- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-23
- Bylos Nr.
- eI-2472-815/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01081-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Marius Bajoras, Violeta Petkevičienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- O. G., D. S., A. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų O. G. (O. G.), D. S. (D. S.) bei A. S. (A. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
Pareiškėjai O. G. (O. G.), D. S. (D. S.) bei A. S. (A. S.) (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su 2018 m. kovo 29 d. skundu, prašydami:panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-264 (139, 140, 141)/17I(116, 117, 118) „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartines nacionalines vizas (duomenys neskelbtini) piliečiams O. G., D. S. ir A. S.“ (toliau – ir Sprendimas);įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir LLG) ir priimti naują sprendimą teisės aktuose nustatyta tvarka;priteisti pareiškėjams bylinėjimosi išlaidas – 25 Eur žyminį mokestį.Pareiškėjai skunde nurodo, kad Departamentas sprendimą dėl atsisakymo išduoti LLG motyvuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pagal kurį išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti LLG, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi, pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą, jeigu jis neatitinka sąlygų, nustatytų LLG gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, kad pareiškėjai su tokiu sprendimu nesutinka, kad Sprendimas priimtas, nevisiškai ištyrus faktines aplinkybes, yra nepagrįstas ir neteisėtas, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėja O. G. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. rugsėjo 29 d. įsigijo 33,3 procentus (toliau – ir proc.) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, Įmonė) ir tapo Įmonės akcininkė. Pareiškėjos tikslas, įsigyjant UAB „(duomenys neskelbtini) “, buvo užsiimti teisėta veikla, t. y. vykdyti teisėtą veiklą pagal Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą tvarką. Įmonė nuo 2015 m. vykdė veiklą, plėsdama veiklos ribas. Tuo pagrindu, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkė yra O. G. ir pareigingai užsiėmė teisėta veikla, t. y. vykdė veiklą, jai 2016 m. buvo išduotas LLG, galiojęs iki 2018 m.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėja 2018 m. vasario 15 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, pateikė Departamentui prašymą skubos tvarka išduoti LLG „(duomenys neskelbtini) “ (toliau – ir Prašymas), su Prašymu pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ įstatus, elektroninį sertifikuotą išrašą iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro (toliau – ir JAR), banko sąskaitos išrašą, 2018 m. vasario 13 d. balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, verslo planą, akcininkų sąrašą, darbuotojų darbo sutartis, kitus reikiamus dokumentus.
2.3. Sprendime nurodyta, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl LLG pakeitimo, ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius Įmonės vykdomai veiklai pagrįsti pateikė tokius dokumentus: 2017 m. sausio 6 d. sutartį, sudarytą su D. A., kurioje nurodytas šios klientės adresas (duomenys neskelbtini); 2017 m. vasario 3 d. sutartį, sudarytą su V. P., kurioje nurodytas šio kliento adresas (duomenys neskelbtini); 2017 m. liepos 4 d. sutartį, sudarytą su R. U., kurioje nurodytas šios kliento adresas (duomenys neskelbtini); 2017 m. kovo 1 d. sutartį, sudarytą su N. H., kurioje nurodytas šios kliento adresas (duomenys neskelbtini) ; 2017 m. kovo 1 d. sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “. Sprendime teigiama, kad Įmonės klientė D. A. nuo 2015 m. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, o V. P. yra jos brolis, tuo suponuojant nuomonę, kad sutartys yra fiktyvios. Pažymėtina, kad asmuo E. S. (toliau – ir ES) gali deklaruoti gyvenamąją vietą bet kurioje ES šalyje ir joks įstatymas jam nedraudžia turėti nekilnojamąjį turtą kitoje negu deklaruotoji vieta šalyje. Logiškas ir sprendimas ieškoti remonto specialistų toje šalyje, kurioje yra nekilnojamasis turtas, o ne kur deklaruota D. A.. Taip pat dažna praktika, kad remonto specialistai pasirenkami pagal rekomendacijas, tad nieko stebėtino, kad D. A. rekomendavo rinktis UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojus savo broliui, jeigu liko patenkinta jų darbo kokybe. Tiek dėl šių, tiek dėl kitų sutarčių aktyvumo Departamentas įrodymų nepateikė, vadovaujasi tik prielaidomis. Dėl sutarčių kiekio pabrėžtina, kad statybos ir remonto sektoriuje darbai būna ilgalaikiai, remontas gali trukti ne mažiau kaip pusmetį, todėl sutarčių kiekis nėra svarus Departamento argumentas. Departamentas neturi teisės vertinti sutarčių teisinės galios, o turi nustatyti, ar atitinka Įstatymo reikalavimus, pažymėtina, kad sutartys yra realios, faktinės ir atitinkančios gyvenimo realijas, kaip ir atlikti remonto darbai bei sumokėti už tai pinigai.
2.4. Departamentas pažymi, kad Įmonėje atsiskaitymai vyksta grynaisiais pinigais ir tai sudaro pagrindą įtarti, kad siekiama imituoti pajamų gavimą. Lietuvos privačiame statybų-remonto sektoriuje dažni atsiskaitymai grynaisiais pinigais, UAB „(duomenys neskelbtini) “ suteikė galimybę atsiskaityti per banką, klientai renkasi sau patogius atsiskaitymo būdus ir juos diktuoja, nes konkurencija rinkoje yra didelė. Mokėjimas grynaisiais pinigais apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK). Pagal CK 6.929 straipsnio 1 dalį atsiskaitymai, dalyvaujant fiziniams asmenims, kurie nesiverčia ūkine komercine veikla, gali būti atliekami grynaisiais pinigais, neribojant sumos, arba negrynaisiais pinigais. Tai, kad atsiskaitymas vyko grynais ir buvo išrašyti kasos pajamų orderiai, kaip tik įrodo kad Įmonė dirba ir nepiktnaudžiauja įstatymais, neslepia mokesčių. Departamentui turbūt yra žinoma, kad mokesčiai sumokami nuo gautų pajamų, nesvarbu, ar įmonė gavo grynaisiais ar pavedimu.
2.5. Departamento Kontrolės skyrius 2017 m. spalio 12 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybos (toliau – ir Migracijos valdyba) Užsieniečių reikalų skyriui išsiuntė raštą dėl Įmonės veiklos patikrinimo, kuriame prašoma patikrinti, ar Įmonė faktiškai užsiima deklaruota veikla ir ar Įmonėje įdarbinti asmenys faktiškai dirba darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis, o jų įdarbinimas nėra tik imituojamas. Departamentas 2017 m. gruodžio 8 d. gavo Migracijos valdybos raštą apie Įmonės veiklos patikrinimą (Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. tarnybinis pranešimas Nr.10-PR2-49749).
2.6. Departamento teigimu, kad pagal surinktą informaciją atsiranda rimtas pagrindas manyti, kad Įmonės veikla yra tik imituojama, o O. G. siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas LLG gauti.
Fiktyvios įmonės sąvoka įtvirtinta Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakyme Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo, taip pat įvertinimo, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, tvarkos aprašo (toliau Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1 V-329, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 100 punktas įtvirtina veiksnius, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, jog įmonė yra fiktyvi. Departamento teigimu, buvo nustatytas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, jog Įmonė yra fiktyvi: pateikti Įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad Įmonė realiai vykdo veiklą (Tvarkos aprašo 100.4 punktas), Įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose Įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (Įmonės veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), Įmonės iškabos nėra, šalia esančių įmonių darbuotojai nurodė, kad minėtu adresu esančiame pastate Įmonės nėra). Departamentas teigia, kad atsižvelgus į tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą, yra rimtas pagrindas manyti, jog Įmonė, kurios dalyvė yra pareiškėja, yra fiktyvi, t. y. Įmonė buvo įsteigta ne vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjai – Bendrovės dalyvei – gauti LLG.
2.7. Departamento teigimu, įvertinus O. G. turimus dokumentus bei surinktą informaciją konstatuotina, kad pareiškėja siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas LLG išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. O. G., kreipdamasi dėl LLG pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (ji realiai neužsiima teisėta veikla Lietuvoje). Departamentas pažymi, kad Įmonės biuras yra adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės nepatvirtino Įmonės veiklos patikrinimą atlikusi Migracijos valdyba.
Departamentas pažymi, kad tikrasis O. G. atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti LLG ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse rodo O. G. nesąžiningumą, piktnaudžiavimą LLG išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti O. G. nelegalios migracijos grėsmė.
Šalies argumentai
2.8. Pareiškėjai remiasi Tvarkos aprašo 100, 101 punktais, nurodo, kad Departamento valstybės tarnautojas neapklausė raštu pareiškėjos, neapklausė ir nesiteiravo Įmonės verslo ir (ar) paslaugų partnerių Lietuvos Respublikoje, neprašė nei žodžiu, nei raštu pateikti papildomus dokumentus.
2.9. O. G. yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir gali į Lietuvos Respubliką su biometriniu kelionės dokumentu atvykti be vizos ir gyventi 3 mėnesius, apie jokias nelegalios migracijos grėsmes negali būti kalbos, Lietuvoje jos vaikai lanko mokyklą jau 3 m., socialiniai ryšiai yra glaudūs su Lietuvoje gyvenančiais piliečiais, O. G. yra išmokusi lietuvių kalbą. Nuo 2016 m. UAB „(duomenys neskelbtini) “ sumokėjo daugiau kaip 45 000 Eur mokesčių, nepažeidinėja įstatymų, pareiškėja yra sąžininga tiek versle, tiek paprastame gyvenime. O. G. darbo dienomis visą laiką būna Įmonės veiklos vykdymo adresu: (duomenys neskelbtini), ant durų kur išvardytos kitos dirbančios įmonės, yra iškaba (pateikiama nuotrauka), patalpos nuolat filmuojamos ir įraše nesimato jokių atvykusių pareigūnų, juolab apklausiančių neįvardytų įmonių neįvardytus darbuotojus. UAB „(duomenys neskelbtini) “ vykdo veiklą nuo 2015 m., tuo pagrindu pareiškėjai buvo išduotas LLG, tuo metu nekilo klausimų dėl Įmonės fiktyvumo. O. G. yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir natūralu, kad ieškodama, kas galėtų padėti susigaudyti įstatymuose ir veikloje, ieškojo skelbimų tokias paslaugas teikiančių teisininkų, teisines paslaugas teikiančių įmonių. O. G., prašydama išduoti LLG vykdomos ir ketinamos toliau vykdyti veiklos UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagrindu, pateikė duomenis, kurie formaliai tikrai pagrindžia jos ir UAB „(duomenys neskelbtini) “ atitiktį Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimams: duomenis apie Įmonės vykdomą veiklą pastaruosius 6 mėnesius, įsteigtas darbo vietas ir jose dirbančius darbuotojus, Įmonės kapitalą, pareiškėjai priklausančią Įmonės akcijų dalį, todėl tai dar nesudaro pagrindo teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ yra fiktyvi Įstatymo prasme.
Pareiškėja su tokiomis išvadomis nesutinka, Departamento Imigracijos skyrius neatliko tinkamo tyrimo, kurio metu būtų pakankamai detaliai įvertinta, ar UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuri, sprendžiant tik pagal pateiktus duomenis, vykdo veiklą pakankamai ilgai ir kurioje įsteigtos 3 darbo vietos, dirba darbuotojai, nėra fiktyvi Įstatymo prasme, atsisakymas išduoti pareiškėjai LLG Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu negali būti laikomas pagrįstu. Nesant nustatytam pastarajam pagrindui, negalima konstatuoti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyto pagrindo buvimą, t. y. nelegalios migracijos grėsmę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinę bylą Nr. A-4510-624/2017).
II
Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad Departamentas priėmė teisėtą, pagrįstą ir proporcingą Sprendimą, surinkti duomenys buvo aiškūs ir nedviprasmiški, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
Pareiškėja 2018 m. vasario 15 d. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ akcininkė, pateikė Departamentui pateikė prašymą pakeisti LLG ir dokumentus Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Įvertinęs turimus dokumentus bei surinktą informaciją Departamentas konstatavo, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl LLG pakeitimo, teikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius ir prieštaringus duomenis apie bendrovės darbuotojus ir jų atliekamas funkcijas (apklaustasis Įmonės darbuotojas nurodė, kad jokios veiklos Įmonė nevykdo), Įmonės veiklos vykdymo vietą (Įmonės veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), Įmonės iškabos nėra, šalia esančių įmonių darbuotojai nurodė, kad minėtu adresu esančiame pastate Įmonės nėra) bei tikrąjį savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (pareiškėjos tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą ir gyventi Lietuvos Respublikoje, o tik gauti LLG ir nevaržomai keliauti po Šengeno valstybes). Tai rodo pareiškėjos nesąžiningumą, piktnaudžiavimą LLG išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Atsižvelgdamas į tai, Departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis Įstatymo 19 straipsnio 1 ir 10 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 ir 14 punktais, 2018 m. kovo 22 d. priėmė sprendimą atsisakyti išduoti LLG ir daugkartines nacionalines vizas pareiškėjams.Nors skunde pareiškėja vardija Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas, kurias pareiškėja atitinka ir kurių Departamentas Sprendime neginčija, tačiau pažymėtina, kad LLG išduodamas (keičiamas), tik jeigu užsienietis ne tik atitinka LLG sąlygas, bet ir Įstatyme įtvirtintą LLG išdavimo pagrindą, ir nėra atsisakymo išduoti (pakeisti) LLG pagrindų. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kada išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma. Taigi, atsižvelgiant į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytus pagrindus, buvo atsisakyta pakeisti pareiškėjai LLG.Pasak pareiškėjos, Sprendimo neteisėtumą rodo tai, jog pareiškėjai nuo 2015 m. buvo išduotas LLG ir tuo metu nekilo klausimų dėl Įmonės fiktyvumo. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktą kiekvieno prašymo išduoti ar pakeisti LLG pateikimo metu užsienietis turi pateikti dokumentus, kurie įrodytų jo valdomos įmonės vykdomą veiklą už ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki pareiškėjo kreipimosi dėl LLG išdavimo ar pakeitimo, taigi, kreipdamasis dėl kiekvieno naujo LLG, užsienietis privalo pateikti būtent šiam prašymui nagrinėti aktualius duomenis. Taip pat keičiasi ir Įstatymo 45 straipsnio nuostatos, o tai tik patvirtina, kad nagrinėjant kiekvieną prašymą išduoti ar pakeisti LLG turi būti vertinamos būtent su šiuo prašymu susijusios aplinkybės. Be to, nagrinėjant pareiškėjos 2018 m. vasario 15 d. Prašymą, buvo įvertinti ne tik pareiškėjos pateikti dokumentai, bet ir Migracijos valdybos atlikto tyrimo rezultatai. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į tai, kad paaiškėjo daug naujų aplinkybių apie pareiškėjos ir Įmonės veiklą, Departamentas nuodugniai išanalizavo visus pareiškėjos pateiktus dokumentus, kitus duomenis ir padarė išvadą, kad pareiškėja, siekdama gauti LLG, Departamentui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis.Su Prašymu pareiškėja pateikė 2016 m. spalio 3 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius nuo 2017 m. gruodžio 8 d. yra V. G.. Departamento duomenimis, V. G. steigia ir parduoda įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti LLG ir laisvai keliautų po Šengeno erdvę. Svarbu pažymėti, kad tokia įmonių, imituojančių vykdomą veiklą tik tam, kad užsieniečiai gautų LLG, veikla sudaro palankias sąlygas nelegaliai migracijai. Svarbu paminėti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ deklaruojami kontaktiniai duomenys yra: elektroninis (toliau – ir el.) paštas (duomenys neskelbtini) , o Bendrovės registracijos adresas iki 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo: (duomenys neskelbtini) . Minėtas adresas Departamentui gerai žinomas, nes juo ne kartą buvo atliekami bendrovių veiklos patikrinimai.Įmonė įregistruota 2014 m. (steigimo metu jos statusas buvo individuali įmonė), jos veiklos sritis iki šiol yra statybos ir remonto darbai, verslo plane nurodyta, kad Įmonė gali atlikti įvairaus pobūdžio paslaugas, susijusias su namų statyba, vidaus ir išorės apdaila, aplinkos tvarkymu, tačiau nuo 2018 m. vasario 1 d. joje dirba tik 4 darbuotojai: dažytoja A. K., darbų vykdytojas A. R., plytelių klojėjas T. Č. ir vadybininkas A. A. (A. A.).Pareiškėja su Prašymu taip pat pateikė šiuos Įmonės veiklą patvirtinančius dokumentus: 2017 m. sausio 6 d. sutartį, sudarytą su D. A., kurioje nurodytas šios klientės adresas: (duomenys neskelbtini) ; 2017 m. vasario 3 d. sutartį, sudarytą su V. P., kurioje nurodytas šio kliento adresas: (duomenys neskelbtini); 2017 m. liepos 4 d. sutartį, sudarytą su R. U., kurioje nurodytas šio kliento adresas: (duomenys neskelbtini) ; 2017 m. kovo 1 d. sutartį, sudarytą su N. H. (N. H.), kurioje nurodytas šio kliento adresas: (duomenys neskelbtini) ; 2017 m. sausio 7 d. sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “; 2017 m spalio 2 d. sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “. Įmonės klientė D. A. nuo 2015 m. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, o V. P. yra jos brolis. Įmonė 2017 m. yra sudariusi tik 5 ūkinės-komercinės veiklos sutartis, o 2016 m. (su 2016 m. rugsėjo 15 d. A. A. prašymu išduoti LLG pateikti Įmonės veiklą patvirtinantys įrodymai) Įmonė pagal 2016 m. birželio 3 d. remonto darbų atlikimo sutartį teikė paslaugas A. R., kuris nuo 2017 m. kovo 30 d. yra Įmonės darbuotojas; pagal 2016 m. liepos 1 d. remonto darbų atlikimo sutartį teikė paslaugas trečiosios šalies pilietei M. L., kuriai Departamento Kontrolės skyrius 2017 m. kovo 28 d. panaikino LLG Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais; pagal 2016 m. kovo 1 d. buhalterinių paslaugų sutartį Įmones buhalterinę apskaitą tvarkė IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. sausio 13 d. buvo V. G., nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. minėtoje įmonėje dirbo R. J., kuri nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo Įmonės darbuotoja.Įmonėje atsiskaitymai vyksta, mokant grynaisiais pinigais, išrašant kasos pajamų orderį. Atsiskaitymas grynaisiais pinigais nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai, tačiau tai sudaro pagrindą įtarti, kad pateiktais kasos pajamų orderiais tik siekta imituoti pajamų gavimą.Departamentas 2017 m. gruodžio 8 d. gavo Migracijos valdybos raštą apie Įmonės veiklos patikrinimą. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-49749 nurodyta, kad buvo nuvykta Įmonės veiklos adresu: (duomenys neskelbtini) , ir nustatyta, kad šiuo adresu Įmonės iškabų ar kitokios reklamos, skelbiančios apie Įmonės veiklą, nėra. Aplinkinių įmonių darbuotojai nurodė, kad pastate Įmonės nėra. Departamento duomenimis, su UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2017 m. rugsėjo 8 d. Įmonės sudaryta patalpų nuomos sutartis neregistruota Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR). Pareiškėjos pateikta nuotrauka, kad neva ant durų, kur išvardytos kitos dirbančios įmonės, yra Įmonės iškaba, vertintina nepatikimu įrodymu, nes Migracijos valdybos atlikto patikrinimo metu pareigūnai aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad Įmonės iškabos nėra. Tęsiant patikrinimą buvo nuvykta Įmonės akcininko A. A. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė. Minėtu adresu savo gyvenamąją vietą patikrinimo metu buvo deklaravę 25 trečiųjų šalių piliečiai. Vykdant Įmonės veiklos patikrinimą, buvo apklaustas Įmonės darbuotojas J. N. (J. N.), kuris nurodė, kad apie Įmonę jis nieko nežino, papasakoti apie jos veiklą arba darbuotojus negali, taip pat jis nežinojo, kokioms pareigoms jis yra įdarbintas. Apklaustasis nurodė, kad Įmonėje jokios veiklos nevykdė, joje įsidarbinti jam pasiūlė pažįstami, nurodė, kad, kiek jam žinoma, jis Įmonėje dirba apie 2–3 savaites. Pažymėtina, kad minėtas asmuo Įmonėje dirbo nuo 2017 m. spalio 16 d., joje nedirba nuo 2018 m. vasario 1 d. Tęsiant patikrinimą buvo nustatyta, kad Įmonės administratorė R. J. nuo 2017 m. lapkričio 7 d. dirba ir Vilniaus miesto apylinkės teisme. Vykdant patikrinimą nuvykta į Vilniaus apylinkės teismą, apklaustoji R. J. paaiškino, kad Įmonėje dirbo administratore apie 2 mėnesius, kad Įmonė teikė remonto paslaugas, kad ji dirbo adresu: (duomenys neskelbtini) , kad minėtu adresu dirbo dar vienas darbuotojas, kurio vardo ji nežino. R. J. nurodė, kad jai buvo mokamas 500 mėnesio darbo užmokestis grynaisiais pinigais, jį mokėdavo buhalterė M. adresu: (duomenys neskelbtini) . Apklaustoji pažymėjo, kad Įmonė paslaugas teikė iš esmės fiziniams asmenims, darbus atliko darbuotojai, tačiau jų vardų apklaustoji nežinojo. Migracijos valdybos minėtame tarnybiniame pranešime pažymėta, kad Įmonę įsteigė ir jos dalyviams trečiųjų šalių piliečiams, pateikiant prašymus išduoti ar pakeisti LLG, tarpininkavo V. G.. Migracijos valdyba turi duomenų, kad apklaustoji Įmonės vadybininkė R. J. bendrauja su V. G. ir Įmonės veiklos patikrinimo metu teikė melagingą informaciją. Atlikusi Įmonės veiklos patikrinimą, Migracijos valdyba pažymėjo, kad Įmonė jokios veiklos nevykdo ir yra įsteigta tik tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti LLG. Atsižvelgiant į surinktą informaciją atsiranda rimtas pagrindas manyti, kad Įmonės veikla yra tik imituojama, o pareiškėja siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas LLG gauti.Departamentas turi duomenų, jog Įmonė periodiškai turi skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – ir „Sodra“) biudžetui (2018 m. kovo 21 d. turėjo 539,98 Eur skolą, 2018 m. sausio 22 d. – 790,44 Eur skolą, 2018 m. sausio 16 d. – 904,90 Eur skolą, o nuo 2017 m. gruodžio 21 d. – 900,00 Eur skolą). 2018 m. sausio 25 d. Departamento duomenimis, Įmone turėjo 231,92 Eur įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI). 2018 m. balandžio 27 d. duomenimis Įmonės skola „Sodrai“ sudaro 439,66 Eur. Dėl nurodytų aplinkybių kyla pagrįstos abejonės dėl Įmonės vykdomos veiklos, nes ji laiku neatsiskaito su darbuotojais, tai reiškia, kad nėra gaunamų pajamų iš vykdomos veiklos.Nagrinėjant pareiškėjos dokumentus, pateiktus su Prašymu, buvo nustatytas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad Įmonė yra fiktyvi: pateikti Įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad Įmonė realiai vykdo veiklą (Įmonė 2017 m. yra sudariusi tik 5 ūkinės-komercinės veiklos sutartis, atsiskaitymai vyksta, mokant grynaisiais pinigais) (Tvarkos aprašo 100.4 punktas), Įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose Įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (Įmonės veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini), Įmonės iškabos nėra, šalia esančių įmonių darbuotojai nurodė, kad minėtu adresu esančiame pastate Įmonės nėra) (Tvarkos aprašo 100.6 punktas); Įmonė nemoka VMI administruojamų mokesčių (Tvarkos aprašo 100.8 punktas); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas Įmonėje yra fiktyvus (apklaustasis Įmonės darbuotojas J. N. nurodė, kad jokios veiklos Įmonėje nevykdo) (Tvarkos aprašo 100.9 punktas). Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą, yra rimtas pagrindas manyti, kad Įmonė, kurios dalyvė yra pareiškėja, yra fiktyvi, t. y. Įmonė buvo įsteigta ne vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjai – Bendrovės dalyvei – gauti LLG.Pareiškėja skunde nurodo, kad Departamentas neapklausė pareiškėjos, neprašė pateikti papildomų dokumentų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog nei Įstatyme, nei teismų praktikoje neišskiriami konkretūs kriterijai, kuriais turėtų būti nustatomas tikslo užsiimti teisėta veikla egzistavimas, vertinimo dalyką pirmiausia sudaro atitiktis formaliesiems kriterijams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, tuomet vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas; pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui, o įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti savo ketinimų realumą ir autentiškumą; bendriausias privačių juridinių asmenų tikslas – tenkinti privačius interesus, o pelno siekimas yra vienas iš privačių interesų tenkinimo būdų; asmeniui įsteigus ar įsigijus privatų juridinį asmenį, pavyzdžiui, uždarąją akcinę bendrovę, tai savaime neįrodo, jog šio įsigijimo tikslas yra būtent plėtoti tam tikrą su šiuo juridiniu asmeniu susijusią veiklą ir taip siekti pelno (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. eI-2837-437/2016). Departamentas sudarė tinkamas sąlygas pareiškėjai įrodyti ketinimų tikrumą, tačiau pareiškėja neįrodė, kad jos deklaruojamas tikslas (gyventi Lietuvos Respublikoje ir vykdyti teisėtą veiklą UAB „(duomenys neskelbtini) “) yra realus ir atitinkantis tikrovę. Šiuo atveju pareiškėjos apklausa yra tik vienas iš Tvarkos apraše nurodytų alternatyvų, nustatant, ar yra pagrindas manyti, jog įmonė yra fiktyvi, taigi, atsižvelgiant į tai buvo atliekamas Įmonės veiklos patikrinimas, apklausti darbuotojai bei surinkti kiti duomenys, leidę padaryti pagrįstą išvadą, kad Įmonė yra fiktyvi.Sprendime tai pat nurodyta, kad surinktų duomenų visuma patvirtina, jog kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo jos siekio užsiimti teisėta veikla UAB „(duomenys neskelbtini) “, t. y. konstatuota, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė. Nors nei nelegalios migracijos, nei nelegalios migracijos grėsmės sąvokos nėra tiesiogiai apibrėžtos Įstatyme, tačiau kituose teisės aktuose, teismų praktikoje išskirti tam tikri nelegalios migracijos grėsmės požymiai. Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 10 punktu, 35 straipsnio 1 dalies 12 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 29, neteisėtos migracijos prevencija ir kontrolė – vienas iš migracijos politikos tikslų, o Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybių (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita) (Lietuvos migracijos politikos gairių (toliau – ir Gairės) 22.1, 22.3.3 punktai). Pagrindą konstatuoti, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, sudaro pagrįstos abejonės dėl užsieniečio tikslo bei sąlygų (žr. LVAT administracinę bylą Nr. A-4046-756/2015), sąžiningo užsieniečio siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, realios įmonės veiklos (žr. Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-2950-331/2013). LVAT pripažįsta, kad vertindami užsieniečio nelegalios migracijos grėsmę teismai pagrįstai atsižvelgia į Gaires (administracinė byla Nr. eA-4840-756/2016). LVAT administracinėje byloje Nr. A-2005-662/2016 pažymėjo, jog Gairės nustato, kad atsisakymas išduoti LLG, kai užsienietis tik formaliai atitinka LLG išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Pažymėtina, kad LLG Įstatymo 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas – ne įmonės įsteigimas, o reali, vykdoma teisėta veikla.Remiantis Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakyme Nr. 3K-54 patvirtintu Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas) ir įvertinus visas faktines aplinkybes, pareiškėjos atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė: pareiškėja, norėdama gauti LLG, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad Įmonė, kurios dalyvė yra pareiškėja, yra fiktyvi (6.3 papunktis), duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo jos siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad pareiškėja siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (7 punktas).Atsisakymas išduoti LLG savaime neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti Įmonės veiklą (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus arba nuotoliniu būdu). Remiantis LVAT praktika, buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmones (administracinė byla Nr. A858-2720/2014). Pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (LVAT administracinė byla Nr. A858-2720-2014), tai pat, kad vien formalus Įstatymo 45 str. numatytų sąlygų egzistavimas per se nereiškia, kad užsieniečiui turi būti išduotas atitinkamas leidimas arba kad šis leidimas nebus panaikintas iki pasibaigiant jo galiojimo terminui (LVAT administracinės bylos Nr. A-3329-662/2017, Nr. A-3331-662/2017 ir kt.).Pareiškėjos vaikams taip pat nebus išduoti LLG, nes jie neatitinka sąlygų dėl LLG išdavimo šeimos susijungimo atveju, nes jų motinai nebus išduotas LLG. Pareiškėjos vaikų teisė gyventi Lietuvos Respublikoje yra išvestinė iš pareiškėjos teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, o ne sąlyga, dėl kurios pareiškėja įgyja teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, net ir esant aiškiam atsisakymo išduoti LLG pagrindui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
Pareiškėjai 2016 m. kovo 5 d. buvo išduotas LLG LT7386454 (galiojimo terminas – 2018 m. kovo 5 d.) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Pareiškėjos sūnui D. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 17 d. buvo išduotas LLG LT7408332 (galiojimo terminas – 2018 m. kovo 5 d.), Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, pareiškėjos dukrai A. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2017 m. balandžio 17 d. buvo išduotas LLG (duomenys neskelbtini) (galiojimo terminas – 2018 m. kovo 5 d.), Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.Pareiškėja O. G. tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini) “ ((duomenys neskelbtini) ), asmeniškai 2018 m. vasario 15 d. pateikė Departamentui prašymą skubos tvarka išduoti LLG ir papildomus dokumentus. Pareiškėja Prašyme, be kita ko, pasirašytinai nurodė: ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, būsimasis adresas ir telefonas Lietuvoje – (duomenys neskelbtini) ; prašo sprendimą dėl LLG pakeitimo siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini); ji žino, kad už melagingų duomenų pateikimą atsako įstatymuose nustatyta tvarka.Pareiškėja 2015 m. vasario 15 d. pateikė Vilniaus AVPK Migracijos valdybai prašymus skubos tvarka išduoti jos vaikams D. S. ir A. S. LLG šeimos susijungimo pagrindu, nes Lietuvos Respublikoje gyvena vienas iš tėvų, t. y. pareiškėja.Pareiškėja O. G. 2017 m. vasario 28 d. sudarė nuomos sutartį su L. V., pagal kurią pareiškėja nuo 2017 m. kovo 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. išsinuomojo 4 kambarių 155 m² ploto namą adresu: (duomenys neskelbtini), su 7,8 arų žemės sklypu už 800 Eur nuomos mokestį per mėnesį.2017 m. rugsėjo 19 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose Nr. 2017/09/19 ir 2017/09/20 3 akcininkai, turintys po 33,3 proc. akcijų (tarp jų – ir pareiškėja), nusprendė: pakeisti uždarosios akcinės bendrovės „L. S.“ (toliau – ir UAB „L. S.“) buveinės adresą iš (duomenys neskelbtini) , į (duomenys neskelbtini) ; pakeitė UAB „L. S.“ pavadinimą į UAB „(duomenys neskelbtini) “, patvirtinti naują įstatytų redakciją.Įmonės verslo plane, be kita ko, nurodyta: Įmonė specializuojasi įvairių rūšių statybos rangos paslaugų teikime, t. y. Įmonės darbuotojai pagal situaciją rinkoje gali atlikti įvairaus pobūdžio paslaugas, susijusias su namų statyba, vidaus ir išorės apdaila, aplinkos tvarkymu, tuo tikslu Įmonėje pastoviai dirba nuo 5 iki 8 įvairios kvalifikacijos darbuotojų; Įmonės paslaugos teikiamos Lietuvoje; Įmonė registruota 2014 m. spalio 2 d., steigimo metu Įmonės statusas buvo individuali įmonė, keičiantis situacijai rinkoje, 2015 m. spalio 1 d. įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, siekiant plėsti veiklą, 2016 m. rugsėjo 12 d. pakeisti Įmonės įstatai, papildomai į verslo valdymą integravo naują valdymo organą – valdybą; Įmonės akcinis kapitalas sudaro 45 000 Eur.Remiantis 2018 m. vasario 15 d. duomenimis apie Įmonės dalyvius, Įmonė turėjo 3 akcininkus, turinčius po 15 000 akcijų iš bendro 45 000 akcijų skaičiaus, tarp jų pareiškėją ir L. S. (L. S.).Remiantis JAR 2018 m. vasario 15 d. išrašu, Įmonės veiklos tikslai ir rūšys – bet kokia veikla, neprieštaraujanti Lietuvos Respublikos įstatymams pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (EVRK).Teismui pateiktos šios Įmonės sudarytos darbo sutartys.
10.1. 2015 m. spalio 5 d. neterminuota darbo sutartis Nr. 4 su T. Č., pagal kurią darbuotojas priimamas dirbti plytelių klojėju nuo 2015 m. spalio 6 d., mokant darbuotojui minimalią algą pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (toliau – ir MMA), nustatant 5 darbo dienų per savaitę, 8 val. darbo valandų per dieną darbo laiką; pagal 2017 m. lapkričio 29 d. pakeitimą darbuotosjo atlyginimas nuo 201 m. gruodžio 1 d. – 500 Eur per mėnesį; T. Č. pagal 2017 m. lapkričio 29 d. įsakymą Nr. 2017/11/29 nuo 2017 m. gruodžio 1 d. nustatytas 700 Eur per mėnesį atlyginimas.
10.2. 2017 m. kovo 29 d. neterminuota darbo sutartis Nr. 11 su A. R., pagal kurią darbuotojas priimamas dirbti darbų vykdytoju nuo 2017 m. kovo 30 d., mokant darbuotojui MMA, nustatant 5 darbo dienų per savaitę, 8 val. darbo valandų per dieną darbo laiką; pagal 2017 m. lapkričio 29 d. pakeitimą darbuotojos atlyginimas nuo 201 m. gruodžio 1 d. – 500 Eur per mėnesį.
10.3. 2017 m. kovo 30 d. neterminuota darbo sutartis Nr. 12 su A. K., pagal kurią darbuotoja priimama dirbti dažytoja nuo 201 m. kovo 31 d., mokant darbuotojai MMA, nustatant 5 darbo dienų per savaitę, 8 val. darbo valandų per dieną darbo laiką; pagal 2017 m. lapkričio 29 d. pakeitimą darbuotojos atlyginimas nuo 201 m. gruodžio 1 d. – 510 Eur per mėnesį.
Remiantis „Sodros“ 2018 m. vasario 15 d. duomenimis, Įmonėje dirbo 4 darbuotojai: T. Č. (nuo 2015 m. spalio 6 d.), A. A. (nuo 2016 m. spalio 6 d.), A. R. (nuo 2017 m. kovo 30 d.) ir A. K. (nuo 2017 m. kovo 31 d.).Įmonė sudarė šias sutartis.
12.1. 2016 m. spalio 3 d. sutartį su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ (vykdytoja), pagal kurią vykdytoja įsipareigojo teikti Įmonei apskaitos paslaugas, t. y. pagal Įmonės pateiktus pirminius dokumentus, naudojant kompiuterines paskaitos programas, tvarkyti buhalterinę apskaitą, laikantis galiojan čių teisės aktų reikalavimų, sudaryti finansines ir mokesčių ataskaitas (1.1 punktas); už teikiamas paslaugas Įmonė įsipareigoja kas mėnesį mokėti vykdytojai 50 Eur mokestį (2.1 punktas).
12.2. 2017 m. sausio 6 d. sutartį Nr. 2017/01 su D. A., pagal kurią Įmonė įsipareigojo pagal užsakovės pateiktus įvairios formos užsakymus atlikti rangos darbus savo jėgomis, darbo priemonėmis, užsakovės medžiagomis (1 straipsnis); darbų įkainiai nurodyti sutarties 1 priede (2 straipsnio 1 dalis).
12.3. 2017 m. sausio 7 d. sutartį Nr. 2017/02 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovė), pagal kurią Įmonė įsipareigojo pagal užsakovės pateiktus užsakymus atlikti įvairios paskirties metalo konstrukcijų instaliavimo vietų paruošimo ir valymo paslaugas savo jėgomis, darbo priemonėmis ir užsakovės medžiagomis (1 straipsnis); darbų kaina priklauso nuo darbų apimties ir sudaro už objektą 525 Eur arba 250 Eur (2 straipsnio 1 dalis).
12.4. 2017 m. sutartį Nr. 2017/3 su V. P. (užsakovas), pagal kurią Įmonė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktus įvairios formos užsakymus atlikti rangos darbus savo jėgomis, darbo priemonėmis, užsakovės medžiagomis (1 straipsnis); darbų įkainiai nurodyti sutarties 1 priede (2 straipsnio 1 dalis).
12.5. 2017 m. kovo 1 d. sutartį Nr. 2017/05 su N. H. (užsakovas), pagal kurią Įmonė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktus įvairios formos užsakymus atlikti rangos darbus savo jėgomis, darbo priemonėmis, užsakovės medžiagomis (1 straipsnis); darbų įkainiai nurodyti sutarties 1 priede (2 straipsnio 1 dalis).
12.6. 2017 m. liepos 4 d. sutartį Nr. 2017/4 su R. U. (užsakovas), pagal kurią Įmonė įsipareigojo pagal užsakovo pateiktus įvairios formos užsakymus atlikti rangos darbus savo jėgomis, darbo priemonėmis, užsakovės medžiagomis (1 straipsnis); darbų įkainiai nurodyti sutarties 1 priede (2 straipsnio 1 dalis).
12.7. 2017 m. rugsėjo 8 d. sutartį Nr. 17/09/11 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (nuomotoja), pagal kurią nuomotoja išnuomojo Įmonei administracines patalpas, esančias pastate, adresu: (duomenys neskelbtini), trečiame aukšte, bendras plotas – 23,5 m², patalpų nuomos sutarties pradžia – 2017 m. rugsėjo 11 d., pabaiga – 2018 m. rugsėjo 10 d. (1.1, 1.3, 1.4 punktai), nuompinigiai sudaro 10,53 Eur už kiekvieną kvadratinį nuomojamos patalpos metrą, bendras nuompinigių dydis – 247,46 Eur (1.5, 1.6 punktai).
12.8. 2017 m. spalio 2 d. sutartį Nr. 2017/6 su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (užsakovė), pagal kurią Įmonė įsipareigojo pagal užsakovės pateiktus užsakymus atlikti įvairios paskirties metalo konstrukcijų instaliavimo vietų paruošimo ir valymo paslaugas savo jėgomis, darbo priemonėmis ir užsakovės medžiagomis (1 straipsnis); darbų kaina priklauso nuo darbų apimties ir sudaro už objektą 525 Eur arba 250 Eur (2 straipsnio 1 dalis).
13. Vilniaus AVPK Migracijos valdybos pareigūnas 2017 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-49749, be kita ko, nurodė: atliekant Įmonės patikrinimą nuvykta į deklaruojamą Įmonės biuro adresą (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad ant minėto pastato nėra Įmonės iškabų arba kitokios reklamos, skelbiančios apie Įmonės veiklą, aplinkinių įmonių darbuotojai nurodė, kad pastate UAB „(duomenys neskelbtini) “ nėra; patikrinus NTR nustatyta, kad nekilnojamojo turto Įmonė neturi; tęsiant patikrinimą nuvykta į Įmonės darbuotojo A. A. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė; dėmesys, nurodytu adresu savo gyvenamąją vietą deklaruoja 25 trečiųjų šalių piliečiai; taip pat nuvykta į L. S. gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė, nurodytu adresu savo gyvenamąją vietą deklaravo 18 užsieniečių; vykdant patikrinimą buvo apklaustas J. N., nurodęs, kad apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ jis nieko nežino, papasakoti apie Įmonės veiklą arba darbuotojus negali, kad Įmonėje jis jokios veiklos nevykdė, joje įsidarbinti pasiūlė pažįstami, kiek tiksliai laiko įdarbintas, J. N. pasakyti negalėjo, jo žiniomis, jis Įmonėje įdarbintas apie 2–3 savaites (pagal socialinio draudimo duomenis Įmonėje jis yra įdarbintas nuo 2017 m. spalio 16 d.); tęsiant patikrinimą buvo nustatyta, kad R. J. įdarbinta ne tik UAB „(duomenys neskelbtini) “: nuo 2017 m. lapkričio 7 d. ji dirba (duomenys neskelbtini); vykdant patikrinimą nuvykta į (duomenys neskelbtini), R. J. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo apie 2 mėnesius, jos pareigos buvo administratorė, Įmonė teikė remonto paslaugas, Įmonės biuras yra (duomenys neskelbtini), minėtame biure dirbo ji ir dar vienas darbuotojas, kurio vardo ji nežino, jai mokėtas 500 Eur atlyginimas, jį mokėjo buhalterė M., atlyginimą mokėjo grynais (duomenys neskelbtini), Įmonės paslaugas pagrinde buvo teikiamos pažįstamiems, iš akcininkų ji pažįsta L. bei O., jie atsako už Įmonės veiklą, detaliau apie akcininkų vykdomą veiklą nepapasakojo; R. J. nurodė, kad nuo 2017 m. lapkričio 30 d. turėjo būti atleista iš UAB „(duomenys neskelbtini) “; pažymėtina, kad nuo 2017 m. lapkričio 7 d. ji įdarbinta teisme, t. y. dar 23 dieną R. J. buvo įdarbinta Įmonėje, faktiškai dirbdama teisme; atlikus patikrinimą nustatyta, kad Įmonė jokios veiklos nevykdo ir yra įsteigta tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti LLG (Įmonės darbuotojas J. N. nurodė, kad Įmonėje jokios veiklos nevykdė, apie Įmonę nieko nežino); Migracijos valdyba disponuoja informacija, kad Įmonę įkūrė bei organizavo dokumentų padavimą Departamentui V. G., kuris, turimais duomenimis, užsiima įmonių, filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, kreipiantis dėl LLG išdavimo teisėtos veiklos vykdymo ar atvykimo dirbti į Lietuvos Respublikoje esantį filialą, pagrindais, o būtent V. G. steigia įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti LLG bei laisvai keliauti po Šengeno erdvę; dėl minėto asmens veiklos surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-46725, 2017 m. gruodžio 4 d. išsiųstas į Departamentą; turimais duomenimis, R. J. bendrauja su V. G. ir jo sutuoktine V. G. bei patikrinimo metu teikė melagingą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą.
Rezoliucinė dalis
14. Departamento Imigracijos skyriaus vadovė 2018 m. kovo 22 d. sprendime Nr. (15/4-1)3I-264 (139, 140, 141)/17I(116, 117, 118) „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartines nacionalines vizas (duomenys neskelbtini) piliečiams O. G., D. S. ir A. S.“ nusprendė:
14.1. vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1, 10 punktais, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, atsisakyti išduoti pareiškėjai O. G. LLG ir daugkartinę nacionalinę vizą;
14.2. vadovaudamasi Įstatymo 19 straipsnio 1 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, atsisakyti išduoti D. S. ir A. S. LLG ir daugkartines nacionalines vizas.
15.1. Pareiškėja 2018 m. vasario 15 d. tuo pagrindu, kad yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ dalyvė (akcininkė), pateikė Departamentui dokumentus: galiojantį kelionės dokumentą, LLG, Įmonės verslo planą, akcininkų sąrašą, metinę pelno mokesčių deklaraciją už 2017 m., 2018 m. vasario 13 d. Įmonės balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, Įmonės sudarytas darbo sutartis su Lietuvos Respublikos piliečiais, kitus dokumentus.
15.2. Užsieniečiui LLG išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą LLG išdavimo ar keitimo pagrindą bei Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nustatytas LLG išdavimo ar keitimo sąlygas ir nėra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių užsieniečiui gali būti neišduotas arba nepakeistas LLG.
15.3. Pareiškėja O. G. su Prašymu pateikė Įmonės verslo planą, kuriame nurodyta, kad Įmonė specializuojasi įvairių rūšių statybos rangos paslaugų teikime, jos darbuotojai pagal rinkos situaciją gali atlikti įvairaus pobūdžio paslaugas susijusias su namų statyba, vidaus ir išorės apdaila, aplinkos tvarkymu; Įmonė paslaugas dažniausiai atliks Vilniuje ir Vilniaus regione tiesiogiai klientams, t. y. stengiantis nebūti subrangove; yra Švedijos įmonių susidomėjimas Įmonės paslaugomis, tačiau Įmonė pradiniame etape negali dirbti su užsienio įmonėmis, nes reikalingas aktyvios veiklos laikotarpis Lietuvos Respublikoje, kad būtų gautas leidimas dirbti užsienyje ir tam surinktas kolektyvas.
15.4. Įmonės deklaruojami kontaktiniai duomenys yra: el. p. (duomenys neskelbtini), o Įmonės registracijos adresas iki 2017 m. rugsėjo 25 d. (duomenys neskelbtini). Šis adresas Departamentui gerai žinomas, nes juo ne kartą buvo atliekami bendrovių veiklos patikrinimai. V. G. Departamentui yra žinomas, nes užsiima įmonių, užsienio įmonių filialų steigimu ir tarpininkavimu trečiųjų šalių piliečiams, kreipiantis dėl LLG išdavimo ar pakeitimo teisėtos veiklos vykdymo ar darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Būtent V. G. steigia ir parduoda įmones, kurios imituoja savo veiklą tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti LLG ir laisvai keliautų po Šengeno erdvę.
15.5. Įmonė yra įregistruota 2014 m. (steigimo metu jos statusas buvo individuali įmonė), jos veiklos sritis iki šiol yra statybos ir remonto darbai, minėtame verslo plane nurodyta, kad Įmonė gali atlikti įvairaus pobūdžio paslaugas, susijusias su namų statyba, vidaus ir išorės apdaila, aplinkos tvarkymu, tačiau nuo 2018 m. vasario 1 d. Įmonėj dirba tik 4 darbuotojai: dažytoja A. K., darbų vykdytojas A. R., plytelių klojėjas T. Č. ir vadybininkas A. A..
15.6. Su Prašymu O. G. pateikė šiuos Įmonės veiklą patvirtinančius dokumentus.
15.6.1. 2017 m. sausio 6 d. sutartį, sudarytą su D. A., kurioje nurodytas šios klientės adresas: (duomenys neskelbtini);
15.6.2. 2017 m. vasario 3 d. sutartį, sudarytą su V. P., kurioje nurodytas šio kliento adresas: (duomenys neskelbtini) ;
15.6.3. 2017 m. liepos 4 d. sutartį, sudarytą su R. U., kurioje nurodytas šio kliento adresas: (duomenys neskelbtini) .;
15.6.4. 2017 m. kovo 1 d. sutartį, sudarytą su N. H., kurioje nurodytas šio kliento adresas: (duomenys neskelbtini) ;
15.6.5. 2017 m. sausio 7 d. sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “;
15.6.6. 2017 m. spalio 2 d. sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini) “.
15.7. Įmonės klientė D. A. nuo 2015 m. yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, o V. P. yra jos brolis. Įmonė 2017 m. yra sudariusi tik 5 ūkinės-komercinės veiklos sutartis, o 2016 m. (su 2016 m. rugsėjo 15 d. A. prašymu išduoti LLG pateikti Įmonės veiklą patvirtinantys įrodymai) Įmonė pagal 2016 m. birželio 3 d. remonto darbų atlikimo sutartį teikė paslaugas A. R., kuris nuo 2017 m. kovo 30 d. yra Įmonės darbuotojas; pagal 2016 m. liepos 1 d. remonto darbų atlikimo sutartį teikė paslaugas trečiosios šalies pilietei M. L., kuriai Departamento Kontrolės skyrius 2017 m. kovo 28 d. panaikino LLG Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais pagrindais; pagal 2016 m. kovo 1 d. buhalterinių paslaugų sutartį Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. sausio 13 d. buvo V. G., nuo 2014 m. rugsėjo 26 d. iki 2015 m. balandžio 30 d. minėtoje įmonėje dirbo R. J., kuri nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. buvo Įmonės darbuotoja.
15.8. Įmonėje atsiskaitymai vyksta, mokant grynaisiais pinigais, išrašant kasos pajamų orderį. Atsiskaitymo grynaisiais pinigais Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia, tačiau tai sudaro pagrindą įtarti, kad pateiktais kasos pajamų orderiais tik siekta imituoti pajamų gavimą.
15.9. Su Prašymu O. G. pateikė 2016 m. spalio 3 d. buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, sudarytą su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktorius nuo 2017 m. gruodžio 8 d. yra V. G..
15.10. Esant įtarimų, kad Įmonės dalyvių užsieniečių atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra kitas negu oficialiai deklaruotas, ir siekdamas patikrinti, ar Įmonė iš tikrųjų vykdo ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje, Departamento Kontrolės skyrius 2017 m spalio 2 d. Vilniaus AVPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriui išsiuntė raštą dėl Įmonės veiklos patikrinimo. Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriaus 2017 m. gruodžio 5 d. tarnybiniame pranešime Nr. 10-PR2-49749 nurodyta, kad buvo nuvykta Įmonės veiklos adresu: (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad šiuo adresu Įmonės iškabų ar kitokios reklamos, skelbiančios apie Įmonės veiklą, nėra, aplinkinių įmonių darbuotojai nurodė, kad pastate Įmonės nėra. Departamento duomenimis, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugsėjo 8 d. Įmonės sudaryta patalpų nuomos sutartis nėra registruota NTR. Tęsiant patikrinimą buvo nuvykta Įmonės akcininko A. A. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), tačiau durų niekas neatidarė. Minėtu adresu savo gyvenamąją vietą patikrinimo metu buvo deklaravę 25 trečiųjų šalių piliečiai. Vykdant Įmonės veiklos patikrinimą buvo apklaustas Įmonės darbuotojas J. N., kuris nurodė, kad apie Įmonę jis nieko nežino, papasakoti apie jos veiklą arba darbuotojus negali, nežino, kokioms pareigoms jis pats įdarbintas, taip pat nurodė, kad Įmonėje jis jokios veiklos nevykdė, joje įsidarbinti jam pasiūlė pažįstami, jo žiniomis, jis Įmonėje dirba apie 2–3 savaites. Pažymėtina, kad minėtas asmuo Įmonėje dirbo nuo 2017 m. spalio 6 d., nedirba nuo 2018 m. vasario 1 d. Tęsiant patikrinimą buvo nustatyta, kad Įmonės administratorė R. J. nuo 2017 m. lapkričio 7 d. dirba ir Vilniaus miesto apylinkės teisme. Vykdant patikrinimą nuvykta į Vilniaus apylinkės teismą, apklaustoji R. J. paaiškino, kad Įmonėje dirbo administratore apie 2 mėnesius, kad Įmonė teikė remonto paslaugas, paaiškino, kad ji dirbo adresu: (duomenys neskelbtini), minėtu adresu dirbo dar vienas darbuotojas, kurio vardo ji nežino. R. J. nurodė, kad jai buvo mokamas 500 mėnesio darbo užmokestis grynaisiais pinigais, jį mokėdavo buhalterė M. adresu: (duomenys neskelbtini). Apklaustoji pažymėjo, kad Įmonė paslaugas teikė iš esmės fiziniams asmenims, darbus atliko darbuotojai, tačiau jų vardų ji nežinojo. Minėtame Migracijos valdybos tarnybiniame pranešime pažymėta, kad Įmonė įsteigė ir jos dalyviams trečiųjų šalių piliečiams, pateikiant prašymus išduoti ar pakeisti LLG, tarpininkavo V. G.. Migracijos valdyba turi duomenų, kad apklaustoji Įmonės vadybininkė R. J. bendrauja su V. G. ir Įmonės veiklos patikrinimo metu teikė melagingą informaciją. Atlikusi Įmonės veiklos patikrinimą Migracijos valdyba pažymėjo, kad Įmonė jokios veiklos nevykdo ir yra įsteigta tik tam, kad trečiųjų šalių piliečiai galėtų gauti LLG.
15.11. Departamentas turi duomenų, jog Įmonė periodiškai turi skolas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (2018 m. kovo 21 d. turėjo 539,98 Eur skolą, 2018 m. sausio 22 d. – 790,44 Eur skolą, 2018 m. sausio 16 d. – 904,90 Eur skolą, nuo 2017 m. gruodžio 21 d. – 900,00 Eur skolą). 2018 m. sausio 25 d. Departamento duomenimis, Įmonė turėjo 231,92 Eur įsiskolinimą VMI. Dėl nurodytų aplinkybių kyla pagrįstos abejonės dėl Įmonės vykdomos veiklos, nes ji laiku neatsiskaito su darbuotojais, tai reiškia, kad nėra gaunamų pajamų iš vykdomos veiklos.
15.12. Atsižvelgiant į surinktą informaciją kyla rimtas pagrindas manyti, kad Įmonės veikla yra tik imituojama, o O. G. siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas sąlygas LLG.
15.13. Įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pateiktas fiktyvios įmonės apibrėžimas, Tvarkos aprašo 100 punktas įtvirtina veiksnius, dėl kurių gali atsirasti pagrindas manyti, kad įmonė yra fiktyvi. Nagrinėjant O. G. dokumentus, pateiktus su Prašymu, nustatytas ne vienas veiksnys, dėl kurio gali atsirasti pagrindas manyti, kad Įmonė yra fiktyvi: pateikti Įmonės steigimo dokumentuose nurodytos vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentai neįrodo, kad Įmonė realiai vykdo veiklą (Tvarkos aprašo 100.4 punktas ), Įmonė neturi tinkamų (pritaikytų) patalpų, kurios reikalingos pateiktuose Įmonės vykdomos veiklos Lietuvos Respublikoje dokumentuose nurodytai veiklai vykdyti (Įmonės veiklos patikrinimo metu nustatyta, kad adresu: (duomenys neskelbtini) Įmonės iškabos nėra, šalia esančių įmonių darbuotojai nurodė, kad minėtu adresu esančiame pastate Įmonės nėra) (Tvarkos aprašo 100.6 punktas); Įmonė nemoka VMI administruojamų mokesčių (Tvarkos aprašo 100.8 punktas); yra požymių, kad darbuotojų įdarbinimas Įmonėje yra fiktyvus (apklaustasis Įmonės darbuotojas J. N. nurodė, kad jokios veiklos Įmonėje nevykdo) (Tvarkos aprašo 100.9 punktas). Atsižvelgus į tyrimo metu nustatytų aplinkybių visumą, yra rimtas pagrindas manyti, kad Įmonė, kurios dalyvė yra pareiškėja, yra fiktyvi, t. y. Įmonė buvo įsteigta ne vykdyti veiklą Lietuvos Respublikoje, o pareiškėjai –Įmonės dalyvei – gauti LLG.
15.14. Išnagrinėjus turimus dokumentus ir įvertinus surinktą informaciją konstatuotina, kad O. G. siekia tik formaliai atitikti Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas LLG išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja, kreipdamasi dėl LLG pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (realiai neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje). Tikrasis jos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, o gauti LLG ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Tai rodo O. G. nesąžiningumą, piktnaudžiavimą LLG išdavimo procedūra ir leidžia daryti išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti pareiškėjos nelegalios migracijos grėsmė.
Gairės nustato, jog atsisakymas išduoti LLG, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi leisti piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (22.3.3 punktas).
Remiantis Aprašu ir įvertinus visas faktines aplinkybes, O. G. atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė, t. y.: nustatyta, kad O. G., norėdama gauti LLG, Departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (6.2 punktas); yra rimtas pagrindas manyti, kad įmonė, kurios dalyvės yra užsienietė, yra fiktyvi (6.3 punktas); duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjos tikslo bei sąlygų, sąžiningo jos siekio plėtoti verslą Lietuvos Respublikoje, t. y. konstatuotina, kad O. G. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, jos atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (7 punktas).
15.15. Pareiškėja O. G. neturi ilgalaikių socialinių, ekonominių ar kitų ryšių Lietuvos Respublikoje. Būtina pažymėti ir tai, kad atsisakymas išduoti LLG savaime neužkerta kelio O. G. vykdyti Įmonės akcininkės pareigų (pavyzdžiui, pasitelkiant įgaliotus atstovus ar nuotoliniu būdu). Remiantis LVAT praktika, užsieniečio buvimas ne Lietuvos Respublikoje netrukdo sėkmingai valdyti įmonės (administracinė byla Nr. A-⁸⁵⁸-2720/2014). Kartu pažymėtina, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama, tik jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus.
15.16. O. G. prašo išduoti LLG savo nepilnamečiams vaikams D. S. ir A. S. pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą (kai yra šeimos susijungimo atvejis) ir 43 straipsnio 1 dalies 2 punktą (kai Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi). D. S. ir A. S. neatitinka minėtų sąlygų dėl LLG išdavimo šeimos susijungimo atveju, nes jų motinai O. G. nebus išduotas LLG.
15.17. Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje išvardytos faktinės aplinkybės suponuoja normoje įtvirtintos taisyklės taikymą, t. y. nurodoma, kada išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą išduoti ar pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ir pakeisti LLG užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
15.18. Pareiškėja 2018 m. kovo 5 d. pateikė Departamentui nustatytos formos prašymą išduoti jai ir jos nepilnamečiams vaikams daugkartines nacionalines vizas pagal Vizos išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakyme Nr. 1V-899/V-330, 70.11 punktą, kuris nustato, jog daugkartinė nacionalinė daugkartinė viza išduodama užsieniečiui, pateikusiam prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę.
Atsižvelgus į tai, kad Departamentas išduoti O. G., D. S. ir A. S. LLG atsisako, šie užsieniečiai neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodekso (Šengeno sienų kodekso) (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytos atvykimo sąlygos (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo). Pagal Įstatymo 19 straipsnio 1 punktą nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Be to, įvertinus tai, kad O. G. siekė piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti jos nelegalios migracijos grėsmė, taip pat yra pagrindas O. G. atsisakyti išduoti nacionalinę vizą ir pagal Įstatymo 19 straipsnio 10 punktą.
15.19. Priėmus šį sprendimą būtina išspręsti minėtų užsieniečių tolesnės teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimą.
16. Remiantis „Sodros“ 2018 m. balandžio 27 d. duomenimis, Įmonės skola „Sodrai“ sudarė 439,66 Eur.
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. G. (O. G.), D. S. (D. S.) bei A. S. (A. S.) skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-264 (139, 140, 141)/17I(116, 117, 118) „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartines nacionalines vizas (duomenys neskelbtini) piliečiams O. G., D. S. ir A. S.“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 14, 15 punktus), taip pat įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naują sprendimą teisės aktuose nustatyta tvarka.
2. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja O. G. tuo pagrindu, jog užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini) “ ((duomenys neskelbtini)), asmeniškai 2018 m. vasario 15 d. pateikė Departamentui prašymą skubos tvarka išduoti LLG ir papildomus dokumentus (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 3 punktą). Tačiau teismas akcentuoja ir tai, kad Migracijos departamentas suteikti LLG gali tik tuo atveju, kai pareiškėja realiai, o ne menamai užsiima veikla Lietuvoje. Tačiau teismas sutinka su skundžiamame sprendime padaryta išvada, kad O. G. siekia tik formaliai atitikti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas LLG išdavimo sąlygas, o ne gyventi ir vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėja, kreipdamasi dėl LLG pakeitimo, pateikė tikrovės (gyvenimiškos realybės, faktinės situacijos) neatitinkančius duomenis (realiai neužsiima teisėta veikla Lietuvos Respublikoje), o tikrasis jos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ne vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, bet gauti LLG ir įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse.
Pirmiausia, pabrėžtina tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ verslo plane, be kita ko, nurodyta: Įmonė specializuojasi įvairių rūšių statybos rangos paslaugų teikime, t. y. Įmonės darbuotojai pagal situaciją rinkoje gali atlikti įvairaus pobūdžio paslaugas, susijusias su namų statyba, vidaus ir išorės apdaila, aplinkos tvarkymu, tuo tikslu Įmonėje pastoviai dirba nuo 5 iki 8 įvairios kvalifikacijos darbuotojų; Įmonės paslaugos teikiamos Lietuvoje; Įmonė registruota 2014 m. spalio 2 d., steigimo metu Įmonės statusas buvo individuali įmonė, keičiantis situacijai rinkoje, 2015 m. spalio 1 d. įmonė buvo pertvarkyta į uždarąją akcinę bendrovę, siekiant plėsti veiklą, 2016 m. rugsėjo 12 d. pakeisti Įmonės įstatai, papildomai į verslo valdymą integravo naują valdymo organą – valdybą; Įmonės akcinis kapitalas sudaro 45 000 Eur (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 7 punktą). Tačiau, remiantis „Sodros“ 2018 m. vasario 15 d. duomenimis, nustatyta, jog Įmonėje dirbo 4 darbuotojai: T. Č. (nuo 2015 m. spalio 6 d.), A. A. (nuo 2016 m. spalio 6 d.), A. R. (nuo 2017 m. kovo 30 d.) ir A. K. (nuo 2017 m. kovo 31 d.) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 11 punktą). Kitaip tariant, UAB „(duomenys neskelbtini) “ nerealizavo savo verslo plano krypties.
Antra, Atsakovas, pasitelkęs policijos pareigūnus, t. y. Migracijos valdybą, nustatė, jog įmonės darbuotojas A. A. gyvena tokiu adresu, kur savo gyvenamąją vietą deklaruoja 25 trečiųjų šalių piliečiai, be to, L. S. taip pat deklaruoja adresą, kuriame gyvena keliolika užsieniečių (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 13 punktą). Be to, įmonės veiklos adresu nerasta įmonės darbuotojų, o greta veikiančių įmonių darbuotojai nurodė, kad nežino tokios bendrovės kaip UAB „(duomenys neskelbtini) “ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 13 punktą). Be to, nustatyta, jog buvęs įmonės darbuotojas J. N. nurodė, kad įmonėje jokios veiklos nevykdė, apie įmonę nieko nežino, kad R. J. bendrauja su V. G. (užsiimančiu tarpininkavimu dėl LLG išdavimo) ir jo sutuoktine V. G. bei patikrinimo metu teikė melagingą informaciją apie UAB „(duomenys neskelbtini) “ veiklą (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 13 punktą). Teismo vertinimu, vien ši informacija įrodo, kad pareiškėjai siekė gauti LLG, formaliai atitikdami įstatymo „Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ reikalavimus, nors UAB „(duomenys neskelbtini) “ veikla kelia abejonių. Todėl, teismo vertinimu, Migracijos departamentas, pasinaudodamas savo administracine diskrecija, pagrįstai neišdavė pareiškėjams LLG ir vizų.
Trečia, pateiktos sutartys (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 12 punktą) bei įmonės įsipareigojimai „Sodrai“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 16 punktą), teismo vertinimu, rodo, jog įmonės veikla buvo skirta labiau LLG gauti.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. kovo 22 d. sprendimą Nr. (15/4-1)3I-264 (139, 140, 141)/17I(116, 117, 118) „Dėl atsisakymo išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir daugkartines nacionalines vizas (duomenys neskelbtini) piliečiams O. G., D. S. ir A. S.“, taip pat įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir priimti naują sprendimą teisės aktuose nustatyta tvarka.
4. Kadangi pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas, tai ir jų prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas negali būti tenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjų O. G. (O. G.), D. S. (D. S.) bei A. S. (A. S.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.