Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė, veikdama Marijampolės apylinkės teismo vardu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. P. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu tiek ieškovė, tiek ir atsakovas nurodė aplinkybes, analogiškas nurodytoms kiekvieno iš jų procesiniuose dokumentuose, bei patvirtino, jog jų santuoka iširo dėl skirtingo požiūrio į vaikus, tarpusavio santykius, taip pat dėl įtarimų vienas kitam neištikimybe.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė R. K. patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė, prašė patikslintą ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas ieškinys tenkinamas visiškai.

Ieškovės bei atsakovo paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais (santuokos sudarymo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės „Regitra“ pažymomis apie transporto priemones Nr. 1.13-4G-161 ir Nr. 1.13-4G-146, valstybės įmonės Registrų centro raštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais, ikivedybine sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje vaikų nesusilaukė, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo. Šalys iki santuokos sudarymo draugavo apie metus laiko, nei iki santuokos sudarymo, nei ją sudarę kartu negyveno, bendro ūkio nevedė. Sutuoktiniai susituokė gerai vienas kito nepažinę, sudarius santuoką paaiškėjo, jog jų požiūriai į šeimos vertybes, santuokinį gyvenimą, vaikus, ištikimybę skiriasi, šių skirtumų bendraujant pašalinti nepavyko, jų bendras gyvenimas yra nutrūkęs, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, kas leidžia teismui spręsti, jog šalių santuoka faktiškai iširo.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje įtvirtinta sutuoktinių pareiga vienas kitą remti. Šeimos santykiai yra grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliu ir gerbti kitą sutuoktinį, taip pat remti jį moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno iš sutuoktinių galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006, 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškovės ir atsakovo paaiškinimų matyti, kad šeimoje prasidėjus konfliktams dėl skirtingo sutuoktinių požiūrio į šeimos vertybes, į vaikų ir tėvų tarpusavio santykius, dėl kaltinimų vienas kitam neištikimybe, kišimosi į asmenines erdves ir vienas kito kontroliavimo, šalių tarpusavio santykiai pradėjo silpnėti. Nei viena iš šalių nedėjo pakankamai pastangų išsaugoti šeimą, neieškojo bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, ir tai akivaizdžiai patvirtina šalių elgesys ir jų bendravimas teismo posėdžio metu, kuomet nepaliaujamai liejosi kaltinimai vienas kitam, nesistengiant įsiklausyti ir suprasti, galbūt nusileisti ir pripažinti savo klaidas. Nurodytų aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju abu sutuoktiniai iš esmės pažeidė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinio pareigas, jie nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nesiekė abipusės pagarbos, nesistengė išsaugoti šeimos ir abu yra kalti dėl šeimos iširimo, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.3, 3.5, 3.27 straipsniai, 3.60 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta, išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų – sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad išlaikymo sau nereikalauja, atsakovas reikalavimo dėl išlaikymo iš sutuoktinės taip pat nepareiškė, todėl sutuoktiniams išlaikymas iš kito sutuoktinio nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl sutuoktinių pavardžių nutraukus santuoką

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo nutraukus santuoką palikti jai santuokinę pavardę. Šis reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė – P., o atsakovui – jo prigimtinė pavardė P..

Dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių

Byloje nustatyta, jog šalys santuokos metu jokio kilnojamojo registruotino ar nekilnojamojo turto, taip pat kito turto, kurio padalijimo klausimas turėtų būti išspręstas nutraukiant santuoką, neįgijo. Ieškovei ir atsakovui priklausantis nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės, įgyti iki santuokos sudarymo, šalių 2019 m. rugsėjo 16 d. sudarytos ikivedybinės sutarties (notarinio registro Nr. ASR2193) 3.1 punkto pagrindu laikytinas asmenine kiekvienos iš šalių, kurios vardu šis turtas registruotas, nuosavybe ir nutraukiant santuoką tarp šalių nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šalys nurodė, jog kreditorių neturi. Sutuoktiniams neįgijus nutraukiant santuoką dalintino turto, turto padalinimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas.

Sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šioje byloje turėjo 75,55 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudarė ieškovės sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis už pareikštą ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir 0,55 Eur įmokų ir mokesčių priėmimo mokestis, sumokėtas už žyminio mokesčio priėmimą. Nors ieškovės patikslintas ieškinys tenkinamas visa apimtimi, teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, atsižvelgia į tai, jog šalių santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovas ieškinį pripažino, neprieštaravo, jo patenkinimui, todėl daro išvadą, jog protinga ir teisinga ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma yra pusė jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 37,78 Eur. Toks sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 6,90 Eur. Šios bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymui svarbias aplinkybes, valstybei priteisiamos iš ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis - po 3,45 Eur (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarytą santuoką, santuokos įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei D. P. palikti santuokinę pavardę – P., atsakovui A. P. - pavardę P..

Priteisti iš atsakovo A. P. ieškovės D. P. naudai 37,78 Eur (trisdešimt septynių eurų 78 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės D. P. ir atsakovo A. P. valstybės naudai po 3,45 Eur (tris eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB DNB banke Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5660.

Sprendimui įsiteisėjus, sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Bendrajam ir civilinės metrikacijos skyriui – santuokos nutraukimo faktui įregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.