- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- T-8-932/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Nuteistasis
- R. B., D. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistųjų R. B. bei D. B. 2020 m. sausio 9 d. prašymą leisti parduoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-870/2019 areštuotą jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą bei leisti pervesti areštuotose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą baudžiamojoje byloje priteistiems ieškiniams sumokėti, taip pat nuteistojo R. B. 2020 m. sausio 10 d. prašymą leisti areštuotose UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose esančias pinigines lėšas pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą baudžiamojoje byloje priteistiems ieškiniams sumokėti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-870/2019, be kita ko, D. B. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Tuo pačiu nuosprendžiu R. B. taip pat buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje. Be to, minimu nuosprendžiu juridiniai asmenys UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje bei BK 20 straipsnio 2 dalyje ir 220 straipsnio 1 dalyje.
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu, be kita ko, buvo visiškai patenkintas Vilniaus apskrities VMI civilinis ieškinys ir priteista:
a) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai 34 586,13 Eur;
b) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai 41 608,83 Eur;
c) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai 15 031,38 Eur;
d) subsidiariai iš R. D., R. B. bei D. B. valstybės naudai 51 320,38 Eur dėl buvusios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos.
3. Nuosprendžiu iki jo įvykdymo dalyje dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo buvo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas į:
a) pinigines lėšas, esančias D. B. vardu atidarytose banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) („Nordea bank Finland PLC“ Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas“);
b) nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));
c) pinigines lėšas, esančias R. B. vardu atidarytose banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) („Nordeabank Finland PLC“ Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ( AB „Šiaulių bankas“), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas“);
d) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias šios įmonės vardu AB „SEB banke“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);
e) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias šios įmonės vardu AB „SEB banke“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini);
f) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teises į pinigines lėšas, esančias šios įmonės vardu AB „SEB banke“ atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
4. R. B. ir D. B. 2020 m. sausio 9 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė prašymą leisti parduoti areštuotą ir jiems priklausantį namą, su sklypu bei ūkiniu pastatu, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir gautus pinigus pervesti į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą byloje priteistiems ieškiniams padengti. Taip pat minėti asmenys prašo leisti pervesti jų areštuotose sąskaitose esančias lėšas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą byloje priteistiems ieškiniams sumokėti.
5. 2020 m. sausio 29 d. gautas R. B. ir D. B. 2020 m. sausio 9 d. prašymo patikslinimas. Šiame patikslinime nurodoma prašomo leisti parduoti nekilnojamojo turto objekto rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centro“ pranešimą (14 509, 96 Eur), turto vertintojo pateiktas norimo parduoti nekilnojamojo turto objekto įvertinimas (100 000 Eur) bei nurodyti potencialūs pirkėjai. Nuteistieji akcentuoja, kad prašymą leisti parduoti anksčiau nurodytą turtą teikia turėdami vienintelį tikslą – kuo greičiau padengti civilinius ieškinius.
6. R. B., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinis akcininkas, 2020 m. sausio 10 d. taip pat pateikė prašymą leisti šių įmonių areštuotose sąskaitose esančias lėšas pervesti į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą baudžiamojoje byloje priteistiems ieškiniams sumokėti.
Atsiliepimas
7. VMI dėl nagrinėjamų prašymų pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė iš esmės neprieštaraujanti prašymų patenkinimui. Tuo pačiu pažymėjo, kad, atsižvelgiant į taikomą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, leidimas parduoti nekilnojamąjį turtą turėtų būti suteikiamas duodamas tik nustačius šias sąlygas: a) pardavimo kaina būtų sumokama į notaro depozitinę sąskaitą iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo dienos, o, sudarius tokią sutartį, notaras sumokėtus pinigus pervestų VMI; b) nekilnojamasis turtas bus parduotas ne mažesne nei turto vertintojo nustatyta kaina ar bent ne mažesne nei Nekilnojamojo turto registre nustatyta nekilnojamojo turto vertės kaina.
8. Atsiliepime taip pat pažymima, kad mokesčių administratorius nebūtų pajėgus užtikrinti nekilnojamojo turto pardavimo VMI interesus atitinkančia kaina ir piniginių lėšų iš banko sąskaitų pervedimo kontrolę, kurią, perdavus vykdomuosius dokumentus priverstiniam išieškojimui, užtikrintų antstolis, vykdantis išieškojimą.
9. Prokuratūra atsiliepimo nepateikė.
Nuteistųjų R. B. ir D. B. 2020 m. sausio 9 d. prašymo dalis dėl nekilnojamojo turto pardavimo paliekama nenagrinėta. Likusi 2020 m. sausio 9 d. prašymo dalis ir R. B. 2020 m. sausio 10 d. prašymas atmetami.
10. Kaip manyti, nagrinėjamu atveju, be kita ko, yra gautas nuteistųjų D. B. ir R. B. prašymas leisti parduoti nekilnojamąjį turtą (namą su sklypu ir ūkiniu pastatu, esančius adresu (duomenys neskelbtini)). Teismas atkreipia dėmesį, kad toks prašymas yra pakartotinis, analogiškas prašymas teisme buvo gautas dar 2019 m. gruodžio 20 d. Klausimas dėl galimybės parduoti nurodytą turtą buvo išnagrinėtas, dėl jo yra priimta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartis Nr. T-5-932/2020. Minėta nutartimi nuteistosios D. B. prašymas buvo atmestas, neleidžiant parduoti nekilnojamojo turto objektų, kurie nurodyti ir šiame 2020 m. sausio 9 d. nuteistųjų R. B. ir D. B. prašyme. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl laikytina, kad klausimas dėl leidimo parduoti nurodomus nekilnojamojo turto objektus jau yra išnagrinėtas ir iš naujo nespręstinas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistųjų 2020 m. sausio 9 d. prašymo dalis dėl leidimo parduoti nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), paliktinas nenagrinėtas.
11. Nagrinėdamas likusią R. B. ir D. B. 2020 m. sausio 9 d. prašymo dalį bei R. B. 2020 m. sausio 10 d. prašymą, teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis, kuriuo iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas į pinigines lėšas, esančias nuosprendyje išvardintose D. B., R. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytose banko sąskaitose, yra įsiteisėjęs ir vykdytinas. Pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būtent antstoliui yra priskirta vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu. Taigi darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-870/2019 vykdymas yra priskirtas išimtinai antstolio kompetencijai. Vykdymo procesą reglamentuojančios normos yra imperatyvios, o tai lemia, jog tiek teismas, tiek kiti subjektai privalo jų laikytis ir negali nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos vykdymo tvarkos, taip pat ir nustatyti kitus nei įstatyme numatyta vykdymo proceso veiksmus atliekančius subjektus. Tad laikytina, kad nuosprendžio dalies, susijusios su civilinio ieškinio išsprendimu bei atitinkamai paliktu galioti laikinu nuosavybės teisės apribojimu į įvardintose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas, vykdymas priskirtinas konkretaus subjekto – antstolio kompetencijai, todėl teismas neturi pagrindo suteikti leidimą pervesti areštuotose D. B., R. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidarytose banko sąskaitose esančias pinigines lėšas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą baudžiamojoje byloje priteistiems ieškiniams patenkinti.
12. Kartu teismas pažymi, jog dėl disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), apribojimo ir išieškojimo iš tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomų piniginių lėšų yra pasisakoma CPK 689 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Toks teisinis reguliavimas rodo, jog, vykdydamas jam priskirtą piniginių lėšų išieškojimo funkciją, antstolis privalėtų griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų, kas lemia, jog būtų užtikrintas tinkamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-870/2019 įvykdymas dalyje dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (piniginės lėšos būtų nukreiptos būtent į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą). Tuo tarpu tenkinus nuteistųjų R. B. ir D. B. 2020 m. sausio 9 d. prašymo dalį bei R. B. 2020 m. sausio 10 d. prašymą, iš kurių turinio galima suprasti, kad būtent nuteistieji patys įsipareigoja pervesti lėšas į civilinio ieškovo sąskaitą (dėl kito vykdančio subjekto prašyme nieko nepasisakyta), nebūtų objektyvios galimybės kontroliuoti, jog banko sąskaitose esančios piniginės lėšos, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas (beje, jį panaikinti nuteistieji neprašo), būti panaudojamos išskirtinai tik civiliniams ieškiniams padengti. Prašomu atveju susidarytų situacija, jog asmenys, kurie pripažinti kaltais įvykdę nusikalstamas veikas finansų sistemai, atitinkamai padarę civiliniam ieškovui žalą, turėtų galimybę vėl laisvai disponuoti sąskaitose esančiomis piniginėmis lėšomis, kurių tolesnis panaudojimas priklausytų išimtinai tik nuo nuteistųjų valios. Akivaizdu, jog tokia situacija yra teisiškai ydinga ir neužtikrinanti tinkamo nuosprendžio vykdymo. Šios aplinkybės taip pat lemia nesant pagrindo tenkinti nuteistųjų prašymus, leidžiant pervesti areštuotose banko sąskaitose esančias lėšas į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą baudžiamojoje byloje priteistiems ieškiniams patenkinti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistųjų R. B. ir D. B. 2020 m. sausio 9 d. prašymo dalį dėl leidimo parduoti jiems priklausantį nekilnojamąjį turtą (namą su sklypu bei ūkiniu pastatu, esančius adresu (duomenys neskelbtini)), kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, ir gautus pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą priteistiems ieškiniams patenkinti palikti nenagrinėtą.
Nuteistųjų R. B. ir D. B. 2020 m. sausio 9 d. prašymo dalį dėl leidimo pervesti areštuotose banko sąskaitose esančias lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą priteistų civilinių ieškinių atlyginimui atmesti.
Nuteistojo R. B. 2020 m. sausio 10 d. prašymą leisti pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ areštuotose banko sąskaitose esančias lėšas į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą priteistų civilinių ieškinių atlyginimui atmesti.
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.