- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2024-09-09
- Bylos Nr.
- II-106-750/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-0038-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Pažeidėjas
- V. T.
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktos (pareiškėjos) V. T. įgaliotam atstovui A. T.,
institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovėms J. G., L. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos V. T. skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-04-16 nutarimo dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau-ir Institucijos) 2024-04-16 nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr.(duomenys neskelbtini), V. T., gim. (duomenys neskelbtini), patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau-ANK) 110 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtas įspėjimas, už tai, kad 2024-02-27 14 val. 00 min. (duomenys neskelbtini), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmasis priežiūros skyrius atlikęs žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimą vietoje surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinus žemės sklypo ribas, pagal 2023-08-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mat, kval. paž. Nr.(duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą nustatyta, kad už žemės sklypo ribų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinėje žemėje iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, įrengta V. T. ir V. T. priklausanti metalinė segmentinė žemės sklypo tvora. Remiantis patikrinimo ir nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, pripažinta, kad V. T. pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
V. T., nesutikdama su priimtu nutarimu, pateikė skundą (b.l.4-6), kuriuo prašo panaikinti Institucijos 2024-04-16 nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas Nr.(duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukti. Nurodo, kad su minėtu nutarimu nesutinka, nes nėra visų būtinųjų ANK straipsnio 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta. 1990 m. (duomenys neskelbtini) V. T. ir V. T. išmainė turėtą butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), į kitą butą, kurio dabartinis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau-Butas Nr.1), ir jam priklausančias 52/100 dalis Ūkinio pastato, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), (toliau -Ūkinis pastatas). 1992-05-13 Pirkimo-pardavimo sutartimi, Nr.(duomenys neskelbtini), remiantis 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymu Nr.(duomenys neskelbtini) šis nekilnojamasis turtas buvo privatizuotas. 2004-11-30 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.(duomenys neskelbtini) V. T. ir V. T. įsigijo dar vieną butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį tame pačiame daugiabutyje (duomenys neskelbtini) (Butas (duomenys neskelbtini)). Kartu su Butu 2 perėmė ankstesnės savininkės turėtą medinę malkinę, kuri sukalta prieš keliasdešimt metų nežinomo statytojo. Prie daugiabučio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Namas), ir priklausinių buvo Valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau -Žemės sklypas), kuriame namo butų savininkai istoriškai tvarkėsi kiekvienas savo naudojamus sklypelius, atsižvelgiant į turimų butų plotus.
Nuo Buto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Buto Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais įsigijimo V. T. ir V. T. planavo išsipirkti šalimais statinių esančio Žemės sklypo dalį, tačiau tam iš pradžių reikėjo organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, atlikti matavimus, pasirašinėti su Nacionaline žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą, o po to pagrindinę sutartį. Po nuosavybės išsipirkimo reikalinga nusistatyti savo išsipirktą Žemės sklypo realiąją dalį, o tam būtinas kaimynų sutikimas ar klausimas sprendžiamas teisme civiline ginčo teisenos tvarka. Apie ketinimą pradėtą žemės išsipirkimo procedūrą sužinojusi kaimynė S. M. ne kartą kategoriškai pareiškė, kad pati išsipirkti žemę neketina ir darys šiam procesui visas kliūtis, neduos jokių sutikimų. Taigi, jie suprato, kad Žemės sklypo išsipirkimo procesas užtruks, reikės patirti daug išlaidų ir šiam procesui kliūtis darys kaimynė. Būtent dėl šių priežasčių jie vis delsė pradėti sudėtingą Žemės sklypo dalies išsipirkimo procesą, kol 2022 m. kreipėsi konsultacijai į UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkus. Šie padėjo parengti ir pateikti jų 2022-04-07 prašymą Šilutės r. savivaldybės administracijai, prašydami organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas-suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre (Reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šilutės rajono savivaldybės administracija 2022-04-11 raštu informavo, kad jų 2022-04-07 prašymas yra įkeltas į Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą.
2022-07-11 V. T. ir V. T. pasirašė su UAB “(duomenys neskelbtini)“ Darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurį matininkai ėmėsi rengti valstybinės Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, esantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. 2023-08-03 Šilutės r. savivaldybės meras potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino formavimo-pertvarkymo projektą dėl valstybinės žemės sklypo prie esamo pastato-gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinių, esančių (duomenys neskelbtini). V. T. ir V. T. užsakymu buvo atlikti suformuoto Žemės sklypo kadastriniai matavimai (Sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), paženklintos sklypo ribos ir parengtas kadastrinių matavimų planas, dokumentai pateikti suderinimui Nacionalinės Žemės Tarnybos prie Aplinkos ministerijos Šilutės skyriui dėl žemės sklypo įregistravimo.
2024-03-18 V. T. ir V. T., kaip pirkėjai, pasirašė su Lietuvos valstybę atstovaujančia Nacionalinės žemės tarnyba valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartie projektus, kurių pagrindu susitarė, kad jie pirks atitinkamai 0,0274 ha ploto žemės sklypo dalį ir 0,0524 ha ploto žemės sklypo dalį iš bendro 0,1086 ha ploto, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), bendra perkama sklypo dalių kaina 1353,31 Eur. 2024-04-12 Šilutės pirmajame notaro biure V. T., kaip pirkėja, pasirašė su Lietuvos valstybę atstovaujančia Nacionaline žemės tarnyba Pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu nupirko 133/181 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie tai, kad V. T. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdo 133/181 Žemės sklypo.
Maždaug prieš 20 metų, dar kol buvo geri santykiai su kaimyne S. M., buvo nuspręsta, kad reikėtų aptverti Žemės sklypą segmentine tvora dėl saugumo, nes po kiemą šlaistėsi asocialūs asmenys, kurie girtuokliaudavo ir šiukšlindavo, atbėgę palaidi gyvūnai pridergdavo teritoriją. Be to, beveik kiekvieną darbo dieną rinkdavosi paaugliai, kurie rūkydavo ir šiukšlindavo. V. T. ir V. T. žodžiu kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną R. S., kuris atvažiavęs į vietą ranka parodė liniją, kuria pasak seniūno jie galintys užtverti tvorą. Supratus, kad tvorą statyti galima, ji buvo pastatyta seniūno nurodytoje vietoje. Su įvažiavimo vartais, tai yra vienas į (duomenys neskelbtini), kitas į (duomenys neskelbtini) namo, kiemus. Šie vartai nėra uždaromi, todėl pro juos įėjimas į minėtus kiemus yra praktiškai visada laisvas. Kas buvo tvoros statytojas V. T. ir V. T. neprisimena, tačiau tam pritarė visi namo gyventojai ir visi po to naudojosi ir džiaugėsi tvoros duodama nauda, nes pasibaigė asocialių asmenų šlaistymasis, nebesirinko paaugliai, nebėgiojo po kiemą palaidi gyvūnai.
Nuosavybės dokumentai patvirtina, kad V. T. ir V. T. yra Žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 133/181 dalies savininkai, todėl minėta tvora yra aptverta ir jiems priklausanti nuosavybės dalis.
V. T. ir V. T. tik 2024-03-12 gavo 2024-03-04 Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame be kita ko nurodyta, kad „Patikrinus žemės sklypo ribas pagal 2023-08-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (mat. kval. Paž. Nr.(duomenys neskelbtini)) parengtą žemės sklypo planą nustatyta, kad už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų: 1) Valstybinėje žemėje už žemės sklypo ribų, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, įrengta V. T. ir V. T. priklausanti metalinė segmentinė tvora. Šiame punkte nurodytais veiksmais minėti asmenys savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės plotą; 2) Valstybinėje žemėje, už žemės sklypo ribų, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įrengti metaliniai tvoros/atitvaro segmentai (asmuo įrengęs atitvarą patikrinimo metu nenustatytas. Taigi, jie tik 2024-03-12 objektyviai pirmą kartą sužinojo apie tai, kad įrengta metalinė segmentinė tvora patenka už žemės sklypo ribų. Pažymėtina, kad minėta tvora pastatyta būtent toje vietoje (juostoje), kurią maždaug prieš 20 metų parodęs (duomenys neskelbtini) seniūnas, todėl visą laiką nebuvo pagrindo abejoti, kad tvora Žemės sklypo ribų neperžengia. Taigi, aplinkybė, kad Žemės sklypo ribos, pažymėtos kadastriniuose matavimuose ir faktiškai ribojamos sklype pastatytos tvoros, nesutampa, iki 2024-02-27 patikrinimo V. T. ir V. T. nebuvo žinomos.
Pažymėtina, kad prieš keletą metų vyko greta esančios (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcija, kurios metu buvo nuimta senoji danga, sudėti bordiūrai, užklota kelio danga, paklotas šaligatvis pėstiesiems. Vykdant gatvės rekonstrukciją matavimai buvo atliekami atsižvelgiant į minėtą Žemės sklypo segmentinę tvorą, todėl neatmestina galimybė, kad būtent atliekant šiuos darbus buvo padaryti kelių ar keliolikos centimetrų nukrypimai. Būtent dėl šių smulkių neatitikimų, atliekant Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje, segmentinės tvoros riba galėjo nežymiai pasislinkti už Žemės sklypo ribos, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui iki tol apie tai nebuvo žinoma.
Nėra jokių duomenų, kad V. T. tyčia neteisėtai užėmė valstybei priklausančią žemę ir siekė naudoti bei naudojo ją tik savo reikmėms. Šiuo atveju nėra būtinojo ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties požymio-tyčios, todėl administracinio nusižengimo teisena turi būti nutraukta.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. T. įgaliotas atstovas A. T. teismo posėdyje nurodė, kad skundo argumentai išdėstyti skunde ir prašė jį patenkinti. Nurodė, kad metalinė segmentinė tvora, kuri iš (duomenys neskelbtini) gatvės yra valstybinėje žemėje buvo pastatyta tėvų V. T. ir V. T. kartu su kaimynais maždaug prieš 20 metų bendru su kaimynais sutarimu, kad kieme nevaikščiotų asocialūs asmenys, vaikai nerūkytų už ūkinio pastato. Statant tvorą buvo derinama su seniūnu, kuris parodė kur galima statyti. Tėvai suprato, kad jų pastatyta tvora yra teisėtoje linijoje. Tėvai nusprendę išsipirkti žemės sklypo dalį 2022 metais pradėjo žemės išsipirkimo procedūrą. Dėl to jie kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkę, gavo savivaldybės sutikimą ir 2024 metais išsipirko žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini). Matininkė atlikdama išorinio sklypo ribų matavimus, nustatė kad tvoros linija nesutampa, tačiau nurodė, kad miesto ribose galima paklaida. Kaimynė tai išgirdusi, parašė skundą, tuomet atvykus į vietą ir atlikus patikrinimą nustatyta, kad tvora iš (duomenys neskelbtini) gatvės patenka į valstybinę žemę. Po patikrinimo tėvų atžvilgiu buvo priimtas nutarimas juos patraukti administracinėn atsakomybėn. Tėvai neturėjo tyčios užimti valstybinę žemę. Jie visą laiką manė, kad tvora pastatyta teisingai, jiems tik po patikrinimo paaiškėjo, kad tvora patenka į valstybinę žemę.
Atsiliepimas
Institucija teismui pateiktame atsiliepime ( b.l. 70-74) prašo skundo netenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Nekilnojamojo registro duomenų bazės duomenimis V. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 133/181 dalį žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1086 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Be to, V. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini)., Institucijos žemės naudojimo ir valstybinės priežiūros pareigūnai 2024-02-27 atliko minėto žemės sklypo naudojimo neplaninį patikrinimą ir surašė 2024-03-04 Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) NR. (duomenys neskelbtini) ( toliau- Patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame konstatuota, jog naudojant žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. patikrinimo metu nustatyta, kad <...> 1. Valstybinėje žemėje, už žemės sklypo ribų, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, įrengta V. T. ir V. T. priklausanti metalinė segmentinė žemės sklypo tvora. Šiame punkte nurodytais veiksmais minėti asmenys savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės plotą <...>. V. T. 2024-03-07 buvo surašytas Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini), su įpareigojimu „V. T. ir V. T., pašalinti valstybinėje žemėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, įrengtą metalinę segmentinę tvorą.
Aplinkybę, kad metalinė tvora priklauso V. T. ji patvirtina ir 2024-04-16 pateiktame paaiškinime „Maždaug prieš 20 metų buvo nuspręsta žemės sklypą bent kažkiek aptverti <...>. (Duomenys neskelbtini) V. T. ir V. T. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūną R. S., kuriam pasakė apie ketinimą pastatyti tvorą <...>. Supratus, kad tvorą statyti galima, seniūno nurodytoje vietoje buvo pastatyta segmentinė tvora <...> bei skunde nurodo, kad „nuosavybės dokumentai patvirtina, kad V. T. ir V. T. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 133/181 dalies savininkai, todėl minėta tvora yra aptverta ir jiems priklausanti nuosavybės dalis.
Šalies argumentai
Pareiškėja skunde teigia, jog „skundžiamame Nutarime <...> neaišku ar ribos peržengimas viršija leistiną paklaidą“. Nekilnojamojo turto registro duomenimis 0,1086 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, šio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data-2023-08-23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintuose Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose, kurie reglamentuoja nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymą yra reglamentuota leistina paklaida, atliekant kadastrinius matavimus, o ne užimamam valstybinės žemės plotui. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad sklypas yra suformuotas kadastriniais matavimais, argumentas dėl paklaidos yra nepagrįstas.
Iš Patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukos Nr. 1, kurioje užfiksuotas žemės sklypo ribą žymintis riboženklis ir tvora, akivaizdu, jog tvora pastatyta už žemės sklypo ribų. Šią aplinkybę patvirtina administracinio nusižengimo byloje pateiktas 2024-02-08 matininko D. Z. paaiškinimas „Dėl matavimų (duomenys neskelbtini)“. Bei pridėta schema, kurioje taip pat yra užfiksuota, kad atlikus faktinės padėties matavimus nustatyta, kad vietoje įtvirtintų riboženklių ir tvoros padėtis nesutampa, tvora nuo 0,08 m. iki 0,20 m. yra valstybinėje žemėje už sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų“. Atsižvelgiant į tai yra akivaizdu, kad tvoros padėties nesutapimas V. T. buvo žinomas nuo 2023-08-23, t. y. gerokai anksčiau nei 2024-02-27 atliktas patikrinimas.
Nesutiktina su V. T. skundo argumentais, jog nėra jokių duomenų, kad ji tyčia neteisėtai užėmė valstybei priklausančią žemę ir siekė naudoti ir naudojo ją tik savo reikmėms. Iš administracinio nusižengimo byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad tvoros padėties nesutapimas V. T. buvo žinomas nuo 2023-08-23, tai yra gerokai anksčiau nei 2024-02-27 atliktas patikrinimas. Po Žemės sklypo suformavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo, nors žinodama , kad tvora yra aptverta didesnė žemės dalis, negu žemės sklypo ribos, V. T. šia valstybinės žemės dalimi sąmoningai naudojasi toliau kaip savo ir nesiėmė jokių veiksmų žemės naudojimo pažeidimui pašalinti, taip pažeisdama Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintą pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimamam ir (ar) nenaudojama žemė.
Atsiliepimas
Institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovės J. G.ir L. M. teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti bei nurodė palaikančios atsiliepime išdėstytą poziciją. Atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad V. T. patikrinimo metu pripažino, kad jie statė segmentinę tvorą ir nurodė, kad gali tą tvorą nugriauti. Be to, atstovės nurodė, jog aplinkybė kad tvora pastatyta prieš 20 metų esminės reikšmės nesudaro, nes žemės naudojimui senaties nėra. Seniūnui niekada nebuvo suteikta kompetencija asmenims nurodyti, kur yra sklypo ribos. Kai buvo atlikti kadastriniai matavimai ir sklype buvo sudėti riboženkliai, kurie aiškiai yra už tvoros, vadinasi asmenys, atlikus kadastrinius matavimus galėjo suprasti, kad statiniai patenka už sklypo ribos ir yra daromas pažeidimas. Dėl matininkės argumento dėl paklaidos, nurodė, kad valstybinės žemės užėmimui paklaidos nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip kitiems teisės pažeidimams būdingi šie keturi požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Jei bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020).
ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-88-495/2022)
Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais nustatyta, kad V. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 133/181 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,1086 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 79-80).
Be to, minėtam asmeniui Nekilnojamojo turto registro duomenimis jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 27/100 ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 81-83, 84).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkas D. Z. S. M. 2024-02-08 „Paaiškinime dėl matavimų (duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad suformuotame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) 2023-12-21 atliko tvoros esančios prie (duomenys neskelbtini) g. faktinės padėties matavimus. Matavimų metu statyta, kad vietoje įtvirtintų riboženklių ir tvoros padėtis nesutampa, tvora nuo 0,08 m. iki 0,20 m. yra valstybinėje žemėje už žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribų (b.l. 19).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkė R. J. 2023-08-23 atliko V. T. ir V. T. užsakymu Žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus, kurių metu buvo paženklintos sklypo ribos (b.l. 21).
Iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-02-27 atlikto ir 2024-03-04 surašyto žemės naudojimo patikrinimo akto (kontrolinio klausimyno) Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l.45-53) matyti, kad patikrinus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ribas pagal 2023-08-23 (mat. kval. paž. Nr. (duomenys neskelbtini)) parengtą žemės sklypo planą nustatyta, kad už žemės sklypo ribų: 1. Valstybinėje žemėje, už žemės sklypo ribų. iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, įrengta V. T. ir V. T. priklausanti metalinė segmentinė žemės sklypo tvora. Šiame punkte nurodytais veiksmais V. T. ir V. T. savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį žemės plotą.
Minėta institucija 2024-03-07 Privalomuoju nurodymu pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. (duomenys neskelbtini) V. T. ir V. T. nurodė pašalinti valstybinėje žemėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės įrengtą metalinę segmentinę tvorą. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas-2024-08-30 ( b.l. 43-44).
Nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. T. 2024-04-12 Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 133/181 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad metaline segmentine tvora aptverta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui priklausantis žemės sklypas ir ši įrengta tvora iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės yra pastatyta už V. T. priklausančio nuosavybes teise žemės sklypo ribų, tai yra valstybinėje žemėje. Minėtas asmuo neginčija aplinkybės, kad iš (duomenys neskelbtini) gatvės tvora pastatyta už sklypo ribų. Rašytiniame paaiškinime Institucijai (b.l. 9-11) bei jos įgaliotas atstovas teisme nurodė, kad V. T. sužinojo, apie tai, kad jos statytos tvoros dalis yra valstybinėje žemėje tik 2024-02-27 atlikto patikrinimo metu, kai dėl šio fakto buvo surašytas Žemės naudojimo patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sutinka su šiais argumentais, nes būtent šio patikrinimo metu akivaizdžiai buvo nustatyta, kad V. T. pastatyta metalinė segmentinė tvora iš (duomenys neskelbtini) g. pusės patenka į valstybinę žemę. Nors Institucija atsiliepime bei jos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui apie tai, kad tvora pastatyta už sklypo ribų buvo jau žinoma nuo 2023-08-23, tai yra po UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės R. J. 2023-08-23 atliktų žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų, kurių metu buvo paženklintos sklypo ribos, tačiau įvertinus administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. T. įgalioto atstovo paaiškinimus, tai, kad kadastrinius matavimus atlikusi matininkė nurodė, jog galima paklaida atliekant žemės matavimus ir nustatyti neatitikimai neviršija leistinos paklaidos, šiuo atveju pagrįstai kelia abejones, jog V. T. atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus sužinojo, kad jos ir sutuoktinio pastatyta tvora patenka į valstybinę žemę.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad tvora, kuria buvo aptvertas V. T. priklausantis žemės sklypas, buvo pastatyta žymiai anksčiau, tai yra maždaug prieš 20 metų, nei buvo atlikti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniai matavimai bei jo naudojimo neplaninis patikrinimas, kurio metu surašytas 2024-03-07 žemės naudojimo patikrinimo aktas (kontrolinis klausimynas) Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai bei įvertinus tai, kad tvora nežymiai, tai yra nuo 8 cm iki 20 cm. įsiterpusi į valstybinę žemę, esant tokioms aplinkybėms darytina išvada V. T. veiksmuose nebuvo tyčios savavališkai užimti ir naudotis valstybine žeme. Vien fakto, tai, kad V. T. statyta tvora yra už jai priklausančio žemės sklypo ribos, tai yra valstybinėje žemėje, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ji tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė valstybinės žemės sklypo dalį ir ja naudojasi. Be to, jos rašytiniame paaiškinime (b.l. 9-11) bei teismo posėdyje jos įgalioto atstovo teismo posėdžio metu išdėstyta pozicija, kad ateityje planuoja pašalinti nurodytą žemės naudojimo pažeidimą, rodo, kad V. T. veiksmuose nebuvo tyčios užimti ir priskirti sau jai nepriklausančią valstybinę žemę.
Teismo vertinimu byloje neįrodyta administracinio nusižengimo sudėties subjektyvioji pusė – tyčia, kuri yra būtinas nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, požymis. Nesant nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties, administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą sprendžia, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-04-16 nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) naikintinas ir administracinė teisena V. T. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, teismas,
nutaria:
Pareiškėjos V. T. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-04-16 nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo teiseną prieš V. T. nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismą (Šilutės, Šilalės, Tauragės rūmus).