Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Danas Lisas, sekretoriaujant Linai Deržinskienei, dalyvaujant ieškovo L. M. atstovui advokatui Daliui Vaičiuliui, nedalyvaujant ieškovui L. M., 2020-11-23 posėdyje nedalyvaujant atsakovės UAB „Traverta“ atstovams D. L., advokatui Aivarui Škėmai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovei UAB „Traverta“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2. Ieškinyje nurodyta, kad 2015-08-13 ieškovas su atsakove sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15/08 (toliau – Sutartis), pagal kurią perdavė atsakovei nuomos teise naudotis 100 kv. m ploto patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) Sutartyje nustatytu terminu ir mokant nustatytą nuomos mokestį. Nuomos laikotarpiu nuo 2015-08-13 iki 2019-02-27 atsakovė nemokėjo nuomos mokesčio ir įsiskolino ieškovui 10606,88 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

5. Ieškovas L. M. prašo iš atsakovės UAB „Traverta“ priteisti 10606,88 Eur skolą pagal šalių sudarytą Sutartį.

6. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių susiklostė negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės ar gyvenamosios patalpos nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9-706/2015). CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Negyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį ir, pasibaigus nuomos sutarties terminui, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės.

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-238-378/2018 72 punktas).

8. Nagrinėjamoje byloje matyti, kad 2015-08-13 tarp ieškovo L. M. ir atsakovės UAB „Traverta“, atstovaujamos direktoriaus A. M., sudaryta negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis (1 t., b. l. 6). Atsakovės atstovas D. L. nesutinka su ieškovo reikalavimu dėl skolos, mano, kad ši Sutartis negaliojanti, kadangi jis apie ją nežinojo, ji nebuvo įregistruota viešame registre, patalpų nuomos terminas yra pasibaigęs, be to, per visą laikotarpį nebuvo išrašyta nei viena sąskaita faktūra apmokėjimui.

9. Byloje nustatyta, kad atsakovė yra paramos gavėja pagal projektą Nr. 3VK-KS-11-1-008116-PR001 „UAB „Traverta“ verslo plėtra“ pagal 2012-06-22 sudarytą paramos sutartį. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos 2020-07-09 raštu Nr. BRK-2696 teismui pateikė dokumentus, susijusius su paramos gavėjos veikla. Pateikti duomenys patvirtina, kad veikla pagal projektą buvo vykdoma negyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini) (1 t., 113-216; 2 t., 1-164).

10. Atsakovė su patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) savininke UAB „Verdetera“ 2012-07-03 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2012-07-03 (1 t., b. l. 5). Pasikeitus patalpų savininkui, tarp atsakovės, atstovaujamos direktoriaus A. M., ir naujojo savininko ieškovo L. M. sudaryta ginčo Sutartis. Sutartyje aiškiai nurodytas susitarimo objektas – (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė dėl nuomos mokesčio dydžio – sumokant per metus 3000 Eur (plius PVM) per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos. Nors šiame punkte nurodyta, kad nuomos mokestis mokamas pinigus pervedant į nuomininko nurodytą sąskaitą, tačiau tai laikytina rašymo apsirikimu. Ieškovas reiškia reikalavimą dėl skolos pagal naujai sudarytą Sutartį, t. y. nuo 2015-08-13.

11. Atsakovės atstovas nesutinka su reiškiamu reikalavimu nurodydamas, kad jam tapus atsakovės direktoriumi 2016-08-25, buvęs vadovas A. M. jam perdavė įmonės dokumentus, tačiau tarp jų nebuvo Sutarties, ji taip pat nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą, todėl nežinojo apie įmonės prisiimtus įsipareigojimus. Pažymėtina, kad nežinojimas apie sudarytą Sutartį neatleidžia šalių nuo prisiimtų įsipareigojimų, o pasikeitus juridinio asmens vadovui, ankstesnio vadovo juridinio asmens vardu sudarytos ir galiojančios sutartys bei įsipareigojimai yra privalomi vėlesniems vadovams ir turi būti vykdomi. Atsakovės atstovo teiginys, kad jam nebuvo žinoma apie sudarytą Sutartį yra nepagrįstas ir paneigtas byloje nustatytomis aplinkybėmis bei rašytine medžiaga.

12. Laikotarpiu nuo 2019-04-04 iki 2019-04-09 atlikto patikrinimo ataskaitoje, kurią pateikė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus vyr. specialistas, nurodyta, kad projekto įgyvendinimo pastato savininkai pasikeitę, paramos byloje esanti 2012-07-03 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis nebegaliojanti, taip pat nurodyta, kad paprašius pateikti projekto veiklos gaminius, vadovas D. L. parodė augimo stimuliatorius, taip pat nustatyta, jog patalpose buvo neveikiančių įrenginių (2 t., b. l. 148). Pažymėtina, kad 2019-04-09 D. L. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog projekto įgyvendinimo vieta, esanti (duomenys neskelbtini), buvo nuomojama iš UAB „Verdetera“ pagal 2012-07-03 nuomos sutartį, nuomos mokestį mokėjo įmonės buvęs vadovas A. M.. Pasikeitus savininkui, buvo sudaryta nauja nuomos sutartis su L. M., kurią taip pat sudarė A. M.. D. L. taip pat nurodė, kad jam tapus įmonės vadovu, buvo žodinis panaudos susitarimas, pagal kurį už nuomojamas patalpas įmonė atsiskaitydavo priežiūros, remonto paslaugomis (2 t., b. l. 157-158). Taigi, akivaizdu, kad atsakovės atstovui buvo žinoma apie sudarytą ginčo Sutartį, taip pat ir apie ankstesnę 2012-07-03 nuomos sutartį. Todėl atsakovės atstovo teiginiai dėl to, jog skola negali būti priteisiama todėl, kad jis nežinojo apie prisiimtus įsipareigojimus ir sudarytas nuomos sutartis, yra nepagrįsti ir laikytini gynybine pozicija. Be to, apie sudarytas įmonės sutartis jis, kaip įmonės vadovas, būdamas atidus ir rūpestingas, bei turintis vadovavimo įmonėms patirties asmuo, turėjo ir galėjo žinoti, bei domėtis, kokiu pagrindu įmonė naudojasi ne jai priklausančiomis patalpomis. Taip pat nepagrįsti ir teiginiai dėl to, kad nuomojamos patalpos atsakovei nebuvo perduotos pagal turto priėmimo-perdavimo aktą sudarius Nuomos sutartį 2015 metais. Pažymėtina, jog atsakovė patalpas, esančias Sutartyje nurodytu adresu, nuomojosi jau nuo 2012 metų, o tai reiškia, jog jos buvo perduotos nuomininkui pagal ankstesnę nuomos sutartį, todėl, pasikeitus nuomotojui, bet ne nuomininkui, realus tų pačių patalpų, nurodytų naujoje Nuomos sutartyje, nebuvo aktualus.

13. Atsakovės atstovas nurodo, kad Sutartis yra negaliojanti, kadangi nebuvo įregistruota viešame registre. CK 6.478 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Kaip matyti iš pateikto Nekilnojamo turto registro išrašo, Sutartis nebuvo įregistruota viešame registre (1 t., b. l. 8-10). Ne visi tretieji asmenys turi suinteresuotumą būti informuoti apie privalomai registruotino sandorio sudarymą, o tik tie, kurių teisėms ir pareigoms tokio sandorio sudarymas gali turėti įtakos, t. y. kurių interesai yra tiesiogiai susiję su tokio sandorio dalyku (objektu). Pavyzdžiui, asmeniui, ketinančiam įsigyti nekilnojamojo turto, yra svarbu žinoti, apie šiam turtui taikomus suvaržymus (hipoteka, nuoma), nes tai lemia ne tik asmens apsisprendimą daiktą įsigyti, bet ir jo, kaip būsimo daikto savininko, teisių ir pareigų apimtį ir pan. Dėl to, tokiais atvejais, kai tam tikrą privalomai registruotiną, bet neįregistruotą sandorį siekiama panaudoti prieš trečiuosius asmenis, kurių teisiniams interesams, susijusiems su sandorio dalyku, sandorio sudarymas gali turėti įtakos, CK 1.75 straipsnio 2 dalyje nustatytas apribojimas juo remtis turi būti taikomas. Tačiau jeigu tokį sandorį siekiama panaudoti prieš trečiąjį asmenį, kuris teisinio intereso, susijusio su sandorio dalyku, neturi, tai nepriklausomai nuo to, ar sandoris yra įregistruotas, pirmiau nurodytas apribojimas juo remtis netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013). Pažymėtina, kad byloje reiškiamas reikalavimas sumokėti skolą, susidariusią dėl nuomos nemokėjimo, t. y. nereiškiami jokie reikalavimai ir nepateikiami atsikirtimai, susiję su nekilnojamojo turto, kuris buvo išnuomotas, statusu, priklausomybe ar kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, kurios gali turėti įtakos, sprendžiant dėl sandorio neįregistravimo teisinių padarinių taikymo. Šiuo atveju sudarytas sandoris reikšmingas kaip įrodymas, kad egzistavo nuomos teisiniai santykiai, dėl kurių ieškovas turėjo išlaidų.

14. Atsakovės atstovas taip pat nurodė, jog Sutarties terminas yra pasibaigęs, todėl ieškovas negali reikalauti skolos, paskaičiuotos laikotarpiu po termino pabaigos. Remiantis Sutarties 1.2 punktu, patalpų nuomos trukmė – nuo 2015-08-13 iki 2017-08-13. CK 6.481 straipsnyje, reglamentuojančiame tolesnį naudojimąsi daiktu pasibaigus nuomos sutarčiai, įtvirtinta, kad, jeigu pasibaigus sutarties terminui, nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, tai laikoma, jog sutartis tapo neterminuota. Iš minėtos CK normos turinio darytina išvada, kad ši norma skirta situacijoms, kai, pasibaigus nuomos sutartyje numatytam sutarties terminui, nei viena iš šalių neišreiškia valios nutraukti nuomos teisinius santykius. Kaip matyti iš tolesnių abiejų Sutarties šalių veiksmų, nei viena šalis neišreiškė valios nutraukti Sutartį. Nors atsakovas nurodo, jog veiklos nuomojamose patalpose nevykdė, tačiau patvirtino, jog nuomojamose patalpose buvo laikoma įranga, kitas turtas. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, ar buvo vykdoma veikla, ar ne, patalpos buvo užimtos, jomis atsakovė naudojosi laikydama įmonės turtą, įrenginius, produkciją. Be to, patikrinimą laikotarpiu nuo 2019-04-04 iki 2019-04-09 atlikusiam Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos Korupcijos prevencijos ir kokybės skyriaus vyr. specialistui atsakovės atstovas pateikė PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, jog prekyba gaminiais vyko 2017-2019 metais (2 t., b. l. 149-156).

15. Atsakovės atstovas mano, jog ieškovas negali prašyti nuomos mokesčio, kadangi neteikė sąskaitų apmokėjimui taip, kaip tai numatyta Sutarties 2.1 punkte, t. y., ieškovas turėjo teikti sąskaitas apmokėjimui kiekvienais metais. Kaip matyti iš Sutarties 2.1 punkto, nuomininkas įsipareigoja mokėti per metus 3000 Eur per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos. Pažymėtina, kad Sutartyje nenurodyta, kad sąskaita apmokėjimui turėtų būti pateikiama kasmet, tačiau iš šios sąlygos turinio galima būtų suprasti, jog nuomotojas pageidauja, jog nuomos mokestis būtų mokamas kasmet, todėl logiška būtų manyti, kad ir sąskaita apmokėjimui turėjo būti teikiamas kasmet. Teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad sąskaitos nebuvo išrašomos, o prašymai sumokėti buvo žodiniai, kadangi ieškovą ir atsakovės vadovą siejo draugiški ir pasitikėjimu grįsti santykiai, atsakovės vadovas prašydavo palaukti, žadėjo sumokėti, kai pagerės finansinė situacija, o ieškovas juo tikėjo. Atsakovės atstovas patvirtino, jog pažįsta ieškovą jau nuo 1998 metų, juos siejo darbiniai, verslo santykiai, bendri projektai. Taigi, įtikinamas ieškovo atstovo argumentas, kad ieškovas tikėjo atsakovės atstovu ir laukė apmokėjimo.

16. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, kad Sutartis yra negaliojanti, nepaneigė ieškovo reikalavimo pagrįstumo, todėl konstatuotina, kad atsakovė, nevykdydama sutartinių įsipareigojimų, pažeidė CK 6.38 straipsnio 1 dalies bei CK 6.256 straipsnio nuostatas, kad prievolės, tame tarpe ir sutartinės, turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė nevykdė įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl laikoma pažeidusia prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 1 p., 6.205 str.) ir turi atlyginti visus ieškovo patirtus nuostolius (CK 6.63 str. 2 d., 6.189 str. 1 d., 6.256 str.). Atsižvelgiant į tai, kad nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 str. 1 d.), o atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškinys dėl skolos priteisimo tenkintinas, ieškovui iš atsakovės priteistina 10606,88 Eur skola. Ieškovo atstovas teisme patvirtino, jog į šią sumą neįskaičiuotas PVM.

17. Iš atsakovės, laiku neatsiskaičius su ieškovu, priteistinos ieškovui 5 (penkių) proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2019-04-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

18. Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovės priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 368 Eur žyminis mokestis (1 t., b. l. 12, 17; CPK 80 str., 88 str. 1 d. 6 p.). Atsakovės atstovas advokatas pateikė prašymą atlyginti 1210 Eur išlaidas už teisinės pagalbos suteikimą (1 t., b. l. 76-78). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas visiškai, šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

19. Ieškinį tenkinus visiškai, valstybei iš atsakovės priteistinos 72 Eur procesinių dokumentų siuntimo (įteikimo) išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-287 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), iš UAB „Traverta“, juridinio asmens kodas 302643749, buveinė (duomenys neskelbtini) 10606,88 Eur (dešimties tūkstančių šešių šimtų šešių eurų 88 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (10606,88 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019-04-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 368 Eur (trijų šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš UAB „Traverta“, juridinio asmens kodas 302643749, buveinė (duomenys neskelbtini) 72 Eur (septyniasdešimt dviejų eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.