. G., jie (sutuoktiniai) nuo 1998 m. (b. l. 160), 2000 m. (b. l. 162) neveda bendro ukio, ieškovas gyvena atskirai ginco sodyboje arba nuosavame bute Baltijos gatveje, turi sugyventine, o del ieškovo savivaliavimo atsakove E. G. kreipesi i policija (b. l. 145). Taigi ieškovo paaiškinimas, kad jis nepraleido ieškinio senaties termino, yra nepagristas ir negali buti pateisintas ieškovo aiškinimu apie tai, jog tik 2010 m. jam paaiškejo, kad jo teisiu i ginco turta nepripažino atsakoves, kurios su juo visiškai nesiskaite ir konfliktavo.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalyje itvirtinta bendraja taisykle ieškinio senaties terminas prasideda nuo teises i ieškini atsiradimo dienos, t. y. nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turejo sužinoti apie savo teises pažeidima. Teises i ieškini atsiradimas, kartu ir ieškinio senaties termino pradžia nusakoma ne objektyviu (teises pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turejo sužinoti apie jo teises pažeidima), nes asmuo gali igyvendinti teise ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos. Teises pažeidimo ir sužinojimo apie ji momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti veliau, taciau pastaraja aplinkybe jis turi irodyti. Be to, siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžia, butina išsiaiškinti, kuria diena rupestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybems, galejo ir turejo sužinoti, kad jo teise yra pažeista. Nuo tos dienos ir turetu buti skaiciuojamas ieškinio senaties terminas. Šioje byloje ieškovo paaiškinimu nustatyta, kad jis žinojo apie gincijamos pirkimo-pardavimo sutarties sudaryma nuo sutarties sudarymo momento, t. y. nuo 1996-09-30. Taip pat ieškovui buvo žinoma, kad jo uošvis mire ir kad E. M. mirus bus tvarkomi nuosavybes teises dokumentai i mirusiojo vardu iregistruota nekilnojama turta, taip pat ir ginco sodyba.
Sodybos pirkimo-pardavimo sandoris sudarytas 1996 m. rugsejo 30 d., o nuosavybes teises liudijimai atsakovems išduoti 2008-05-13(b. l. 141-144). Reikalavimui del sandorio pripažinimo negaliojanciu taikytinas 1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis treju metu ieškinio senaties terminas. Todel 1996 m. rugsejo 30 d. sandoriui gincyti ieškinio senaties terminas pasibaige dar iki isigaliojant 2000 m. CK, t. y. 1999 m. rugsejo 30 d., todel ieškinio reikalavimas pareikštas praleidus ieškinio senaties termina, ir tai yra savarankiškas pagrindas ieškinio reikalavimui atmesti. Taigi atsakoviu atstovo motyvas del praleisto termino sandoriui gincyti yra pagristas. Nuo 2001 m. liepos 1 d., kitiems ginco santykiams taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metu ieškinio senaties terminas. Taciau teismui konstatavus, kad ieškovas reikalavima 1996 m. rugsejo 30 d. pirkimo-pardavimo sutarti pripažinti negaliojancia pareiške suejus ieškinio senaties terminui, kiti ieškovo reikalavimai kaip išvestiniai atmestini kaip nepagristi.
Atmetus ieškovo ieškini, iš ieškovo priteistinos bylinejimosi išlaidos atsakovems ir valstybei (CPK 88 str., 92 str., 93 str.). Ieškovas nesumokejo žyminio mokescio už ieškinio pareiškima, žyminio mokescio sumokejimas atidetas iki teismo sprendimo priemimo ir jis yra 2 560,04 Lt. Valstybe byloje turejo išlaidu del procesinio dokumento iteikimo (b. l. 3), jos taip pat priteistinos iš ieškovo ir yra 53,36 Lt, iš viso iš ieškovo valstybei priteistina 2 613,60 Lt.
Atsakoviu interesams byloje pagal teisiniu paslaugu sutartis (b. l. 65, 71) atstovavo advokatas E. V., atsakoves advokatui už teisiniu paslaugu suteikima sumokejo 10 000 Lt (b. l. 122, 123), advokatas atsakoviu vardu suraše byloje procesinius dokumentus (atsiliepima i ieškini, triplika), atstovavo atsakovems teismo posedyje, byloje ivyko keturi posedžiai, byla yra sudetinga irodymu vertinimo ir istatymo taikymo prasme, teismas sutiko su atsakoviu atstovu nurodytais procesiniuose dokumentuose motyvais ir šiu motyvu pagrindu ieškovo reikalavima atmete, todel teisinga ir reikalinga priteistina atsakovems teisiniu paslaugu atlyginimo suma šioje byloje yra 8 000 Lt (CPK 98 str.).
Kauno apygardos teismo 2011 balandžio 15 d. nutartimi atsakoviu turtui taikytos laikinosios apsaugos priemones (b. l. 85-86), atmetus ieškinio reikalavimus šios priemones, isiteisejus šiam sprendimui, panaikinamos (CPK 150 str. 2 .).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo A. G. ieškinio reikalavimus atsakovems E. G., Nijolei J. M. atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).) bylinejimosi išlaidas:
4 000 (keturis tukstancius) Lt atsakovei E. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini));
4 000 (keturis tukstancius) Lt atsakovei N. J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) );
2 613,60 Lt (dvieju tukstanciu šešiu šimtu trylikos Lt 60 ct) bylinejimosi išlaidas valstybei, išieškotoja Valstybine mokesciu inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos, imones kodas 188659752, biudžeto pajamu surenkamoji saskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, kodas 73000, imokos kodas 5660.
Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartimi atsakoviu turtui taikytas laikinasias apsaugos priemones, atmetus ieškovo ieškinio reikalavimus, panaikint isiteisejus šiam sprendimui.
Sprendimas per 30 dienu gali buti skundžiamas per ši teisma Lietuvos apeliaciniam teismui.