Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Ernestas Rimšelis, susipažinęs su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjo 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi, kuria prašoma išspręsti ginčą dėl bylos, kurioje gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas dėl bausmių subendrinimo nuteistajam J. B. ir neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos, teismingumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams 2024 m. gegužės 22 d. iš Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų pagal teismingumą perduotas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir probacijos tarnyba) teikimas dėl dviem neįvykdytais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo nuteistajam J. B. ir jų vykdymo tvarkos.

2. Iš probacijos tarnybos teikimo, adresuoto Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams, matyti, kad probacijos tarnyba vykdymui gavo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendį, kuris įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 8 d. ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendį, kuris įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 20 d. Atsižvelgiant į tai, kad minėti nuosprendžiai neįvykdyti, probacijos teikime prašoma subendrinti nuteistajam J. B. dviem minėtų teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes ir nustatyti šiais nuosprendžiais nuteistajam J. B. paskirtų bausmių vykdymo tvarką.

3. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi probacijos tarnybos teikimą perdavė pagal teismingumą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, motyvuojant tuo, kad, atsižvelgiant į nuosprendžių įsiteisėjimo datą, sprendimą dėl bausmės vykdymo tvarkos, turi priimti teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą, t. y. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 347 straipsnis).

4. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjo 2024 m. gegužės 24 d. nutartyje nurodyta, kad vadovaujantis BPK 347 straipsnio nuostatomis, ir atsižvelgiant į tai, kad abu nuosprendžiai vykdomi Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriuje, probacijos tarnybos teikimas turėtų būti nagrinėjamas arba Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose (vėliausią nuosprendį priėmusiame teisme), arba Vilniaus miesto apylinkės teisme (pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi, kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas išspręsti ginčą dėl bylos teismingumo

5. Nagrinėjamoje byloje tarp teismų kilo ginčas dėl to, kuris apylinkės teismas turi nagrinėti probacijos tarnybos teikimą dėl nuteistajam J. B. dviejų skirtingų teismų priimtais neįvykdytais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo ir jų vykdymo. Abu teismai sutiko, kad šios bylos teismingumas, reglamentuotas BPK 347 straipsnio nuostatose, tačiau teismai skirtingai aiškino jo nuostatas.

6. Pagal BPK 347 straipsnio nuostatas, „kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose”. Šiomis nuostatomis įstatymų leidėjas numatė, kad klausimus dėl kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo gali nagrinėti: 1) vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, kuris priimdamas nuosprendį nežinojo apie kitus nuosprendžius, arba 2) kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą.

7. Pagal aptartos teisės normos nuostatas, tokio pobūdžio klausimų nagrinėjimo priskyrimas vėliausią nuosprendį priėmusiam teismui yra aiškus ir teismų praktikoje nekelia didesnių abejonių. Bausmės skyrimo klausimai, kaip ir bausmės subendrinimo klausimai, pirmiausia svarstomi tame teisme, kuris nagrinėja bylą kaip pirmosios instancijos teismas, todėl ir šiuo atveju bausmių subendrinimo nuteistajam J. B. klausimo perduoti nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, t. y. vien tik pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą, nėra pagrindo.

8. Klausimą dėl atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo, atsižvelgiant į šio klausimo pobūdį, paprastai turėtų nagrinėti vienas iš nuosprendį priėmusių pirmosios instancijos teismų, t. y. lygiai taip pat, kaip šį klausimą teismas sprendžia priimdamas teismo nuosprendį, kai aiškiai žino apie kitą nuteistojo atžvilgiu priimtą ir vykdomą teismo nuosprendį. Todėl Lietuvos apeliacinis teismas, neįžvelgia jokio racionalaus pagrindo nukrypti nuo įstatyme tiesiogiai išreikštos taisyklės pagal kurią atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo ir kelių neįvykdytų nuosprendžių vykdymo klausimus turi išspręsti „vėliausią nuosprendį priėmęs teismas”. Šiuo atveju, probacijos tarnybos teikimas dėl dviem skirtingais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo nuteistajam J. B. ir buvo paduotas pagal šią taisyklę, nes Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2023 m. liepos 5 d. nuosprendis yra vėlesnis nei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. birželio 12 d. nuosprendis. Vien tai, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžio priėmimo metu, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs ir įsiteisėjo vėliau nei Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų priimtas nuosprendis, nekeičia nuosprendžio priėmimo datos ir nepaneigia Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų galimybės išnagrinėti gautą teikimą be nepateisinamo delsimo ir formalių bylos perdavimo pagal teismingumą priežasčių (teikimo gavimo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nuosprendis jau buvo įsiteisėjęs).

9. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, sprendžiant teismų ginčus dėl bylų teismingumo, ne kartą yra pasisakyta, kad visais atvejais, įvertinus proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, nesant jokių abejonių dėl bylos teismingumo tos pačios grandies teismui ir kylant abejonėms tik dėl teritorinio bylos teismingumo, teismas turi veikti itin atsakingai ir vengti formalių ginčų dėl bylos teismingumo, jei gavęs bylą (prašymą) iš esmės gali ją išnagrinėti pats (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 3d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1T-12-1020/2024; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 16d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1T-13-1020/2024). Nagrinėjamoje situacijoje Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja nevertino priimto teismo sprendimo poveikio proceso trukmei bei perdavė bylą nagrinėti kitam teismui nesant tam pagrindo ir kliūčių šį klausimą išnagrinėti Alytaus apylinkės teisme.

10. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimas dėl bausmių subendrinimo nuteistajam J. B. ir neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos, perduotinas nagrinėti tam pačiam teismui, kuriam ir buvo pateiktas šis probacijos tarnybos teikimas – Alytaus apylinkės teismui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 230 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimą dėl bausmių subendrinimo nuteistajam J. B. ir neįvykdytų nuosprendžių vykdymo tvarkos perduoti nagrinėti Alytaus apylinkės teismui.