Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusi, dirbanti, kurios pagrindinė darbovietė-(duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), kurioje dirba mokytojos pareigose, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281¹ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai N. K. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad ji, būdama neblaivi, vairavo kelių transporto priemonę, kai jai, kaip vairuojančiam asmeniui, buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent

2021m. rugsėjo 08d., apie 21⁰⁵ val., vakare, kaltinamoji N. K. Ukmergės rajone, kelio Nr. 4806 Žemaitkiemis-Valai-Balnininkai 6,00 kilometre, kurio atkarpoje yra Martnonių gyvenvietės teritorija, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „ Audi A3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. A. K. vardu, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai automobilį patikrinimui sustabdę Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus pareigūnai, pastarajai alkoholio kiekio matuokliu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, atlikus blaivumo testą, nustatė, kad 21⁰⁵ val. atlikto pirmo pūtimo metu kaltinamosios iškvėptame ore yra 2,46 promilės etilo alkoholio koncentracija, o 21³⁰ val. atlikto antro pūtimo metu kaltinamosios iškvėptame ore yra 2,33 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas yra daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamoji N. K., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kalta, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir teisme papildomai parodė, kad 2021m. rugsėjo 06d. ji nuo COVID-19 infekcijos buvo paskiepyta antra skiepų doze. Po antro skiepo ji labai prastai jautėsi, tarsi būtų pagiringa. Savijauta nepasikeitė ir iki 2012m. rugsėjo 08d., nes po darbo(pastaba: po darbo mokykloje kaltinamoji dar iki 20⁰⁰ val. dirbo pardavėja parduotuvėje „ Vilniaus alus “) ji vis dar jautė skiepo pasekmes, t.y. spaudė krūtinę, buvo stiprus skausmas rankose, pykino, jautė skausmą skrandyje ir šleikštulį. Kažkas iš jos pažįstamų buvo minėjęs, kad, jeigu ji po skiepų jaustųsi kaip pagiringa, pamėgintų šiek tiek išgerti alkoholio. Kadangi ji automobilyje turėjo butelį trauktinės „ Raudonos devynerios “, tą vakarą grįžinėdama šeimos automobiliu „ Audi A3 “ iš darbo, sustojusi pakeliui, išgėrė apie 200 g trauktinės. Išgėrus, jai palengėjo, nukrito blogumas, todėl ji toliau važiavo link savo namų iki tol, kol jos vairuojamą automobilį Martnonių gyvenvietės, esančios Ukmergės rajone, teritorijoje patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai. Ji policijos pareigūnams iš karto prisipažino vartojusi alkoholį. Alkoholio matuoklio pagalba atlikus du blaivumo testus, jai buvo nustatytas girtumas. Ji žino ir supranta, kad, išgėrus alkoholio, vairuoti transporto priemones yra draudžiama, bet gavosi taip, kaip gavosi, nes buvusi bloga savijauta galima sakyti ją privertė taip pasielgti. Dėl tokio savo poelgio ji labai gailisi.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamoji N. K. prisipažino padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., jos kaltė yra pilnai įrodyta teisme atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo metu LR BPK 291 str. pagrindu paskelbtais byloje esančiais įrodymais(dokumentais): Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2021m. rugsėjo 09d. tarnybiniu pranešimu dėl informacijos(b.l. 15), įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 7-9) ir fofolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 10-14), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Veiklos skyriaus tyrėjo 2021m. rugsėjo 10d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-31176-21(b.l. 32) ir priedu prie minėto pranešimo, t.y. DVD-R kompaktiniu disku(laikmena) su įrašytais vaizdo įrašų failais(b.l. 34), 2021m. rugsėjo 10d. kitų objektų apžiūros protokolu(b.l. 35-37), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašu(b.l. 17-18), alkotesterio „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, patikros sertifikatu(b.l. 19), 2021m. rugsėjo 08d. neblaivumo nustatymo aktu(b.l. 20) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2021m. rugsėjo 09d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos matyti, kad minėtą dieną, apie 20⁴⁸ val., patruliavimo su Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėju R. K. metu iš Vilniaus apskrities VPK PVS budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Lyduokių miesteliu, Ukmergės rajone važiuoja automobilis „ Audi “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Reaguojant į gautą iškvietimą ir pranešėjos informaciją, kelio Nr. 4806 Žemaitkiemis-Valai-Balnininkai 6,00 kilometre buvo pastebėtas ir sustabdytas pranešime nurodytas automobilis „ Audi A3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patikrinimui sustabdžius minėtą automobilį ir priėjus prie automobilio, jame buvo tik automobilio vairuotoja, kaip vėliau paaiškėjo, pil. N. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini). Paprašius moters pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba vairuotojo pažymėjimą, vairuotoja pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Pasiteiravus, ar vairuotoja N. K. vartojo alkoholio, pastaroji paaiškino, kad vartojo maždaug prieš pusvalandį, tačiau kiek išgėrė, tiksliai pasakyti negalėjo, tik nurodė, kad ji vartojo tik trauktinę ,, Žalios devynerios “. Alkoholio kiekio matuokliu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273(patikros sertifikato Nr. 1486447) du blaivumo testus, 21⁰⁵ val. atliktu pirmu putimu automobilio vairuotojai N. K. buvo nustatytas 2,46 promilės girtumas, o 21³⁰ val. atlikus antrą putimą,2,33 promilės girtumas. Iš pateiktų automobilio dokumentų buvo nustatyta, kad moters vairuojamas automobilis priklauso jos sutuoktiniui-pil. A. K.. Automobilio vairuoja N. K. buvo sulaikyta ir pristatyta į Ukmergės r. PK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, o įvykio vietoje prie automobilio „ Audi A3 “, valst. (duomenys neskelbtini) kuris buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., liko tarnybinis automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykis užfiksuotas tarnybinio automobilio Nr. (duomenys neskelbtini) įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis ir policijos pareigūnų įvykio dieną tarnybos metu naudotomis filmavimo kameromis „ Body 7009 “(b.l. 15). Tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir vykęs bendravimas su sulaikytos kelių transporto priemonės, t.y. automobilio, neblaivia vairuotoja-kaltinamąja N. K. buvo užfiksuota ir policijos pareigūnų įvykio dieną tarnybos metu naudotomis filmavimo kameromis „ Body “ darytuose vaizdo įrašuose, kurie buvo peržiūrėti 2021m. rugsėjo 10d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose, šį procesinį veiksmą įforminant kitų objektų apžiūros protokolu. Darytuose vaizdo įrašuose girdimi policijos pareigūnų žodžiai: „ 2,46 pirmas “. Girdimo moters žodžiai: „ tai aš jau girtėju “. Toliau girdimi dar vienos moters žodžiai: „ ji įtartinai važiavo, labai keistai važiavo “. Toliau girdima, kaip policijos pareigūnai apie moters girtumą praneša budėtojui. Toliau matoma, kad moteris-įtariamoji verkia, rankomis valosi veidą. Vaizdo įrašo trukmė 05:00 min.(b.l. 35-37).

Iš teisme paskelbto byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK vedamo registracijos žurnalo apie patikrintų asmenų neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenis išrašo matyti, kad, 2021m. rugsėjo 08d. du kartus atlikus kaltinamosios N. K., kaip kelių transporto priemonę, t.y. automobilį „ Audi A3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens, blaivumo testą, pirmo pūtimo, atlikto 21⁰⁵ val., pastarajai buvo nustatytas 2,46 promilės girtumas, o antro pūtimo, atlikto 21³⁰ val., metu,-2,33 promilės girtumas(b.l. 17-18). Šie duomenys apie kaltinamosios N. K. neblaivumą yra užfiksuoti ir prie bylos medžiagoje esančiame 2021m. rugsėjo 08d. surašytame neblaivumo nustatymo alkotesteriu „ Alcotest 7510 “, Nr. ARKB-0273, patikros Nr. 1486447, akte(b.l. 20).

Pagal LR 2015m. birželio 25d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 01d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2019m. sausio 11d. priėmus Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 68, 281 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 281¹ straipsniu įstatymą Nr. XIII-1929, kuris įsigaliojo nuo 2019m. balandžio 01d., LR BK 281 straipsnyje nebeliko 7 dalies, vietoje kurios kodeksas buvo papildytas nauju 281¹ straipsniu, numatančiu asmens baudžiamąją atsakomybę už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam. Kadangi kaltinamoji N. K. kelių transporto priemonę vairavo po naujo įstatymo įsigaliojimo, t.y. 2021m. rugsėjo 08d., o pagal LR BK 281¹ str. 1d. dispoziciją baudžiamoji atsakomybė asmeniui, vairavusiam kelių transporto priemonę esant neblaiviam, nebesiejama su paimto kraujo mėginio etilo alkoholio kiekiui nustatyti rezultatais, fiksuojant tik asmens neblaivumą alkoholio matavimo prietaiso pagalba, kurio rodmenys rodytų 1,51 ir daugiau promilių neblaivumą, kas šiuo atveju kaltinamajai N. K. dviejų neblaivumo testų atlikimo metu buvo nustatyta daugiau nei 1,51 promilės alkoholio(b.l. 17-20), įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamosios N. K. padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., požymius, t.y. kelių transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai vairuojančiam asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamosios N. K. gynėjas pateikė teismui pil. A. K., kaip galimo laiduotojo, prašymą dėl jo sutuoktinės-kaltinamosios N. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamąją jam perdavus pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 112-114).

Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. A. K. yra artimas kaltinamosios N. K. šeimos narys, t.y. sutuoktinis. Pasak paties galimo laiduotojo A. K., jis, kaip sutuoktinis, gali daryti teigiamą įtaką kartu su juo gyvenančiai sutuoktinei-kaltinamajai N. K., su kuria susituokė 2011 metais, nes, pragyvenęs kartu jau apie dešimt metų, labai gerai žino savo žmonos charakterį ir jos gyvenimo būdą, kuri dėl savo netinkamo poelgio nuoširdžiai gailisi ir labai pergyvena dėl padarytos nusikalstamos veikos, juolab, kad tarp jų yra susiklostę labai nuoširdūs ir artimi santykiai, kadangi jie visada bendrai aptaria ir kartu sprendžia įvairias gyvenime iškylančias problemas, sutuoktinė nuo jo neturi jokių paslapčių, yra atviras ir nuoširdus žmogus. Galimo laiduotojo A. K. žodžiais, sutuoktinė-kaltinamoji N. K. labai vertina jo nuomonę ir patarimus, visada į juos atsižvelgia, juo pasitiki, todėl jis savo sutuoktinei turi pakankamą autoritetą. Jis pats, galimo laiduotojo A. K. teigimu, suvokia savo sutuoktinės padarytos nusikalstamos veikos esmę ir priešiškumą teisei, nes, sužinojęs apie faktą, kad sutuoktinė-kaltinamoji N. K. kelių transporto priemonę, t.y. jų šeimos automobilį, vairavo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, sutuoktieni išsakė savo neigiamą nusikalstamų veiksmų vertinimą, pastarajai buvo duota suprasti, kad tai, kas įvyko, buvo didžiausia sutuoktinės gyvenimo klaida, o ši(kaltinamoji N. K.), pasak galimo laiduotojo, viduje pergyvena dėl savo neapgalvoto elgesio ir išreiškė nuoširdų apgailestavimą, kas vertinant kaltinamosios N. K. asmenines savyves, pastarajai tikrai nėra būdinga, nes sutuoktinė-kaltinamoji N. K. atsakingai žiūri į darbinius ir šeimyninius reikalus ir nepriima neapgalvotų, skubių ar lengvabūdiškų sprendimų. Kadangi duomenų apie galimo laiduotojo A. K. baustumą administracine tvarka ar teistumą byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į galimo laiduotojo A. K., kaip aukštesnįjį išsilavinimą turinčio asmens, dirbančio (duomenys neskelbtini) pareigose, teigiamai charakterizuojamą asmenybę(b.l. 115-127), jo artimą giminystės ryšį su kaltinamąja, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajai N. K.. Pati kaltinamoji N. K. anksčiau nei administracine tvarka bausta, nei teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą(b.l. 58-62), visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jai dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamosios atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamosios N. K. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, jokių pasekmių nesukėlusios veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nuskaltimų(LR BK 11 str. 3d.), pobūdį ir aplinkybes bei į teigiamai charakterizuojamo pačios kaltinamosios N. K. asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamoji, kaip dirbantis asmuo(b.l. 63, 129-133), tinkamai pasimokė iš savo neatsargių veiksmų, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamoji N. K. yra atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojo asmenines savybes ir jo turtinę padėtį, tiek ir į pačios kaltinamosio padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(LR BK 40 str. 1 ir 4d.d.).

Įstatymas numato, kad pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis specialia teise, kuri taikytina tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 67 str. 2d. 1p., 68 str.). Kadangi kaltinamoji N. K. jai inkriminuojamą nusikaltimą padarė, būtent naudodamasi specialia teise, t.y. vairuodama kelių transporto priemonę, o iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių nusižengimų registro duomenų pažymų matyti, kad kaltinamoji nors anksčiau administracine tvarka ir nėra buvusi bausta, teismas, atsižvelgdamas ne tik į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą, nustatytą neblaivumo laipsnį(vidutinis girtumo laipsnis) ir į pačios kaltinamosios N. K. asmenybę, bei ir įvertindamas tai, kad kaltinamosios padarytas nusikaltimas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, jos(pačios kaltinamosios) ir kitų eismo dalyvių turtui, žmonių sveikatai ir gyvybei, laiko, kaltinamajai N. K. uždraudus naudotis specialia teise, t.y. atėmus teisę vairuoti transporto priemones(pastaba: pagal LR ANK 422 str. 5d. transporto priemones vairavusiems neblaiviems asmenims(nustatytas lengvas neblaivumas(daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės)) yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių), yra nustatytinas mažesnis nei įstatymo numatytos minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkis terminas(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymu Nr. XIII-1929, įsigaliojusiu 2019m. balandžio 01d., patvirtinta 68 str. 2d. redakcija).

Kita atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui galima skirti baudžiamojo poveikio priemonė yra įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą(LR BK 67 str. 2d. 6p., 71 str.).

Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo ne tik išvengia teistumo, bet ir nepatiria jokių kitų neigiamų pasekmių, kurias sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Atsižvelgiant į tai, kad LR BK 281¹ str. 1d. sankcijoje už padaryta veiką švelniausia bausmės rūšis yra numatyta bauda, kurios minimumas yra 50 MGL, ir kad nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas asmuo nesijaustų nebaudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo paskirtimi ir pagrindinėmis baudžiamosios atsakomybės nuostatomis(LR BK 41, 54 str.str.) ir įvertinus vairuotos kelių transporto priemonės, t.y. automobilio „ Audi A3 “, orientacinę vidutinę kainą Lietuvoje pagal VšĮ „ Emprekis “ viešai skelbiamą informaciją, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose(b.l. 28), nagrinėjamu atveju kaltinamajai N. K. yra taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, paskiriant sumokėti didesnę nei įstatymo numatytos įmokos dydžio minimumas įmoką, taikant nusikalstamos veikos padarymo metu nuo 2018m. sausio 01d. įsigaliojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-50 eurų(LR BK 71 str.).

LR BK 67 str. 2 d. 7p. yra numatyta dar viena galima taikyti baudžiamojo poveikio priemonė-turto konfiskavimas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, nušalinus neblaivią kaltinamąją A. M. nuo transporto priemonės vairavimo, jos vairuotas automobilis buvo priverstinai nuvežtas į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m.(b.l. 21).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo 2021m. rugsėjo 09d. rašyto tarnybinio pranešimo dėl informacijos, automobilis „ Audi A3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamoji N. K., yra registruotas jos sutuoktinio-pil. A. K. vardu, ką patvirtina prie tarnybinio pranešimo šalia kitų dokumentų pridėtas ir automobilio registacijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 15-16). Iš pačios kaltinamosios N. K. duotų parodymų byloje matyti, kad, 2021m. rugsėjo 06d. jai pasiskiepijus antra skiepo doze nuo Covid-19 ligos, jautėsi labai prastai, tarsi būtų pagiringa, o savijauta nepasikeitė ir iki 2012m. rugsėjo 08d., nes po darbo ji vis dar jautė skiepo pasekmes, t.y. spaudė krūtinę, buvo stiprus skausmas rankose, pykino, jautė skausmą skrandyje ir šleikštulį. Pasak kaltinamosios N. K., kažkas iš jos pažįstamų buvo minėjęs, kad jeidu ji, po skiepų jaustųsi kaip pagiringa, pamėgintų šiek tiek išgerti alkoholio, todėl, tą vakarą grįžinėdama šeimos automobiliu „ Audi A3 “ iš darbo, sustojusi pakeliui, išgėrė apie 200 g trauktinės „ Raudonos devynerios “, kurios butelį turėjo automobilyje, po ko toliau vairavo iki tol, kol jos vairuojamą automobilį Martnonių gyvenvietės teritorijoje patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai. Šios kaltinamosios N. K. aiškinamos aplinkybės nėra paneigtos jokiais kitais byloje surinktais įrodymais. Duomenų apie tai, kad transporto priemonės savininkui A. K., pasak kurio, jis tą dieną buvo darbe, būtų žinoma apie, jog jo sutuoktinė-kaltinamoji N. K., grįžinėdama iš darbo į namus su šeimos automobiliu, dėl blogos savijautos po skiepų būtų sustojusi pakeliui ir vartojusi alkoholį, o po toliau vairavusi automobilį, kas, sutuoktinio A. K. teigimu, jam sukėlė šoką, ne anksčiau to niekada nėra buvę, byloje nėra.

Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu yra laikomas LR BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (LR BK 72 str. 1-2d.d.). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros(išskyrus LR BK 72 str. 4d.), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka LR BK 72 str. 2d. nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos LR BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Kadangi kaltinamosios N. K. vairuota kelių transporto priemonė, t.y. automobilis, turi ekonominę vertę, kurią naudojant buvo padaryta tyčinė nusikalstama veika, vertinant LR BK 72 straipsnyje išdėstytas imperatyvias nuostatas, nagrinėjamoje byloje ši transporto priemonė yra laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, kuri nors ir nebuvo kaip nors specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau be šios kelių transporto priemonės nusikaltimo, numatyto LR BK 281¹ str. 1d., padarymas yra neįmanomas.

Nežiūrint į tai, asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal LR BK 67 str. baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme(LR BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis LR BK 72 str. nuostatomis, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal LR BK 67 str. 2 d. baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės(kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir kt.). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos(adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(pvz. Konstitucinio Teismo 2000m. gruodžio 06d., 2001m. spalio 02d., 2004m. sausio 26d., 2005m. lapkričio 03d., 2005m. lapkričio 10d., 2008m. sausio 21d. nutarimai ir kt.). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos(neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai(Konstitucinio Teismo 2005m. lapkričio 10d. nutarimas ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra(proporcingumas)(2018m. sausio 16d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.).

Kadangi yra nustatytos visos LR BK 40 str. išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti kaltinamąją N. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad jau pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, o pastarajai šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės-draudimas naudotis specialia teise ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, todėl dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės, t.y. pačios transporto priemonės ar jos vertės pinigais konfiskavimo, paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas, juolab, kad baudžiamosios bylos medžiagoje esanti informacija(pažyma) apie VšĮ „ Emprekis “ interneto svetainėje adresu: http://www.emprekis.lt skelbiamas vidutines autotransporto kainas Lietuvoje negali būti juridinių pretenzijų objektu, nes šios kainos yra tik orientacinės(b.l. 28). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiškų automobilių „ Audi A3 “ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai ji verta, juolab, kad kiekvienu atveju yra būtina įvertinti konkrečius automobilio gamybos metus, automobilio nusidėvėjimą ir turimus defektus(sugadinimus). Nors šiuo nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, kurių nėra pateikusi ir pati kaltinamoji N. K., apie kitą galimą kaltinamosios vairuoto automobilio vidutinę kainą Lietuvoje byloje ir nėra, tačiau, atsižvelgiant į aukščiaus paminėtas aplinkybes, vertintina, jog negalima laikyti, kad interneto svetainėje http://www.emprekis.lt nurodoma automobilio „ Audi A3 “ vidutinė kaina Lietuvoje yra būtent tokia pati, kaip ir kaltinamosios N. K. vairuoto automobilio „ Audi A3 “ kaina. Nežiūrint į tai, visgi, jau paskyrus aukščiau minėtas baudžiamojo poveikio priemones(specialiosios teisės atėmimą ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), kaltinamoji N. K. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant kaltinamąją N. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jau teismo parinktos baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamosios N. K. interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją. Esant tokioms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamajai N. K. yra netikslinga taikyti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. paties kaltinamosios vairuoto automobilio „ Audi A3 “, kaip nusikaltimo padarymo priemonės, ar jo vertės pinigais konfiskavimą. Esant tokioms aplinkybėms, į Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK teritorijoje esančią specialią konfiskuotinų transporto priemonių saugojimo aikštelę adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m. priverstinai nuvežtas kaltinamosios N. K. vairuotas automobilis yra grąžintinas jo teisėtam savininkui-kaltinamosios sutuoktiniui A. K.(LR BPK 151 str. 8d.).

Iš baudžiamojoje byloje esančio Vilniaus apskrities VPK aptarnavimo skyriaus 2021m. rugsėjo 09d. tarnybinio pranešimo dėl proceso išlaidų ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-31176-21 matyti, kad Vilniaus apskrities VPK, atsakydamas į 2021m. rugsėjo 09d. gautą tarnybinį pranešimą, nurodė, kad dėl kelių transporto priemonės, t.y. automobilio „ Ausdi A3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamoji N. K., priverstinio nuvežimo iš įvykio vietos, šias paslaugas atlikus UAB „ ARRO “, Vilniaus apskrities VPK patyrė išlaidas(su PVM) 108,90 Eur.(vieno šimto aštuonių eurų ir 90 eur/ct.) sumoje, ką patvirtina prie pranešimo pridėti 2021m. balandžio 19d. tarp Vilniaus apskrities VPK ir UAB „ ARRO “ sudarytos priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-58 paslaugų įkainiai Ukmergės rajone(b.l. 38-50).

LR BPK 103 straipsnis reglamentuoja proceso išlaidų sudėtį, tarp kurių yra įvardijamos ir kitos išlaidas, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis(LR BPK 103 str. 6p.).

Kelių transporto priemonės, t.y. automobilio „ Audi A3 “ savininkas-pil. A. K. ikiteisminio tyrimo metu pagal 2021m. rugsėjo 14d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė AB „ Lietuvos paštas “ Ukmergės skyriaus pinigų perlaidos priėmimo kasos kvitą, iš kurio matyti, kad pati kaltinamoji N. K. dar 2021m. rugsėjo 13d. į Vilniaus apskrities VPK sąskaitą grynais pinigais sumokėjo jos vairuoto automobilio „ Audi A3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtas transportavimo išlaidas 108,90 Eur.(vieno šimto aštuonių eurų ir 90 eur/ct.) sumoje(b.l. 51-55). Kadangi gera valia buvo atlygintos policijos patirtos priverstinio kelių transporto priemonės nuvežimo išlaidos, baudžiamojoje byloje nebėra įstatyminio pagrindo spręsti motociklo transportavimo, kaip turėtų proceso išlaidų, priteisimo pagrįstumo klausimą(LR BPK 105 str. 1d.).

Kadangi baudžiamoji byla teismui buvo perduota nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, o tokiais atvejais baudžiamasis įstatymas numato būtiną gynėjo dalyvavimą byloje(LR BPK 51 str. 1d. 9p.), teismas kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su pranešimu dėl privalomo gynėjo paskyrimo, atstovaujant kaltinamosios N. K. interesus teisminio bylos proceso metu, kuriai buvo paskirtas gynėjas-advokatas V. Giriūnas(pagrindas: tarnybos 2021m. rugsėjo 21d. raštas Nr. (10.1Mr)KS-11729)(b.l. 103).

Po baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme 2021m. spalio 14d. buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kurios dėl kaltinamajai N. K. suteiktos antrinės teisinės pagalbos bendroje sumoje sudaro 54,- Eur.(penkiasdešimt keturis eurus ir 00 eur/ct.)(b.l. 138-139). LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos(toliau-Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies punkte „ c “ nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001m. vasario 12d. nutarime yra konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Siekiant šios konstitucinės teisės užtikrinimo, Baudžiamojo proceso įstatyme numatyta teisė įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pakankamai lėšų pasikviesti savo norimą gynėją, prašyti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio advokato dalyvavimo užtikrinimo.

Baudžiamojo proceso įstatyme nuo 2014m. sausio 01d. galiojanti galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, minėto straipsnio nuostatos nėra imperatyvios, nes teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

Šiuo nagrinėjamu atveju valstybės paskirtas gynėjas-advokatas V. Giriūnas, tik būdamas atvykęs į Ukmergės rūmus susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, faktiškai teisminiame bylos procese, atstovaujant kaltinamosios N. K. interesus, nedalyvavo, nes kaltinamąją bylos nagrinėjimo teisme metu atstovavo kitas jos pačios pagal susitarimą pasirinktas advokatas V. Kersnauskas, teismui pateikęs dar 2021m. rugsėjo 17d. išrašytą orderį(b.l. 104).

Kadangi nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, baudžiamasis įstatymas numato būtiną gynėjo dalyvavimą byloje(LR BPK 51 str. 1d. 9p.), dėl ko ir buvo kreiptąsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su pranešimu dėl privalomo gynėjo kaltinamajai N. K. paskyrimo, todėl, teismo vertinimu,, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo iš kaltinamosios N. K. priteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas išlaidas už advokato V. Giriūno suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje(LR BPK 106 str. 2d.). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotas išlaidas išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.

nusprendė:

Patvirtinti pil. A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojo, rašytinį prašymą dėl kaltinamosios N. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamąją N. K. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 281¹ str. 1d., ir perduoti ją pagal laidavimą sutuoktiniui-pil. A. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), o baudžiamąją bylą kaltinamosios N. K. atžvilgiu nutraukti.

LR BK 67 str. 2d. 1p. ir 68 str. 2d.(Lietuvos Respublikos 2019m. sausio 11d. įstatymo Nr. XIII-1929, įsigaliojusio 2019m. balandžio 01d., redakcija) pagrindu kaltinamajai N. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę-uždraudimą naudotis specialia teise, t.y. atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, dvejiems metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2021m. rugsėjo 08d., t.y. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK Reagavimo skyriaus tyrėjo nutarimu paskirtos kardomosios priemonės-specialiosios teisės sustabdymas priėmimo dienos.

LR BK 67 str. 2d. 6p. ir 71 str. pagrindu kaltinamajai N. K. paskirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę-įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, t.y. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paskirti sumokėti 21 MGL 1.050- Eur.(vieno tūkstančio penkiasdešimties eurų ir 00 eur/ct.) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoką sumokant į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo specialią banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią AB „ Luminor bankas “.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti kaltinamajai N. K., kad jeigu ji, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajai N. K., kad jeigu ji, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti pil. A. K., kad jis, būdamas laiduotoju, vadovaujantis LR BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones-specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento, t.y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini), VĮ „ Regitra “, registruoto pil. N. K. vardu, paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę-specialiosios teisės sustabdymą baigti taikyti.

Automobilį „ Audi A3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo spynelės rakteliu, šiuo metu laikinam saugojimui, t.y. iki baudžiamosios bylos išnagrinėjimo teisme, perduotą saugoti Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo teisėtam savininkui-kaltinamosios sutuoktiniui A. K..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl byloje turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, gynėjui pagal paskyrimą atstovaujant kaltinamosios N. K. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, priteisimo netenkinti.

Daiktinius įrodymus-automobilio „ Audi A3 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus, t.y. transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų teisėtam savininkui-kaltinamosios sutuoktiniui A. K.; daiktinį įrodymą-DVD-R kompaktinį diską(laikmeną) su jame esančiais vaizdo įrašų failais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką, o daiktinį įrodymą-vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2019m. liepos 23d. VĮ „ Regitra “, registruotą pil. N. K. vardu, nuosprendžiui įsiteisėjus, kartu su nuosprendžio kopija perduoti VĮ „ Regitra “.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.