- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2025-01-17
- Bylos Nr.
- II-4-367/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00037-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimonda Pauparienė
- Pažeidėjas
- V. T.
- Kategorijos
- 7.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto (pareiškėjo) V. T. įgaliotam atstovui A. T.,
institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms L. M., J. G.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. T. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 16 d. nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr.VTPSI_N-148-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau-ir Institucijos) 2024 m. balandžio 16 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas,Nr.VTPSI_N-148-2024, V. T., patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 110 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas įspėjimas, už tai, kad 2024 m. vasario 27 d., 14 val. 00 min., V. K. , Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmasis priežiūros skyrius atlikęs žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) sav., žemės naudojimo patikrinimą vietoje surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-27. Patikrinus žemės sklypo ribas, pagal 2023 m. rugpjūčio 23 d. UAB „A“ (mat. kval. paž. Nr.) parengtą žemės sklypo planą, nustatyta, kad už žemės sklypo ribų, valstybinėje žemėje iš L. gatvės pusės, įrengta V. T. ir V. T. priklausanti metalinė segmentinė žemės sklypo tvora. Remiantis patikrinimo ir nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pripažinta, kad V. T. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
V. T., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą (procesinis dokumentas Nr. ANBP-78), kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2024 m. balandžio 16 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr.VTPSI_N-148-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukti. Nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka, nes nėra visų būtinųjų ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. 1990 m. sutuoktiniai V. T. ir V. T. išmainė turėtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) , į kitą butą, kurio dabartinis(duomenys neskelbtini) (toliau-Butas Nr.1), ir jam priklausančias 52/100 dalis Ūkinio pastato, (duomenys neskelbtini), (toliau-Ūkinis pastatas) (plane žymima 3I1b). 1992 m. gegužės 13 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi, Nr. 1-3073, remiantis 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymu Nr. I-1374 šis nekilnojamasis turtas buvo privatizuotas. 2004 m. lapkričio 30 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2SD-9416 V. T. ir V. T. įsigijo dar vieną butą, (duomenys neskelbtini) esantį tame pačiame daugiabutyje (V. K. g.) (Butas 2). Kartu su Butu 2 perėmė ankstesnės savininkės S. L. G. turėtą medinę malkinę, kuri sukalta prieš keliasdešimt metų nežinomo statytojo. Prie daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) (toliau-Namas), ir priklausinių buvo Valstybinis žemės sklypas, esantis V. K.. (toliau-Žemės sklypas), kuriame namo butų savininkai istoriškai tvarkėsi kiekvienas savo naudojamus sklypelius, atsižvelgiant į turimų butų plotus.
N. B. Nr. 1 ir Buto Nr. 2 su priklausiniais įsigijimo V. T. ir V. T. planavo išsipirkti šalimais statinių esančio Žemės sklypo dalį, tačiau tam iš pradžių reikėjo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, atlikti matavimus, pasirašinėti su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, o po to pagrindinę sutartį. Po nuosavybės išsipirkimo reikalinga nusistatyti savo išsipirktą Žemės sklypo realiąją dalį, o tam būtinas kaimynų sutikimas ar klausimas sprendžiamas teisme civiline ginčo teisenos tvarka. Apie ketinimą pradėtą žemės išsipirkimo procedūrą sužinojusi kaimynė S. M. ne kartą kategoriškai pareiškė, kad pati išsipirkti žemę neketina ir darys šiam procesui visas kliūtis, neduos jokių sutikimų. Taigi, jie suprato, kad Žemės sklypo išsipirkimo procesas užtruks, reikės patirti daug išlaidų ir šiam procesui kliūtis darys kaimynė. Būtent dėl šių priežasčių jie vis delsė pradėti sudėtingą Žemės sklypo dalies išsipirkimo procesą, kol 2022 m. kreipėsi konsultacijai į UAB „A.“ matininkus. Šie padėjo parengti ir pateikti jų 2022 m. balandžio 7 d. prašymą Šilutės rajono savivaldybės administracijai, prašydami organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas - suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre (Reg. Nr.) įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2022 m. balandžio 11 d. raštu informavo, kad jų 2022 m. balandžio 7 d. prašymas yra įkeltas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą.
2022 m. liepos 11 d. V. T. ir V. T. pasirašė su UAB ,,A.“ Darbų atlikimo sutartį Nr. pagal kurį matininkai ėmėsi rengti valstybinės Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. 2023 m. rugpjūčio 3 d. Šilutės rajono savivaldybės meras potvarkiu Nr. M1-230 patvirtino formavimo-pertvarkymo projektą dėl valstybinės žemės sklypo prie esamo pastato-gyvenamojo namo ir jo priklausinių, esančių V. K. V. T. ir V. T. užsakymu buvo atlikti suformuoto Žemės sklypo kadastriniai matavimai (Sklypo kadastrinis Nr), paženklintos sklypo ribos ir parengtas kadastrinių matavimų planas, dokumentai pateikti suderinimui N. Ž. Tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės skyriui dėl žemės sklypo įregistravimo.
2024 m. kovo 18 d. V. T. ir V. T., kaip pirkėjai, pasirašė su Lietuvos valstybę atstovaujančia Nacionalinės žemės tarnyba valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektus, kurių pagrindu susitarė, kad jie pirks atitinkamai 0,0274 ha ploto žemės sklypo dalį ir 0,0524 ha ploto žemės sklypo dalį iš bendro 0,1086 ha ploto, kadastro Nr., esančias V. K. (duomenys neskelbtini) , bendra perkama sklypo dalių kaina 1353,31 Eur. 2024 m. balandžio 12 d. Šilutės pirmajame notaro biure V. T., kaip pirkėja, pasirašė su Lietuvos valstybę atstovaujančia Nacionaline žemės tarnyba Pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu nupirko 133/181 dalį žemės sklypo, esančio V. K. m. Taigi, nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie tai, kad V. T. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdo 133/181 Žemės sklypo.
Maždaug prieš 20 metų, dar kol buvo geri santykiai su kaimyne S. M., buvo nuspręsta, kad reikėtų aptverti Žemės sklypą segmentine tvora dėl saugumo, nes po kiemą šlaistėsi asocialūs asmenys, kurie girtuokliaudavo ir šiukšlindavo, atbėgę palaidi gyvūnai pridergdavo teritoriją. Be to, beveik kiekvieną darbo dieną rinkdavosi paaugliai, kurie rūkydavo ir šiukšlindavo. V. T. ir V. T. žodžiu kreipėsi į Šilutės seniūnijos seniūną R. S., kuris atvažiavęs į vietą ranka parodė liniją, kuria pasak seniūno jie galintys užtverti tvorą. Supratus, kad tvorą statyti galima, ji buvo pastatyta seniūno nurodytoje vietoje. Su įvažiavimo vartais, tai yra vienas į V. K., kitas į V. K. gnamo, kiemus. Šie vartai nėra uždaromi, todėl pro juos įėjimas į minėtus kiemus yra praktiškai visada laisvas. Kas buvo tvoros statytojas V. T. ir V. T. neprisimena, tačiau tam pritarė visi namo gyventojai ir visi po to naudojosi ir džiaugėsi tvoros duodama nauda, nes pasibaigė asocialių asmenų šlaistymasis, nebesirinko paaugliai, nebėgiojo po kiemą palaidi gyvūnai.
Nuosavybės dokumentai patvirtina, kad V. T. ir V. T. yra Žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) , 133/181 dalies savininkai, todėl minėta tvora yra aptverta ir jiems priklausanti nuosavybės dalis.
V. T. ir V. T. tik 2024 m. kovo 12 d. gavo 2024 m. kovo 4 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. ŽPA2-27, kuriame be kita ko, nurodyta, kad „Patikrinus žemės sklypo ribas pagal 2023 m. rugpjūčio 23 d. UAB „A.“ (mat. kval. paž.) parengtą žemės sklypo planą nustatyta, kad už žemės sklypo (ribų: 1) Valstybinėje žemėje už žemės sklypo ribų, iš L. gatvės pusės, įrengta V. T. ir V. T. priklausanti metalinė segmentinė tvora. Šiame punkte nurodytais veiksmais minėti asmenys savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės plotą; 2) Valstybinėje žemėje, už žemės sklypo ribų, iš V. K. gatvės pusės įrengti metaliniai tvoros/atitvaro segmentai (asmuo įrengęs atitvarą patikrinimo metu nenustatytas. Taigi, jie tik 2024 m. kovo 12 d. objektyviai pirmą kartą sužinojo apie tai, kad įrengta metalinė segmentinė tvora patenka už žemės sklypo ribų. Pažymėtina, kad minėta tvora pastatyta būtent toje vietoje (juostoje), kurią maždaug prieš 20 metų parodęs Šilutės seniūnas, todėl visą laiką nebuvo pagrindo abejoti, kad tvora Žemės sklypo ribų neperžengia. Taigi, aplinkybė, kad Žemės sklypo ribos, pažymėtos kadastriniuose matavimuose ir faktiškai ribojamos sklype pastatytos tvoros, nesutampa, iki 2024 m. vasario 27 d. patikrinimo V. T. ir V. T. nebuvo žinomos.
Pažymėtina, kad prieš keletą metų vyko greta esančios K. gatvės rekonstrukcija, kurios metu buvo nuimta senoji danga, sudėti bordiūrai, užklota kelio danga, paklotas šaligatvis pėstiesiems. Vykdant gatvės rekonstrukciją matavimai buvo atliekami atsižvelgiant į minėtą Žemės sklypo segmentinę tvorą, todėl neatmestina galimybė, kad būtent atliekant šiuos darbus buvo padaryti kelių ar keliolikos centimetrų nukrypimai. Būtent dėl šių smulkių neatitikimų, atliekant Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje, segmentinės tvoros riba galėjo nežymiai pasislinkti už Žemės sklypo ribos, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iki tol apie tai nebuvo žinoma.
Nėra jokių duomenų, kad V. T. ir V. T. tyčia neteisėtai užėmė valstybei priklausančią žemę ir siekė naudoti bei naudojo ją tik savo reikmėms. Šiuo atveju nėra būtinojo ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio-tyčios, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. T. įgaliotas atstovas A. T. teismo posėdyje nurodė, kad skundo argumentai išdėstyti skunde ir prašė jį patenkinti.
Atsiliepimas
Institucija teismui pateiktame atsiliepime (procesinis dokumentas Nr. DOK-13515) prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Nekilnojamojo registro duomenų bazės duomenimis V. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 133/181 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1086 ha, unikalus (duomenys neskelbtini) m. Be to, V. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo pastatą-ūkinį pastatą, unikalus (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus (duomenys neskelbtini) , esančius V. K. m., Institucijos žemės naudojimo ir valstybinės priežiūros pareigūnai 2024 m. vasario 27 d. atliko minėto žemės sklypo naudojimo neplaninį patikrinimą ir surašė 2024 m. kovo 4 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-27 (toliau-Patikrinimo aktas Nr. ŽPA2-27), kuriame konstatuota, jog naudojant žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. patikrinimo metu nustatyta, kad <...> 1. Valstybinėje žemėje, už žemės sklypo ribų, iš L. gatvės pusės, įrengta V. T. ir V. T. priklausanti metalinė segmentinė žemės sklypo tvora. Šiame punkte nurodytais veiksmais minėti asmenys savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės plotą <...>. V. T. 2024 m. kovo 7 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. ŽPN-33, su įpareigojimu „V. T. ir V. T., pašalinti valstybinėje žemėje (), už žemės sklypo (unikalus Nr.) ribų iš L. gatvės pusės, įrengtą metalinę segmentinę tvorą“.
Aplinkybę, kad metalinė tvora priklauso V. T. ir V. T. jis patvirtina ir 2024 m. balandžio 16 d. pateiktame paaiškinime „Maždaug prieš 20 metų buvo nuspręsta žemės sklypą bent kažkiek aptverti <...>. Sutuoktiniai V. T. ir V. T. kreipėsi į Šilutės seniūnijos seniūną R. S., kuriam pasakė apie ketinimą pastatyti tvorą <...>. Supratus, kad tvorą statyti galima, seniūno nurodytoje vietoje buvo pastatyta segmentinė tvora <...>“ bei skunde nurodo, kad „nuosavybės dokumentai patvirtina, kad V. T. ir V. T. yra žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) , 133/181 dalies savininkai, todėl minėta tvora yra aptverta ir jiems priklausanti nuosavybės dalis“.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, jog „tik 2024 m. kovo 12 d. objektyviai pirmą kartą sužinojo apie tai, kad įrengta metalinė segmentinė patenka už žemės sklypo ribų“ bei „aplinkybė, kad Žemės sklypo ribos, pažymėtos kadastriniuose matavimuose, ir faktiškai ribojamos sklype pastatytos tvoros, nesutampa, iki 2024 m. vasario 27 d. Skyriaus patikrinimo V. T. ir V. T. nebuvo žinomos“. Taip pat, kad 2022 m. Pareiškėjas inicijavo Žemės sklypo formavimo pertvarkymo projekto rengimą, o 2023 m. rugpjūčio 23 d. UAB ,,A“ (mat. kval. paž.) parengė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą t. y. buvo atlikti Žemės sklypo kadastriniai matavimai, paženklintos ribos, parengtas Žemės sklypo planas, kuri 2023 m. gruodžio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu?Nr. 17SK-1754-(14.17.110 E.) patvirtinta ir įregistruota Nekilnojamojo turto registrų centre.
Pareiškėjas skunde teigia, jog „skundžiamame Nutarime <...> neaišku ar ribos peržengimas viršija leistiną paklaidas.“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis 0,1086 ha žemės sklypas, unikalus (duomenys neskelbtini) , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis V. K. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data – 2023 m. rugpjūčio 23 d. Pažymima, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, kurie reglamentuoja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą yra reglamentuota leistina paklaida atliekant kadastrinius matavimus, o ne užimamam valstybinės žemės plotui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad sklypas yra suformuotas kadastriniais matavimais, argumentas dėl paklaidos yra nepagrįstas.
Iš Patikrinimo akto Nr. ŽPA2-27 nuotraukos Nr. 1, kurioje užfiksuotas žemės sklypo ribą žymintis riboženklis ir tvora, akivaizdu, jog tvora pastatyta už žemės sklypo ribų. Šią aplinkybę patvirtina administracinio nusižengimo byloje pateiktas 2024 m. vasario 8 d. matininko D. Z. paaiškinimas „Dėl matavimų (duomenys neskelbtini) “ bei pridėta schema, kurioje taip pat yra užfiksuota, kad atlikus faktinės padėties matavimus nustatyta, kad vietoje įtvirtintų riboženklių ir tvoros padėtis nesutampa, tvora nuo 0,08 m. iki 0,20 m. yra valstybinėje žemėje už sklypo kadastro (duomenys neskelbtini) ribų“. Atsižvelgiant į tai yra akivaizdu, kad tvoros padėties nesutapimas V. T. buvo žinomas nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d., t. y. gerokai anksčiau nei 2024 m. vasario 27 d. atliktas patikrinimas.
Nesutiktina su V. T. skundo argumentais, jog nėra jokių duomenų, kad jis tyčia neteisėtai užėmė valstybei priklausančią žemę ir siekė naudoti ir naudojo ją tik savo reikmėms. Iš administracinio nusižengimo byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad tvoros padėties nesutapimas V. T. buvo žinomas nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d., tai yra gerokai anksčiau nei 2024 m. vasario 27 d. atliktas patikrinimas. Po Žemės sklypo suformavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo, nors žinodamas, kad tvora yra aptverta didesnė žemės dalis, negu žemės sklypo ribos, V. T. šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai naudojasi toliau kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų žemės naudojimo pažeidimui pašalinti, taip pažeisdamas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimamam ir (ar) nenaudojama žemė.
Atsiliepimas
Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės L. M. ir J. G. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti bei nurodė palaikančios atsiliepime išdėstytą poziciją. Atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad patikrinus žemės sklypą buvo nustatytas pažeidimas, nesilaikant ribų (t. y. nuo 8 cm iki 20 cm, sprindis apie 20 cm). Institucija atliko administracinį tyrimą. Sklypas buvo suformuotas kadastriniais matavimais, todėl paklaida nėra taikoma. Atlikus kadastrinius matavimus buvo atlikta ir foto fiksacija.
L. R. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog ji suprojektavo žemės sklypą. Suprojektavus pastebėjo, kad tvora šiek tiek neattitiks projekto. Buvo sukalti riboženkliai. Tvora buvo pastatyta per vidurį. Projektavimo darbus inicijavo V. T. ir V. T.. Paklaida yra užskaityta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip kitiems teisės pažeidimams būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jei bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos A. T. nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).
ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-88-495/2022)
R. N. turto registro duomenų bazės išrašais nustatyta, kad V. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 133/181 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1086 ha, (duomenys neskelbtini) .
Be to, minėtam asmeniui Nekilnojamojo turto registro duomenimis jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) bei 27/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) .
UAB „D.“ matininkas D. Z. S. M. 2024 m. vasario 8 d. „Paaiškinime dėl matavimų K., Šilutės m.“ nurodė, kad suformuotame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) 2023 m. gruodžio 21 d. atliko tvoros esančios prie L. g. faktinės padėties matavimus. Matavimų metu nustatyta, kad vietoje įtvirtintų riboženklių ir tvoros padėtis nesutampa, tvora nuo 0,08 m. iki 0,20 m. yra valstybinėje žemėje už žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų.
UAB „A.“ matininkė R. J. 2023 m. rugpjūčio 23 d. atliko V. T. ir V. T. užsakymu Žemės sklypo esančio V. K. kadastrinius matavimus, kurių metu buvo paženklintos sklypo ribos.
Institucija 2024 m. kovo 7 d. Privalomuoju nurodymu pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-33 V. T. ir V. T. nurodė pašalinti valstybinėje žemėje ((duomenys neskelbtini) už žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų iš L. gatvės pusės įrengtą metalinę segmentinę tvorą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas-2024 m. rugpjūčio 30 d.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad tvora, kuria buvo aptvertas V. T. ir V. T. priklausantis žemės sklypas, buvo pastatyta žymiai anksčiau, tai yra maždaug prieš 20 metų, nei buvo atlikti žemės sklypo, esančio V. K. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai bei jo naudojimo neplaninis patikrinimas, kurio metu surašytas 2024 m. kovo 7 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. ŽPA2-27, atsižvelgiant į tai bei įvertinus tai, kad tvora nežymiai, tai yra nuo 8 cm iki 20 cm. įsiterpusi į valstybinę žemę, esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad V. T. veiksmuose nebuvo tyčios savavališkai užimti ir naudotis valstybine žeme. Vien fakto, tai, kad V. T. statyta tvora yra už jam priklausančio žemės sklypo ribos, tai yra valstybinėje žemėje, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė valstybinės žemės sklypo dalį ir ja naudojasi. Be to, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog V. T. ir V. T. žodžiu kreipėsi į Šilutės seniūnijos seniūną R. S., kuris atvažiavęs į vietą ranka parodė liniją, kuria pasak seniūno jie galintys užtverti tvorą. Supratus, kad tvorą statyti galima, ji buvo pastatyta seniūno nurodytoje vietoje, kas įrodo, jog nebuvo tikslo užgrobti kažkieno žemes.
Taip pat, pažymėtina, kad to paties dalyko pagrindu Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose jau yra išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. II-106-750/2024, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama V. T. sutuoktinė V. T., teismas 2024 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė, o Institucijai savo ruožtu apskundus apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. lapkričio 11 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą paliko galioti ir apeliacinio skundo netenkino.
Teismo vertinimu šioje byloje, kaip ir ankstesnėje (Nr. II-106-750/2024), kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiama V. T., neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą sprendžia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 16 d. nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VTPSI-ANR_N-148-2024 naikintinas ir administracinė teisena V. T. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, teismas,
nutaria:
P. V. T. skundą patenkinti.
P. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. balandžio 16 d. nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. VTPSI-ANR_N-148-2024 ir administracinio nusižengimo teiseną prieš V. T. nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.