Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-292-558/2023 pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovui D. K. dėl draudiminės išmokos sumos grąžinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

11. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto savivaldybės administracija prašo Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų iš savivaldybės priteisimo pakeisti, bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovės atsisakymu nuo ieškinio užbaigtoje civilinėje byloje iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovės ir valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, kreipėsi į teismą su ieškiniu, be kita ko, prašydama priteisti iš atsakovo D. K., kaip atsakingo už žalos eismo įvykio metu padarymą asmenio, 791,77 Eur draudiminės išmokos sumą, į kurios priteisimą įgijo regreso teisę po jos išmokėjimo trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto savivaldybės administracijai. Bylos nagrinėjimo metu, trečiajam asmeniui grąžinus ieškovei išmokėtą draudiminę išmoką, Alytaus apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartimi ieškovės atsisakymu nuo ieškinio civilinę bylą nutraukė ir paskirstė šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, kurias ieškovės ir valstybės naudai priteisė iš trečiojo asmens, kurį pripažino atsakingu dėl šių išlaidų susidarymo. Nesutikdamas su šios nutarties dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, trečiasis asmuo pateikė atskarąjį skundą, argumentuodamas jį tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jo kaltės, kadangi būtent ieškovė tinkamai neatliko savo pareigos išsiaiškinti bei ištirti visų eismo įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui nustatyti.

16. CPK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą, jeigu nenustato, kad ieškinio atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). CPK 94 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

17. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018, 21 punktas; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021, 25, 26 punktai). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

18. Kaip ir minėta, skundžiama teismo nutartimi, priėmus ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinė byla buvo užbaigta, ją nutraukus, t. y. bylos nagrinėjimas buvo baigtas, nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Ginčo byloje dėl to nėra. Ginčas byloje taip pat nekyla ir dėl to, kad ieškovei regreso tvarka pateikus teismui ieškinį dėl trečiajam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos priteisimo iš atsakingo už eismo įvykį asmens – atsakovo D. K., bylos nagrinėjimu metu paaiškėjus, kad prašoma priteisti draudimo išmoka buvo apskaičiuota už kito asmens apgadintą turtą, trečiasis asmuo jam išmokėtą draudimo išmoką grąžino ieškovei. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl subjekto atsakingo už inicijuotą teisminį procesą nustatymo ir šio proceso metu šalių susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, civilinę bylą nutraukus ieškovės atsisakymo nuo ieškinio pagrindu, kuomet jai inicijuotos bylos nagrinėjimo metu buvo grąžinta prašoma iš atsakovo priteisti trečiajam asmeniui išmokėta draudimo išmoka.

19. Iš byloje esančių domenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė – draudikas, pateikdama pirmosios instancijos teismui ieškinį, įrodinėjo, kad, sumokėjusi draudimo išmoką trečiajam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijai, įgijo regreso teisę reikšti reikalavimą atsakovui D. K. – už eismo įvykį atsakingam asmeniui, dėl sumokėtos draudimo išmokos sugrąžinimo, kuri buvo apskaičiuota vadovaujantis paties trečiojo asmens pateikta informacija dėl sugadinto apšvietimo stulpo. Atsakovas, neginčydamas eismo įvykio aplinkybių, kurio metu buvo apgadintas trečiųjų asmenų turtas, be kita ko, trečiojo asmens Alytaus miesto savivaldybės administracijos turtas – apšvietimo stulpas, su pareikštu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, jog eismo įvykio metu apgadino kitą apšvietimo stulpą, kurio numeris yra 14, t. y. teigė, kad ieškiniu prašoma priteisti draudimo išmoka yra apskaičiuota už kitą apgadintą turtą – kitą apšvietimo stulpą, esantį toje pačioje gatvėje.

20. Bylos nagrinėjimo metu trečiojo asmens pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, kad jis 2022 m. kovo 7 d. gavo Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. kovo 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsakovui D. K. buvo paskirta bauda už (duomenys neskelbtini) 20 val. 18 min. sukeltą eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinti du automobiliai ir apšvietimo stulpas. Trečiasis asmuo 2022 m. kovo 15 d. raštu „Dėl apšvietimo“ kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini)“, prašydamas atstatyti (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu nuverstą apšvietimo atramą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstatė po eismo įvykio (duomenys neskelbtini) sugadintą apšvietimo atramą ir atlikti darbai buvo perduoti savivaldybei 2022 m. kovo 17 d. atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktu Nr. 11. Rašytiniuose paaiškinimuose taip pat nurodyta, kad trečiajam asmeniui dėl eismo įvykio metu sugadintos apšvietimo atramos identifikavimo klausimų nekilo, kadangi ji vienintelė (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdžiai pažeista, t. y. įlenkta ir pasvirusi (rašytiniai paaiškinimai, reg. Nr. DOK-26481).

21. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad trečiasis asmuo 2023 m. rugsėjo 4 d. grąžino ieškovei 791,77 Eur draudiminę išmoką. Trečiojo asmens paaiškinimu, po 2023 m. birželio 19 d. teismo posėdžio ir 2023 m. birželio 20 d. iš policijos gautų eismo įvykio fotonuotraukų, supratęs, kad įsivėlė klaida, jis savo iniciatyva kreipėsi į ieškovę – draudimo kompaniją, taip pat grąžino jam išmokėtą draudimo išmoką. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad pateiktų duomenų pagrindu, jam buvo apskaičiuota ir sumokėta 654,36 Eur dydžio draudimo išmoka už AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintą kelio apšvietimo stulpą Nr. 14 (papildomi duomenys, reg. Nr. DOK‑36622; rašytiniai paaiškinimai, reg. Nr. DOK-38276). Minėta, kad trečiasis asmuo, dėl susiklosčiusios situacijos, ko pasėkoje buvo inicijuota civilinė byla, laiko atsakingą būtent ieškovę, jo teigimu, tinkamai neatlikusiai savo pareigų išsiaiškinti ir ištirti visas eismo įvykio aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui nustatyti.

22. Vadovaujantis CK 6.280 straipsnio 1 dalimi, atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis <...> pasišalino iš įvykio vietos (4 punktas). To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu draudikui išmokėjus išmoką arba jos dalį nukentėjusiam trečiajam asmeniui paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala, arba nukentėjusiam trečiajam asmeniui žalą atlygino atsakingi už žalos padarymą asmenys, draudiko reikalavimu nukentėjęs trečiasis asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą išmoką arba jos dalį.

23. Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių, patvirtintose 2004 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 (toliau – Taisyklės) 17 punkte nustatyta, kad būtinos sąlygos įgyvendinant nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimo teisę atlyginti žalą į atsakingą draudiką yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginta dėl eismo įvykio padaryta žala ar yra atlyginta tik dalis žalos.

24. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas, be kita ko, privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, <...>, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas (5 punktas). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir kartu su ieškiniu pateiktoje draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė, už autoavarijos metu padarytą žalą. Be to, to paties straipsnio 2 dalyje taip pat numatyta, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį.

25. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 straipsnio 1 dalimi, nukentėjęs trečiasis asmuo, norėdamas gauti išmoką iš draudiko, pats ar per savo atstovą per 3 darbo dienas po eismo įvykio dienos privalo raštu pranešti apie eismo įvykį atsakingam draudikui, <...>. Nukentėjęs trečiasis asmuo pats ar per savo atstovą privalo pateikti pretenziją dėl padarytos žalos, <...> pateikti informaciją ir turimus dokumentus apie kaltininką, eismo įvykio aplinkybes ir dokumentus, įrodančius per eismo įvykį padarytos žalos faktą, taip pat leisti susipažinti su dokumentais, galinčiais patvirtinti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingo draudiko įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Atsakingas draudikas nedelsdami, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui. <..> Jeigu atsakingo draudiko įgaliotas asmuo neatvyko per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę pasamdyti turto vertintoją, kad jis nustatytų turtui padarytos žalos dydį. <...>. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi teisę savo iniciatyva ir savo lėšomis papildomai kreiptis į ekspertus dėl padarytos žalos dydžio nustatymo (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 3 dalis). Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir šios nutarties 23 punkte paminėtose Taisyklėse.

26. Byloje duomenų, kad draudėjas (su eismo įvykiu susijusios transporto priemonės valdytojas) ar nukentėjęs asmuo (šiuo atveju trečiasis asmuo Alytaus miesto savivaldybės administracija) TPVCAPDĮ nustatytu tvarka ir terminais ieškovei būtų pranešę apie (duomenys neskelbtini) įvykusį eismo įvykį, nėra. Priešingai, iš byloje esančių duomenų matyti, kad trečiojo asmens (nukentėjusiojo asmens) pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo draudikui buvo pateikta praėjus beveik trims mėnesiams ir jau po apgadinto apšvietimo stulpo remonto. Taigi, šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančius duomenis, neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens pozicija, kad ieškovė, siekdama nustatyti eismo įvykio aplinkybes, jau po atlikto apgadinto apšvietimo stulpo remonto, privalėjo vykti į eismo įvykio vietą, tikslu nustatyti eismo įvykio metu sugadintą apšvietimo stulpą. TPVCAPDĮ aiškiai įtvirtinta nukentėjusiojo trečiojo asmens pareiga išsaugoti sugadintą turtą, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingo draudimo įgaliotas asmuo. Šiuo konkrečiu atveju byloje duomenų apie tai, kad draudikui dar iki apšvietimo stulpo remonto būtų sudaryta galimybė jį apžiūrėti, nėra.

27. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su trečiojo asmens pozicija, jog ieškovė, gavusi pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo, jai trečiojo asmens pateiktus duomenis iškart turėjo vertinti kaip neteisingus ir dėl to atsisakyti jam išmokėti draudimo išmoką. Akcentuotina, kad trečiojo asmens pretenzijoje dėl padarytos žalos atlyginimo ir kartu su ja ieškovei pateiktuose duomenyse (foto nuotraukų, pranešimo apie eismo įvykį, atliktų darbų perdavimo­–priėmimo akto), priešingai nei teigia trečiasis asmuo, nėra aiškiai įvardintas konkretus apšvietimo stulpas, kuriam ginčo eismo įvykio metu buvo padaryta žala. Iš byloje esančių kitų duomenų (pvz., teismo iniciatyva prijungtos baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos), patvirtinančių apie ginčo eismo įvykį, taip pat nėra galimybės identifikuoti, kuris konkretus apšvietimo stulpas buvo apgadintas, t. y. nėra įvardintas jo numeris.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog kartu su ieškovės ieškiniu pateiktose nuotraukose, be kita ko, padarytose iš kitos stulpo pusės ir kitomis oro sąlygomis, nei trečiojo asmens pateiktose su pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo nuotraukose, matosi apgadinto apšvietimo stulpo numeris (14), nesant byloje duomenų apie kitą apgadintą apšvietimo stulpą (jo numerį), nesudaro pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, kad draudiko bendrovė, gavusi iš trečiojo asmens jai pateiktus duomenis, turėjo suabejoti dėl eismo įvykio metu apgadinto turto – apšvietimo stulpo, duomenų teisingumo ir laikyti, kad trečiojo asmens pateikti žalos faktą patvirtinantys duomenys yra susiję su kitu, ne atsakovo apgadintu, apšvietimo stulpu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad trečiasis asmuo, net ir esant byloje atsakovo argumentams, jog ieškiniu yra prašoma priteisti draudimo išmoką, apskaičiuotą už kitą apgadintą turtą – kitą apšvietimo stulpą, esantį toje pačioje gatvėje, ir po 2023 m. birželio 19 d. pirmosios instancijos teisme įvykusio teismo posėdžio, t. y. 2023 m. birželio 22 d. pateikdamas rašytinius paaiškinimus, laikėsi kategoriškos pozicijos, jog jam dėl eismo įvykio metu sugadintos apšvietimo atramos identifikavimo klausimų nekilo, kadangi ji vienintelė (duomenys neskelbtini) buvo akivaizdžiai pažeista. Tačiau, kaip patvirtina bylos duomenys, minėtoje gatvėje buvo pažeistos dvi apšvietimo atramos – viena jų eismo įvykio metu, kuriame dalyvavo atsakovas, kita – už kurios remontą trečiasis asmuo ieškovei šioje byloje buvo pateikęs pretenziją dėl padarytos žalos atlyginimo.

29. Bylos duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo tik 2023 m. rugsėjo 8 d. pirmosios instancijos teismui pateikė papildomus duomenis, patvirtinančius prašomos priteisti iš atsakovo draudimo išmokos grąžinimą ieškovei, argumentuodamas tuo, kad ieškovė jam išmokėjo 654,36 Eur dydžio draudimo išmoką už AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintą kelio apšvietimo stulpą Nr. 14, esantį (duomenys neskelbtini) Vadinasi, ieškovė, pagal jai pateiktus duomenis apie patirtą žalą dėl sugadinto apšvietimo stulpo (neįvardinus konkretaus jo numerio), trečiajam asmeniui išmokėjusi 791,77 Eur draudimo išmoką, turėjo pagrindą inicijuoti civilinę bylą dėl minėtos sumos regreso teise priteisimo iš atsakovo D. K.. Tuo tarpu byloje nustatytos aplinkybes sudaro pagrindą spręsti, kad dėl ieškovei kartu su pateikta pretenzija dėl padarytos žalos atlyginimo pateiktų duomenų teisingumo šiuo konkrečiu atveju yra atsakingas pats trečiasis asmuo.

30. Įstatyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi išlaidų, tačiau ir šie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir šalys, išskyrus tam tikras įstatymo nustatytas išimtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku, tačiau nesusijusias su bylinėjimosi išlaidomis. Be to, trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, nepripažinimas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo subjektais neatitiktų trečiųjų asmenų instituto paskirties – sudaryti sąlygas nurodytiems asmenims savarankiškai ginti savo teises ir interesus, užtikrinti galimybę spręsti civilines bylas operatyviai ir ekonomiškai. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, įtraukimas į bylinėjimosi išlaidų paskirstymą toje byloje, kurioje bylinėjimosi išlaidos atsirado, sudaro sąlygas išspręsti šį klausimą koncentruotai, operatyviai ir ekonomiškai, nereiškiant tretiesiems asmenims regresinio ieškinio vien dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

31. Nors remiantis proceso įstatymo normomis, trečiųjų asmenų atsakomybė už šalių patirtas išlaidas tiesiogiai nėra įtvirtinta CPK 94 straipsnyje, kurio nuostatomis reikalinga remtis nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad gali susiklostyti ir kitokios, itin specifinės (išimtinės) sąlygos, kuomet pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas būtų nustatyta ne šalims, o tretiesiems asmenims. Pažymėtina, kad būtent bylą nagrinėjantis teismas turi diskrecijos teisę pagal savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 straipsnis) spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežasties, taikant CPK 94 straipsnį, ir jų paskirstymo.

32. Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus aplinkybei, kad 791,77 Eur draudimo išmoka trečiajam asmeniui buvo išmokėta be teisėto pagrindo – trečiajam asmeniui šią išmoką grąžinus ieškovei ir pasikreipus iš naujo į ieškovę dėl padarytos žalos atlyginimo kitam jo turtui – apšvietimo stulpui Nr. 14, o taip pat remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir šioje konkrečioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, dėl kurių ieškovė ieškinį pareiškė būtent atsakovui D. K., taip pat aplinkybes, dėl kurių atsisakė ieškinio šiam atsakovui, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad dėl šioje konkrečioje byloje šalių susidariusių bylinėjimosi išlaidų yra atsakingas būtent trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto savivaldybės administracija, todėl jam tenka pareiga atlyginti tokias išlaidas jas patyrusiems asmenims.

33. Trečiasis asmuo atskirajame skunde taip pat teigia, kad jis 2023 m. rugsėjo 19 d. apie 16.00 val., per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus su prieštaravimu dėl ieškovės prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau jų pirmosios instancijos teismas nevertino, skundžiamą nutartį priėmė 2023 m. rugsėjo 19 d., dar iki 2023 m. rugsėjo 20 d. 13.30 val. paskirto teismo posėdžio. Teismas nutartį priėmė anksčiau nustatyto termino, dėl ko negalėjo įvertinti trečiojo asmens argumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

34. CPK 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tai yra kviečiant į jį dalyvaujančius byloje asmenis, išskyrus atvejus, kai šis Kodeksas numato kitaip. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio Kodekso numatytais atvejais galimas rašytinis procesas. Šiuo atveju į teismo posėdį dalyvaujantys byloje asmenys nekviečiami ir jame nedalyvauja. Apie rašytinį procesą dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama šio Kodekso 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 133 straipsnio 3 dalimi, kai byla nagrinėjama iš esmės rašytinio proceso tvarka, apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį skelbiama specialiame interneto tinklalapyje ne vėliau kaip prieš septynias dienas iki teismo posėdžio dienos, išskyrus šio Kodekso numatytus atvejus, kai dalyvaujantiems byloje asmenims pranešama kita tvarka. Kai rašytinio proceso tvarka nagrinėjami kiti procesiniai klausimai, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik šio Kodekso numatytais atvejais.

36. Kadangi teisės normose, reglamentuojančiose bylos nutraukimą, nėra įsakmiai įtvirtinta teismo pareiga apie tokios nutarties priėmimo galimybę iš anksto informuoti dalyvaujančius byloje asmenis, be kita ko, ir jo metu sprendžiamus procesinius klausimus, susijusius su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, šiuo konkrečiu atveju nelikus bylos nagrinėjimo objekto, pirmosios instancijos teismas, nelaukdamas byloje paskirto teismo posėdžio dėl ginčo esmės, turėjo teisinį pagrindą civilinę bylą nutraukti ir paskirstyti joje šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo spręsti, kad šiuo atveju buvo pažeistos trečiojo asmens teisės į teisminę gynybą (teisės būti išklausytam). Trečiasis asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria civilinė byla yra užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, be kita ko, ir dėl kitų ja išspręstų procesinių klausimų, turi teisę pateikti dėl to atskirąjį skundą. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo būtent ir yra pasinaudojęs jam suteiktomis tokiomis procesinėmis teisėmis, o visi byloje esantys duomenys galėjo būti įvertinti bylos apeliacinės instancijos teisme nagrinėjimo metu.

37. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

38. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Taigi skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto savivaldybės administracijos atskirasis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39. Netenkinus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto savivaldybės administracijos atskirojo skundo, ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, įgijo teisę į jos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1, 3 dalys). Ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikianti per filialą Lietuvoje, prašo jos naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas, taip pat pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (reg. Nr. DOK‑41324).

40. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), sprendžia, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (maksimali suma už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudarytų 800,04 Eur (Rekomendacijų 7., 8.16. punktai: 2 000,10 Eur x 0,4)) ir yra pagrįstos, todėl, netenkinus atskirojo skundo, šios išlaidos yra priteisiamos iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto savivaldybės administracijos.

41. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Alytaus miesto savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančios per filialą Lietuvoje, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.