- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-11
- Bylos Nr.
- 1-281-992/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33762-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- P. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, užsiimantis individualia veikla, 2018 m. balandžio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) 2 (dvejų) metų terminui be užstato, nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonės - draudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, konfiskuotas automobilis Mercedes Benz, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugsėjo 4 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi patikslinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 16 d. nuosprendžio rezoliucinė dalis dėl baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones - termino skaičiavimo nuo 2017 m. lapkričio 5 d.,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2016 m. kovo 25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. V. vairavo automobilį būdamas neblaivus, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, vengė neblaivumo patikrinimo. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: P. V. 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 14 bei 17 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „P. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnams neblaivumo metu nustačius jo neblaivumo požymius (sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti), atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
P. V. vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: P. V. 2017 m. lapkričio 4 d., apie 19.20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Mercedes B. S.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio („Alcotest 7510 ARKA 0042“ buvo nustatytas 2.53 promilių girtumas). Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2016 m. kovo 25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).
Kaltinamasis P. V. teismui paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos visiškai pripažino, sutiko duoti parodymus. Kaltinamasis paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d. visą dieną važinėjo darbo reikalais, vežiojo jų su žmona valdomos el. parduotuvės (duomenys neskelbtini) užsakymus, vairavo draugo įmonei priklausantį automobilį ,,P. B.”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo jis naudojasi šiltuoju metų periodu. Važiuodamas namo sustojo nusipirkti maisto ir ,,Žalių devynerių”, privažiavo prie Balsių mokyklos, priparkavo automobilį, planavo eiti namo, pamatė savo šeimą, važiuojančią su dviračiais, su žmona apsitarė, kad jų palauks ir kartu eis namo. Laukdamas šeimos, atsidarė ,,Žalių devynerių” ir išgėrė, nusprendė apie 800 m pavažiuoti mašina. Vos įjungęs variklį, pavažiavo keliasdešimt metrų, kai jį sustabdė policija. Labai išsigando ir atsisakė papūsti į alkoholio matuoklį. Atsakydamas į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis paaiškino, kad sutinka, jog vengė tikrintis neblaivumą, taip pasielgė, nes išsigando, labai bijojo prarasti tik 2020 metais atgautą teisę vairuoti. Po šio antro įvykio suprato, kad turiu potraukį alkoholiui ir jam įveikti reikia imtis veiksmų, pradėjo lankyti psichoterapiją, taip gydosi nuo priklausomybės alkoholiui. Užsibrėžė tikslą atsisakyti alkoholio.
Apklausiamas dėl 2017 m. lapkričio 4 d. veikos, už kurią buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis paaiškino, kad kaltę pripažįsta, sutinka, kad įrodymų tyrimas dėl ankstesnės veikos nebūtų atliekamas, ankstesnės bylos metu duotų parodymų nekeičia. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Kadangi kaltinamasis P. V. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. Č. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 22 d., patruliuodamas su vyriausiuoju patruliu O. K., apie 19.00 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvinės veiklos skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), ties mokykla, įtariamas neblaivus automobilio vairuotojas. Atvykę pastebėjo, kaip nuo mokyklos ((duomenys neskelbtini)) pradėjo važiuoti automobilis P. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sustabdė patikrinti, automobilį vairavo P. V., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. P. V. ne vieną kartą buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau jis atsisakė. Vairuotojui buvo paaiškinta atsakomybė už atsisakymą tikrintis blaivumą, tačiau jis vis tiek tikrintis blaivumą alkoholio matuokliu atsisakė. P. V. paaiškino, kad prieš dvi valandas, apie 17.00val., vartojo trauktinę „Trejos devynerios“. P. V. buvo sulaikytas, pristatytas į Operatyvinės veiklos skyrių. Automobilis P. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, Eišiškių pl. 127, Vilniuje (2 t., 38 b. l.)
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. B. parodė, kad yra įmonės UAB (duomenys neskelbtini) savininkas - direktorius. Automobilis P. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso šiai įmonei. P. V. pažįsta, su juo susitarė, kad jam nemokamai paskolins automobilį P. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su sąlyga, jog P. V. jį sutvarkys ir naudosis vasaros metu, pasirašė panaudos sutartį (2 t., 43 b. l.)
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyr. patrulio D. Č. 2020 m. rugpjūčio 22 d. surašyto Neblaivumo nustatymo akto duomenys patvirtina, kad 20.15 val. buvo nustatyti tokie P. V. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, asmuo eiti tiesia linija ž pėda po pėdos negali, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, tikrintis neblaivumą atsisakė (2 t., 14 b. l.).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato rinktinės „Vytis“ vyr. patrulio O. K. 2020 m. rugpjūčio 22 d. surašyto Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto duomenys patvirtina, kad automobilis P. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nugabentas saugoti į aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilniuje (2 t., 15 – 21 b. l.).
Pagal VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašą, automobilis P. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (2 t., 22 b. l.).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, vidutinė transporto priemonės P. B. 440 3.0 HDI kaina su PVM 2020 m. rugsėjo mėn. – 4410 eurų (2 t., 26 b. l.).
Leidimo atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę duomenys patvirtina, kad automobilis P. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas savininko įgaliotam asmeniui (2 t., 35 – 36 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis P. V. savo kaltę pripažino, išsamiai ir detaliai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai įvardijo turintis priklausomybę alkoholiui, kritiškai vertino savo elgesį, nebandė jo sumenkinti, pateisinti, priešingai, atvirai teismui įvardijo, kokius veiksmus jau yra atlikęs ir kokius planuoja atlikti tam, kad gydytųsi ir įveiktų priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms. Kaltinamasis patvirtino aplinkybę, jog jis vengė neblaivumo patikrinimo, atsisakė tikrintis neblaivumą, pripažino, kad pareigūnai jam kelis kartus buvo paaiškinę tokio jo elgesio galimas neigiamas pasekmes. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto pareigūno D. Č. parodymai patvirtina, kad pareigūnai fiksavo P. V. vairavimo faktą, pagal atitinkamus požymius (iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, etc.) nustatė asmens neblaivumą. Įvertinus tai, kad P. V. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, teigtina, jog jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą yra įrodyta, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartimi dėl bylos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1232-716/2018 buvo atnaujintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 295 straipsnis), byla sujungta su nagrinėjama baudžiamąja byla, proceso dalyviams neprieštaraujant prijungtos bylos Nr. 1-1232-716/2018 įrodymai iš naujo tiriami nebuvo, kadangi joks ginčas nei dėl faktinių bylos aplinkybių, nei dėl veikos kvalifikavimo nekilo, naujų aplinkybių dėl 2017 m. lapkričio 4 d. veikos nepaaiškėjo, šiame nuosprendyje plačiau dėl P. V. 2017 m. lapkričio 4 d. padarytos veikos kvalifikavimo, įrodymų vertinimo teismas nepasisako ir sprendžia tik bausmių rūšių ir jų dydžio klausimus.
Dėl kaltinamojo P. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skiriamos bausmės
P. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis P. V. 2017 m. ir 2020 m. padarė po vieną analogišką nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veikos padarytos tyčia). Asmuo abu kartus vairavo transporto priemones būdamas neblaivus ir tik laimingų atsitiktinumų dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Pažymėtina, jog pavojingi kaltinamojo veiksmai buvo išaiškinti ir užkardyti tik neabejingiems ir pilietiškiems asmenims pastebėjus kaltinamojo grėsmę keliantį elgesį ir apie jį pranešus Bendruoju pagalbos centro telefonu. Skiriant bausmę atsižvelgiama į kaltinamojo P. V. asmenybę: asmuo dirba šeimos versle, gyvena santuokoje, turi du mažamečius vaikus, prižiūri ligotas senyvo amžiaus savo ir sutuoktinės motinas, po 2017 metų nebuvo baustas administracine tvarka už jokius nusižengimus, jo atžvilgiu nebuvo kitų pradėtų ikiteisminių tyrimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalies (2016 m. kovo 25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija) sankcija numatė tapačias bausmes, kokios šiuo metu reglamentuotos švelniausią Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje.
BK 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 50 MGL (1000 eurų) iki 2000 MGL (100 000 eurų) dydžio. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi BK 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už 2017 m. lapkričio 4 d. veiką kaltinamajam P. V. skirtinas minimalus baudos bausmės dydis, kadangi asmuo tokią veiką padarė pirmą kartą, o už 2020 m. rugpjūčio 22 d. veiką - mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis, kadangi, teismo vertinimu, sankcijos vidurkiui artimas baudos bausmės dydis šiuo konkrečiu atveju būtų ženkliai per didelis ir neadekvatus padarytų nusikaltimų pavojingumui. Teigtina, jog 60 MGL dydžio bauda už 2020 m. rugpjūčio 22 d. veiką yra pakankama ir proporcinga bausmė darbingo amžiaus, šeimą išlaikančiam kaltinamajam.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Nagrinėjamu atveju bausmės sudedamos gali būti tik taikant sudėjimo visiškai ar iš dalies taisykles, kadangi šioje byloje aplinkybių, numatytų BK 63 straipsnio 5 dalyje, leidžiančių teismui taikyti bausmių apėmimo principą, nenustatyta. Spręstina, kad turi būti taikomas kaltinamajam palankesnis bausmių sudėjimo iš dalies būdas, numatytas BK 63 straipsnio 4 dalyje. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas bausmių bendrinimo iš dalies sudedant taisyklę nedetalizuoja, kokia konkreti švelnesnės bausmės dalis turi būti pridedama, teismas, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingo nubaudimo principais, sprendžia, kad sudedant bausmes prie griežčiausios bausmės pridėtina švelnesnės bausmės dalis, lygi 1/2 paskirtos bausmės dydžiui.
Baudžiamoji byla teisiamojo posėdžio metu nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl P. V. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.
Tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems šeimos bei asmeniniams poreikiams tenkinti; nustatytinas 18 (aštuoniolikos) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Nusikalstamą veiką P. V. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), todėl jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kurio terminą baudžiamasis įstatymas numato nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad P. V. antrą kartą padarė analogišką veiką, po to, kai jau buvo atgavęs vieną kartą iš jo atimtą teisę vairuoti, įvertinus tai, jog savo kaltę asmuo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė, kad po antro tokio epizodo jo gyvenime iš tiesų pasimokė ir pradėjo gydytis priklausomybę psichiką veikiančioms medžiagoms, yra charakterizuojamas teigiamai, jam nustatytinas baudžiamosios poveikio priemonės taikymo termino vidurkis. Termino pradžia skaičiuotina nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus nutarimo, kuriuo kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas - priėmimo dienos, t. y., nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d.
P. V. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas tretiesiems asmenims priklausančią transporto priemonę. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažyma patvirtina, kad automobilis P. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) (2 t., 22 b. l.).
Teismo vertinimu, kaltinamajam P. V. taikytina ir BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotina P. V. vairuotos transporto priemonės vertė ar jos dalis. Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, vidutinė transporto priemonės P. B. 440 3.0 HDI kaina su PVM 2020 m. rugsėjo mėn. – 4410 eurų (2 t., 26 b. l.).
BK 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalies nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, o BK 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad P. V. vairuotos transporto priemonės vertės (ar jos dalies) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Laikantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos (2020 m. birželio 19 d. nutartis Nr. 2K-7-12-495/2020) ir atsižvelgiant į tai, kad vidutinės rinkos vertės dalį sudaranti pridėtinės vertės mokesčio suma, pagal pridėtinės vertės mokesčio esmę, yra fiziniam asmeniui privalomai taikoma suma, kurios atskaita naudotis gali tik tam tikrus Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme numatytus kriterijus atitinkantys šio mokesčio mokėtojai juridiniai asmenys, nustatant iš kaltinamojo išieškotiną vidutinę rinkos vertę turi būti taikoma vertė su įskaičiuota pridėtinės vertės mokesčio dalimi. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad asmeniui skiriant turto konfiskavimą turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-697/2018, Nr.2K-195-788/2019). Vertinant skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės turto konfiskavimo proporcingumo klausimą konfiskuotinos pinigų sumos dydžio prasme, reikalinga atsižvelgti į asmens turtinę padėtį ir jo galimybes įvykdyti jam paskirtą šią baudžiamojo poveikio priemonę. Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskrecinę teisę nuspręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad visos automobilio vertės sumos su PVM (4410 eurų) išieškojimas iš P. V., įvertinus teismo jam skiriamos baudos bausmės dydį, aplinkybę, kad kaltinamasis su sutuoktine dirba savarankiškai, jų darbas, nešantis pagrindines šeimos pajamas, yra sezoninis, šeima augina du mažamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų, būtų neproporcingai didelė ir objektyviai sunkiai pakeliama finansinė našta kaltinamajam, todėl spręstina, kad turi būti išieškota vertės dalis. Kadangi nei baudžiamajame įstatyme, nei teismų praktikoje nėra formuluojama, kokiais kriterijais vadovaujantis turi būti nustatoma konkreti išieškomos vertės dalis, spręstina, kad 3000 eurų suma bus pakankama baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti.
Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo, laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę
Ikiteisminio tyrimo metu P. V. skirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintinos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 4 d., 19.27 val., iki 2017 m. lapkričio 5 d., 17.00 val., ir nuo 2020 m. rugpjūčio -22 d. 21.00 val., iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., 16,02 val., iš viso dvi paros.
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – P. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas VĮ „Regitra“.
Proceso išlaidų nėra.
Civilinių ieškinių nepareikšta.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 65 MGL (3250 Eur) dydžio baudą.
P. V., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (2016 m. kovo 25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), ir skirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir subendrintą bausmę P. V. paskirti 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. V. paskirti galutinę 60 MGL (3000 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. lapkričio 4 d., 19.27 val., iki 2017 m. lapkričio 5 d., 17.00 val., bei nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d., 21.00 val., iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., 16.02 val., iš viso dvi paras, kai viena sulaikymo para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad P. V. neatliktos baudos bausmės dalis yra lygi 56 (penkiasdešimt šešiems) MGL, kas sudaro 2800 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus eurų).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, P. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš P. V. konfiskuotinos transporto priemonės – P. B., valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 3000 Eur (tris tūkstančius eurų).
P. V. skirtų kardomųjų priemonių – specialiosios teisės sustabdymo, rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus P. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti VĮ „Regitra“.
I. P. V., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).
Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).
Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.