Kauno apygardos teismo nutartis

1. Bankroto administratorė MB In solidum, atstovaujanti ieškovę BUAB TruMet, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. K. ir UAB „LT Technologies“ solidariai 20 715 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos teismas ieškovei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė MB In Solidum. UAB TruMet direktorė R. K. 2015 m. birželio 23 d. dienos aktu bankroto administratoriui perdavė įmonės dokumentus. Pagal balansą bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai buvo nustatyta, kad įmonė turėjo trumpalaikio turto – atsargų už 20 715 Eur. Balanse apskaitytas turtas bankroto administratoriui nebuvo perduotas, o direktorė R. K. negalėjo paaiškinti kur jis yra. Pagal turimus dokumentus ir gautą informaciją ieškovės turtas – atsargos (1 000 vnt. metalinių stalo kojų) už 20 715 Eur sumą 2012 m. sausio 27 d. buvo nugabentos į UAB „LT Technologies“ (duomenys neskelbtini). Tuo metu UAB „LT Technologies“ direktoriumi buvo atsakovas J. K. (laikotarpis nuo 2010 m. vasario 24 d. iki 2012 m. liepos 4 d.). Nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 19 d. jis taip pat buvo ir UAB TruMet direktorius, o taip pat turėjo 50 procentų šios įmonės akcijų. Atsakovo J. K. vadovavimo metu nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 15 d. įmonės trumpalaikis turtas (1 000 vnt. metalinių stalo kojų) 2011 m. gruodžio 15 d. buvo užpajamuotos UAB TruMet apskaitoje, o 2012 m. sausio 27 d. iš muitinės nuvežtos į UAB „LT Technologies“ sandėlį. Aplinkybę, kad prekių atsargos buvo užsakytos UAB TruMet vardu iš Kinijos įmonės ir pristatytos į gavėjo UAB „LT Technologies“ sandėlius patvirtina visa eilė dokumentų, tačiau kaip šios atsargos buvo apskaitytos UAB „LT Technologies“ apskaitoje, įrodančių dokumentų nėra, nes 2012 m. sausio 27 d. atsargos buvo išmuitintos ir nuvežtos į UAB „LT Technologies“ sandėlius. UAB TruMet turtas buvo įrašytas į jos balansą, todėl UAB TruMet“ buvo padaryta žala.

3. Atsakovė UAB „LT Technologies“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovei reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalies pagrindais, yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Kadangi ieškovės teisių pažeidimas yra siejamas su veiksmais, kurie buvo atlikti 2012 metų sausio mėnesį, todėl senaties terminas baigėsi 2015 metų sausio mėnesį, t. y. dar iki bankroto bylos iškėlimo (bankroto byla iškelta 2015 m. gegužės 11 d.). Remiantis CK 1.128 straipsniu, prievolės asmenų pasikeitimas prievolėje, nekeičia ieškinio senaties terminų skaičiavimo, nebent įstatymai numatytų kitaip. Nors ieškovei buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius, tačiau tai nekeičia fakto, kad ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl žalos atlyginimo pasibaigė 2015 metų sausio mėnesį. Nagrinėjamu atveju netaikytina ir speciali Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta nuostata, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos, kadangi nurodyta norma taikytina tik tiems atvejams, kuomet yra ginčijami sandoriai ir netaikoma, kai reiškiami reikalavimai atlyginti žalą. Be to, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, nors iš ieškinio turinio ir nelabai aišku, kokie santykiai susiklostė tarp UAB TruMet ir atsakovės UAB „LT Technologies“ dėl turto – sutartiniai ar deliktiniai. Jei taikytina deliktinė atsakomybė, tai turi būti nustatyta taikytinos civilinės atsakomybės rūšis. Tačiau ieškovė nenurodo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė kaip įmonė. Šalys niekada nebuvo turėjusios jokių komercinių santykių, todėl nebuvo jokios sutarties, kurią jie galėjo pažeisti. Nenustačius neteisėtų veiksmų, negalima kalbėti ir apie priežastinio ryšio buvimą. Negalima konstatuoti, kad tarp jų galimai neteisėtų veiksmų (stalo kojų tariamo neišsaugojimo) ir ieškovės žalos (stalo kojų vertės praradimo) nėra tiesioginio ir teisiškai reikšmingo priežastinio ryšio. Nesutiktina ir dėl ieškinio sumos. Nurodoma, kad dingusio turto įsigijimo kaina buvo 21 500 USD (16 513,55 Eur). Ši išvada patvirtinta ir Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl nesuprantama, kodėl iš atsakovo reikalaujama 20 715 Eur žalos atlyginimo, nors turtas kainavo 16 513,55 Eur. Be to, bankroto administratorius pareiškė reikalavimą, kuris ženkliai viršija bankroto byloje patvirtintus kreditorinius reikalavimus, kurių yra apie 8 000 Eur. Kadangi bankroto administratorius veikia pagal ĮBĮ, gindamas kreditorių interesus ir negali veikti savo iniciatyva viršydamas savo veiklos galimybes, pripažintina, kad ieškinio tenkinimo atveju priteisiama žala turėtų būti apribojama ieškovės patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma. Dėl galimai ieškovui kilusios žalos yra kalta pati ieškovė, nes ji nesirūpino tinkamu turto saugojimu, nesudarė jokios rašytinės sutarties su atsakove, nenustatė jokių pareigų atsakovei užtikrinant turto apsaugą, išsaugojimą ir pan. Be to, ieškovė ir jos atstovai buvo itin nerūpestingi savo įmonės turto atžvilgiu, nes nors kaip teigiama turtą perdavė 2012 metų sausio mėnesį, tačiau iki ieškinio pareiškimo 2017 metais teisme, jokių turto susigrąžinimo veiksmų neatliko, todėl jei žala ir atsirado, tai ji atsirado dėl pačios ieškovės kaltės ar nerūpestingumo, todėl bendrovei civilinė atsakomybė netaikytina.