Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Č. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo I. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas teismo posėdyje, apie kurį pranešta, nedalyvavo, jo interesus teisme atstovaujanti advokatė L. Galinienė palaiko pareiškimą, prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad R. Č. ir I. S. yra R. Č. ir V. Č. vaikai (e. b. l. 6, 12-13). V. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 7). R. Č. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8-9). Nekilnojamojo turto registro duomenimis nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini)registruota R. Č. vardu (e. b. l. 10-11). Byloje pateikti mokesčių mokėjimo kvitai už butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio mėnesio iki 2018 m. balandžio mėnesio suteiktas paslaugas (e. b. l. 13-22). R. Č. 2018 m. gegužės 22 d. Kauno miesto 12-ajam notaro biurui pateikė pareiškimą dėl palikimo, atsiradusio po jo tėvo V. Č. mirties, priimti (e. b. l. 23). 2011 m. liepos 28 d. testamentu R. Č. visą savo turtą, priklausiusį mirties dieną paliko sutuoktiniui V. Č. (e. b. l. 24), V. Č. 2011 m. liepos 28 d. testamentu visą savo turtą, priklausiusį mirties dieną, paliko R. Č., abiejuose testamentuose nurodoma, kad testamentiniam įpėdiniui mirus anksčiau už palikėją, visas palikėjams priklausantis turtas paliekamas sūnui R. Č. (e. b. l. 25).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015, kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Vadovaujantis CK 5.19 straipsniu 1 dalimi, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį (neišskiriant ir įprastinio namų apstatymo bei apyvokos reikmenų) vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą. Po palikėjos R. Č. mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal testamentą teisiniai santykiai – palikėja visą savo turtą testamentu paliko sutuoktiniui V. Č., kuris per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), į kurį nuosavybės teisė registruota R. Č. vardu. Pateikti mokėjimo kvitai patvirtina, kad pareiškėjo tėvas po palikėjos mirties mokėjo komunalinius mokesčius, prižiūrėjo butą, tai yra turtą faktiškai valdė, juo naudojosi bei rūpinosi kaip savo turtu. Šie faktiniai V. Č. veiksmai patvirtina, kad jis siekė įgyti palikėjos turtą nuosavybės teise, t. y. priėmė sutuoktinės R. Č., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą pradėjęs turtą faktiškai valdyti.

Prašomas nustatyti juridinis faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui, kuris galės įgyvendinti savo, kaip V. Č. įpėdinio, teises paveldėjimo byloje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, prašymas laikomas pagrįstu ir tenkinamas (CK 5.13 straipsnis, 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas V. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinės R. Č. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.