Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. J. ir A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. J. ir A. J. pareiškimą dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Būsto paskolų draudimas“, akcinė bendrovė „Swedbank“, uždaroji akcinė bendrovė „Sergel“, uždaroji akcinė bendrovė „SB Lizingas“, I. N., antstoliai Brigita Tamkevičienė, Aleksandras Selezniovas, sodininkų bendrija „Dituva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. birželio 16 d. nutartimi A. J. ir D. J. iškelta bankroto byla.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo patvirtintas patikslintas bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas (toliau – planas, mokumo atkūrimo planas), kuriam nepritarė 2017 m. spalio 24 d. kreditorių susirinkimas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl pareiškėjų plano patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi pareiškėjams nustatytas terminas iki 2018 m. gegužės 28 d. pateikti patikslintą mokumo atkūrimo planą. Taip pat teismas įpareigojo pareiškėjus kartu su patikslintu planu, jeigu jam nepritars kreditorių susirinkimas, pateikti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties 13 punkte nurodytus įrodymus (gyvybės draudimo sutartis ir joms taikomas taisykles). Bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ įgaliotas asmuo 2018 m. birželio 19 d. pateikė prašymą dėl pareiškėjų mokumo atkūrimo plano tvirtinimo. Prašyme nurodė, kad 2018 m. gegužės 28 d. įvyko trečiasis kreditorių susirinkimas dėl pritarimo patikslintam plano projektui ir vienintelės susirinkime balsavusios kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ (69,40 proc.) balsų dauguma buvo nutarta nepritarti trečiam patikslintam plano projektui. Bankroto administratoriaus nuomone, pareiškėjų planas atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 7 straipsnio reikalavimus ir nėra esminių priežasčių, dėl kurių jis negalėtų būti tvirtinamas, o kreditoriaus siūlymai nepagrįsti įrodymais ir svariais argumentais.Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime į bankroto administratoriaus prašymą nurodė, kad nesutinka su patikslintu planu balsavimo raštu biuletenyje išdėstytais motyvais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartimi nutarta netvirtinti bankrutuojančių asmenų A. J. ir D. J. patikslinto mokumo atkūrimo plano ir bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto bylą nutraukti.Teismas nustatė, kad 2018 m. gegužės 28 d. vyko trečiasis pareiškėjų kreditorių susirinkimas, jame vienintelis kreditorius UAB „Būsto paskolų draudimas“ turintis 69,40 proc. balsų, nepritarė bankrutuojančių asmenų patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui. Teismas pripažino, kad iš pareiškėjo pateiktų keturių kvitų, kurie neišversti į lietuvių kalbą, bei banko sąskaitos išrašų, negalima apskaičiuoti aiškių ir konkrečių bankrutuojančio asmens patiriamų išlaidų komandiruotės metu. Konstatuota, kad pareiškėjas neįrodė, jog dienpinigiai yra jo būtinosios išlaidos. Padaryta išvada, jog ši plano dalis neatitinka fizinio asmens bankroto tikslų ir pažeidžia skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas pripažino pagrįstomis kreditoriaus pastabas dėl gerokai (485,16 Eur) padidėjusios bankrutuojančių asmenų būtinųjų poreikių tenkinimui reikalingos lėšų sumos, šią sumą lyginant su ankstesniame plane numatyta suma, kai kreditorių reikalavimams tenkinti skiriama suma padidėjo tik 13,76 Eur/mėn. Pripažinta, kad ši mokumo atkūrimo plano dalis patikslinta tik formaliai ir iš esmės tik pareiškėjų interesais, dėl to kreditoriai pagrįstai 2018 m. gegužė 28 d. susirinkime nepritarė pareiškėjų pateiktam patikslintam plano projektui. Teismas pripažino pagrįstomis kreditoriaus pastabas, kad plane nenumatytos pareiškėjos mokumo atkūrimo priemonės, padėsiančios gauti daugiau pajamų bankroto proceso metu ir didesne dalimi prisidėti prie atsiskaitymo su kreditoriais. Ši plano dalis pripažinta neatitinkančia fizinio asmens bankroto tikslų ir paskirties. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjos darbo pobūdis nepriskiriamas prie didelės rizikos darbų pripažino, kad netikslinga ir neracionalu, esant iškeltai fizinio asmens bankroto bylai, ir toliau vykdyti D. J. gyvybės draudimo sutartį ir kas mėnesį mokėti 15,36 Eur įmokas draudimo apsaugai iš lėšų, skirtų pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti.Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjai, teikdami teismui trečią mokumo atkūrimo plano projektą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, neatsižvelgė į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje nurodytus argumentus ir išaiškinimus dėl priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.) nurodymo mokumo atkūrimo plane, dėl pareiškėjų draudimo liudijimų patiriamų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo, šių mokumo atkūrimo plano dalių nekoregavo. Pareiškėjai, tikslindami mokumo atkūrimo plano projektą, ignoravo kreditoriaus nurodytus trūkumus dėl administravimo išlaidų dydžio ir pagrįstumo. Kadangi pareiškėjai ne tik nevykdė savo pareigos rengti ar tikslinti savo mokumo atkūrimo planą, tačiau ir nedėjo pastangų siekdami didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo, teismas darė išvadą, kad pareiškėjų patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinių asmenų ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Pripažinta, kad pateiktas patikslintas planas neužtikrina kreditorių ir skolininkų teisingos interesų pusiausvyros, neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, pareiškėjai nededa pastangų taisyti planą, todėl patikslintas mokumo atkūrimo planas netvirtintinas, o fizinių asmenų bankroto byla nutrauktina FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjai A. J. ir D. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą pareiškėjai grindžia tokiais motyvais:Pareiškėjai nesutinka, kad nedėjo pastangų taisyti planą. Nurodo, kad reaguodami į Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutarties įpareigojimą, atsižvelgdami į Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties motyvus, parengė patikslintą planą, jis pateiktas 2018 m. gegužės 28 d. vykusiam trečiajam kreditorių susirinkimui. Pareiškėjai patikslino gaunamų pajamų dydį, būtiniems poreikiams ir kreditorių reikalavimams tenkinti numatomas skirti sumas. A. J. dėjo pastangas taisyti planą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartyje nurodytas pastabas. Pareiškėja dėjo pastangas pagal savo galimybes dirbti ir didinti gaunamas pajamas, teismas šių aplinkybių nenagrinėjo, nevertino kreditorės priežasčių nepritarti patikslintam planui pagrįstumo.Pareiškėjų nuomone, teismo procesinis sprendimas nesąžiningas, nes teismas, įpareigodamas pareiškėjus tikslinti mokumo atkūrimo planą, nekėlė reikalavimo tikslinti pareiškėjos mokumo atkūrimo priemones, o nagrinėdamas patikslintą planą, jos mokumo atkūrimo priemones vertino kaip neatitinkančias FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimų. Pareiškėjai teigia, kad teismas padarė neteisingas išvadas dėl plane nurodytų pareiškėjos mokumo atkūrimo priemonių, nesiaiškino jos galimybių kelti kvalifikaciją.Pareiškėjų bankroto bylos nutraukimas, teismui pripažinus 3 iš 4 draudimo sutarčių pagrįstomis ir nesuteikiant pareiškėjams galimybės taisyti šią plano dalį, nesąžiningas, nes formuluojant neapibrėžtus reikalavimus apribota pareiškėjų teisė atkurti savo mokumą.Teismas nenagrinėjo patikslintame plane nurodytų sumų būtiniesiems poreikiams tenkinti pagrįstumo. Teismas neįvertino, kad ankstėsimame plane pareiškėjai buvo numatę skirti tik po 166,75 Eur/mėn. kiekvienam keturių asmenų šeimos nariui, o tai yra žemiau skurdo ribos. Dėdami pastangas atkurti savo mokumą pareiškėjai padidino savo pajamas. Net ir padidėjus pareiškėjų šeimos pajamoms, būtiniesiems poreikiams tenkinti pareiškėjai numatė skirti sumas, mažesnes nei minimali mėnesinė alga, ir tokiu būdu pasiryžo bankroto metu savo poreikius apriboti. Būsto išlaikymo išlaidos yra pagrįstos.Pareiškėjai nurodo, kad rengdami patikslintą planą siekė didinti sumą kreditorių reikalavimams tenkinti. Tam bus skirtos lėšos, gautos už pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą.Atsiliepimu suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Nesutinka su apeliantų teiginiais, kad teismas pasielgė nesąžiningai. Po patikslinto plano trečiojo svarstymo kreditorių susirinkime, net ir gavę išsamias pagrindinio kreditoriaus pastabas ir žinodami apeliacinės instancijos teismo nurodytus trūkumus, pareiškėjai, i juos neatsižvelgę, patys nusprendė teikti planą tvirtinti teismui. Pareiškėjų pateiktas patikslintas planas neužtikrina kreditorių ir skolininkų teisingos interesų pusiausvyros, neatitinka FABĮ 7 straipsnio reikalavimų, pareiškėjai nededa pastangų taisyti planą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje keliamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nepatvirtintino patikslinto bankrutuojančių fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, ir ar pagrįstai nutarta nutraukti fizinių asmenų bankroto bylą pagal FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą (t. y. kai teismas nepatvirtina plano).Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 20 d. vykęs pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė bankrutuojančių asmenų D. J. ir A. J. mokumo atkūrimo plano projektui. Pareiškėjai planą patikslino, tačiau 2017 m. spalio 24 d. vykęs antrasis kreditorių susirinkimas nepritarė patikslintam pareiškėjų plano projektui. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017 m. lapkričio 20 d. nutartimi patvirtintas pareiškėjų mokumo atkūrimo planas, kuriam nepritarė 2017 m. spalio 24 d. kreditorių susirinkimas. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-389-479/2018, ir klausimas dėl pareiškėjų plano patvirtinimo perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai plano projektą patikslino. 2018 m. gegužės 28 d. vyko trečiasis bankrutuojančių asmenų D. J. ir A. J. kreditorių susirinkimas, jame balsų dauguma nutarta nepritarti pareiškėjų patikslinto mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“, turinti 69,40 proc. balsų, balsavo prieš siūlymą pritarti patikslintam planui ir pateikė savo pastabas. Patikslintas plano projektas, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, buvo pateiktas teismui tvirtinti.Pareiškėjai atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad jie nedėjo pastangų taisyti planą.Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnio 3 dalis numato, kad kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui; tuo tarpu, jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis).Plano sudarymas, plano projekto tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija, įvertinus parengto mokumo atkūrimo plano projekto atitiktį įstatymo reikalavimams, yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, priklauso bankrutuoti siekiančiam fiziniam asmeniui.Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui, šis pateikiamas teismui; teismas, gavęs plano projektą, kuriam kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis ir įvertinti, ar fizinis asmuo dėjo pastangas ištaisyti plano projektą taip, kad jis kuo labiau atitiktų skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3-249-313/2016; 2015 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).Apeliantai akcentuoja, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje pažymėtos tik dvi aplinkybės, kurias turėtų aiškintis pirmosios instancijos teismas, t. y. A. J. pajamų sumažėjimą bei gyvybės draudimo sutarčių nutraukimo pasekmes pareiškėjų ir kreditorių interesų pusiausvyrai. Apeliantai atskirajame skunde teigia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, kadangi pirmosios instancijos teismas patikslintą planą vertino kitais kriterijais, nei buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismas. Šį teiginį pareiškėjai grindžia motyvais, kad nei Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje, nei pirmosios instancijos teismo 2018 m. balandžio 26 d. priimtoje nutartyje nebuvo nurodyta taisyti plano dalį dėl D. J. mokumo atkūrimo priemonių nepakankamumo, be to, teigia, jog minėtose teismų nutartyse nepasisakyta dėl gyvybės draudimo sutarčių vykdymo bankroto proceso metu nesuderinamumo su FABĮ tikslais ir įmokų pagal tokias sutartis nepatekimo į būtinąsias išlaidas.Visų pirma, nors apeliantai teigia, kad teismai atskirai neakcentavo D. J. plane nurodytų mokumo atkūrimo priemonių nepakankamumo, kaip tikslintinos plano dalies, tačiau iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties turinio nustatyta, kad joje apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutiko su kreditorės nurodytomis pastabomis dėl mokumo atkūrimo priemonių numatymo plane ir pažymėjo, jog vien bankrutuojančio fizinio asmens darbas pagal darbo sutartį savaime nepatvirtina maksimalių asmens pastangų įgyvendinti fizinio asmens bankroto tikslus. Minėtoje apeliacinės instancijos teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartyje taip pat pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesas reiškia didesnius finansinius suvaržymus bankrutuojantiems asmenims, todėl tai kartu apriboja ir jų galimybes savanoriškai prisiimti ir vykdyti nebūtinus turtinius įsipareigojimus, sprendžiant klausimą dėl šios rūšies išlaidų būtinumo ir pagrįstumo turėtų būti nustatyta, kokia įmokos dalis yra skiriama gyvybės ir sveikatos draudimui, o kokia dalis nuo šios sumos yra skiriama kapitalui kaupti ir investuoti. Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai pažymėjo, kad tokios aplinkybės dėl priemonių, skirtų fizinio asmens mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kt.) nurodymo mokumo atkūrimo plane ir dėl pareiškėjų draudimo liudijimų patiriamų išlaidų būtinumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teismui svarstant ankstesnio plano turinį iš esmės buvo akcentuotos ir šie aspektai pareiškėjams buvo žinomi, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šių plano dalių pareiškėjai nekoregavo.Antra, kaip minėta anksčiau, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus ir nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros tenka būtent bankrutuojančiam fiziniam asmeniui. Vertindamas anksčiau nurodytus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad, kaip nurodo patys apeliantai ir patvirtina bylos duomenys, tikslindami mokumo atkūrimo planą, kuris pateiktas 2018 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimui, pareiškėjai patikslino gaunamų pajamų dydį (nurodė didesnį darbo užmokestį), taip pat patikslino būtiniems poreikiams tenkinti numatomą skirti lėšų sumą bei kreditorių reikalavimams tenkinti numatomą skirti sumą. Pareiškėjai tikslino kelias mokumo atkūrimo plano dalis. Patys pareiškėjai pasirinko didesnę atliekamų plano patikslinimų apimtį, o patikslintą plano projektą pateikė tvirtinti kreditorių susirinkimui. Kreditorė UAB „Būsto paskolų draudimas“, balsuodama dėl patikslinto plano projekto, pateikė pastabas. Patikslintas plano projektas, kuriam 2018 m. gegužės 28 d. nepritarė kreditorių susirinkimas, kreditorei nurodžius nesutikimo su projektu pastabas, taisomas nebuvo, pareiškėjai pasirinko jį teikti tvirtinti teismui. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino konkrečias kreditorės nepritarimo patikslintam planui priežastis ir fizinių asmenų pastangas taisyti mokumo atkūrimo planą, pareiškėjų bankroto procese teikiamų plano patikslinimų visumą.Kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ 2018 m. gegužės 22 d. rašte dėl siūlomo tvirtinti patikslinto plano išdėstytos pastabos susijusios su FABĮ 7 straipsnyje nustatytais reikalavimais. Kreditorė nurodė, kad nepateikta duomenų apie pareiškėjo komandiruotėse patiriamas išlaidas, pareiškėjo gaunamos pajamos yra nepagrįstai sumažintos. Iš pareiškėjų patikslinto plano turinio matyti, kad pareiškėjai nurodė didesnes, nei ankstesniuose plano projektuose, A. J. gaunamas ir numatomas gauti pajamas (nurodytas 1 362,40 Eur / mėn. vidutinis mėnesio darbo užmokestis), taip pat pažymėjo, kad darbo užmokesčio dydis priklauso nuo išvykimo į komandiruotes užsienyje dienų skaičiaus, be to, pareiškėjui mokami dienpinigiai, skirti padengti dėl išvykimo į komandiruotę padidėjusias išlaidas.Iš byloje esančios A. J. darbdavio 2018 m. gegužės 2 d. pažymos apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas nustatyta, kad pareiškėjui taip pat mokami dienpinigiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad dienpinigiai nepatenka į darbo užmokesčio sąvoką, tačiau jie laikytini pajamomis. Ši aplinkybė savaime nereiškia, kad dienpinigiai turi būti įtraukti į mokumo atkūrimo planą ir iš jų privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga įrodyti, jog numatyti gauti dienpinigiai yra būtinosios išlaidos, tenka bankrutuojančiam fiziniam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑249‑313/2016).Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi pareiškėjui A. J. buvo pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius komandiruotėse patiriamas išlaidas. Taigi pareiškėjams bylos procese buvo suteikta galimybė pagrįsti pareiškėjo komandiruočių metu patiriamas būtinas išlaidas. Įvertinęs byloje esančius pareiškėjo banko sąskaitos išrašų duomenis, juose užfiksuotų užsienio valiuta atliktų atsiskaitymų dydį per mėnesį, taip pat į bylą pateiktus kvitus, kurie neišversti į lietuvių kalbą, bei 2018 m. liepos 12 d. teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovės duotus paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjai neįrodė, jog visos A. J. išmokamų dienpinigių sumos yra jo būtinosios išlaidos. Tai sudaro pakankamą pagrindą abejoti pareiškėjų patikslintame plane nurodomu pareiškėjų pajamų, iš kurių privalo būti vykdomas atskaitymas kreditoriams, dydžiu. Atskirajame skunde apeliantai nepateikė konkrečių motyvų dėl nesutikimo su pirmosios instancijos išvadomis dėl dienpinigių vertinimo.Kreditorė pastabose taip pat nurodė tai, kad padidėjus pareiškėjų pajamoms patikslintame plane nurodyta gerokai didesnė pareiškėjams reikalinga būtinųjų išlaidų suma, tačiau kreditoriams skirtina suma padidinta nežymiai. Atskirajame skunde apeliantai būtiniesiems poreikiams tenkinti skirtinas sumas sieja su minimalios mėnesinės algos dydžiu (šiuo metu – 400 Eur/mėn.) ir pabrėžia, kad kiekvienam šeimos nariui numatoma skirti suma nurodyto dydžio neviršija.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant dėl išlaidų, reikalingų bankrutuojančio fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, maksimalaus dydžio, jo pagrįstumo vertinimo pasisakyta, kad įstatyme nenustatyta reikalavimo fizinio asmens poreikių būtinumą patvirtinti rašytiniais ar kitokiais įrodymais; sprendžiant dėl būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, teismas turi vertinti esančią informaciją ir įrodymus; vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti 1/2 dalis minimalios mėnesinės algos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑561/2014). Kitaip tariant, išlaidos būtiniems poreikiams tenkinti, kurios viršija 1/2 dalį minimalios mėnesinės algos, turi būti pagrįstos.Nustatyta, kad antrajam kreditorių susirinkimui pateiktame patikslintame plano projekte pareiškėjams reikalinga būtinųjų išlaidų suma nurodyta 667 Eur/mėn. Patikslintame plano projekte, pateiktame 2018 m. gegužės 28 d. kreditorių susirinkimui, nurodyta, kad gyvenamajam būstui išlaikyti reikalinga 316,88 Eur ir 1 152,16 Eur pareiškėjų šeimos maistui ir kitiems poreikiams, t. y. iš viso 1 469,04 Eur. Apeliantai nurodo, kad įrodymais pagrįstos būsto išlaikymo išlaidos. Iš antrajam ir trečiajam kreditorių susirinkimams pateiktų plano projektų matyti, kad išlaidos maistui padidintos nuo 270,84 Eur iki 760 Eur per mėnesį. Toks išlaidų maistui sumos padidinimo būtinumas objektyviai nepagrįstas ir neįrodytas. Šiame kontekste atsižvelgtina ir į duomenis, kad pareiškėjo darbas susijęs su komandiruotėmis į užsienį, pagal pareiškėjų atstovės paaiškinimus, išlaidoms komandiruotėje padengti naudojami dienpinigiai, kurie į nurodytas apskaičiuotas vidutines pareiškėjo pajamas neįskaičiuoti. Be to, patikslintame plane nurodyta, jog D. J. gaunamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 368,55 Eur, o pareiškėjui dirbant Lietuvoje, jam numatytas 400 Eur darbo užmokestis atskaičius mokesčius, taip pat pažymima, kad komandiruotėje pareiškėjas negali būti ilgiau nei 180 dienų per metus, tokias aplinkybes nurodė ir pareiškėjų atstovė pirmosios instancijos teisme. Taigi pareiškėjui dalį laiko per metus nevykstant į komandiruotes, pareiškėjų pajamos tokį laikotarpį būtų minimalios, tokiu atveju pareiškėjų būtiniesiems poreikiams nurodyta reikalinga suma ženkliai viršytų pareiškėjų gaunamas pajamas. Tai taip pat sudaro pagrindą abejoti būtiniesiems poreikiams tenkinti numatytos sumos objektyvumu.Fizinio asmens bankroto procesas, sudarydamas sąlygas atkurti fizinio asmens mokumą, yra susijęs ir su tam tikrais finansiniais suvaržymais, kuriuos lemia skolininkų ir kreditorių interesų suderinimas. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad palyginus su ankstesniu patikslinto plano projektu, trečiajam kreditorių susirinkimui pateiktu patikslintu plano projektu pareiškėjų šeimos pajamos padidėjo nuo 915,15 Eur/mėn. iki 1 730,95 Eur/mėn., būtiniesiems poreikiams tenkinti numatyta suma padidėjo nuo 667 Eur iki 1 469,04 Eur per mėnesį, o kreditorių reikalavimams tenkinti numatyta skirti suma padidinta tik 13,76 Eur/mėn. (t. y. nuo 189,18 Eur iki 202,94 Eur per mėnesį). Ženklus pareiškėjų būtinųjų išlaidų dydžio padidinimas objektyviai nepagrįstas. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad mokumo atkūrimo planas nurodytose dalyse patikslintas iš esmės tik pareiškėjų interesais ir iš esmės pažeidžia fizinių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą, todėl kreditorė turėjo pakankamą pagrindą tokiam patikslintam mokumo atkūrimo plano projektui nepritarti.Atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjų bankroto byla nutraukta dėl to, kad vienas iš sutuoktinių (D. J.) plane nenurodė kitų, be darbo pagal darbo sutartį, papildomų mokumo atkūrimo priemonių. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytus motyvus nustatyta, kad atsižvelgta ne tik į minėtą aplinkybę, jog netikslinta plano dalis dėl kitų mokumo atkūrimo priemonių nurodymo, tačiau ir nustatyta visuma kitų aplinkybių, sudarančių pagrindą pripažinti, kad pareiškėjai nedėjo maksimalių pastangų siekdami didesnio kreditorių reikalavimų patenkinimo, ypač įvertinus skolininkų nurodomas gaunamas padidėjusias pajamas, planas pakartotinai tikslintas iš esmės tik pareiškėjų interesais. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjų patikslintas mokumo atkūrimo planas neatitinka fizinių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyros ir fizinių asmenų bankroto instituto tikslų, neatitinka FABĮ planui keliamų reikalavimų ir kreditoriai turėjo pagrindą jam nepritarti, dėl to jis negali būti patvirtintas.Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstą apeliantų argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesuteikė pareiškėjams galimybės koreguoti planą ir nepagrįstai nutraukė bankroto bylą. Aplinkybė, kad teismas nepatvirtina plano, yra viena iš sąlygų, sudarančių pagrindą nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Nagrinėjamu atveju, įvertinus proceso metu pareiškėjų teiktų plano patikslinimų visumą, pripažintina, kad pareiškėjai teikdami plano projekto pataisymus nedėjo maksimalių pastangų išlaikyti kreditorių ir skolininkų interesų pusiausvyrą. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą patikslinto mokumo atkūrimo plano netvirtinti ir nutraukti pareiškėjų bankroto bylą.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė ir teisingai įvertino klausimui išspręsti reikšmingas faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė materialinės ir proceso teisės normas. Dėl esminių atskirojo skundo argumentų pasisakyta ir jie nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Esant tokioms aplinkybėms skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 336 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.