- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-03
- Bylos Nr.
- e2-201-1150/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-00734-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Monika Ambrasaitė-Valentinavičienė
- Ieškovas
- O. I.
- Atsakovas
- D. B.
- Advokatai
- Rytis Martinkėnas, Jolanta Danišauskienė
- Kategorijos
- 2.6.29.4Kiti su paskola susiję klausimai
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. I. (O. I.) ieškinį atsakovei D. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas O. I. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas, taikant restituciją, priteisti iš atsakovės D. B. (toliau – ir atsakovė) ieškovo naudai 24 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
1.1. Šalys nuo 2020 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. sausio mėnesio artimai bendravo ir gyveno kartu, neįregistravę santuokos.
1.2. Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 7 d. pagal skolos raštelį (toliau – ir Skolos raštelis) iš ieškovo grynaisiais pinigais pasiskolino 24 000 Eur savo sūnaus dantų techniko įrangai pirkti. Skolos rašteliu šalys susitarė, kad paskolą grąžins per metus ar pusantrų. Sutartį šalys žadėjo normaliai įformins vėliau liudininkų akivaizdoje. Skolindamas tokią pinigų sumą, ieškovas aklai pasitikėjo savo sugyventine, todėl iš karto nesurašė abipusio paskolos dokumento. Kad tokia sutartis turėjo būti įforminta notariškai, bylos šalys nežinojo.
1.3. Skolos raštelis vėliau liudytojų A. ir G. G. akivaizdoje buvo įformintas spalio mėnesį. Jame nurodyta, kad skolos grąžinimo data – 2023 m. kovo 31 d.
1.4. 2022 m. sausį šalių santykiai nutrūko. Atsakovė, sukčiaudama ir norėdama pasipelnyti ieškovo sąskaita, pradėjo neigti paskolos faktą, ir teigti, neva tai ieškovas suklastojęs jos parašą, pats pasirašė Skolos raštelį. Šis faktas buvo paneigtas ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-13356-23 metu.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu su ieškovo ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:
2.1. Atsakovė nesiskolino ieškovo nurodytos sumos ir niekada nesudarė su ieškovu paskolos sutarties, nepasirašė jokių paskolos raštelių ir negavo iš ieškovo jo įvardijamų piniginių lėšų.
2.2. Ieškovo ieškinyje dėstoma išsigalvota istorija „gimė“ kaip dalis keršto plano kaip tik tuo metu, kai po ilgalaikės draugystės ir atsakovės darbo santykių nutraukimo ieškovo įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Klinika), atsakovė nutarė nutraukti visus santykius ir ryšius su ieškovu.
2.3. Su ieškovu santykiai prasidėjo dar 2011 m. Atsakovė buvo Klinikos steigimo (duomenys neskelbtini) mieste idėjos autorė ir iniciatorė. Pažymėtina, kad licenciją gydymo veiklai Klinka gavo tik 2015 m. birželio 26 d. Atsakovės darbo sutartis su Klinika sudaryta 2015 m. rugpjūčio 4 d., t. y. netrukus po to, kai Klinika jau galėjo vykdyti veiklą. Iki tol atsakovė nesidarbino Klinikoje, nes Klinika paprasčiausiai tuo metu neturėjo pajamų ir galimybės mokėti net ir minimalų atlyginimą.
2.4. Kadangi atsakovė artimai bendravo su ieškovu, siekiant padėti Klinikai (ir ieškovui), veiklos pradžioje buvo sutarta, kad atsakovei bus mokamas tik šiek tiek didesnis nei minimalus atlyginimas, o vėliau atsakovei bus kompensuota, t. y. grąžinta skola dėl mažesnio mokamo atlyginimo. Iki 2018 m. sausio 1 d. darbo sutartyje numatyta, kad mokamas tik 434 Eur mėnesinis atlyginimas, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. – 550 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. – 1 546,80 Eur. Tuo tarpu šalyje vidutinis šeimos gydytojo atlyginimas 2016 m. ir vėliau siekė apie 1 694 Eur, neatskaičius mokesčių. Pažymėtina, kad pirmus metus atsakovė apskritai negavo darbo užmokesčio (nors ir pasirašė ant atlyginimų išmokėjimo lapelių). Tuo metu atsakovė gyveno iš santaupų.
2.5. Atsakovė vis primindavo ieškovui, kad jis yra skoloje už pirmus kelis metus dirbant Klinikoje, už sumažintą atlyginimą. Šie prašymai ypač suintensyvėjo 2019 m. pabaigoje (rudenį), nes atsakovės sūnus įsirenginėjo dantų techniko kabinetą ir kaip tik tuo metu prašė atsakovės finansinės pagalbos. Atsakovė primygtinai prašė, kad ieškovas jai grąžintu seną skolą už pirmus darbo metus Klinikoje. Galiausiai pats ieškovas 2019 m. rudenį iš seifo padavė atsakovei 15 000 Eur sumą ir pasakė „dabar mes atsiskaitę“. Tai buvo skolos atsakovei grąžinimas, o ne paskolos suteikimas.
2.6. Atsakovės pareiškimo pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atlikta tariamo Skolos raštelio rašysenos ekspertizė. Jos metu nustatyta, kad atsakovė niekada nėra pasirašiusi šio dokumento. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ne todėl, kad neva pasitvirtino skolos suteikimo faktas, bet paprasčiausiai todėl, kad tyrėjai negalėjo nustatyti kas konkrečiai suklastojo tariamą skolos raštelį.
2.7. Ieškovas neįrodo nei pinigų perdavimo kaip paskolos fakto, nei atsakovės įsipareigojimo grąžinti pinigus. Be to, ieškovo dėstomos tariamos pinigų perdavimo atsakovei aplinkybės yra nenuoseklios – ieškovas kaskart keičia poziciją kaip tariamai skolino pinigus atsakovei.
2.8. Pirmoji ieškovo pretenzija atsakovei pateikta tik 2023 m. balandį. Pats tariamas skolos raštelis pirmą kartą atsiųstas el. paštu tik 2023 m. vasario pabaigoje. Iki to laiko ieškovas nebuvo niekur net užsiminęs, kad atsakovė yra jam skolinga.
Šalies argumentai
3. Ieškovas teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko ieškinyje nurodytas aplinkybes. Papildomai parodė, kad pinigai ne kartą buvo išvežti iš namų, kad ieškovas negalėtų jų pasiimti. Pirmas skolos raštelis, pasirašytas atsakovės, kėlė abejonių, todėl nusprendė pasirašyti antrą raštelį, t. y. konkretesnį – nustatant laikotarpį iki kada grąžins pinigus, taip bus didesnės garantijos susigrąžinant skolą. Pirmąjį raštelį laikė dėžutėje, kuri liko atsakovės namuose, vėliau dėžutėje jo neberado – pasiėmė atsakovė.
Atsiliepimas
4. Atsakovė teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes. Kartu su ieškovu apsigyveno nuo 2020 m. gegužės mėnesį, tačiau kaip pora bendrauja nuo 2011 m. Klinikoje sūnui buvo suteiktas kabinetas pagal panaudos sutartį, todėl už patalpas sūnus nemokėjo. Pirmą kartą 2018 m. rudenį ieškovas atsivežė pinigus pas atsakovę į namus, juos laikė pas atsakovę seife, kadangi jo namuose buvo nesaugu. Ieškovas tai atvažiuodavo pas ją, tai išvažiuodavo, kažkur leisdavo laiką, išgėrinėdavo, išsinešdavo pinigus, juos švaistydavo. Tad atsakovė tuos pinigus sugalvojo išvežti, apsaugoti nuo jo paties. Vieną kartą vežė pas brolį, kitą kartą pas liudytoją, tačiau visada pasakydavo ieškovui, kur yra pinigai. Jis pats nuvažiuodavo juos atsiimti, pretenzijų neturėjo. Dirbdama Klinikoje iš pradžių atsakovė negavo atlyginimo, nes ieškovas neturėjo tiek pinigų, kad galėtų jai sumokėti. Atsakovė jai pateiktus buhalterinius dokumentus turėjo pasirašyti, nes bandė padėti įmonei bei ieškovui. Kadangi buvo pardavusi žemę, atsakovė turėjo santaupų, iš jų kurį laiką gyveno, ieškovui jai nemokant atlyginimo. Ieškovas 2019 m. rudenį grąžino atsakovei 15 000 Eur skolą, susidariusią iš neišmokėto atlyginimo, tai buvo padaryta atsakovės namuose grynaisiais pinigais. Atsakovė niekada nėra prašiusi ieškovo paskolinti jai pinigų jos sūnaus reikmėms. Atsakovė pas liudytoją vyko, tačiau jokio Skolos raštelio nematė, nieko nepasirašinėjo.
5. Liudytoja A. G., šalių draugė, teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakove yra pažįstamos nuo vaikystės. Atsakovė supažindino ją su ieškovu, jie dažnai bendraudavo. Atsakovės sūnui reikėjo nusipirkti įrangą, šiam tikslui ieškovas jam pažadėjo paskolinti pinigų. Laikui bėgant, ieškovo ir atsakovės santykiai suprastėjo, jie pradėjo pyktis. Atsakovė pasiėmė ieškovo pinigus, atvežė juos pas liudytoją, siekdama, kad ieškovas negalėtų pasiimti pinigų, o ji galėtų juos atiduoti savo sūnui. Kai šalys susitaikė, ieškovas atvažiavo pas liudytoją į namus. Liudytoja pasakė ieškovui, kur yra pinigai, o jis juos pasiėmė ir išvažiavo. Kai atsakovės sūnui prireikė pinigų, atsakovė pasakojo liudytojai, jog atsakovė pasirašys raštelį ir pasiims pinigus. Liudytojos žiniomis, atsakovė padarė, kaip teigusi. Anot liudytojos, ieškovas atsakovei mokėjo gerą atlyginimą, atsakovė pati pasiimdavo pinigų iš kasos. Apie 2021 m. spalio mėnesį ieškovas ir atsakovė atvažiavo pas liudytoją į namus, nes ieškovas įtarė, kad atsakovė gali nebeatiduoti jam pinigų. Dėl šios priežasties ieškovas pasiūlė atsakovei liudytojos akivaizdoje pasirašyti skolos raštelį, ieškovė su tuo sutiko. Liudytoja matė, kaip ieškovas viską surašė skolos raštelį, o atsakovė jį pasirašė. Liudytoja patikslino, kad paties skolos raštelio, kurį jos teigimu surašė ieškovas, o pasirašė atsakovė, turinio nematė.
6. Liudytojas M. B., atsakovės sūnus, teismo posėdžio metu parodė, kad byloje esančio susirašinėjimo tarp jo ir ieškovo gerai neprisimena, negali patvirtinti, kad jis rašė į bylą pateiktas SMS žinutes. Liudytojo teigimu, jis galimai susirašinėjimo metu kalbėjo apie skolą, t. y. kabineto nuomos mokestį, kadangi ieškovas leido jam naudotis patalpomis be jokio nuomos mokesčio. Jie buvo sutarę, kad vėliau, kai liudytojas įsikurs, jis kas mėnesį mokės ieškovui po 200 Eur. Liudytojas žinojo, kad ieškovas yra skolingas atsakovei, nes ieškovas nemokėjo jai atlyginimo, o vėliau, apie 2019 m., grąžino jai skolą. Liudytojas įrangos pirkimui iš atsakovės pinigus gavo 2019–2020 m. Įranga kainavo apie 15 000 Eur.
Ieškin
ys atmetamas.
7. Byloje kilo ginčas dėl to, ar tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovas paskolino atsakovei 24 000 Eur, o ši įsipareigojo juos grąžinti atsakovui iki 2023 m. kovo 31 d.
Dėl teismo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų bylai išspręsti
8. Vienas iš reikalavimų teismo sprendimui, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, turiniui – glausta forma nurodyti teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
9. Teismas, išnagrinėjęs bylą, nustatė, šias faktines esmines bylos aplinkybes (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas):
9.1. Ieškovė ir atsakovas buvo romantiniai partneriai, neįregistravę santuokos.
9.2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2013 m. balandžio 3 d.
9.3. Atsakovė 2015 m. spalio 5 d. pardavė 2 žemės sklypus už bendrą 15 756 Eur dydžio sumą.
9.4. 2015 m. rugpjūčio 4 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujamos direktoriaus – ieškovo ir darbuotojos – atsakovės buvo sudaryta darbo sutartis. Atsakovė buvo įdarbinta į (duomenys neskelbtini) poziciją, nurodytas atlyginimas – 434 Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. darbo užmokestis nustatytas – 550 Eur; nuo 2018 m. birželio 1 d. – 1 000 Eur; nuo 2019 m. sausio 1 d. – 1 546,80 Eur; nuo 2019 m. gruodžio 2 d. – 2 809,91 Eur; nuo 2021 m. liepos 1 d. – 3 305,78 Eur; nuo 2022 m. kovo 1 d. – 3 801,66 Eur.
9.5. Iš SPĮ duomenų registro nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmą kartą licencija išduota – 2015 m. birželio 26 d.; antrą – 2023 m. spalio 16 d. Tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atsakovės sūnui priklausančiai įmonei) – 2020 m. rugpjūčio 31 d.
9.6. Iš buhalterinės pažymos apie išmokėtą darbo užmokestį ir dividendus nustatyta, jog ieškovui išmokėta alga per 2021 m. – 7907,34 Eur; dividendai per 2021 m. – 549 950 Eur.
9.7. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą dėl atleidimo iš darbo nuo 2022 m. rugpjūčio 31 d. savo noru.
9.8. Į bylą pateiktas Skolos raštelis (be datos), kuriame nurodyta, kad jį pasirašė ieškovas ir atsakovė. Jame taip pat nurodyta, kad ieškovas paskolina atsakovei 24 000 Eur; atsakovė ieškovui pinigų sumą įsipareigoja grąžinti iki 2023 m. kovo 31 d.
9.9. Ieškovas 2023 m. balandžio 1 d. atsakovei išsiuntė pretenziją dėl įsipareigojimų vykdymo, kuria ragino atsakovę iki 2023 m. balandžio 11 d. grąžinti skolą pagal Skolos raštelį.
9.10. Iš pareiškimo dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ir prašymo pradėti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad atsakovė kreipėsi į teisėsaugos instituciją, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento (tariamo Skolos raštelio ir jos tariamo parašo jame) klastojimo. Pareiškime nurodytos aplinkybės iš esmės analogiškos atsiliepime nurodytoms.
9.11. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovas nurodė, kad ieškovas su atsakove 2021 m. nuvyko pas atsakovės draugus A. ir G. į namus, kur jų akivaizdoje surašė Skolos raštelį ir perdavė atsakovei grynaisiais pinigais 24 000 Eur.
9.12. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. nurodė, kad ieškovas su atsakove atvykę pas juos į namus pasakojo, jog ieškovas atsakovei paskolino 24 000 Eur, tad liudytojos akivaizdoje nori susirašyti skolos raštelį. Atsakovė su viskuo sutiko. Liudytoja suprato, kad tuos pinigus atsakovei ieškovas jau buvo perdavęs, kadangi liudytojos akivaizdoje ieškovas atsakovei jokių pinigų neperdavė. Liudytoja matė, kaip skolos raštelį surašė ieškovas, o atsakovė jį pasirašė.
9.13. 2023 m. birželio 1 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-1051 (23) „Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-13356-23“ (toliau – Ekspertinė išvada) nustatyta, kad „Tyrimui pateiktame Skolos raštelyje, apačioje dešinėje pusėje, rankraštinį įrašą „D. B.“ parašė ne atsakovė“; nustatyti, ar tyrimui pateiktame skolos raštelyje, apačioje dešinėje pusėje, rankraštinį įrašą „D. B.“ parašė ieškovas ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamoje dalyje nurodytų priežasčių (nustatyti daugiau sutampančių ar besiskiriančių rašysenos požymių nebuvo galima, nes tiriamasis įrašas „D. B.“ prašytas pamėgdžiojant atsakovės rašyseną, o dėl pamėgdžiojimo rašančiojo asmens rašysenos požymiai keičiasi); nustatyti, ar tyrimui pateiktame Skolos raštelyje, apačioje dešinėje pusėje, po įrašu „D. B.“ pasirašė pati atsakovė, ar už atsakovę pasirašė ieškovas, ar kitas asmuo, negalima.“
9.14. Iš ieškovo pateiktų žinučių ekrano nuotraukų nustatyta, jog jame užfiksuotas pokalbis tarp dviejų asmenų. Pokalbio metu vienas iš asmenų teigia, jog pinigų dar negavo, tačiau kai bus pirkimai tai mama paduos. Taip pat dėkoja antrajam asmeniui, teigia, kad kai pradės dirbti, stengsis kuo greičiau grąžinti skolą.
Žemesnės instancijos teismas
9.15. 2022 m. vasario 28 d. Vilniaus apygardos teismo, pakeistu 2022 m. spalio 26 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ieškovas nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 264 straipsnio 2 dalį.
9.16. Atsakovė 2015 m. spalio 5 d. pardavė 2 žemės sklypus už bendrą 15 756 Eur dydžio sumą.
Dėl paskolos sutarties formos įtakos sandorio galiojimui ir Skolos raštelio įrodomosios reikšmės
10. Ieškovo teigimu, paskolos sutartis tarp jo ir atsakovės buvo sudaryta – jis atsakovei paskolino 24 000 Eur. Tai patvirtina Skolos raštelis. Atsakovė su tuo nesutinka.
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis).
12. Kasacinis teismas išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) paskolos sutartis – realinis sandoris, kas reiškia, jog paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), todėl teisinių pinigų paskolos santykių (ne)egzistavimui svarbios dvi teisinę reikšmę turinčios aplinkybės (faktai): pirma, paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; antra, paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Aptartos sąlygos – esminės paskolos sutarties sąlygos, todėl nors vienos nesant laikoma, kad paskolos sutartis nesudaryta; ii) įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – jog paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023, nutarties 48–49 punktai).
13. Nuo 2015 m. sausio 1 d. fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 600 Eur (CPK 6.871 straipsnio 1 dalis), o jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CPK 6.871 straipsnio 4 dalis).
14. Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę remtis liudytojų parodymais dėl sandorio sudarymo ar įvykdymo fakto (CPK 1.93 straipsnio 2 dalis). Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis).
15. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu teisiniu reguliavimu ir teismų praktika, spręstina, kad paskolos sutartis tarp šalių turėjo būti notarinės formos. Teismas nustatė, kad tokios formos sutartis dėl ieškovo nurodomos pinigų sumos tarp šalių sudaryta nebuvo. Atsižvelgiant į tai bei į aplinkybę, kad paskolos sutarties sudarymo su ieškovu faktą atsakovė kategoriškai neigia, turi būti vertinama į bylą pateikto Skolos raštelio įrodomoji reikšmė nagrinėjamame kontekste.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas papildomai pažymi, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, tariamai nulėmusios tai, kad tarp šalių nebuvo sudaryta notarinė paskolos sutartis (įstatymo nežinojimas), vertinamos kritiškai ir teismas plačiau dėl to nepasisako.
17. Teismas sprendžia, kad į bylą pateiktas Skolos raštelis neįrodo paskolos sutarties sudarymo tarp šalių fakto. Tokią išvadą teismas daro žemiau išdėstytų motyvų pagrindu.
17.1. Atsakovė neigia pasirašiusi Skolos raštelį.
17.2. Ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad yra „nustatyti, ar tyrimui pateiktame skolos raštelyje, apačioje dešinėje pusėje, rankraštinį įrašą „D. B.“ parašė ieškovas ar kitas asmuo, negalima“; „nustatyti, ar tyrimui pateiktame Skolos raštelyje, apačioje dešinėje pusėje, po įrašu „D. B.“ pasirašė pati atsakovė, ar už atsakovę pasirašė ieškovas, ar kitas asmuo, negalima.“ (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 197straipsnis). Tuo tarpu tai reiškia, kad Skolos raštelis nagrinėjamu atveju neturi jokios įrodomosios reikšmės byloje.
Dėl liudytojų parodymų įrodomosios reikšmės
18. Ieškovas paskolos sutarties sudarymo faktą, be kita ko, įrodinėja ir liudytojos A. G. parodymais. Atsakovės vertinimu, jis remtis šiais įrodymais teisės neturi.
19. Išimtis dėl draudimo remtis liudytojų parodymais įtvirtinta CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, pagal kurią draudimo remtis liudytojų parodymais teismas gali netaikyti, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams ir yra kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių sandorio sudarymo įrodymų (1 punktas); arba sandorio sudarymo faktą patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra prarasti ne dėl šalies kaltės (2 punktas); arba, atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybes, objektyviai nebuvo įmanoma sandorio įforminti raštu (3 punktas); arba, atsižvelgiant į šalių tarpusavio santykius, sandorio prigimtį bei kitas svarbias bylai aplinkybes, draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-97-916/2018, 39 punktas).
20. Teismas sprendžia, kad ieškovas nagrinėjamu atveju neturi teisės remtis liudytojos A. G. parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Tokią išvadą teismas daro žemiau pateiktų motyvų pagrindu.
20.1. Ieškovas nesilaikė įstatymu nustatytos sandorio formos (žr. šio sprendimo 15 punktą).
20.2. Teismas, įvertinęs ir išnagrinėjęs į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, nenustatė išskirtinių aplinkybių, nurodytų CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, o konkrečiai:
20.2.1. Į bylą nėra pateiktų kitokių rašytinių, nors ir netiesioginių, sandorio sudarymo įrodymų. Teismas pažymi, jog tokiu įrodymu nelaiko byloje esančio susirašinėjimo tarp, ieškovo teigimu, atsakovės sūnaus ir ieškovo, nes, pirma, atsakovės sūnus, apklaustas liudytoju šiame procese, nepatvirtino, kad tai susirašinėjimas vykęs tarp jo ir ieškovo, antra, iš susirašinėjimo nėra galimybės nustatyti apie kokią būtent skolą kalbama (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 punktas).
20.2.2. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad sandorio sudarymo faktą patvirtinantys įrodymai yra prarasti ir taip nutiko ne dėl ieškovo kaltės – Skolos raštelis į bylą yra pateiktas ir teismas pasisakė dėl jo įrodomosios vertės (žr. šio sprendimo 17 punktą). Tuo tarpu ieškovas niekaip nepagrindė savo teiginių dėl į bylą nepateikto kito skolos raštelio egzistavimo ir aplinkybės, kad jis buvo prarastas dėl atsakovės kaltės (atsakovė jį pasiėmė) (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 2 punktas).
20.2.3. Įvertinus bylos aplinkybes, spręstina kad egzistavo tinkamos ir palankios aplinkybės įforminti sandorį tinkamai – raštu, notariškai. Teismas nenustatė jokių objektyvių aplinkybių, kurios tam būtų užkirtusios kelią (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 3 punktas).
20.2.4. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus nagrinėjamu atveju neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams – nors tarp šalių sandorio sudarymo metu buvo susiklostę šeiminiai santykiai, tačiau šalys taip pat užsiėmė ir bendru verslu, o, kaip teigia ieškovas, paskolos sutartis buvo sudaroma, idant atsakovės sūnus galėtų įsigyti įrangą, reikalingą profesinei veiklai vykdyti. Teismo vertinimu, verslo santykių tarp šalių bei didelės sandorio sumos (24 000 Eur) faktai suponuoja, kad nesant kitų išskirtinių aplinkybių (o jos byloje nenustatytos), vidutinis protingas žmogus (lot. bonus pater famialias), kuris kaip kad ieškovas yra verslininkas, būtų pasidomėjęs, kokia forma reikia sudaryti tokį sandorį ir būtų atitinkamai jį įforminęs (CK 1.93 straipsnio 6 dalies 4 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties
21. Teismas aukščiau išdėstytų motyvų pagrindu konstatuoja, kad ieškovui nesilaikius įstatyme nustatytos paskolos sutarties sudarymo formos bei neįrodžius, kad ieškovas perdavė atsakovei nurodytą (24 000 Eur) sumą, pagrindo spręsti, kad paskolos sutartis tarp ieškovo ir atsakovės Skolos raštelyje nurodytomis aplinkybėmis buvo sudaryta, nėra. Dėl šios priežasties teismas ieškinį atmeta.
22. Teismas papildomai pažymi, jog teismui nėra pareigos motyvuoti sprendimą detaliai (smulkiai, išsamiai) atsakant į kiekvieną proceso dalyvio argumentą. Teismo pareiga – atsakyti į esminius ir teisinę reikšmę turinčius šalių argumentus. Dėl šios priežasties teismas pasisakė dėl teisinio reguliavimo (ne)taikymo bei aiškinimo nustatytų esminių faktinių aplinkybių, reikšmingų ginčui spręsti, kontekste. Tuo atveju, jeigu vienas ar kitas šalies argumentas neaptartas plačiau (arba nepaminėtas apskritai), reiškia tai, jog toks argumentas nedaro įtakos priimamam materialiajam sprendimui ir teismo vidiniam įsitikinimui bylos išnagrinėjimo rezultatu, net jeigu šis ir būtų aptartas plačiau ir pastarajam būtų buvę (ne)pritarta.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).
24. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, patyrė iš viso 3 540 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 540 Eur žyminis mokestis ir 3 000 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Teismas ieškovo ieškinį atmetė, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės ieškovo naudai nepriteisiamos.
25. Tuo tarpu pasisakant dėl atsakovės patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, pastebėtina, jog nors atsakovė atsiliepime nurodė, kad dokumentus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi išlaidas pateiks vėliau, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tokių duomenų teismui nepateikė. Tad atsižvelgiant į tai, atsakovei bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo taip pat neprisiteisiamos.
26. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį bei į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 6,64 Eur, nagrinėjamos išlaidos iš ieškovo valstybės naudai nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.