Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu atmetė pareiškėjo AB ,,Alytaus gelžbetonis“ skundą.

Vadovaudamasis bylos duomenimis, teismas nustatė, kad šioje administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovų sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Įvertinęs administracinėje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdamas į ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, teismas pabrėžė, kad pagal Kadastro byloje užfiksuotus armatūros cecho ir betono mazgo pamatų fragmentus objektyviai negalima nustatyti visų privalomų statinių parametrų bei būtinų ir pakankamų duomenų nekilnojamojo turto objektą įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad ginčijamuose individualiuose administraciniuose aktuose išdėstyti motyvai atitinka faktinę padėtį ir atsakovams pateikta Kadastro byla neatitinka nagrinėjamu atveju aktualių teisės aktų nuostatų imperatyvių reikalavimų. Teismas pabrėžė, kad atsakovai ginčijamuose individualiuose administraciniuose aktuose detaliai išanalizavo ir įvertino pareiškėjo pateiktą Kadastro bylą ir paminėti duomenys sudarė pakankamą pagrindą išvadai, jog parengtoje ir patikrai pateiktoje Kadastro byloje pagal užfiksuotus buvusių dviejų statinių pamatų fragmentus negalima nustatyti visų reikiamų parametrų statinio duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadovaudamasis šiomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad tiek teritorinis, tiek centrinis registratoriai pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą atlikti Kadastro bylos duomenų derinimą pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 14 straipsnio 4 punktą, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84 punktą. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčas dėl betono mazgo ir armatūros cecho kadastrinių duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą iš esmės jau buvo išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-280-480/2010.

Vadovaudamasis byloje pateiktų įrodymų analize, teismas konstatavo, kad skundžiami administraciniai aktai yra pasirašyti kompetentingų pareigūnų, motyvuoti, nurodyta apskundimo tvarka bei terminai. Jokių esminių Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnių nuostatų pažeidimų, kurie būtų pakankami ginčijamiems aktams panaikinti, teismas nenustatė. Teismas pabrėžė, kad atsakovai objektyviai negalėjo nurodyti trūkumų pašalinimo būdo, kadangi realiai minėtų statinių nėra.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Registrų centro Alytaus filialą uždėti spaudą, kad teisingai nustatyti kadastro duomenys Kadastro byloje, yra išvestinis iš pirmųjų trijų skundo reikalavimų, todėl, netenkinus reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti reikalavimą dėl teritorinio registratoriaus įpareigojimo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. kovo 31 d. nutartimi atmetė pareiškėjo AB „Alytaus gelžbetonis“ apeliacinį skundą, o Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Teismas nustatė, kad byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl teritorinio registratoriaus atsisakymo suderinti 2011 m. spalio 18 d. Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylą (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas siekia, kad atsakovas Registrų centro Alytaus filialas būtų įpareigotas uždėti spaudą, jog teisingai nustatyti kadastro duomenys 2011 m. spalio 18 d. UAB ,,Inventora“ įformintoje nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus bei prašymus ir dokumentus, pateiktus Registrų centro Alytaus filialui, pažymėjo, kad Kadastro bylos suderinimas yra pagrindas įregistruoti nekilnojamojo turto objektų kadastrinius duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 3, 4 dalimis, 4 straipsnio 2 dalimi, Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.262 straipsniu, teismas padarė išvadą, jog Nekilnojamojo turto kadastro ir tuo pačiu Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas privalo išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenys apie nekilnojamąjį turtą, ir užtikrinti, jog įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenys atitiktų faktinius nekilnojamojo turto kadastro duomenis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kuriais remdamasis jis prašė patenkinti jo skundo reikalavimus, vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, 5 straipsnio 1 dalimi, 6 straipsnio 2 dalies 1, 4–12 punktais, 14 straipsniu, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2014 m. balandžio 8 d.), 78.1, 78.1.3, 78.2, 88.6 punktais. Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (akto redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės) 17.1, 17.3, 17.5, 17.6, 17.11 punktais, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi, Statybos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2013 m. sausio 9 d. iki 2013 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 2, 7, 68 dalimis. Teismas, apibendrinęs išdėstytą teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad statinys (pastatas arba inžinerinis statinys, žr. Statybos įstatymo 2 str. 2 d.) yra laikomas Nekilnojamojo turto kadastro objektu tokiu atveju, kai teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti jo duomenys (statinio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis ir statinio pavadinimas; statinio parametrai: plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai) įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą. Tokia nuostata yra nurodoma ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-380-492/2015). Pažymėjo ir tai, jog Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.2.4.2 punktas įtvirtina, kad nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, t. y. ruošiami jų kadastriniai duomenys, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus statiniams būdingus geometrinius parametrus.

Teismas, atsižvelgęs į Taisyklių 176.8 punktą, detalizuojantį, kad nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų byloje komplektuojami dokumentai – statinių kadastro duomenų nustatymo formos, nustatė, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje pateiktoje Kadastro byloje inter alia pridėtos dvi 1A formos – „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestato kadastro duomenys“. Armatūros cecho 1A formoje nurodoma, kad cecho statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1960 m., parametrai: tūris – 99 kub. m; baigtumo procentas – 23; bendras plotas – 0 kv. m; sienos – nėra; perdanga – nėra; aukštų skaičius – 1, stogo konstrukcija – nėra, grindys – monolitas. Armatūros cecho 6A formoje (pildomoje, atliekant matavimus vietoje) nurodoma, kad pastatas yra fiziškai pažeistas, likę 23 procentai. Betono mazgo 1A formoje nurodoma, kad mazgo statybos pradžios ir pabaigos metai yra 1961 m., parametrai: tūris – 0 kub. m; baigtumo procentas – 0; bendras plotas – 0 kv. m; sienos – nėra; perdanga – nėra; aukštų skaičius – 5, stogo konstrukcija – nėra, grindys – nėra. Betono mazgo 6A formoje nurodoma, kad mazgo pamatai – betono (likučiai).

Teismas, atsižvelgęs į nurodytus duomenis, sutiko su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjo į bylą pateikta Kadastro byla neatitinka tokiai bylai keliamų anksčiau aptartų teisės aktų reikalavimų, nes, teismo vertinimu, objektai, dėl kurių duomenų byloje yra kilęs ginčas, būtent – armatūros cechas ir betono mazgas, vertinant juos kaip statinius (pastatus) pagal Kadastro byloje pateiktas 1A formas, nėra išlikę tiek, kad būtų galima nustatyti jų kadastro duomenis, tačiau Kadastro byloje nurodomi duomenys, kurie identifikuoja statinius, kaip nekilnojamąjį turtą, t. y. armatūros cechą ir betono mazgą. Kadastro byloje pateiktose fotonuotraukose užfiksuotos tik suguldytos gelžbetonio plokštės, kurios galėtų būti statinio fragmentu ar liekana, tačiau nėra statinio laikančių konstrukcijų. Teismas akcentavo, kad fotonuotraukose užfiksuoti duomenys nepagrindžia statinio egzistavimo, t. y. jog statinys yra pastatytas ar išlikęs tiek, kad būtų galima nustatyti būtinus jo kadastro duomenis. Pateiktoje Kadastro byloje užfiksuoti armatūros cecho ir betono mazgo parametrai (tūris, plotas) iš esmės apibūdina tik atskirų galimų konstrukcinių pamatų išsidėstymą tam tikrame žemės plote, o ne išreiškia vieningos statinio konstrukcijos parametrus. Tokie Kadastro byloje nurodyti parametrai negali būti laikomi pakankamais parametrais Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų prasme, t. y. iš Kadastro byloje esančių duomenų negalima daryti išvadų apie statinių pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį bei konkrečiai nustatyti statinių parametrus: plotą, tūrį, ilgį, plotį, skersmenį, skerspjūvį, aukštį, gylį, perimetrą arba kitus statiniams būdingus geometrinius parametrus, ir atsižvelgiant į tai, tokius objektus, kaip statinius, įtraukti į Nekilnojamojo turto kadastrą Kadastro bylos pagrindu. Nagrinėjamu atveju Kadastro byloje bei natūroje esantys faktiniai duomenys neleidžia identifikuoti objektų kaip nekilnojamųjų daiktų – pastatų, ir nustatyti duomenų, būtinų suderinant Kadastro bylą tam, kad nekilnojamojo turto duomenys būtų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, ko iš esmės nagrinėjamu atveju ir siekia pareiškėjas.

Teismo nuomone, dabartinė ginčo objektų būklė – matomos gelžbetonio plokštės, paveiktos laiko ir oro sąlygų, vietomis ištrupėjusios, apžėlę samanomis, žole, apaugusios krūmokšniais, leidžia daryti išvadą, kad minėti objektai yra iš esmės sunykę ir dėl to taip pat negali būti identifikuojami kaip realiai egzistuojantys statiniai. Vadovaudamasis pirmiau aptartų teisės aktų nuostatomis, kad būtent nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje turi būti nurodomi teisingi natūroje egzistuojantys statinių duomenys, o šioje byloje yra nagrinėjamos tiek faktinės, tiek teisinės aplinkybės, susijusios su parengta Kadastro byla bei joje nurodytais statinių duomenimis, kurie neatitinka realios (faktinės) situacijos, teritorinio registratoriaus veiksmais, priimant pareiškėjo ginčijamus sprendimus, teismas nusprendė, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai neskyrė pareiškėjo nurodomos statybinės ekspertizės.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsniu, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje surinktus faktinius duomenis pirmosios instancijos teismas įvertino objektyviai, tinkamai taikydamas įrodymų vertinimo taisykles, padarė pagrįstą išvadą, kad statiniai (armatūros cechas ir betono mazgas) nėra išlikę (pastatyti) tiek, kad juos būtų galima identifikuoti kaip nekilnojamąjį turtą ir būtų galima nustatyti būtinus šio turto kadastro duomenis (duomenis statinių (pastatų), kurie turėtų būti suderinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre).

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose vartojama statinio, kaip Nekilnojamojo turto kadastro objekto, sąvoka atitinka Statybos įstatyme pateiktą statinio sąvoką, nusprendė, kad iš Kadastro byloje esančių fotonuotraukų matyti, jog objektai, dėl kurių duomenų suderinimų byloje yra kilęs ginčas, galėtų būti sunykusių pastatų pamatų likučiai. Vadovaudamasis byloje ištirtų įrodymų visuma, teismas konstatavo, kad minėtų objektų pamatų likučiai nėra statinys, atitinkantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą sąvoką, kuris Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti Nekilnojamojo turto kadastro objektu. Kadastro byloje nebuvo nustatyta dauguma būtinų statinio parametrų, todėl, teismo vertinimu, teritorinis registratorius pagrįstai atsisakė suderinti pareiškėjo pateiktą Kadastro bylą, o nagrinėjamu atveju aplinkybių, jog atsakovų priimti administraciniai aktai neatitiktų Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, teismas nenustatė. Akcentavo, kad analogiška išvada padaryta ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2487/2011, kurioje pareiškėjas AB „Alytaus gelžbetonis“ ginčijo Registrų centro ir Registrų centro Alytaus filialo sprendimus, kuriais atsisakyta įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą jo nuosavybės teise valdomus pastatus (inter alia armatūros cechą ir betono mazgą).

Teismas pažymėjo, kad apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė nagrinėjamos bylos dalyką, nurodydamas, kad ginčas byloje kilo dėl atsakovų sprendimų, kuriais atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą įrašyti ginčo statinių kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. Šiuo aspektu teismas nurodė, kad, kaip jau buvo minėta, – Kadastro duomenų bylos suderinimas yra viena iš sąlygų nekilnojamuosius daiktus įtraukiant į Nekilnojamojo turto kadastrą, o to pareiškėjas iš esmės ir siekia, teikdamas suderinti Kadastro bylą. Pareiškėjas nėra nurodęs kitų teisinių pasekmių, kurių siekia teikdamas atsakovui Kadastro bylą. Atsižvelgęs į tai, kad Kadastro byloje esantiems duomenims keliami reikalavimai atitikti teisės aktuose įtvirtintus būtinus į Nekilnojamojo turto kadastrą trauktinų objektų parametrus, teismas padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo minėtus Kadastro bylos duomenis bei, atlikęs jų analizę, pasisakė dėl teritorinio registratoriaus atsisakymo suderinti Kadastro bylą pagrįstumo ir teisėtumo (inter alia – galimybės minėtų objektų kadastrinius duomenis įtraukti į Nekilnojamojo turto kadastrą).

Teismas, vadovaudamasis pirmiau nurodytais motyvais, atmetė pareiškėjo apeliacinio skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 78.2, 78.3 bei 79 punktus. Pagal paminėtas teisės normas teritorinis registratorius, atlikęs išankstinę ir, jei buvo būtina, pakartotinę kadastro duomenų bylos patikrą, nustatęs tam tikrus kadastro bylos trūkumus, grąžina bylą ją pateikusiam asmeniui ir raštu nurodo trūkumus. Teismas akcentavo, kad nurodytų teisės normų analizė neleidžia daryti išvados, jog visais atvejais kadastro duomenų bylos patikros rezultatas bus nustatytų trūkumų ištaisymas bei, atitinkamai, teritorinio registratoriaus spaudo uždėjimas, patvirtinantis, kad kadastro duomenų byla atitinka šių nuostatų 78.1 punkte išdėstytas sąlygas. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pažymėjo, jog jam nebuvo konkrečiai nurodoma, kokius trūkumus Kadastro byloje pašalinti, jog spaudas būtų uždėtas, tačiau iš teritorinio registratoriaus 2013 m. liepos 2 d. išvados aiškiai matyti pareiškėjo pateiktos Kadastro bylos trūkumai: nustatyta, kad Kadastro byloje pateikti duomenys yra nepakankami, detalizuojant, kokie konkrečiai duomenys yra nepakankami identifikuojant statinius (žr. išvados antrą pastraipą). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Registrų centro Alytaus filialą uždėti spaudą, kad teisingai nustatyti kadastro duomenys 2011 m. spalio 18 d. UAB ,,Inventora“ sudarytoje nekilnojamųjų daiktų kadastrinių matavimų byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas pažymėjo, jog apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Civilinio kodekso 6.1, 6.2, 6.4 straipsnių nuostatomis. Teismas atkreipė dėmesį, jog paminėtos teisės normos reglamentuoja prievolės sampratą, prievolių atsiradimo pagrindus bei prievolės šalių pareigas, todėl, nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams kilus viešojo administravimo srityje, negali būti taikomos.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimą priėmė suinteresuoti (šališki) teisėjai, kurie jau yra kitoje administracinėje byloje priėmę 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir kuriuo remiasi šioje byloje, akcentavo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde minimu aspektu jau reiškė nušalinimą teisėjams Algiui Markevičiui ir Jolantai Medvedevienei. 2014 m. birželio 3 d. nutartimi teisėjas Audrius Grauželis atmetė pareiškėjo pareikštą nušalinimą. Teismas iš esmės sutiko su 2014 m. birželio 3 d. nutartyje padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie tai, jog dviejuose skirtinguose teismo sprendimuose, kurių vieną priimant inter alia dalyvavo ir teisėjai, kuriems pareiškėjas reiškė nušalinimą, sutapo dalis šių sprendimų motyvų, nėra pakankamas pagrindas teisėjus nušalinti. Kaip teisingai pažymėta 2014 m. birželio 3 d. nutartyje, ABTĮ neįtvirtintas draudimas teisėjams nagrinėti kitas administracines bylas, kuriose proceso šalys, inter alia tam tikros faktinės aplinkybės, gali sutapti. Tokia išvada iš esmės sutampa ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika. Teismas taip pat vadovavosi ABTĮ 47 straipsnio 1 dalimi, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011. Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų abejonių teisėjų, nagrinėjusių šią bylą, nešališkumu, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas ir sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1 punkte (bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas).

Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, ir pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, konstatavo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas esmines ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė statinių kadastro duomenų nustatymą, kadastro bylos suderinimą ir kadastrinių duomenų įregistravimą Nekilnojamojo turto kadastre reglamentuojančias aktualias teisės normas bei įrodinėjimą administracinių bylų procese nustatančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.