Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimų specialistu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent 2023 m. gegužės 27 d. apie 4.43 val. Druskininkų mieste, M. K. Čiurlionio - Kauno plento - Vilniaus kelio žiedinėje gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – V. U. priklausantį automobilį ,,Mitsubishi S. S.“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1.69 promilių neblaivumas, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. S. 2023 m. gegužės 27 d. apie 04.43 val. Druskininkų mieste, vairuodamas kelių (motorinę) transporto priemonę – V. U. priklausantį automobilį ,,Mitsubishi S. S.“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, nesilaikė 127 ir 128 punktų reikalavimų, numatančių, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, t. y. nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, įvažiuodamas į M. K. Čiurlionio - Kauno plento - Vilniaus kelio žiedinę gatvių sankryžą nepasirinko saugaus važiavimo greičio, užvažiavo ant minėtos žiedinės gatvių sankryžos saugos salelės ir nesuvaldė vairuojamo automobilio, dėl to nuvažiavo nuo kelio į dešinėje kelio pusėje pagal jo važiavimo kryptį esantį miško masyvą bei atsitrenkęs į medį apvirto, t. y. dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiam automobilio keleiviui R. K. buvo padaryti sužalojimai - nubrozdinimai kairėje alkūnėje, kairiame delne, dauginės muštinės žaizdos dešinėje alkūnėje, muštinė žaizda kairiame dilbyje bei kairėje plaštakoje, kairio šlaunikaulio kūno artimojo trečdalio skeveldrinis lūžis, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl kairiojo šlaunikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje.

Be visiško kaltinamojo E. S. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 2 dalyje, padarymo įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais:

iš VšĮ „Emprekis“ duomenų bazės matyti, jog automobilio ,,Mitsubishi S. S.“ 1,9 DI-D, pagaminto 2003 m., kurio variklio darbinis tūris 1870 cm³ (kuras - dyzelis), įvykio metu rinkos vertė buvo 1 010,00 Eur (su PVM) (b. l. 50).

Motyvuojamoji dalis

E. S. nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2010, 2K-361/2011, 2K-37/2011, 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2K-345-507/2015). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau, nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o kiekviena jų turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Asmens veika, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, buvo baigta nuo vairavimo neblaiviam momento, todėl tuo atveju, kai asmuo, vairuodamas neblaivus, sukelia dar ir pasekmes, kurios nenurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai kvalifikuojami atskirai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-7-98-628/2022).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad E. S. 2023 m. gegužės 27 d. apie 4.43 val. Druskininkų mieste, M. K. Čiurlionio - Kauno plento - Vilniaus kelio žiedinėje gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo kelių (motorinę) transporto priemonę – V. U. priklausantį automobilį ,,Mitsubishi S. S.“, kurio valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 1.69 promilių neblaivumas. Todėl kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis E. S. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis, BK 281 straipsnio 2 dalis), nusikalstamas veikas padarė pirmą kartą (1 t., b. l. 158), visiškai pripažino savo kaltę, davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu, teisme patvirtino padarytos veikos faktą, paaiškino veikos padarymo aplinkybes ir nuoširdžiai gailėjosi, iš dalies atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir susitarė dėl žalos atlyginimo (2 t., b. l. 69-75). Taigi, šiuo atveju yra pirmos trys BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinos sąlygos, kurioms esant asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kita būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, o tuo pačiu ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

Iš E. S. charakterizuojančių duomenų matyti, kad jis iki šio sukelto eismo įvykio buvo 7 kartus baustas administracine tvarka 3 iš jų už KET pažeidimus (2 t., b. l. 56-64). Kaltinamasis šiuo atveju vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė jam buvo atimta už padarytą administracinį nusižengimą ir jos nesusigrąžinęs. Teismo posėdyje kaltinamais paaiškino, kad automobilį vairavo todėl, nes jautėsi gerai ir manė, kad nėra neblaivus, nors būdamas šventėje išgėrė nemažai alaus. Kaip nurodė kaltinamasis jis į Druskininkų miesto šventą atvyko iš Vilniaus, Druskininkuose nakvoti neplanavo, bet vis tiek šventėje vartojo alkoholį. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholio (alaus) šventėje išgėrė nemažai, todėl teismo vertinimu jis puikiai suvokė, kad važiuoti į namus, esančius kitoje savivaldybėje teks ne tik neturint teisės vairuoti transporto priemones bet ir būnant neblaiviam. Tai rodo visiškai atsainų kaltinamojo požiūrį į įstatymų laikymąsi ir galimas kilti pasekmes. Ankstesni jo padaryti administraciniai nusižengimai bei nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės be jokios abejonės, patvirtina neatsakingą kaltinamojo elgesį ir necharakterizuoja jo kaip nepriekaištingai besilaikančio įstatymų. Jokio realaus poreikio vairuoti automobilį kaltinamajam nebuvo, jis neturėdamas teisės vairuoti atvyko į Druskininkuose vykstančią šventę, o po jos neblaivus sumanė vykti į tėvų namus esančius kitoje savivaldybėje. Teismo vertinimu nors kaltinamasis ir nurodė, kad jautėsi gerai, tačiau jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, net jeigu ir būtų buvęs blaivus. Automobilį vairavo mieste, nakties metu, veždamas nepilnametį keleivį, taip keldamas grėsmę ne tik savo bei nepilnamečio keleivio, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai, turtui ir netgi gyvybei. Tuo pagrindu teismas daro išvadą, kad anksčiau paskirtos bausmės už padarytus administracinius nusižengimus ir administracinio poveikio priemonės jokio poveikio jo elgesiui nepadarė. Pažymėtina ir tai, kad jis jam paskirtas baudas už padarytus administracinius sumokėjo tik padaręs šias nusikalstamas veikas ir baudžiamą bylą jau perdavus teismui. Pažymėtina ir tai, kad praktiškai visi kaltinamojo administraciniai nusižengimai padaryti metų laikotarpyje, o sistemingo jo elgesio ir įstatymų nesilaikymo rezultatas – nusikalstamų veikų padarymas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esantys duomenys neduoda pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, jog kaltinamasis E. S. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-P-82/2010, 2K-44-489/2016, 2K-52-648/2017), o tai neatitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos.

Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

R. S. yra kaltinamojo senelis, buvęs pareigūnas, senatvės pensininkas (2 t., b. l. 36, 37), neteistas (2 t., b. l. 39, 67), vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtą nuobaudą sumokėjęs (2 t., b. l. 65-66). Nors kaltinamasis nurodė, kad R. S. yra tas žmogus, kuris turi jam didžiausią įtaką ir yra autoritetas, tačiau kaip matyti kaltinamasis ir jo senelis gyvena skirtinguose miestuose ir kaip galima spręsti iš nustatytų aplinkybių jam apie kaltinamojo ankstesnius padarytus administracinius nusižengimus net nebuvo žinoma, o tai nesudaro pagrindo manyti, kad laiduotojas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo autoritetą kaltinamajam, vien tai, kad R. S. yra kaltinamojo senelis neįrodo kad jis gali daryti jam teigiamą įtaką vertinant paties kaltinamojo asmenybę. Teismui kyla pagrįstos abejonės, ar prašomas paskirti laiduotojas R. S. apskritai turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes iki šiol galimas laiduotojo autoritetas kaltininko nuo neteisėtų ir pavojingų veiksmų nesustabdė. Nurodytos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, jog R. S. galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam būtų akivaizdi, todėl jis nėra laikytinas tinkamu laiduotoju.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal formuojamą teismų praktiką, spendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo, teismas be kita ko yra įpareigotas apsvarstyti, ar kaltininkas yra tokia nesavarankiška bei nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar yra nesusiformavę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-120-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017). Šiuo atveju kaltinamasis yra 23 metų amžiaus, dirbantis ir gyvenantis savarankiškai, neturintis jokių psichikos sutrikimų, yra subrendęs ir savarankiška asmenybė, gebanti kontroliuoti savo veiksmus bei susilaikyti nuo nusikalstamų veikų, jis puikiai žino ir supranta, kaip turi elgtis, norėdamas išvengti nusikalstamos veikos padarymo, todėl teismo vertinimu tokiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui nėra papildomai reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija bei autoriteto turinčio asmens priežiūra BK 40 straipsnio prasme ir jam laiduotojo paskyrimas šiuo atveju net nebūtų tikslingas. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad šiuo atveju nesant BK 40 straipsnio sąlygų visumos, atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra pagrindo.

Bausmės skyrimas

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Už BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę E. S., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryti du nesunkūs tyčiniai baigti nusikaltimai, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltininko asmenybę –neteistas (1 t., b. l. 158), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 56-66), dirba (1 t., b. l. 168), darbovietės charakterizuojamas išimtinai teigiamai (1 t. ,b. l. 174), VšĮ Alytaus rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 176. Teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikaltimus paskyrus prokuroro siūlomą įstatymo sankcijose numatytas bausmes – baudas, jų dydį nustatant artimą minimumui.

Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1 punktas).

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. S. prisipažino padaręs nusikaltimas veikas, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, E. S. skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu pateiktą prašymą, įvertinus paskirtos baudos dydį ir tai, kad kaltinamasis dar turės atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, paskirtai baudai sumokėti nustatytinas 24 mėnesių terminas.

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių <...> transporto priemones <...>, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Bylos medžiaga nustatyta, kad kaltinamasis E. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones (nesusigrąžinęs teisės vairuoti transporto priemonės kai ji buvo atimta), tačiau vien ta aplinkybė, jog kaltinamasis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones nėra kliūtis taikyti kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatas. Priešingai nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo ar tos pačios rūšies nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis E. S. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, tačiau kaltinamasis savavališkai tokia teise neteisėtai naudojosi, todėl siekiant apriboti kaltinamajam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas bei administracinius nusižengimus ir taip siekiant bent iš dalies užtikrinti visuomenės saugumą bei teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant trijų metų terminą (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 3 dalis, 68 straipsnis). Teismo įsitikinimu toks baudžiamojo poveikio priemonės terminas padės kaltinamajam įgyvendinti bausmės paskirtį.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltinamąjį, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis E. S. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį ,,Mitsubishi S. S.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), neblaivus, todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejai, o tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis ,,Mitsubishi S. S.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamojo motinai V. U. (b. l. 45), todėl prokuroras prašo išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Automobilio savininkė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šį automobilį faktiškai buvo perdavusi naudotis sūnui – kaltinamajam. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis šiuo automobiliu naudojosi vienerius ar dvejus metus, todėl darytina išvada, kad faktinis automobilio valdytojas ir naudotojas buvo kaltinamasis. Pastebėtina, kad nors automobilio savininkė nurodė, kad jai nebuvo žinoma, kad kaltinamasis automobilį vairuos neblaivus, tačiau jai nebuvo žinoma ir tai, kad kaltinamasis buvo praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Automobilis kaltinamojo žinioje buvo ir jam praradus teisę vairuoti transporto priemones, o automobilio savininkė net nesidomėjo ar jos vardu registruota transporto priemonė nebus naudojama teisės pažeidimams daryti. Todėl nepaisant to, kad automobilis yra registruotas kaltinamojo motinos vardu, teismo vertinimu šiuo atveju yra tikslinga ne išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, kaip siūlo prokuroras, o konfiskuoti pačią nusikalstamų veikų padarymo priemonę – automobilį ,,Mitsubishi S. S.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini). Be to, prokuroras prašo išieškoti iš kaltinamojo transporto priemonės vertę remiantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, o iš šių duomenų galima spręsti, kad prašoma išieškoti neapgadintos transporto priemonės vertę. Įstatymas aiškiai numato, kad turi būti išieškoma konfiskuotino turto vertė, kas reiškia, kad išieškoma vertė tokio turto, kokios vertės tas turtas yra sprendimo priėmimo metu, t. y. šiuo atveju po įvykio sudaužyto automobilio vertė, o ne tokio paties nesugadinto daikto vertė. Akivaizdu, kad kai konfiskuojamas automobilis, jis konfiskuojamos tokios būklės, koks yra po įvykio neliepiant kaltininkui jo sutaisyti. Taigi logiška, kad konfiskuojant daikto vertę ji turi būti tokia pati, kaip ir konfiskuojant patį daiktą. Byloje nėra nustatyta, kokia automobilio vertė po eismo įvykio, todėl prokuroro prašoma prašomas konfiskuoti automobilio vertės dydis 1 010 Eur net yra nepagrįstas. Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, neabejotina, kad transporto priemonės, konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, šiuo atveju yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė E. S. padarytam pažeidimui ar jo asmenybei, nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei siekiant užkirsti kelią galimam pakartotiniam E. S. nusikalstamumui, transporto priemonė – ,,Mitsubishi S. S.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotina ir kartu su priklausiniais perduotina valstybės nuosavybėn.

Dėl kardomųjų priemonių

E. S. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 152-153), kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 - 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio baudą.

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. S. paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę 90 MGL (4 500,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad E. S. paskirtą baudą turi sumokėti per 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, sumokant ją visą ar dalimis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank, AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 6801.

Įspėti E. S., kad nustatytu laiku nesumokėjus arba nepervedus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Neturint lėšų baudai sumokėti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio nuostatomis, bauda jos sutikimu, gali būti pakeista viešaisiais darbais, o vengiant savo noru sumokėti baudą ir nesant galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti E. S. naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Informuoti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones E. S. atėmimą 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo 72 straipsnio 2, 3 dalimis, automobilį ,,Mitsubishi S. S.“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), registruotą V. U. vardu, saugomą pas V. U., adresu (duomenys neskelbtini), konfiskuoti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.