Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-21 · Civilinė byla Nr. 2A-1284-653/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-21
Bylos Nr.
2A-1284-653/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Atsakovas
J. Z.
Ieškovas
Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento
Kategorijos
  • 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 20.3.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1284-653/2013Proceso Nr. 2-52-3-00611-2012-5Procesinio sprendimo kategorija:20.2; 20.3.10; 44.2; 44.8;.; 121.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1145-494/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei J. Z. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės J. Z. 2915,20 Lt žalos aplinkai atlyginimo.

Nurodė, kad atsakovė 2011-12-01 jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijoje, (duomenys neskelbtini), organizavo žemės grunto kasimo darbus, kuriuos vykdant, nuo Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijoje esančio šlaito buvo neteisėtai iškasta 109 kub. m žemės grunto bei pažeistos natūralios Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio reljefo formos. Tokiais veiksmais atsakovė pažeidė LR Saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 1 p. reikalavimus. Neteisėtais atsakovės veiksmais buvo padaryta 2.915,20 Lt žala žolinei aplinkai. Atsakovei 2011-12-13 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisė pažeidimo byloje Nr.VR-8.1-104 ir jai skirta 500 Lt administracinė bauda. Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje atsakovė neskundė, baudą sumokėjo. Atsakovė gera valia atlyginti žalą atsisako. Nors atsakovės vardu yra įregistruoto nekilnojamojo turto, vienok, atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, nedarbingumą, gaunamas pajamas, neprieštarauja, kad prašomos priteisti iš atsakovės 2915,20 Lt žalos mokėjimas būtų išdėstytas atsakovės nurodytu laikotarpiu.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad norėdama padaryti drenažą bei sutvirtinti slenkantį šlaitą, nusprendė nuo šlaito nukasti nedidelę dalį grunto, kad išvengtų šlaito pasislinkimo nuo liūčių bei pavasarinių polaidžių. Kad atsakovei priklausanti namų valda yra Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijoje, nežinojo, jei būtų žinojusi, būtų pasirūpinusi reikiamais leidimais. Prašė atleisti ją nuo civilinės atsakomybės. Teismo posėdžio metu atsakovė pakeitė savo poziciją, su ieškiniu sutiko visiškai, prašė, atsižvelgiant į jos turtinę padėtį, 40 proc. nedarbingumą, išdėstyti žalos atlyginimo mokėjimą dviems metams.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 15 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės J. Z. ieškovui LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui 2.915,20 Lt žalos atlyginimo. Išdėstė priteistos ieškovui LR AM Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui iš atsakovės J. Z. 2.915,20 Lt žalos atlyginimą 24 mėnesiams, įpareigojant atsakovę J. Z., šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, mokėti ieškovui po 121,46 Lt kas mėnesį iki visiško žalos atlyginimo. Priteisti iš atsakovės J. Z. 87,45 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (b.l.82-84).

Teismas nustatė, kad atsakovei J. Z. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastr. Nr. 4110/0600:355 Buivydiškių k.v.) su gyvenamuoju namu ir statiniais, esantys Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijoje, (duomenys neskelbtini). Atsakovei J. Z. 2011-12-13 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr.VR-8.1-104 už tai, kad 2011-12-01 patikrinimo metu nustatyta, jog atsakovė jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijoje, (duomenys neskelbtini)., prie rekonstruoto gyvenamojo namo, neteisėtai nukasė žemės šlaitą, kurio tūris sudaro 109 kub. m.; VRAAD Vilniaus rajono agentūros 2011-12-13 nutarimu administracinėje byloje Nr.VR-8.1-104 atsakovei skirta 500 Lt administracinė bauda; ieškovo pateikti žalos paskaičiavimai, patvirtina, kad atsakovės padarytos žalos aplinkai dydis yra 2915,20 Lt; atsakovė buvo raginama atlyginti aukščiau padarytą žalą, vienok, jos neatlygino; VRAAD Vilniaus rajono agentūros 2011-12-13 privalomuoju nurodymu, atsakovė buvo įpareigota iki 2012-03-13 sutvirtinti neteisėtai nukastą šlaitą, esantį atsakovei nuosavybės teise priklausančiame aukščiau paminėtame žemės sklype.

Teismas vadovavosi CK 6.38 str., 6.263 str., 6.245-6.249 str., 6.281 str. 1 d. bei 1.6 str.

Vadovaudamasis CPK 284 str. 1 d. teismas nustatė, jog pateikti dokumentai patvirtina, kad atsakovė nedirba, žalos padarymo aplinkai metu bei dabartiniu metu atsakovė yra iš dalies darbinga, jai nustatytas 40 proc. darbingumas; jos pajamos sudaro 628,21 Lt invalidumo pensija; jos vardu yra įregistruoto nekilnojamojo, kilnojamojo turto. Atsižvelgęs į atsakovės turtinę padėtį bei gaunamas pajamas, į tai, kad ieškovas yra valstybinė įmonė, išlaikoma iš biudžeto ir ieškovo atstovė neprieštaravo bei pritarė atsakovės prašymui dėl žalos atlyginimo išdėstymo dalimis, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas atsakovės prašymą tenkino, 2915,20 Lt žalos atlyginimo mokėjimą išdėstė 24 mėnesiams, kas mėnesį atsakovei mokant po 121,46 Lt iki visiško žalos atlyginimo (CK 1.5 str., CPK 284 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė pateikė apeliacinį skundą (b.l.87-88), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ir ieškinį atmesti; nepanaikinus skundžiamo teismo sprendimo, jį pakeisti, t.y. sumažinti priteistos žalos dydį ir atitinkamai išdėstyti mokėjimą. Nurodo, jog teismo posėdžio metu ji neturėjo atstovo, teisinio išsilavinimo neturi, todėl nesuprato, ko klausinėjo teismas, taigi nepagrįstai nurodyta, jog apeliantė visiškai sutiko su ieškiniu, pakeitusi poziciją. Pažymi, jog teismas nenagrinėjo apeliantės prašymo atleisti ją nuo civilinės atsakomybės. CK 6.253 str. 1 d., numatyta, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės būtinojo reikalingumo atveju. Pabrėžia, jog šlaitas yra 2 metrų atstumu nuo jos gyvenamojo namo. Jau daug metų nuo šio šlaito liūčių metu vanduo plauna gruntą, todėl kalno šlaito molingas gruntas slenka namo link, tuo sukeldamas pavojų apeliantei, jos artimiesiems bei namui. Be to, nuo šlaito tekantis vanduo užlieja namo rūsį, pūdo medines namo konstrukcijas, sukeldamas pavojų apeliantei, jos artimiesiems. Todėl apeliantė nusprendė padaryti drenažą ir nukasti nedidelę dalį grunto. Šiuo atveju gresianti žala asmens sveikatai, gyvybei bei turtui yra didesnė, nei gamtai padaryta žala. Šlaitas yra sutvirtintas, nekelia grėsmės žmonių gyvybei. Taip pat vadovaujasi CK 6.282 str. 3 d. dėl galimybės sumažinti atlygintinos žalos dydį. Nurodo, jog yra 2 grupės neįgalioji, pajamos sudaro tik 628,21 Lt, didesnę dalį šios sumos išleidžia vaistams. Nors turi nekilnojamojo turto, bet šis turtas pajamų neduoda, jį reikia išlaikyti. Teismas šio prašymo taip pat nenagrinėjo.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.96) prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog teismo posėdžio metu apeliantė naudojosi vertėjo paslaugomis, teismas išaiškino ginčo esmę, apeliantė atsakė į klausimą, jog būtent ji organizavo grunto nukasimą. Apeliantei posėdžio metu patarinėjo giminaitis ne proceso dalyvis. Nesutinka su apeliantės teiginiu, jog ji veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Mano, jog šiuo atveju būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimu būtinojo reikalingumo sąvokos aspektu (LAT 2006-10-1 nutartis baudžiamojoj byloje Nr.2K-558/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą pažymėjo, jog būtinos sąlygos šiai situacijai yra: a) pavojaus neįmanoma pašalinti kitomis priemonėmis, b) padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Pavojus turi būti realus, ne įsivaizduojamas, jis turi būti kilęs esamuoju laiku, tiesiogiai gręsiantis ir dar nesibaigęs. Galimas ateityje, ar jau pasibaigęs pavojus negali sukelti būtinojo reikalingumo situacijos. Apeliantė pati patvirtina, jog vanduo liūčių metu jau daug metų plauna gruntą. Tai rodo, jog situaciją galima numatyti iš anksto, kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas bei gauti leidimą kasimo darbams ar kitokioms intervencinėms priemonėms. Šiuo atveju žemės kasimo darbai buvo atlikti ne liūčių metu, o esant palankioms oro sąlygoms, leidžiančios technikai atlikti grunto kasimo darbus. Mano, jog apeliantės atlikti darbai draustinio teritorijoje negali būti laikomi būtinuoju reikalingumu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo negaliojimo absoliutumo nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas dėl CK 6.253 str. 6 d. normų, reglamentuojančių asmens atleidimą nuo civilinės atsakomybės.

Apeliantės teigimu, skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, jog apeliantė, pakeitusi poziciją, visiškai sutiko su ieškiniu, nes ji neturi teisinio išsilavinimo, nesuprato, ko klausė teismas, teismo posėdyje jos neatstovavo teisininkas; be to teismas nenagrinėjo apeliantės prašymo atleisti ją nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 str. 6 d. įtvirtintu pagrindu.

Kaip matyti iš 2012-04-24 teismo posėdžio protokolo (b.l.76-80), atsakovė nurodė, jog galima pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės, taip pat nurodė, jog su ieškiniu sutinka, prašo išdėstyti žalos atlyginimo mokėjimą dviems metams. Pažymėtina, jog apeliantė turėjo galimybę turėti atstovą byloje (CPK 51 str.), tačiau jos neišnaudojo, atsiliepime į ieškinį bet kita ko nurodė, jog bylą ves be advokato (b.l.30-31). Atsižvelgiant į apeliantės amžių, į tą aplinkybę, jog teismo posėdyje apeliantei buvo užtikrintas vertimas į jos suprantamą kalbą, negalima suabsoliutinti tos aplinkybės, jog apeliantė neturi teisinio išsilavinimo. Protingumo principas (CK 1.5 str.) reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir interesais. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus to veiksmo teisinius padarinius. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdamas tą veiksmą, pasikonsultuotų su teisininku arba susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodyta, jog apeliantė, pakeitusi poziciją, visiškai sutiko su ieškiniu.

Kita vertus, atleidimas nuo civilinės atsakomybės apima tik atvejus, kai yra atitinkamos civilinės atsakomybės sąlygos, tačiau atsakovas įrodo esant vieną iš pagrindų, dėl kurių jis visiškai arba iš dalies gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Apeliantės teigimu, ji turėjo būti atleista nuo civilinės atsakomybės CK 6.253 str. 6 d. įtvirtintų normų pagrindu. Pagal CK 6.253 str. 6 d. būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kaip matyti iš NTR CDB išrašo, apeliantės žemės sklypas bei gyvenamasis namas yra geomorfologinio draustinio zonoje (b.l.10-12), taigi yra nustatytos specialiosios žemės sklypo naudojimo sąlygos. LR Saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993,Nr.63-1188; 2001, Nr.108-3902) 9 str. 2 d. 1 p. numatyta, jog gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama naikinti ar žaloti reljefo formas bei saugomus objektus. Byloje nėra ginčo dėl to, jog apeliantė 2011-12-01 jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Griovių valstybinio geomorfologinio draustinio teritorijoje, (duomenys neskelbtini), organizavo žemės grunto kasimo darbus. Apeliantė, tvirtindama, kad turėjo nukasti kalno šlaito dalį dėl būtinojo reikalingumo, turėjo pareigą pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau nepateikė nei vieno tai patvirtinančio įrodymo. Iš apeliantės atsiliepimo bei apeliacinio skundo argumentų matyti, jog vanduo liūčių metu jau daug metų plauna kalno šlaito gruntą šalia apeliantės namo (b.l.30-31; 87-88). Iš šių aplinkybių darytina išvada, jog situaciją buvo galima numatyti iš anksto, kreiptis į atitinkamas valstybės institucijas bei gauti leidimą kasimo darbams ar kitokioms intervencinėms priemonėms.

Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad apeliantė nenurodė ir nepateikė įrodymų, koks realus pavojus grėsė jai ir kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, jog kalno šlaito gruntą buvo būtina nukasti nedelsiant, nesikreipiant į atitinkamas valstybės institucijas dėl leidimo kasimo darbams ar kitoms intervencinėms priemonėms gauti, nes, kaip minėta, grunto kasimo darbai apeliantės buvo organizuoti Griovių geomorfologiniame draustinyje. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliantė neįrodė būtinojo reikalingumo, kaip atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindo. Tokia CK 6.253 str. 6 d. normos taikymo praktika formuojama ir kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-522/2009). Todėl šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina teismo sprendimo neteisėtumo, pagrindo jį panaikinti ar pakeisti nesudaro.

CK 6.282 str. 3 d. normų taikymo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į sunkią atsakovės materialinę padėtį todėl 2.915,20 Lt žalos atlyginimo mokėjimą išdėstė 24 mėnesiams, kas mėnesį atsakovei mokant po 121,46 Lt iki visiško žalos atlyginimo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog žalos dydis (2.915,20 Lt) nėra toks, kurio nebūtų galima atlyginti gaunant net ir nedideles pajamas. Kita vertus, akivaizdu, kad apeliantė, pirmosios instancijos teisme prašydama išdėstyti priteistą sumą, įvertino savo galimybes šią sumą sumokėti per jos pačios nurodytą laikotarpį. Nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, jog apeliantė, prašydama taikyti CK 6.282 str. 3 d., nepateikė visų įrodymų, pagrindžiančių jos sunkią turtinę padėtį. Neįgaliojo pažymėjimas (b.l.66), pažymos apie asmens gautas išmokas (b.l.22-23 nėra pakankami turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai. Turtinę fizinio asmens padėtį taip pat įrodo bankų pažymos, turto ir pajamų deklaracijos; apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti ir iš jo sutuoktinio turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Apeliantė teismui nepateikė įrodymų apie visą turimą turtą ar santaupas, gaunamas pajamas; nepateikė visų galimų įrodymų apie jos turtinę padėtį, kuri sudarytų galimybę taikyti CK 6.282 str. 3 d. įtvirtintas normas. Pažymėtina, jog apeliantė turi automobilį (b.l.36), žemės sklypų, gyvenamąjį namą, butą Vilniaus mieste (b.l.37; 38; 39; 40; 41; 42-49; 50-57; 58-65). Konstatuotina, jog esant tokioms aplinkybėms, žalos dydį sumažinti būtų neprotinga ir neteisinga ieškovo atžvilgiu, t.y. būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, ieškovo teisėti interesai būtų pažeisti, nes nebūtų įgyvendintas visiško nuostolių atlyginimo principas. Pažymėtina ir tai, jog apeliantė, 2012-04-24 teismo posėdžio metu pati prašė išdėstyti žalos atlyginimo mokėjimą ir nereiškė prašymo sumažinti atlygintinos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, skundžiamu sprendimu žalos atlyginimo mokėjimo išdėstymas 24 mėnesiams, yra proporcinga priemonė siekiant, jog apeliantei dėl visiško nuostolių atlyginimo neatsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje nėra pagrindo nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina