Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. M., R. F., L. S., M. M., M. Z. (M. Z.), A. Š., B. B. ir E. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismo vertinimu, administracinėse bylose yra keliami analogiško pobūdžio klausimai, t. y. dėl laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje, todėl yra tikslinga sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjamą. Teismas akcentavo, kad tarp bylose keliamų reikalavimų yra netiesioginis ryšys, ginčas kilo iš to paties teisinio santykio, t. y. dėl laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje.

III.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad išnagrinėjus (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, t. y. tą teritoriją, kurioje pareiškėjai prašo atkurti jiems nuosavybės teises natūra, paaiškėjo, kad daugiau nėra laisvos (neužstatytos) ir nepriskirtos valstybės išperkamai žemės šiame rėžiniame kaime, todėl ginčijamu Raštu atsakovas informavo NŽT Vilniaus miesto skyrių apie tai, kad (duomenys neskelbtini) rėžinis kaimas įtraukiamas į kaimų, kuriuose natūra grąžintinų sklypų formavimas yra baigtas, sąrašą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas šios administracinės bylos nagrinėjimas, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai ginčija atsakovo Administracijos Rašto dalį, kurioje nurodyta, jog daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemei, kurioje galėtų būti projektuojami papildomi grąžintini natūra žemės sklypai, nėra iki nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, prašo įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įstatymo nustatyta tvarka pateikti NŽT informaciją kartografinėje medžiagoje apie tai, kad 43 180 kv. m ploto žemės sklypas ties (duomenys neskelbtini) gatve, žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra laisvi (neužstatyti) ir pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirtini valstybės išperkamai žemei.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu, skundžiama nutartimi sustabdė nagrinėjamą bylą iki Regionų administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. eI4-12410-1161/2024 (naujas Nr. e14-2121-1161/2025) įsiteisėjimo, nustatęs, kad administracinėse bylose yra keliami analogiško pobūdžio klausimai, t. y. dėl laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitai paskirčiai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tarp bylose keliamų reikalavimų yra netiesioginis ryšys, bylai išspręsti bus reikšmingas administracinėje byloje Nr. eI4-12410-1161/2024 priimtas procesinis sprendimas, todėl tikslinga jo sulaukti. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad siekiant teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo yra tikslinga sustabdyti administracinę bylą iki įsiteisės sprendimas norminėje byloje.

Pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-253-415/2019; kt.).

Prejudicinis bylų ryšys iš esmės reiškia, jog administracinės bylos negalima nagrinėti tol, kol įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje, baudžiamojoje ar administracinėje byloje nebus nustatyti tam tikri faktai ar aplinkybės, kurių nenustačius konkrečios administracinės bylos nagrinėjimas būtų neįmanomas. Bylos nagrinėjimo negalimumas reiškia, kad kitoje byloje priimtame teismo sprendime gali būti nustatyti faktai, kurie iš naujo nebus įrodinėjami, tačiau vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jeigu administracinis teismas turi galimybių pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-336-520/2019; kt.).

Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą bylos sustabdymo pagrindą, pirmiausia turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios siekiama sustabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-619-261/2019; kt.).

Vilniaus miesto savivaldybės meras 2024 m. sausio 2 d. potvarkiu Nr. 955-1/24 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Vilniaus miesto savivaldybėje pabaigos“ (Potvarkis) nustatė: 1.1. daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms į žemę atkurti, Vilniaus miesto savivaldybėje nėra ir tokių sklypų projektavimas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) miestą, baigtas; 1.2. Vilniaus miesto savivaldybėje iki nacionalizacijos buvusių rėžinių kaimų teritorijose ir žemės valdų ribose daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas; Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) miestą, daugiau laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos bei nepriskirtos valstybės išperkamai valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami žemės sklypai, nėra. Taip pat Potvarkio 2 punktu Meras laikė, kad žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Vilniaus miesto savivaldybėje, įskaitant ir (duomenys neskelbtini) miestą, yra baigtas, o 3 punktu siūlė NŽT pagal kompetenciją spręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus kitais Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais.

Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI4-12410-1161/2024 (naujas Nr. e14-2121-1161/2025) priėmė Vyriausybės atstovo pareiškimą de?l norminio teisės akto teisėtumo ištyrimo. Pareiškėjas pareiškime prašo: 1) ištirti, ar Potvarkio 1.1 papunktis bei 2 punktas ta apimtimi, „kuria taikomas ir nuosavybės teisių atkūrimui perduodant perduodami neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti“, atitinka iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančius atsakingo valdymo, įstatymo viršenybės, gero administravimo, nuosavybės neliečiamumo principus bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 punkte įtvirtintą objektyvumo principą; 2) nustačius, jog ginčijamos nuostatos neatitinka nurodytų teisės principų, pripažinti jas prieštaraujančiomis šiems teisės principams; 3) nustatyti, kad pripažintos neteisėtomis nuostatos negali būti taikomos nuo Potvarkio priėmimo dienos.

Taigi šiuo metu administracinėje byloje Nr. e14-2121-1161/2025 sprendžiamas klausimas dėl Potvarkio 1.1 papunkčio ir 2 punkto atitikties teisės principams.

Administracija, remdamasi tuo, jog pareiškėjai skunde, reikšdami reikalavimus, siekia, kad jiems būtų atkurtos nuosavybės teise natūra, o Potvarkio 1.1 papunktis ir 2 punktas taikomi nuosavybės teisėms atkurti perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, o dėl Potvarkio 1.3 punkto teisėtumo nėra nagrinėjamas klausimas, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punktu byla privalo būti sustabdyta.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Administracijos atskirojo skundo ir NŽT atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, susijusius su minėtų administracinių bylų dalykais, nurodytas aplinkybes, susijusias su Potvarkio 1.1 papunkčio ir 2 punkto taikymu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrindė savo išvados, jog yra privalomasis bylos sustabdymo pagrindas, nurodytas ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Kaip jau minėta, šis pagrindas yra taikomas tada, kai tarp nagrinėjamų administracinių bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nutartyje nenustatė ir nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios, teismui priėmus procesinį sprendimą Nr. eI4-12410-1161/2024 (naujas Nr. e14-2121-1161/2025) galėtų būti laikomos prejudicinėmis šioje administracinėje byloje, t. y. aplinkybių, kurios turės išimtinę įrodomąją galią administracinėje byloje, ir kurių nenustačius užkertamas kelias nagrinėti šią administracinę bylą; aplinkybių, kurios negali būti nustatytos administracinėje byloje, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti pripažinta pagrįsta ir teisėta.

Atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, kad tarp administracinių bylų yra netiesioginis ryšys, o siekiant teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo yra tikslinga sustabdyti administracinę bylą iki įsiteisės sprendimas norminėje byloje, pažymėtina, kad ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte yra įvirtinta teismo teisė sustabdyti bylą. Šiuo atveju bylos sustabdymo priežasčių įvertinimo klausimas yra paliekamas teismo prerogatyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4820-662/2017; kt.). Pažymėtina, kad administracinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti bylos. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, jog remiantis nacionaline teise, gali būti svarbu, esant tam tikroms aplinkybėms, palaukti kito proceso pabaigos (žr., pvz., 2007 m. sausio 11 d. sprendimą byloje Herbst prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 20027/02); tačiau tokia priemonė, t. y. sprendimas sustabdyti bylą, turi būti proporcinga, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (pvz., žr. 2006 m. liepos 13 d. sprendimo Stork prieš Vokietiją, pareiškimo Nr. 38033/02, 44 punktą ir jame nurodytą praktiką).

Sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo, t. y. neatlikimo joje jokių procesinių veiksmų, turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, ir sprendimą dėl bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenurodė konkrečių motyvų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, kad byla sustabdyta, vadovaujantis ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 13 punkte įtvirtintu pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nemotyvavo nutarties, nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios, šiam teismui priėmus procesinį sprendimą administracinėje byloje Nr. eI4-12410-1161/2024 (naujas Nr. e14-2121-1161/2025), galėtų būti laikomos prejudicinėmis šioje administracinėje byloje, ir dėl to tenkina atskirąjį skundą, t. y. pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina ir bylą perduoda nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti Regionų administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.