Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Jolantai Kvietkauskienei, Birutei Sragauskienei,

trečiojo asmens Šilalės rajono savivaldybės Pajūrios vaikų globos namų direktorei Raimundei Raudonienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams E. A., E. A., trečiasis asmuo Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. P. patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, pažymėjo, kad ji dirba socialine darbuotoja, lanko atsakovų šeimą. Pradžioje atsakovai stengėsi keisti gyvenimo būdą, pastaruoju metu namie dažnai randami neblaivūs, nepriima siūlomos pagalbos. Po kreipimosi į teismą, atsakovai labiau bendrauja su socialine darbuotoja, šeimai reikalinga pagalba.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. E., dirbanti Pajūrio vaikų globos mnamuose nurodė, kad mama lanko vaiką, ilgai su juo bendrauja, skambina, yra ryšys taro vaiko ir mamos, vaikas nori gyventi su tėvais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad E. A. ir E. A. turi mažametį sūnų M. A., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 2016 m. vasario 15 d. M. A. apgyvendintas Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namuose (toliau - Pajūrio vaikų globos namai). Jam 2016 m. vasario 24 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-279 nustatyta laikinoji globa..

E. A. ir E. A. Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimu, kuris Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. gruodžio 14 d. nutartimi buvo paliktas nepakeistu, laikinai apribota tėvų valdžia mažamečio sūnaus M. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tuo pačiu teismo spendimu vaikui nustatyta nuolatinė globa ir nuolatiniu globėju paskirti Pajūrio vaikų globos namai bei priteistas išlaikymas. E. ir E. A. buvo apskundę Šilalės rajono apylinkės teismo sprendimą Klaipėdos apygardos teismui, kuris nutarė Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

E. ir E. A. šeima nuo 2007 m. įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir netinkamos vaikų priežiūros, auklėjimo. Po vaiko paėmimo šeima buvo lankoma ir stebima, teikiamos socialinės paslaugos. 2016 m. spalio 18 d. Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namuose įvyko M. A. globos peržiūra, į kurią atvyko tik E. A., ji dvokė alkoholiu. E. A. kairėje veido pusėjo po akimi matėsi kraujosrūva. E. A. prisipažino, kad su kaimyne gėrė alų. 2016 m. sausio 5 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūnijos pateiktoje E. ir E. A. šeimos kortelėje nurodoma, kad tėvų piktnaudžiavimas alkoholiu vis dar išlieka, teigiamų pokyčių šeimoje nestebima.

2017 m. balandžio 4 d. iš Tauragės AVPK Šilalės rajono policijos komisariato gautas tarnybinis pranešimas, kad 2017 m. balandžio 4 d. buvo tikrinamos socialinės rizikos šeimos, E. A. nustatytas 0,46 promilės alkoholio, o E. A. - 0,65 promilės alkoholio. 2017 m. birželio 21 d., seniūnijos socialiniam darbuotojui lankantis šeimoje, namuose buvo tik E. A., kuri sėdėjo virtuvėje ir rūkė, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Socialinė darbuotoja E. A. priminė, kad birželio 23 d. ji yra užsiregistravusi pas psichologą konsultacijai. E. A. į konsultacijas neatvyko. 2017 m. liepos 17 d. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūnija pateikė informaciją, jog E. A. yra dirbantis, turi nuolatinį darbą, E. A. niekur nedirba. 2017 m. liepos 24 d. Darbo biržos duomenų bazės išraše nurodoma, kad E. A. 2016 m. rugsėjo 3 d. atsisakė siūlomo darbo, o 2017 m. kovo 6 d. nutraukė darbo paiešką pačios pageidavimu. Sutuoktiniai nuosavo gyvenamojo būsto neturi. Lankymosi metu randamos prirūkytos patalpos, nes sutuoktiniai rūko buto virtuvėje. Kaip informuoja seniūnija, E. ir E. A. gyvenimo būdas nesikeičia, piktnaudžiavimo alkoholiu problema išlieka. Apsilankymų metu šeimoje dažniausiai bendraujama su E. A., kadangi sutuoktinis būna išvykęs į darbą. Pastebima, kad situacija šeimoje yra kintanti, sutuoktinių motyvacija siekti teigiamų pokyčių nepakankama. Seniūnija informavo, nors E. A. namuose pavyksta rasti retai, tačiau susitikimai su juo būna nemalonūs, jis elgiasi agresyviai, konfliktiškai. Seniūnijos socialiniam darbuotojui teikti socialines paslaugas yra sudėtinga, kadangi sutuoktiniai ne visada yra linkę bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais darbuotojais. Teikiamos paslaugos nėra efektyvios, kadangi šeima nepriima siūlomos pagalbos. Seniūnija, įvertinusi tai, kad priežastys, dėl kurių mažamečiui M. A. buvo nustatyta nuolatinė globa, neišnyko, rekomenduoja neterminuotai E. ir E. A. apriboti tėvų valdžią. 2017 m. birželio 29 d. Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai informavo, jog M. A. mama E. A. sūnų vaikų globos namuose po laikino tėvų valdžios ribojimo, t. y. 2016 m. birželio mėnesį, lankydavo reguliariai - kartą per savaitę. Tėvas E. A. atvažiuodavo kartą per mėnesį. Spalio mėnesį sūnaus neaplankė nei vienas iš tėvų, aplankymai retėjo. Tėvas lanko M. maždaug vieną kartą per mėnesį, retai vaiką lanko ir mama. Tėvams ilgiau neatvykstant, vaikas būna liūdnas, slegia ilgesys. Vaikas nori bendrauti telefonu, nors patys tėvai paskambina retai. E. A. sūnui išlaikymo neteikia. E. A. darbovietė kartais praveda išlaikymą, arba jis mokamas per Antstolių kontorą. 2017 m. birželio 27 d. antstolis Kęstutis Košys Vaiko teisių apsaugos skyriui pateikė pažymą, kurioje nurodoma, kad skolininkė E. A. turi išlaikymo įsiskolinimą - 649,08 Eur, o E. A. - išlaikymo skolos neturi ir jo išlaikymo išieškojimas išsiųstas į darbovietę UAB „Judrės medis“.

2017 m. lapkričio 13 d. šeimos lankymo akte nurodyta, kad apsilankymo metu namuose buvo tik E. A., jis informavo, kad žmona E. 2017 m. spalio 20 d. išvyko gydytis į ligoninę nuo priklausomybės alkoholiui, dar negrįžusi. Sūnaus lankyti negali, nes neturi lėšų. Bute šalta, prirūkyta.

E. A. ir E. A. yra bausti administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. E. ir E. A. elgesys yra piktybiškas, kadangi visiškai nusišalino nuo tiesioginių tėvų pareigų auginti mažametį vaiką, išlaikyti jį, rūpintis sveikata, auklėjimu, elgesiu, mokymusi. Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius vykdo mažamečio M. A. nuolatinės globos priežiūrą. Apsilankymų metu pastebima, kad vaikas ilgisi tėvų, tačiau nurodo, kad norėtų gyventi pas sesę, nes mama, pasak vaiko, geria „bamblinį alų“. Globos namų socialinė darbuotoja nurodė, kad š. m. birželio mėnesį E. A. atvyko lankyti sūnaus, o rankinėje turėjo įsidėjusi alaus. Berniukas į globos instituciją atvyko sergantis, kosėjo, slogavo ir sirgo ūmiu ausų uždegimu. Kadangi vaiko tėvai jam laiku nesuteikė medicininės pagalbos, berniukas šiuo metu turi sveikatos problemų, konsultuojamas ir gydomas Kauno klinikose. Po konsultacijos su odontologu, paaiškėjo, kad M. dantys sugedę, kurie dar šiuo metu tebėra gydomi. 2017 m. balandžio 25 d. Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija pateikė M. A. charakteristiką, kurioje nurodoma, kad vaiko pasiekimais rūpinasi tik globos namų auklėtojos ir jų dėka M. sparčiai daro pažangą. Mokykla taip pat nurodo, kad vaikas turi klausos problemų.

Ieškovas prašo neterminuotai apriboti tėvų valdžią vaiko M. A. atžvilgiu, kadangi nemano, kad atsakovai pasitaisys.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos/rūpybos, globos/rūpybos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (Civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis). Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 2dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015 akcentavo, kad sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.

Atsakovams neatliekant tėvų pareigų Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. vasario 24 d. įsakymu M. A. nustatyta laikinoji globa Pajūrio vaikų globos namuose. Esant vaiko globai kūdikių namuose atsakovų vaikas jaučiasi saugus, prižiūrimas. Nuo laikinosios globos įsteigimo iki ginčo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, atsakovai toliau neatliko savo pareigų be jokių objektyvių priežasčių, tačiau, nuo laikinosios globos nustatymo praėjo neilgas laiko terminas. Teismo nuomone, šios bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės suponuoja abiejų tėvų kaltę dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3. 155 straipsnyje nustatytų pareigų nevykdymo. Priklausomai nuo tėvų kaltės pobūdžio gali būti ribojama tėvų valdžia laikinai ar neterminuotai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatytos tokios vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Taigi kiekvienu atveju teismui tenka nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimą ir pan.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo, pirmiausia, būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus; nesirūpinimą vaikais ir pan.

Byloje nustatyta, kad atsakovų šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl vaiko nepriežiūros ir tėvų girtavimo. Atliktų padėties įvertinimo aktų duomenimis, atsakovai namuose randami neblaivūs, gyvenamos patalpos prirūkytos. Sutuoktiniai ne visada linkę bendrauti su socialiniais darbuotojais. Šios aplinkybės pripažintinos atitinkančiomis keturis iš penkių Civilinio kodekso 3.180 straipsnyje įtvirtintų tėvų valdžios apribojimo pagrindus: tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais.

Ieškovo atstovė teigia, kad atsakovai neturi galimybės auginti vaiko, jį globos įstaigoje retai lanko. Atsakovai minėtų aplinkybių neginčija, pripažįsta, jog šiuo metu neturi sąlygų dažnai nuvažiuoti pas vaikus dėl lėšų stygiaus, atsakovas šiuo metu stengiasi mažiau vartoti alkoholio, o atsakovė visiškai nebevartoja alkoholio, bendrauja su vaiku pagal galimybes, siekia pasitaisyti, kad galėtų vaiką susigrąžinti į šeimą. Liudytoja socialinė darbuotoja L. P. patvirtino, kad pastaruoju metu atsakovė nebevartoja alkoholio, nes gydėsi ligoninėje nuo alkoholizmo.

Byloje duomenų, pagrindžiančių atsakovų naudojamą fizinį ar emocinį smurtą vaiko atžvilgiu, teismui nepateikta. Atsakovai stengiasi sudaryti tinkamas sąlygas vaikams augti ir pasiimti vaikus gyventi kartu. Atsakovai teigia, kad jiems jų nepilnametis vaikas rūpi. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo yra pareikštas abiem tėvams – tėvui ir motinai (atsakovams), dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvystės teisių apribojimo, pirmiausia, būtina nustatyti ieškinyje nurodomus tėvų priešingus teisei veiksmus, t. y. vengimą atlikti savo pareigas auklėti vaikus; nesirūpinimą vaikais ir pan. Atsakovų santykiai su vaiku nėra tokie, jog dėlto būtų būtina neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią. Atsižvelgtina, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, jog vaikų emociniai ryšiai su jų biologiniais tėvais dar nėra nutrūkę, taip pat pažymint, kad globėjo teikiama globa atsakovų vaikui sudaro palankias ir kompensuojamas sąlygas vaiko socialinei raidai, o nutraukus vaiko ir jų tėvų biologinį ryšį, vaikui gali būti padaryta sunki psichologinė trauma. Teismas mano tikslinga taikyti atitinkamą įstatyme nustatytą tėvų valdžios ribojimo priemonę kartu ją derinant su įstatyme nustatytomis vaiko teisių įgyvendinimo priemonėmis, taip pat ir galimybe atkurti jų ryšius su biologine šeima.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, išklausius šalių paaiškinimus, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jau kurį laiką nebevartoja alkoholio, atsakovas taip pat stengiasi vesti tinkamą gyvenimo būdą, konstatuotina, kad atsakovams nėra pagrindo neterminuotai apriboti jų, kaip tėvų, valdžią į nepilnametį vaiką. Teismo nuomone tai prieštarautų nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją, todėl laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaikus nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, pažeidžiamas vaiko teises ir interesus bei pačių pažeidimų pobūdį, taip pat į galimybes ateityje panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, bei siekiant perspėti atsakovus dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo, mano, jog dabartinėje situacijoje tikslinga laikinai apriboti atsakovams tėvų valdžią. Surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 23 d. sprendimu taikytą laikiną tėvų valdžios apribojimą į nepilnametį vaiką. Šiuo būdu, teismo nuomone bus užtikrinamas vaiko geriausių interesų įgyvendinimas, tuo pačiu nepaneigiama biologinių tėvų teisė turėti galimybes bendrauti su vaiku. Biologinių tėvų ir vaiko, kuris jau tam tikrą laiką gyvena Pajūrio vaikų globos namuose, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruošimo, taip pat reikalingas aktyvus ir supratingas visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis, 185 straipsnis). Teismas mano, kad būtina atsakovams sudaryti sąlygas nuspręsti dėl vaiko ateities, įvertinus savo galimybes, galimą gyvenimo būdo ir buities sąlygų pakeitimą, bei kitus kriterijus, būtinus dėl vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygų. Pažymėtina, kad tėvų valdžios laikinas apribojimas savaime nesibaigia (Civilinio kodekso 3.181 straipsnis), o atsakovams išlieka teisė kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo būdo pakeitimo (Civilinio proceso kodekso 408 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.