Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Grauželio ir Nataljos Zelionkienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. G. skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, D. G., E. V. ir K. V. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl savivaldybės nurodytos vienos iš leidimo statybos leidimo atmetimo priežasčių - besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinių sutikimų nebuvimo – nurodo, kad jis turįs buvusių gretimo žemės sklypo savininkų 1997 m. birželio 24 d. sutikimą, kuris laikytinas tinkamu dokumentu, leidžiančiu statyti suprojektuotą stoginę arčiau kaimyninio žemės sklypo ribos. Kadangi atsakovė be jokio teisėto pagrindo atmetė jo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, prašo skundą tenkinti.

Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovė skundo pagrįstumo klausimą palieka spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis suinteresuotas asmuo D. G. palaiko pareiškėjo poziciją ir prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Ginčas kilęs dėl Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos 2018 m. sausio 29 d. sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą I grupės nesudėtingo statinio (stoginės) statybai.

Teisinius santykius, susijusius su statybą leidžiančio dokumento išdavimu, galiojimu bei panaikinimu reguliuoja Statybos įstatymas. Šio įstatymo 27 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad prašymų išduoti statybą leidžiantį dokumentą turinį, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamo statinio projekto apimtį ir statybą leidžiančių dokumentų turinį ir jų viešinimo tvarką nustato aplinkos ministras. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ detalizuoja statybą leidžiančių dokumentų išdavimo tvarką (procedūras) (toliau – ir STR 1.05.01:2017).

Statybos įstatymo 27 straipsnio 25 dalyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę teikti prašymus išduoti statybą leidžiančius dokumentus per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“. Su prašymu teikiami dokumentai (išskyrus atitinkamą statinio projektą) turi būti patvirtinti statytojo (užsakovo) arba jo įgalioto asmens elektroniniu parašu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 23 d. nuotoliniu būdu Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“) įkėlė Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai teikiamą prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą I grupės nesudėtingos kategorijos inžinerinio statinio - stoginės, esančios (duomenys neskelbtini), statybai ir šio statinio projektą. Prašymą nagrinėjęs asmuo (Statybos, infrastruktūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė) 2018 m. sausio 29 d. per IS „Infostatyba“ pateikė pareiškėjui neigiamą atsakymą į jo prašymą, kuriuo nurodė, kad prašymas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo atmetamas, nes vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 3 priedo nuostatomis, atsižvelgiant į prie prašymo pridedamus dokumentus bei statinio projektą, žemės sklype, kurio adresas (duomenys neskelbtini) I grupės nesudėtingos kategorijos statinio – stoginės statybai statybos leidimas yra neprivalomas. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinius sutikimus, jei tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pareiškėjas, ginčydamas šį atsakovo sprendimą, nurodo, kad sprendimą atmesti jo prašymą išduoti stoginės statybą leidžiantį dokumentą jis traktuoja kaip sprendimą atsisakyti priimti prašymą, kita vertus, jis teigia, kad atsakovas be jokio teisinio pagrindo atmetė pareiškėjo prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi nagrinėjamu atveju iš esmės ginčas keliamas dėl sprendimo teisėtumo tuo apsektu, ar atsakovas pagrįstai nesprendė dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo pareiškėjui ir atsisakė išduoti pareiškėjui tokį dokumentą dėl jo neprivalomumo.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalyje apibrėžta statybą leidžiančio dokumento sąvoka – tai dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Vyriausiasis administracinis teismas šį dokumentą apibrėžia kaip specialia tvarka kompetentingo subjekto išduodamą dokumentą, suteikiantį teisę atlikti jame nurodytus statybos darbus ir kuriam negali būti prilyginti jokie kiti viešojo administravimo subjektų priimami administraciniai aktai (2006 m. rugsėjo 7 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-1265/2006, „Administracinių teismų praktika" Nr. 10, 2006 m., 200-210 p., 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2740/2011).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 216 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtintas Statybų techninis reglamentas STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, kurio VI skyriuje „Nesudėtingi statiniai“, nustatyti nesudėtingo statinio požymiai. Nesudėtingi statiniai yra skirstomi į dvi grupes (15 d.): I grupės nesudėtingieji statiniai (didžiausias aukštis 5 m., didžiausias plotas 50 m².) ir II grupės nesudėtingieji statiniai (didžiausias aukštis 8,5 m, didžiausias plotas 80 m²). Minėta, kad pareiškėjas prašyme dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo stoginę įvardija kaip I grupės nesudėtingą statinį. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad statybą leidžiantys dokumentai yra leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai; naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais (1 punktas). STR 1.05.01:2017 3 priede reglamentuoja atvejus, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo statinys (stoginė), kuriam jis kreipėsi statybą leidžiančio dokumento, nurodytiems atvejams nepriskirtinas. Akcentuotina, jog pats pareiškėjas pripažįsta, kad I grupės nesudėtingo statinio kategoriją atitinkančios stoginės statybą leidžiantis dokumentas nėra privalomas, tačiau, jo nuomone, nėra ir draudžiamas, taigi jam pageidaujant, turėtų būti išduodamas.

Lietuvos Vyriausias administracinis teismas ne kartą yra akcentavęs, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija nustatyta įstatymu, jų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – „viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“, taigi, viešojo administravimo subjekto atlikti viešojo administravimo veiksmai, viršijant jiems suteiktus įgaliojimus, taip pat ir administracinių aktų leidimas, viršijant suteiktą kompetenciją yra neteisėti (LVAT 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-35/2010; 2012 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1356/2012).

Viešojo administravimo subjektai, įgyvendinantys įstatymuose ir kituose teisės aktuose jiems pavestus uždavinius, savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog šios institucijos privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. Viešojo administravimo subjektas, yra taip pat saistomas gero administravimo principo imperatyvų - valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įpareigoja viešojo administravimo subjektus priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2013 m. gegužės 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-617-13). Atsakovė, atlikdama viešojo administravimo funkcijas, privalo savo sprendime motyvuoti, kuo vadovaujantis priimamas vienoks ar kitoks sprendimas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė, priimdama individualų administracinį aktą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui pagal jo prašymą statybą leidžiantį dokumentą I grupės nesudėtingo statinio statybai dėl jo neprivalomumo, siekdama racionaliai bei ekonomiškai naudoti administravimo tikslams įgyvendinti skirtas lėšas bei žmogiškuosius išteklius, pagrįstai neatliko visų STR 1.05.01:2017 pirmajame skirsnyje „Statybą leidžiančio dokumento išdavimas“ reglamentuotų procedūrų, veikė teisėtai, priskirtos kompetencijos bei įgaliojimų ribose, atsisakydama tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodė atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą teisinį ir faktinį pagrindimą. Pabrėžtina, kad skundžiamu 2018 m. sausio 29 d. atsakovės sprendimu pareiškėjo turimų teisių apimtis nebuvo apribota (susiaurinta), pareigų apimtis nepadidinta t. y. jo, kaip statytojo, teisė įteisinti stoginės statybą, įvykdžius teisės aktuose nustatytus imperatyvius reikalavimus, nepaneigta. Statybos teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų analizė suponuoja išvadą, jog pareiškėjas tokią savo subjektinę teisę (taip pat ir teismo sprendimu nustatytą pareigą) gali realizuoti teisės aktuose nustatyta tvarka be statybą leidžiančio dokumento, todėl jo prašymas dėl statybos leidimo išdavimo stoginės statybai buvo perteklinis. Pabrėžtina, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai vykdant visas privalomas statybos leidimo, kai jis nėra privalomas, išdavimo procedūras, reglamentuotas STR 1.05.01:2017 pirmajame skirsnyje „Statybą leidžiančio dokumento išdavimas“, būtų taip pat pažeisti ir tokie viešojo administravimo principai, kaip subsidiarumo, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų sprendimai turi būti priimami ir įgyvendinami tuo viešojo administravimo sistemos lygiu, kuriuo jie yra efektyviausi (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 punktas), efektyvumo reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 6 punktas), taip pat proporcingumo, reiškiančio, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus (VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pareiškėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyviai pateisinama būtinybė pareiškėjui gauti statybos leidimą – tai Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1-548/2013, kuriuo pareiškėjas buvo įpareigotas parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl to, pareiškėjo nuomone, atsakovo atsisakymas išduoti statybos leidimą dėl jo neprivalomumo ne tik prieštarauja įstatymui, bet ir res judicata galią turinčiam apylinkės teismo sprendimui. Toks pareiškėjo teiginys nepagrįstas. Minėtu 2013 m. gruodžio 23 d. apylinkės teismo sprendimu iš esmės buvo leista pareiškėjui įteisinti savavališką stoginės statybą ir tai reiškia, kad pagal teisinį reglamentavimą tokią teisę (ir pareigą) pareiškėjas besąlygiškai gali įgyvendinti ne tik gavęs statybą leidžiantį dokumentą, bet ir atlikęs kitas teisės aktuose nustatytas procedūras.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija nepagrįstai jo prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą atmetimo priežastimi nurodė besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinio sutikimo nebuvimą. Tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) rašytinio sutikimo neturėjimas nebuvo atsisakymo išduoti statybą leidžiančio dokumento neišdavimo priežastimi. Šiuo aspektu akcentuotina tai, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-1885-406/2016 pagal J. G. skundą atsakovui Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims E. V. ir K. V. konstatavo, kad pareiškėjui siekiant įteisinti savavališkai pastatytą pastatą - gauti pritarimą projektiniams pasiūlymams ir statybą leidžiantį dokumentą pastato, kuris pasiūlymuose įvardintas stogine, statybai, gretimų žemės sklypų savininkų (trečiųjų suinteresuotų asmenų E. V. ir K. V.) rašytinis sutikimas yra privalomas. Be kita ko, teismo sprendime taip pat buvo pasisakyta ir dėl 1997 m. birželio 27 d. tuometinių gretimų žemės sklypų savininkų sutikimo teisinės galios. (LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1637-624/2017 šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas). Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatyta, kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios gauti žemės sklypo bendraturčių rašytinius sutikimus (susitarimus) arba besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, jeigu tokie sutikimai (susitarimai) privalomi pagal teisės aktų reikalavimus. Darytina išvada, kad atsakovė, atsižvelgdama į įsiteisėjusį prejudicinę galią turintį teismo sprendimą, pagrįstai vadovavosi paminėta įstatymo nuostata, skundžiamu sprendimu suteikdama informaciją pareiškėjui (atkreipdama jo dėmesį), kad kai statinio statybai nereikia statybą leidžiančio dokumento, iki statybos pradžios privaloma gauti besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) sutikimus, jei tokie sutikimai pagal teisės aktų reikalavimus būtini. Akivaizdu, jog jeigu pareiškėjo statinio projektas parengtas taip, kad besiribojančių žemės sklypų savininkų (valdytojų) sutikimai pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus nereikalingi, tai atitinkamai savo teisę įsiteisinti savavališką statybą įgyvendinančiam pareiškėjui tokia pareiga nekyla.

Atmetus pareiškėjo prašymą dėl 2018 m. sausio 29 d. sprendimo panaikinimo, išvestinis pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo taip pat atmestinas.

Apibendrinus aukščiau išdėstytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.