Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistosios D. B. prašymą leisti parduoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-870/2019 areštuotą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-870/2019, be kita ko, D. B. buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 220 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

2. Minėtu nuosprendžiu, be kita ko, buvo visiškai patenkintas Vilniaus apskrities VMI civilinis ieškinys ir priteista:

a) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai 34 586,13 Eur;

b) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai 41 608,83 Eur;

c) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subsidiariai iš R. B. bei D. B. valstybės naudai 15 031,38 Eur;

d) subsidiariai iš R. D., R. B. bei D. B. valstybės naudai 51 320,38 Eur dėl buvusios BUAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos.

3. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu, be kita ko, buvo nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo laikiną D. B. nuosavybės teisių apribojimą į:

a) pinigines lėšas, esančias D. B. vardu atidarytose banko sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini) („Nordea bank Finland PLC“ Lietuvos skyrius), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „Šiaulių bankas“), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (AB „SEB bankas“);

b) nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini));

4. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi nuteistosios D. B. ir kitų apeliantų apeliaciniai skundai buvo atmesti.

5. Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistosios D. B. prašymas leisti parduoti šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Prašyme nuteistoji nurodo žemės sklypą įsigijusi 2003 m. spalio 30 d. pagal pirkimo-pardavimo sutartį. 1947 m. statytas medinis gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas šiuo metu yra nenaudojami, jų būklė kasmet vis blogėja, o jų priežiūra reikalauja lėšų. Prašo leisti parduoti nurodytą nekilnojamąjį turtą už rinkos kainą, o pinigus pervesti į jos sąskaitą Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra areštuota baudžiamojoje byloje.

6. Atsiliepimas į prašymą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmetamas

7. Nagrinėdamas nuteistosios prašymą (pastebėtina, kad pats prašymas yra abstraktus, nepateikti duomenys apie nekilnojamojo turto pirkėją (-us), kainą ir kt.), teismas visų pirma pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis, kuriuo iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra paliktas galioti laikinas D. B. nuosavybės teisių apribojimas į jos prašyme nurodytą norimą parduoti nekilnojamąjį turtą, yra įsiteisėjęs ir tapęs vykdytinu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 584 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pagal CPK VI dalyje išdėstytas taisykles vykdytini teismo nuosprendžiai, nutartys ir nutarimai baudžiamosiose bylose – tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, juridinio asmens veiklos apribojimo ir juridinio asmens likvidavimo bausmių vykdymu. Tai reiškia, kad nagrinėjant pateiktą nuteistosios prašymą būtina vadovautis CPK VI dalyje įtvirtintomis vykdymo procesą reglamentuojančiomis normomis. Kartu pažymėtina, jog vykdymo procesą reglamentuojančios normos yra imperatyvios, o tai reiškia, jog tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo jų laikytis ir negali nukrypti nuo įstatyme įtvirtintos tvarkos.

8. Šiuo konkrečiu atveju nuteistoji D. B. yra pateikusi prašymą leisti parduoti, t. y. realizuoti, prašyme nurodytą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriam iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas. Tokio turto realizavimo tvarką vykdymo proceso metu nustato CPK 691 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita CPK nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad areštuotas turtas, atsižvelgiant į arešto pagrindus ir turto rūšis, realizuojamas CPK, Vyriausybės ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 694 straipsnio 1 dalimi, skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių. Pagal CPK 706 straipsnio 1 dalį ir 713 straipsnio 1 dalį apie varžytines specialiame interneto tinklalapyje paskelbia ir jas organizuoja antstolis. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad pagal CPK 704 straipsnį skolininkas turi teisę iki varžytynių pasiūlyti areštuoto turto pirkėją. Iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms (CPK 704 straipsnio 1 ir 2 dalys). Areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Šį turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą antstolis surašo praėjus dvidešimt dienų nuo visos kainos už parduotą turtą sumokėjimo (CPK 704 straipsnio 6 dalis).

9. Taigi, įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad turto, kuriam baudžiamajame procese yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, realizavimui yra numatyta speciali tvarka. Nuteistosios prašyme nurodyti objektai yra laikytini nekilnojamuoju turtu, o tokį turtą galima realizuoti tik varžytinių būdu, išskyrus jau minėtame CPK 704 straipsnyje aptartą atvejį. Nagrinėjamu atveju nuteistoji būtent ir siekia savarankiškai, t. y. be varžytinių realizuoti jai priklausantį turtą. Pažymėtina, kad nesvarbu, kuriuo iš būdų siekiama realizuoti turtą, kuriam baudžiamajame procese buvo pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, visa tai vykdo, kontroliuoja ir yra atsakingas ne nuosprendį priėmęs teismas, bet antstolis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi galimybės (nėra įgaliotas) suteikti nuteistosios prašomą leidimą dėl turto pardavimo. Tuo pačiu dar kartą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistoji be varžytinių turtą galėtų realizuoti tik laikantis CPK 704 straipsnyje numatytų reikalavimų, o ne nuosprendį priėmusio teismo leidimu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistosios D. B. prašymą leisti parduoti jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriam baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-870/2019 iki nuosprendžio įvykdymo dalyje dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo yra paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.