Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. ir jo gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų. Į J. A. paskirtos bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2024 m. birželio 6 d.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. A. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, R. V. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, A. O. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, G. V. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3.5. Apeliantė nesutinka ir su nuteistajam J. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Gynėja nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui pripažinus pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo nustatyto nuteistojo J. A. vaidmens padarant jam inkriminuotą nusikaltimą, neliks skundžiamame nuosprendyje skiriant bausmę įvertintos aplinkybės, jog jis buvo nusikalstamos veikos organizatorius.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

5. Nuteistojo J. A. ir jo gynėjos advokatės N. Grubliauskienės apeliaciniai skundai atmetami.

6. Nuteistasis J. A. ir jo gynėja apeliaciniuose skunduose neneigia J. A. kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tačiau abu apeliantai nurodo, jog J. A. narkotines medžiagas siekė įgyti tik asmeninio naudojimo, o ne platinimo tikslu. Nuteistojo gynėja nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvada, kad nuteistasis J. A. buvo šios nuskalstamos veikos organizatorius (BK 24 straipsnio 4 dalis). Apeliantės manymu, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nuteistasis J. A., nuteistoji A. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo padarė veikdami kaip bendravykdytojai. Tokie apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, iš naujo išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, įvertinusi skundžiamo Kauno apygardos teismo 2024 m. birželio 6 d. nuosprendžio motyvus bei nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinių skundų argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, papildomai apklaususi nuteistąjį J. A., daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą sprendimą pripažinti J. A. kaltu organizavus neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir šių medžiagų pristatymą į įkalinimo įstaigą, turint tikslą šias medžiagas platinti. J. A. paskirta bausmė yra teisinga ir ją švelninti taip pat nėra pagrindo.

Dėl nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių

12. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs prokuroro prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ir kvalifikavimą, padarė teisiamojo posėdžio pertrauką pasirengti gynybai (t. 6, b. l. 70). Kito teisiamojo posėdžio metu J. A. davė parodymus ir parodė, kad pagal pakeistą kaltinimą kaltu prisipažįsta iš dalies, t. y. neprisipažįsta turėjęs tikslą platinti narkotines medžiagas. J. A. parodė, jog A. A. pristatytų narkotinių medžiagų nebūtų pardavęs, jomis būtų tik pasidalinęs. Šias narkotines medžiagas jis įgijo kartu su kitu nuteistuoju, buvo susitarę, kad kitas nuteistasis įgis narkotines medžiagas, o jis (J. A.) organizuos šių medžiagų pristatymą į (duomenys neskelbtini) kalėjimą.

13. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nuteistasis J. A. buvo apklaustas papildomai, taip pat buvo perskaityti jo parodymai, duoti pirmosios instancijos 2024 m. gegužės 17 d. teismo posėdžio metu (t. 6, b. l. 98). Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, J. A. neneigė savo kaltės organizavus labai didelio kiekio narkotinių medžiagų pristatymą į įkalinimo įstaigą. Tačiau nuteistasis neigė turėjęs tikslą šias draudžiamas medžiagas platinti, parodė, kad telefoninių pokalbių metu su sutuoktine kalbėjo apie į įkalinimo įstaigą jos pristatomus mobiliuosius telefonus ir už juos gaunamus pinigus. Nuteistasis parodė ir tai, kad jo sutuoktinės į įkalinimo įstaigą atneštomis narkotinėmis medžiagomis butų pasidalinęs su kitu nuteistuoju, kuris rūpinosi jų įgijimu ir pristatymu į pašto dėžutę. Nuteistasis patvirtino pirmosios instancijos teisme duotus parodymus, neneigė, jog šiomis medžiagomis būtų pavaišinęs ir kitus asmenis.

16. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Viena iš bendrininkavimo formų – bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Taigi būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pagal BK 24 straipsnio 4 dalį organizatorius yra asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Esminis nusikaltimo organizatoriaus požymis yra tai, kad jis vadovauja nusikaltimo pasiruošimui, pvz., parenka ir (ar) palenkia asmenis dalyvauti nusikaltime, juos suvienija, kuria nusikalstamos veiklos planus, numato jų padarymo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-297-222/2016 ir kt.).

17. Priešingai nei nurodo nuteistojo gynėja, byloje surinktais ir aptartais faktiniais duomenimis nustatyta, kad J. A., veikdamas kartu su A. A. (vykdytoja) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nusikalstamoje veikoje atliko organizatoriaus vaidmenį – jis parengė nusikalstamos veikos planą, numatė jos įvykdymo būdą bei vadovavo vykdytojos A. A. veiksmams. Būtent J. A., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę kalėjime, organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, jų atgabenimą A. A. į pašto dėžutę vėlesniam pristatymui į įkalinimo įstaigą. Jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui nurodė, kur nugabenti ir padėti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. J. A. telefonu informavo A. A. apie tai, kada į pašto dėžutę bus atgabentos ir paliktos narkotinės medžiagos, davė nurodymą jas paimti. Tai nuteistoji A. A. ir padarė, turėdama tikslą šias draudžiamas medžiagas nugabenti į įkalinimo įstaigą ir ilgalaikio pasimatymo metu perduoti J. A.. Tokios nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog J. A. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir pristatymą į įkalinimo įstaigą. Akivaizdu, kad J. A. bendravo ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kuris rūpinosi labai didelio kiekio narkotinių medžiagų atgabenimu ir palikimu pašto dėžutėje. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šioje byloje yra nustatytas tik vienas nusikalstamos veikos vykdytojas (nuteistoji A. A.). J. A. neįvardijo asmens, kuris atliko labai didelio kiekio narkotinių medžiagų pristatymą į pašto dėžutę, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti, ar tas asmuo yra pakaltinamas ir sulaukęs amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė. Tokios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog J. A., A. A. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo darant nusikalstamą veiką veikė kartu, o ne bendrininkų grupe. Taip pat pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. A. pagal atliktų veiksmų pobūdį buvo neteisėto labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo ir pristatymo į įkalinimo įstaigą turint tikslą jas platinti organizatorius. Nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentus dėl J. A. veikos neteisingo kvalifikavimo kaip nusikaltimo organizatoriaus teisėjų kolegija atmeta dėl kelių priežasčių. Pirmiausia pažymėtina, kad gynėjos skundo argumentus paneigia paties nuteistojo J. A. parodymai. Svarbu pažymėti, kad J. A. ne tik formaliai prisipažino kaltu dėl nusikaltimo organizavimo, bet ir teisme parodė apie konkrečias dalyvavimo nusikaltime aplinkybes, patvirtinančias jo, kaip nusikalstamos veikos organizatoriaus, vaidmenį. Tuo tarpu gynėjos argumentas, kad J. A. ir kitas, tyrimo metu nenustatytas asmuo, buvo nusikaltimo bendravykdytojai, niekuo nepagrįstas. Pagal BK 24 straipsnio 3 dalį vykdytojas yra asmuo, nusikalstamą veiką padaręs pats arba pasitelkęs nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti. Jeigu nusikalstamą veiką padarė keli asmenys kartu, tai kiekvienas iš jų laikomas vykdytoju (bendravykdytoju). Šioje byloje nustatyta, kad pats J. A. jokių objektyviųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymius atitinkančių veiksmų neatliko. Jo suplanuotą nusikaltimą jo nurodymu įvykdė jo sutuoktinė A. A.. Todėl net be prokuroro prašymo dėl kaltinimo pakeitimo ir kaltinamajame akte aprašyta J. A. veika negalėtų būti kvalifikuota pagal BK 260straipsnio 3 dalį kaip nusikaltimo vykdytojo. Teismas pagrįstai pripažino J. A. kaltu ir nuteisė jį kaip nusikaltimo organizatorių pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

18. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis J. A. ir jo gynėja teigia, jog nuteistasis siekė įgyti narkotines medžiaga tik asmeninio naudojimo, o ne platinimo tikslu. Teisėjų kolegija ir su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka ir juos atmeta.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis; nesvarbu, ar kaltininkas turėjo tikslą šias medžiagas platinti, ar jo neturėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228-511/2017, Nr. 2K-189-895/2018, Nr. 2K-1-719/2020 ir kt.). Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-162-976/2018, Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-167-303/2022 ir kt.). Teismų praktikoje platinimu laikoma ne tik psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, bet ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-21-139/2015, Nr. 2K-95-489/2018, Nr. 2K-131-719/2022 ir kt.).

20. Išanalizavus nuteistojo J. A. parodymus proceso metu matyti, kad nuteistasis, nors neigia turėjęs tikslą platinti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, vis tik duodamas parodymus patvirtino, jog jo sutuoktinės į įkalinimo įstaigą pristatytomis draudžiamomis medžiagomis būtų pasidalinęs su kitu nuteistuoju ar pavaišinęs ja kitus asmenis. Nors nuteistasis J. A. nurodo, kad jis pats vartoja narkotines medžiagas, tačiau nagrinėjamu atveju šį tikslą patvirtina ir neteisėtai įgytos ir nuteistajam į įkalinimo įstaigą atgabentos narkotinės medžiagos – karfentanilio labai didelis kiekis, kuris ženkliai viršijo labai didelio kiekio (0,018 g) rodiklį, nustatytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose. Akivaizdu, jog aiškinimas, kad toks didelis kiekis itin stiprios narkotinės medžiagos esą buvo įgytas vien asmeniniam vartojimui, nėra logiškas. Gynėjos skundo argumentas, jog labai didelį narkotinių medžiagų kiekį J. A. siekė įgyti tik asmeniniam vartojimui tik todėl, kad buvo įkalinimo įstaigoje, o būdamas laisvas būtų įgijęs tik po nedidelį kiekį medžiagų, kolegijos nuomone, irgi visiškai neįtikinantis ir paneigtas kitais įrodymais. Apie nuteistojo J. A. tikslą platinti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų leidžia spręsti ir įrodymai, kuriuose užfiksuoti nuteistųjų J. A. ir A. A. telefoniniai pokalbiai apie draudžiamų medžiagų pristatymą į įkalinimo įstaigą. Nuteistasis J. A. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl narkotinių medžiagų pristatymo į įkalinimo įstaigą su A. A. susitarė 2023 m. gegužės 4 d. vykusio trumpalaikio pasimatymo metu. Iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad 2023 m. gegužės 5 d. J. A. A. A. nurodė „<...> jau padaviau, reikia laukt dabar. Gali šiandien, gali ryt, gali poryt“. 2023 m. gegužės 9 d. telefoninio pokalbio metu J. A. nurodė A. A. „kalbėjau su draugu <...> pasakyk R., kad laikytų tą pašto dėžę atrakintą“. 2023 m. gegužės 10 d. pokalbio metu J. A. A. A. nurodo apie tai, kad be narkotinių medžiagų, kurios bus įdėtos į pašto dėžutę, „<...> būtų gerai, kad ir pas R., <...> ten yra lėtos šaibos, ten būtų greitos“ (t. 2, b. l. 43–45). Teisėjų kolegijos vertinimu, J. A. ir A. A. 2023 m. gegužės 5–10 d. telefoninių pokalbių turinys leidžia daryti išvadą apie nuteistojo J. A. tikslą būtent platinti neteisėtai įgytas ir jam į įkalinimo įstaigą atgabentas narkotines medžiagas, o ne mobiliuosius telefonus, kaip nurodoma apeliaciniuose skunduose. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota, kad 2023 m. balandžio 8 d. pokalbio metu J. A. klausė A. A. „<...> turėtum porą tų dalykėlių?“, „man reikia, kad paduotum jam du“. 2023 m. balandžio 11 d. pokalbio metu A. A. pasakius, jog neturi pinigų, J. A. pasakė, kad „paskui pasidarysim“. 2023 m. balandžio 13 d. kalbama apie „saldainius“, J. A. nurodo, „gal dar tų saldainių būtų“ (t. 2, b. l. 27–28, 32, 35–36). Taigi nors nuteistieji J. A. ir A. A. parodė, kad jie tarėsi dėl mobiliųjų telefonų pristatymo į įkalinimo įstaigą ir būtent telefonai, o ne narkotinės medžiagos, buvo skirti pardavimui kitiems nuteistiesiems, tačiau įvertinus telefoninių pokalbių laiką – 2023 m. balandžio mėnesis, tokia nuteistųjų versija atmetama kaip neįtikinama. Ją paneigia pirmiau aptartas nuteistųjų pokalbių 2023 m. gegužės 5–10 d. turinys, kuriame apie mobiliuosius telefonus, užmaskuotai vadinamus „saldainiais“, neužsimenama. Šios aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nors nagrinėjamu atveju platinimo tikslo nustatymas nebuvo būtinas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistasis J. A. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, gabenimą ir jos pristatymą į įkalinimo įstaigą, turėdamas tikslą šias narkotines medžiagas platinti.

21. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, susijusius su J. A. dalyvavimu padarant nusikalstamą veiką, laikėsi BPK įtvirtintų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų, įrodymus vertino nuosekliai, lygino byloje esančius duomenis tarpusavyje, įvertino jų visumą ir pagrįstai J. A. pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Dėl bausmės

22. Tiek nuteistasis J. A., tiek jo gynėja nesutinka su nuteistajam paskirta bausme. Nuteistasis J. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam paskirta bausmė per griežta. Skirdamas bausmę teismas neatsižvelgė į tai, jog jis teisminio bylos nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Taip pat neatsižvelgė, kad jis turi priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Nuteistojo gynėja nurodo, kad J. A. į nusikalstamą veiką įtraukė sutuoktinę tik dėl pagalbos stokos gydant priklausomybę. Didesnio kiekio narkotinės medžiagos įsigijimą lėmė tai, kad įkalinimo įstaigoje jis bet kada negalėjo įsigyti narkotinių medžiagų. J. A. nori gydytis dėl turimos priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ir jei nuosprendyje būtų numatytas įpareigojimas gydytis nuo šios priklausomybės, jis turėtų galimybę patekti į reabilitaciją.

23. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas bausmę J. A., tinkamai įvertino nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

24. Teismas, parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

25. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės už BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą skyrimo motyvus, sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas, skirdamas bausmę J. A., tinkamai laikėsi BK 41 straipsnio nuostatų bei BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Skiriant bausmę ir nustatant jos dydį atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, duomenis apie kaltininko asmenybę, kad byloje nebuvo nustatyta J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu J. A. už minėtą nusikalstamą veiką paskirta bausmė dydžiu nėra aiškiai per griežta, kaip apeliaciniame skunde teigia nuteistasis ir jo gynėja.

26. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuo dešimties iki penkiolikos metų.

27. Nuteistasis J. A. padarė tyčinę, labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 6 dalis), nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta viena J. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skirdamas bausmę J. A. pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad jis 18 kartų teistas, bei tai, jog jis nebuvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą. Nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo, kad J. A. linkęs nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio reikalavimų. Jis, nepaisant anksčiau dėl jo priimtų nuosprendžių, nededa pastangų keisti savo elgesį, gyvenimo būdą. Be to, ankstesni J. A. teistumai teisėjų kolegijai leidžia spręsti apie susiformavusias nuteistojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes ir visuomenėje priimtas laikytis taisykles, o taip pat rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą ir tai, kad taikytos įvairios poveikio priemonės (taip pat ir laisvės atėmimo bausmė) teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nedarė.

28. Skundžiamame nuosprendyje atsižvelgta ir į J. A. vaidmenį darant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – jis buvo nusikaltimo organizatorius, o taip pat į aplinkybę, jog jis skatino nusikalsti ir savo sutuoktinę A. A.. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui leido daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti J. A. paskiriant sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Nuteistajam J. A. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles.

29. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. A. nurodo, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, į šią aplinkybę neatsižvelgė.

30. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

31. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu asmuo savanoriškai, ne dėl byloje surinktų įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017 ir kt.), o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – atskleidžia ir bendrininkų atliktus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015). Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau ir neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, Nr. 2K-381-507/2016 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-145-139/2015 ir kt.). Tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-516-697/2015).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi J. A. proceso metu duotus parodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nuteistojo J. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

33. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. A. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė. Teisiamajame posėdyje nuteistasis prisipažino kaltu padaręs BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (t. 6, b. l. 32–36), tačiau prokurorui pateikus prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos esmines faktines aplinkybes ir jos kvalifikavimą, apklausiamas teisiamajame posėdyje J. A. kaltu prisipažinimo tik iš dalies, t. y. jis patvirtino organizavęs neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir pristatymą jam į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, tačiau neigė turėjęs tikslą šias draudžiamas medžiagas platinti. Taip pat J. A. nenurodė asmens, su kuriuo derino draudžiamų medžiagų įgijimo ir gabenimo aplinkybes. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje J. A. parodė, kad jis organizavo labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir pristatymą jam į (duomenys neskelbtini) kalėjimą, tačiau tvirtino, jog tikslo platinti šias medžiagas neturėjo. Taigi nuteistasis J. A. neprisipažino dėl vienos iš svarbių kaltinime nurodytų aplinkybių, t. y., jog organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, gabenimą ir pristatymą jam į įkalinimo įstaigą turėdamas tikslą šias draudžiamas medžiagas platinti, taip pat J. A. nenurodė asmens, iš kurio buvo įgytos narkotinės medžiagos, nenurodė ir šias medžiagas iki jo nurodytos vietos atgabenusio asmens. Tokie J. A. proceso metu duoti parodymai neleidžia daryti išvados, kad jis pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes Todėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė J. A. nepripažinta pagrįstai.

34. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašydamas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nurodo ir tai, kad asmenims, pripažintiems kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, teismai skiria labai skirtingas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas net už tas pačias veikas neturi pagrindo skirti vienodų bausmių skirtingiems asmenims. Pagal teismų praktiką teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-449-942/2016 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, turinčias įtakos bausmės, skirtinos nuteistajam J. A., individualizavimui. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog jis pripažintas kaltu organizavęs neteisėtą itin nedidelio kiekio (vertinant tik svorį) narkotinės medžiagos (0,024641 g karfentanilio) įgijimą ir gabenimą, o taip pat, kad jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, negali būti pagrindu jo įvykdytą nusikalstamą veiką ar jo asmenybę vertinti kaip mažesnio pavojingumo. Byloje nustatyta, kad nuteistasis J. A. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – karfentanilio įgijimą ir gabenimą į įkalinimo įstaigą, šios narkotinės medžiagos kiekis ženkliai viršijo labai didelio kiekio rodiklį, nustatytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, o nusikalstama veika nebuvo padaryta atsitiktinai. Be to, karfentanilis yra itin stipri ir pavojinga medžiaga ir jos labai didelio kiekio negalima lyginti su labai dideliais kiekiais, nustatomais kitoms narkotinėms medžiagoms. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas J. A. už labai sunkaus nusikaltimo padarymą paskyrė minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, dar labiau švelninti J. A. paskirtą bausmę dėl jo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija neturi pagrindo.

35. Pirmosios instancijos teismas nuteistąjį J. A. apibūdinančias aplinkybes vertino kartu su nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad J. A. skirtina minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga ir ją keisti nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

36. Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad J. A. į nusikalstamą veiką įtraukė sutuoktinę tik dėl pagalbos stokos gydant priklausomybę, o didesnio kiekio narkotinės medžiagos įsigijimą lėmė tai, jog įkalinimo įstaigoje jis bet kada negalėjo įsigyti narkotinių medžiagų, negali būti pagrindu pripažinti J. A. padaryto labai sunkaus nusikaltimo mažiau pavojingu, o taip pat nedaro pačio nuteistojo asmenybės mažiau pavojingos visuomenei. Tuo pačiu pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 91 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo bausmių atlikimo vietose privaloma užtikrinti reikiamas sąlygas priklausomybės ligomis sergantiems nuteistiesiems gydytis nuo šių ligų. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, susijusias su J. A. pastangomis gydytis dėl turimos priklausomybės nuo narkotinių medžiagų ar reikiamų sąlygų gydytis nuo šios priklausomybės neužtikrinimu. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog J. A. paskirta bausmė negali būti pripažinta aiškiai per griežta, todėl ją keisti nėra pagrindo. Taikyti J. A. BK 62 straipsnio 1, 2 dalis arba BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam švelnesnę bausmę, negu numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nėra nei tam reikalingų aplinkybių visumos, nei jokių išimtinių bylos aplinkybių. Tai, kad nuteistasis, turėdamas priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, toliau vartojo tas medžiagas ir atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje, išimtine aplinkybe, dėl kurios būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę, negali būti pripažįstama. Juo labiau, kai nustatyta, kad J. A. turėjo tikslą tas narkotines medžiagas ne tik vartoti pats, bet ir jas platinti. Nuteistajam J. A. paskirta bausmė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, yra teisinga ir tinkamai individualizuota, neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams ir bausmės paskirčiai.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

37. Lietuvos apeliaciniame teisme 2024 m. gruodžio 13 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, taip pat pateiktas advokatės N. Grubliauskienės 2024 m. gruodžio 12 d. prašymas. Pažymoje nurodyta, kad valstybės naudai priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma iš J. A. yra 143,34 Eur. Šios išlaidos susidarė už gynėjos N. Grubliauskienės suteiktą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši pažyma buvo gauta teisėjų kolegijai jau išėjus priimti sprendimo, tai yra jau po teismo posėdžio, kuriame buvo išnagrinėta baudžiamoji byla, taip pat į tai, kad proceso dalyviai neturėjo galimybės su ja susipažinti ir dėl jos pasisakyti, prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos dėl išlaidų už J. A. suteiktą teisinę pagalbą teisėjų kolegija palieka nenagrinėtą.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. A. ir jo gynėjos advokatės Neringos Grubliauskienės apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti išieškojimo iš nuteistojo J. A. į valstybės biudžetą palikti nenagrinėtą.