Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-932/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-02-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-29
Bylos Nr.
1A-278-932/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33762-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis, Rasa Paužaitė
Nuteistasis
P. V.
Advokatai
Arūnas Alekna
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-278-932/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33762-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.8; 1.2.25.6; 2.4.6.4.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Daliai Kanopienei,dalyvaujant prokurorui Alvydui Markauskui,nuteistajam P. V. ir jo gynėjui advokatui Arūnui Aleknai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo P. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 65 MGL (3 250 Eur) dydžio bauda.

Skundžiamu nuosprendžiu P. V. taip pat pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2016 m. kovo 25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija), ir jam skirta 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir P. V. paskirta subendrinta bausmė – 90 MGL (4 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. V. paskirta galutinė bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. lapkričio 4 d., 19.27 val., iki 2017 m. lapkričio 5 d., 17.00 val., bei nuo 2020 m. rugpjūčio 22 d., 21.00 val., iki 2020 m. rugpjūčio 23 d., 16.02 val., iš viso dvi paros, vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, nurodant, kad P. V. neatliktos baudos bausmės dalis yra 56 MGL, tai yra 2 800 Eur dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, P. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš P. V. išieškotina konfiskuotinos transporto priemonės „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalis – 3 000 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. P. V. 2020 m. rugpjūčio 22 d., apie 20.15 val., Vilniuje, Žvorūnos gatvėje, ties pastatu Nr. 24, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) 14 bei 17 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, policijos pareigūnams nustačius jo neblaivumo požymius (sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti), atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

1.1. Taip pat P. V. 2017 m. lapkričio 4 d., apie 19.20 val., Vilniuje, Olandų gatvėje, ties pastatu Nr. 57, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims vairavo automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio („Alcotest 7510 ARKA 0042“ buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas). Šiais savo veiksmais P. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (2016 m. kovo 25 įstatymo Nr. XII-2277 redakcija).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroras A. Markauskas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta išieškoti iš P. V. konfiskuotinos transporto priemonės „Peugeot Boxer, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 3 000 eurų, ir išieškoti iš P. V. visą konfiskuotinos transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 4 410 Eur.

2.1. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliantas neįžvelgia pagrindo visos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos konfiskavimą nagrinėjamu atveju laikyti aiškiai neproporcingu. Skundžiamame nuosprendyje nepateikta jokių motyvų, kuriais būtų paneigta aplinkybė, kad visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš P. V. nesiderintų su BK 41 straipsnyje numatytais bausmės tikslais – asmens nubaudimu, individualiąja prevencija (poveikiu nuteistajam, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų), teisingumo principo įgyvendinimu. Be to, įvertinus tai, jog už dvi nusikalstamas veikas nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta švelniausia galima bausmės rūšis – bauda, kurios dydis už abi nusikalstamas veikas yra artimas minimaliam baudos dydžiui, manoma, kad visos transporto priemonės vertės konfiskavimas yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.

2.2. Prokuroro teigimu, nagrinėjamu atveju remtis vien tik P. V. ir jo sutuoktinės uždirbamomis pajamomis ir jų pagrindu spręsti, jog baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto visos vertės išieškojimo paskyrimas būtų neproporcingas, nėra jokio objektyvaus pagrindo, juolab, kad šeimos gaunamas darbo užmokestis, lyginant jį su minimaliu darbo užmokesčiu Lietuvoje, nėra mažas. Be to, P. V., būdamas jauno ir darbingo amžiaus, turi visas galimybes ir sąlygas susirasti geriau apmokamą darbą. Toliau skunde cituojama kasacinio teismo praktika, pabrėžiant, jog nėra pagrindo švelninti P. V. teisinę padėtį, neskiriant jam visos konfiskuotino turto vertės išieškojimo, ir aukščiau bendrųjų visuomenės interesų iškeliant asmeninius nusikalstamą veiką įvykdžiusio asmens interesus – nuteistojo pajamas, jo šeimos finansinę gerovę, jam pačiam neįvertinus galimo neigiamo (nusikalstamo) savo elgesio pasekmių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-315-303/2018). Priešingu atveju, vertinant išimtinai turtinę asmens padėtį, susidarytų netoleruotina situacija, jog tą pačią veiką padariusių asmenų veiksmai būtų vertinami pažeidžiant asmenų lygybės prieš įstatymą konstitucinį principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis).

2.3. Prokuroras atkreipia dėmesį, jog aplinkybės dėl vaikų išlaikymo būtinumo egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas, tačiau tai jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui neturėjo. Apeliantas abejoja, jog ir šiuo atveju nurodytų aplinkybių egzistavimas gali apsaugoti nuteistąjį nuo pakartotinio nusikalstamo elgesio. Be kita ko, ir kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kuriomis vadovaujantis buvo skirtas dalinis konfiskuotino turto vertės išieškojimas, negali būti laikomos išimtinėmis. Tuo pačiu pažymima, jog finansinė našta nėra išimtinė aplinkybė. Be to, teismo nurodomos išimtinės aplinkybės jau buvo įvertintos nuteistajam skiriant bausmę. Atsižvelgiant į pakankamai nedidelį nuteistajam paskirtos baudos dydį ir baudos mokėjimą išdėstant per aštuoniolika mėnesių, prokuroro įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas P. V. šeimai būtų nepakeliama finansinė našta. Taigi byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas išieškoti tik dalį konfiskuotino turto vertės.

2.4. Be kita ko, prokuroras taip pat pažymi, jog P. V. yra nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų padarymą, jis nėra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kasacinio teismo praktikoje nustatyta, jog kuomet asmuo yra nuteisiamas, visos vertės turto konfiskavimas pripažįstamas pagrįstu (Nr. 2K-283-942/2020, 2K-279-1073/2020, 2K-168-511/2020, 2K-184-697/2019, 2K-100-648/2019, 2K-67-942/2019, 2K-122-699/2018, 2K-135-697/2018 ir kt.). Taigi pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą konfiskuoti tik dalį turto vertės, taip pat nukrypo ir nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos.

3. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokuroras neginčija inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ar nuteistajam paskirtos bausmės. Nagrinėjamu atveju nesutinkama tik su baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – taikymo apimtimi, prašant iš nuteistojo išieškoti ne dalį, būtent kaip nusprendė pirmosios instancijos teismas, o visą konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

5. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas sprendimą iš nuteistojo išieškoti ne visą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą grindė skirtinos baudos bausmės dydžiu, aplinkybe, kad nuteistasis su sutuoktine dirba savarankiškai, jų darbas, iš kurio gaunamos pagrindinės šeimos pajamos, yra sezoninis, šeima augina du mažamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas anksčiau nurodytą sprendimą, tinkamai neįvertino ne tik visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, bet ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, todėl netinkamai nustatė proporcingumo principo taikymui, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, reikšmingas aplinkybes.

6. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį į tokį elgesį linkusiems asmenims. Tad taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, tai yra konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet išieškant jos vertę atitinkančią pinigų sumą, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018).

7. Kaip teisingai nurodyta ir apeliaciniame skunde, į aplinkybes dėl šeimyninės ir finansinės nuteistojo padėties teismas atsižvelgė ir jas įvertino skirdamas nuteistajam bausmes, kas kartu su kitomis nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis nulėmė tai, kad nuteistajam buvo paskirta švelniausia bausmės rūšis – bauda, o jos dydis už vieną nusikalstamą veiką nustatytas minimalus, už kitą – artimas minimaliam. Bendrinant už kelias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, nuteistajam taikytas palankesnis bausmių bendrinimo būdas, tai yra dalinis bausmių sudėjimas, nuteistajam P. V. paskirtos subendrintos galutinės bausmės, kuri sumažinta vienu trečdaliu, dydis yra artimas minimaliai baudai, skirtinai už tokio pobūdžio nusikalstamas veikas, be to, baudos mokėjimas išdėstytas aštuoniolikai mėnesių. Kaip matyti, anksčiau nurodytos aplinkybės, susijusios su kaltininko šeimynine ir finansine padėtimi, jau buvo įvertintos ir jomis vadovaujantis nėra pagrindo sumažinti ir iš nuteistojo išieškotinos konfiskuotino turto vertės sumą. Iš bylos medžiagos akivaizdu, jog analogišką nusikalstamą veiką (transporto priemonės vairavimą neblaivumo būsenoje) nuteistasis padaro jau ne pirmą kartą, be kita ko, toks nusikaltimas padarytas dar nepasibaigus už ankščiau padarytą nusikaltimą nustatytam laidavimo laikotarpiui. Taigi nuteistasis jau yra patyręs baudžiamojo proceso, pradėto dėl analogiškos nusikalstamos veikos, pasekmes – ankstesniu nuosprendžiu jam buvo skirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas bei automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimas (1 t., b. l. 128-135).

8. Atitinkamai šios aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistas, net ir sulaukęs už savo neteisėtus veiksmus vairuojant neblaiviam, neigiamų pasekmių, suprasdamas, jog automobilis jam reikalingas šeimos poreikiams tenkinti, taip pat darbui atlikti, o baudos sumokėjimas ir automobilio netekimas ar jo vertės išieškojimas būtų didelė finansinė našta jam ir jo šeimai, nedaro išvadų apie savo elgesį, jo nekeičia, demonstruoja atsainų požiūrį tiek į transporto eismo saugumą, tiek ir į baudžiamąją atsakomybę bei iš įstatymų kylančius draudimus. Akivaizdu, jog nuteistajam, gerai suprantant galimas savo elgesio pasekmes, pačiam nevertinant kilsiančių numanomų finansinio ar kitokio pobūdžio praradimų bei jų įtakos šeimos gyvenimui, nurodytų aplinkybių išimtinėmis neprivalo laikyti ir teismas.

9. Be kita ko, svarbu įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Akivaizdu, jog automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskesnės nusikalstamos veikos (padarytos 2020 m. rugpjūčio 22 d.) atveju nuteistasis, būdamas neblaivus, automobilį vairavo aikštelėje šalia mokyklos, apie 19.00 val., vasaros metu, kai bet kada galėjo pasirodyti ne vienas pašalinis žmogus, be kita ko, atsitiktinis asmuo ir užfiksavo neblaivų nuteistąjį, kuris, išlipęs iš automobilio, šlapinosi, o paskui nuvažiavo (2 t., b. l. 8-9, 11). Taigi nuteistojo veika, vairuojant automobilį esant neblaiviam, buvo kėsintasi į itin svarbias įstatymo saugomas vertybes ir, kaip teisingai nustatyta pirmosios instancijos teismo, tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengta sunkesnių nusikalstamos veikos padarinių. Iš aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybių aišku, jog nuteistasis neabejotinai suprato esantis neblaivus ir negalintis vairuoti transporto priemonės, kadangi atvykus policijos pareigūnams atsisakė tikrintis neblaivumą, o tokios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, jog veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Tuo pačiu pabrėžtina, kad 2017 m. lapkričio 4 d. padaryto nusikaltimo metu P. V. buvo nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,53 prom.), kas tik rodo, jog asmens veiksmai prie vairo kėlė itin didelį pavojų visiems kelių eismo dalyviams.

10. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, neatsižvelgęs į kitų byloje esančių aplinkybių kontekstą – ypač vertinant tai, kad tapati tyčinė veika padaroma ne pirmą kartą, sureikšmino nuteistojo šeimyninę ir finansinę padėtį apibūdinančias aplinkybes, ir, be kita ko, atsižvelgdamas į jas nusprendė kartu su minimaliam dydžiui artima bausme baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą – taikyti ne visa apimtimi. Nagrinėjamu atveju sutiktina su prokuroro argumentais, jog nuteistasis, kuris yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, darbingo amžiaus, todėl turi visas galimybes susirasti geriau apmokamą darbą arba papildomą pragyvenimo šaltinį ir tokiu būdu gauti didesnes pajamas. Be kita ko, iš visuomenės pozicijų būtų nesuprantama, jei nusikalstamą veiką padaręs asmuo toliau patogiai gyventų ir nepatirtų jokių sunkumų arba patirtų tik minimalius, nenusikalsti neskatinančius suvaržymus. Tai, kad tam tikri finansiniai praradimai nuteistajam ir jo šeimai sukelia atitinkamus suvaržymus ir nepatogumus, nereiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas iš nuteistojo išieškant visą konfiskuotino automobilio vertę, prieštarautų teisingumo ar proporcingumo principams.

11. Įvertinusi visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą esant tikslinga iš nuteistojo išieškoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, tai yra 4 410 Eur, tokiu būdu bus tinkamai pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra proporcinga tiek nusikaltimą padariusio asmens, tiek nusikalstamos veikos pavojingumui.

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. balandžio 9 d. pateikė teismui pažymą, kurioje nurodoma, kad iš P. V. valstybės naudai priteistinos 93,06 Eur dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro advokato A. Aleknos užmokestis. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas iš nuteistojo gali išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas ir tuo atveju, kai gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, vis dėlto kiekvienu tokiu atveju turi būti įvertinta nuteistojo turtinė padėtis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinį procesą inicijavo prokuroras, pats nuteistasis apeliacinio skundo neteikė. Nors prokuroro skundas šiuo apeliacinės instancijos teismo sprendimu ir yra patenkintas, tačiau sprendžiant išlaidų priteisimo klausimą be jau nurodytos aplinkybės, kad apeliacine tvarka byla buvo nagrinėjama būtent pagal valstybinio kaltintojo skundą, turi būti atsižvelgta į nuteistojo finansinę padėtį, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą baudos bausmę, taikytiną finansinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, dėl ko visumoje spręstina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo nėra tikslingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš P. V. išieškoti konfiskuotinos transporto priemonės „Peugeot Boxer, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos dalį – 3 000 Eur, pakeisti ir išieškoti iš P. V. visą konfiskuotinos turto – transporto priemonės „Peugeot Boxer, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 410 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo nepriteisti.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis