- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-10
- Bylos Nr.
- 1A-79-380/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47207-2024-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Linas Pauliukėnas, Kristina Kakurinė
- Nuteistasis
- V. S.
- Advokatai
- Kristina Marčienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Lino Pauliukėno ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Gedžiuvienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025-01-08. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteista pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu 30 parų arešto bausmė pakeista į 30 dienų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir skirta V. S. subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, V. S. į paskirtą bausmę įskaitytas jos kardomojo kalinimo laikas nuo 2024-12-08 iki teismo nuosprendžio paskelbimo 2025-01-08, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Nurodyta bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Nurodyta V. S. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.
R. B. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista R. B. iš V. S. 219 Eur turtinei žalai atlyginti.
R. S. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista R. S. iš V. S. 55,82 Eur turtinei žalai atlyginti.
Nuspręsta nepriteisti iš V. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. S. nuteista už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2024-11-29, apie 16 val., iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, neužrakintos daiktų saugojimo spintelės V. S. pagrobė ten paliktą R. B. priklausančią 10 eurų vertės rankinę, kurioje buvo 100 eurų grynaisiais pinigais, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung A03S“, kurio vertė 50 eurų su 5 eurų vertės dėkliuku bei „Tele 2“ „Pildyk“ SIM kortele, kurios vertė 5 eurai, durų raktas, kurio vertė 25 eurai, medžiaginis maišelis, kurio vertė 2 eurai, su jame buvusiais 500 g šokoladinių saldainių, kurių vertė 7 eurai, 2 vnt. šprotų dėžučių, kurių vienos dėžutės vertė 1,50 eurų, bendra abiejų dėžučių vertė 3 eurai, bei skėtis, kurio vertė 12 eurų ir šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai R. B. bendrą 219 eurų turtinę žalą.
2. Be to, V. S. nuteista už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovusi į patalpas, o būtent: 2024-12-08, apie 15.15 val., įsibrovusi per neužrakintas duris į užkandinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, pagalbinių patalpų koridorių, pagrobė R. S. priklausančią kuprinę, 130 eurų vertės, su joje buvusia pinigine, 10 eurų vertės, kurioje buvo 618 eurų, ir tuo nukentėjusiajai R. S. padarė 758 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė I. Gedžiuvienė prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2025 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį ir: 1) už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą V. S. paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 2) už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirti 30 parų arešto; 3) vadovaujantis BK 65 straipsnio l dalies l punktu 30 parų arešto bausmę pakeisti į 30 dienų laisvės atėmimo bausmę; 4) vadovaujantis BK 63 straipsnio l ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir skirti V. S. subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 5) vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę l metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 6) kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Skundas yra grindžiamas toliau nurodomais esminiais argumentais.
4. Prokurorė skundžia tik apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl V. S. paskirtos bausmės, kadangi buvo paskirta neteisinga, aiškiai per švelni bausmė. Cituoja skundžiamame nuosprendyje išdėstytus nuteistajai paskirtų bausmių už atskiras nusikalstamas veikas motyvus. Prokurorė teigia, kad teismas pats nuosprendyje pažymėjo, jog V. S. daug kartų teista už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų darymą ir vėl padarė analogiškas nusikalstamas veikas, kurios akivaizdžiai rodo, kad toks jos elgesys yra sistemingas ir sąmoningas, o ne atsitiktinės jos klaidos, kad nuteistoji akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, o yra linkusi pragyvenimui pelnytis nusikalstamais būdais, tačiau vis tiek paskyrė itin švelnią bausmę, gerokai mažesnę nei sankcijoje nustatytas už šio nusikaltimo padarymą laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Skirdamas bausmę nuteistajai teismas nesivadovavo BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir nesilaikė baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltininkės asmenybę ir į kaltininkės baudžiamąją atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
5. Visiškai nesutiktina su teismo paskirtos bausmės dydžiu. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio veikų darymas V. S. yra gyvenimo būdas. Vos tik grįžusi iš įkalinimo įstaigos (2024-11-15), jau po 2 savaičių ji vėl padarė nusikalstamą veiką, nors pati teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo galimybę grįžusi iš įkalinimo įstaigos apsigyventi pas (duomenys neskelbtini), kur vienuolės padeda asmenims, pasiryžusiems keisti savo gyvenimą), jau buvo senatvės pensininkė ir gavo senatvės pensiją, t. y. gaudavo pragyvenimui reikalingų lėšų, tačiau toks gyvenimo būdas jos netenkino, ji nesistengė keistis ir sąmoningai tęsė savo pasirinktą gyvenimo būdą – vagiliauti bei gyventi asocialiai. Visiškai pritartina teismo motyvams, kad toks nuteistosios elgesys yra sistemingas ir sąmoningas, o ne atsitiktinis, byloje yra tik viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei, kad BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą veiką padarė būdama recidyviste. Teismas nurodė, kad už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirtinos bausmės dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje nustatytą tokios bausmės rūšies vidurkį – 9 mėnesiai laisvės atėmimo, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmės trukmė nustatytina didesnė už šios rūšies bausmės, nurodytos už baudžiamojo nusižengimo padarymą, vidurkį – 30 parų, tačiau nemotyvavo, kodėl už nusikaltimo padarymą nusprendė skirti gerokai „švelnesnį bausmės dydį“ nei sankcijos vidurkis, kuris būtų 3 metai ir 1,5 mėnesio, ir kodėl už baudžiamąjį nusižengimą nusprendė skirti didesnį bausmės dydį nei sankcijos vidurkis, kuris būtų 27,5 paros. Abi veikos baigtos, tyčinės, bausmei skirti visos aplinkybės identiškos, tačiau paskirti bausmės dydžiai skirtingi. Dėl šių motyvų visiškai nesutiktina su bausme, paskirta už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
6. Siekiant nuteistąją V. S. pataisyti, paveikti, kad ji laikytųsi įstatymų, suprastų ir pajustų savo poelgių neigiamus padarinius bei ateityje nebenusikalstų, siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę, būtina paskirti V. S. griežtesnę bausmę, artimą sankcijos vidurkiui. Nėra pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be griežtesnės bausmės paskyrimo ir atlikimo. Priešingai, švelnesnės bausmės paskyrimas gali sukurti įsivaizduojamą nebaudžiamumo jausmą, neturėti jokios teigiamos įtakos nuteistosios veiksmams ir pasirinktam gyvenimo būdui keisti, dėl to ateityje ji gali toliau vykdyti analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, jų nevertindama kritiškai. Todėl siekiant apsaugoti visuomenę nuo pavojingo nuteistosios elgesio ir siekiant užkardyti galimas naujas nusikalstamas veikas, tik griežtesnės bausmės paskyrimas atitiks bausmės tikslus ir įgyvendins teisingumo principą. Skiriant bausmę ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai. Išdėstyti duomenys rodo nuteistosios negatyvų požiūrį į visuomenėje egzistuojančias įstatymais sureguliuotas elgesio normas, šių normų ignoravimą, polinkį daryti naujus nusikaltimus, todėl nesutiktina su teismo išvada, jog paskyrus tokią švelnią bausmę bus pasiekti bausmės tikslai, be to, nebus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, nebus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Darytina išvada, kad nuteistajai V. S. skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta neteisinga, aiškiai per švelni bausmė, nes nuteistosios asmenybė rodo didesnį jos pavojingumą, o jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis nuteistajai būtų galima skirti tokią švelnią bausmę, nėra, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.
7. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistoji ir jos gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Iš prokurorės apeliacinio skundo turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (prokurorė prašo sugriežtinti nuteistajai paskirtą laisvės atėmimo bausmę). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas, bylą patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
10. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011, 2K-369-942/2015, 2K-122-976/2021 ir kt.). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo vadovautis bausmės paskirtimi. Vienas iš uždavinių, kurio siekiama skiriant bausmę, – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kuris visų pirma pasireiškia tuo, kad teismas turi skirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) asmens padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, 2K-99-511/2018, 2K-266-648/2022).???
11. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.
12. Šiuo atveju teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniu skundu, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, negali sutikti su prokurorės argumentais, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į BK 41, 54 ir 61 straipsnių reikalavimus, neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, dėl to paskyrė V. S. neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę.
13. Už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, taip pat numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.
14. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. S., laikėsi visų bausmės parinkimo taisyklių – atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, ir kitas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, jas pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino.
15. Apylinkės teismas nuteistosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau teismas nustatė ir dvi nuteistosios atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas ji padarė būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgė į tai, kad V. S. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir vieną baigtą BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir interesams. Teismas įvertino ir V. S. asmenybę – jai inkriminuotas nusikalstamas veikas ji padarė būdama senatvės pensininkė, išsituokusi, bausta administracine tvarka, be kita ko, ir už analogiško pobūdžio veikas – smulkias vagystes, teista, taip pat daug kartų už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų (vagysčių) darymą (t. 3, b. l. 3–14, 16–66). Teismas padarė išvadą, jog toks V. S. elgesys yra sistemingas ir sąmoningas, tai nėra atsitiktinės jos klaidos, nuteistoji akivaizdžiai nerodo noro elgtis pagal pripažintas visuomenės elgesio normas, o yra linkusi pragyvenimui pelnytis nusikalstamais būdais. Įvertinęs aptartas V. S. ir jos padarytas nusikalstamas veikas apibūdinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. S. už įvykdytą BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė mažesnį už sankcijoje nustatytą tokios bausmės rūšies vidurkį – 9 mėnesius laisvės atėmimo, o už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – areštą, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijos vidurkis už baudžiamojo nusižengimo padarymą – 30 parų (BK 49 straipsnio 3 dalis). Po to teismas vadovaudamasis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu 30 parų arešto bausmę pakeitė į 30 dienų laisvės atėmimo bausmę. Teisingai nustatęs, kad nuteistosios nusikalstamos veikos (baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas) labai skiriasi savo sunkumu ir pavojingumu, teismas V. S. paskirtas bausmes už atskiras nusikalstamas veikas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, subendrino bausmių apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir paskyrė nuteistajai subendrintą laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmę. Atsižvelgęs į tai, kad ši byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, apylinkės teismas pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu (iki 6 mėnesių), po to vadovaudamasis BK 66 straipsniu į paskirtos bausmės laiką įskaitė V. S. suėmimo ir laikino sulaikymo laiką.
16. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į nuteistajai V. S. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas, kurios galiojo skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu (iki 2025-02-01 įsigaliojusių BK pakeitimų). Kaip jau minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per švelni (neproporcinga) bausmė. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistosios bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajai bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 3 dalyje, ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir nuteistosios asmenybę, tai, kad šioje byloje buvo nustatyta viena nuteistosios atsakomybę lengvinanti ir dvi nuteistosios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, taip pat tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl darytina išvada, jog V. S. už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą ir už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą paskirtos bausmės nėra per švelnios, taip pat nėra akivaizdžiai per švelni ir galutinė subendrinta bausmė, ji atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį.
17. Iš prokurorės apeliacinio skundo matyti, jog ji neprašo V. S. keisti (sugriežtinti) bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, todėl dėl šios bausmės individualizavimo šiame procesiniame sprendime daugiau pasisakoma nebus. Tačiau prokurorė prašo nuteistajai pagal BK 178 straipsnio 3 dalį vietoje 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės paskirti gerokai griežtesnę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tai daro, be kita ko, grįsdama savo argumentus remiantis iki 2025-02-01 galiojusios redakcijos BK 61 straipsnio 2 dalimi, kurioje buvo nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Prokurorės argumentai yra paremti daugiausia tuo, kad V. S. paskirta bausmė už BK 178 straipsnio 3 padarytą nusikaltimą yra itin švelni, gerokai švelnesnė (mažesnė) už sankcijoje nustatytą tokios bausmės rūšies vidurkį.
18. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiuo metu (2025-02-01 įsigaliojus BK pakeitimams) BK 61 straipsnio 2 dalyje jau yra nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, šiuo metu galiojančios redakcijos BK 61 straipsnio 2 dalyje nebėra numatytas reikalavimas skiriamos bausmės dydį skaičiuoti nuo jos vidurkio, o aktualios redakcijos BK 61 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, netgi yra įtvirtinta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą (išskyrus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Aptartas šiuo metu aktualus teisinis reglamentavimas reiškia, kad tokius kriterijus atitinkantiems asmenims paprastai yra skiriama minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tai palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, todėl šiuo metu (2025-02-01 įsigaliojus BK pakeitimams) yra būtina į tai atsižvelgti vertinant skundžiamu nuosprendžiu V. S. paskirtos bausmės individualizavimą. Kadangi V. S. prisipažino padariusi abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padariusi, jeigu nebūtų nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, pagal aktualios redakcijos BK 61 straipsnio 4 dalyje numatytą taisyklę už padarytą apysunkį nusikaltimą paprastai jai turėtų būtų skiriama minimali BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Tačiau šioje byloje buvo nustatytos dvi jos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, todėl darytina išvada, jog už BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą jai paskirta didesnė nei minimali 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra individualizuota tinkamai ir nėra akivaizdžiai per švelni. Nors prokurorė itin akcentuoja V. S. asmenybės pavojingumą, buvimą recidyviste, tačiau nagrinėjamu atveju vien šioms aplinkybėms taip pat nederėtų suteikti išskirtinės, dominuojančios reikšmės, nes iš bylos medžiagos matyti, jog V. S. šiuo metu atlikinėja laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, taigi jai neabejotinai yra apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, o prokurorės teiginiai, kad nuteistajai paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per švelni ir nesulaikys jos nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje yra tik teorinio, spėjamojo pobūdžio.
19. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neabejoja, kad aptariamu atveju prokurorės prašoma V. S. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį paskirti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė nuteistajai būtų per griežta, nebūtų adekvati (proporcinga) V. S. padarytai nusikalstamai veikai, neatitiktų šiuo metu aktualaus teisinio reglamentavimo ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Dėl šių priežasčių prokurorės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Irenos Gedžiuvienės apeliacinį skundą atmesti.