- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-12-29
- Bylos Nr.
- e1-3449-1100/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44765-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- N. D.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Agnės Šneiderienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje N. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, vidurinio išsilavinimo, neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
N. D. 2022 m. lapkričio 25 d. apie 20.12 val. Vilniuje, Didlaukio–Kalvarijų gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo mikroautobusą „Mercedez-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija.
N. D. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis N. D. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad transporto priemonė – autobusas Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis šioje įmonėje dirba vairuotoju. 2022 m. lapkričio 25 d. dirbo pamainoje nuo 6 val. iki 19 val. Jis apie 6 val. atvyko į transporto priemonių laikymo aikštelę, kad pasiimtų autobusą ir važiuotų numatytu maršrutu. Jis atvyko blaivus, juos tikrina alkoholio matuokliu prieš išvažiuojant į maršrutą ir dar po pietų. Darbo metu alkoholinių gėrimų jis nevartojo. 19 val. grįžo į įmonės aikštelę, ten pastatė minėtą autobusą, nurašė jo spidometro duomenis, viską padarė pagal tvarką. Įmonės teritorijoje jis susitiko savo pažįstamą, su juo lauke išgėrė degtinės apie pusę litro. Kas vyko po to, kai jis išgėrė, jis tikrai neatsimena. Jis nežino kaip jis atsisėdo už minėto autobuso vairo. Įprastai rakteliai nuo autobuso lieka autobuso spynoje, jų niekam po pamainos jie neatiduoda. Jis prisimena tik, kad važiuoja policijos automobilyje, daugiau nuoširdžiai nieko neatsimena, tačiau neneigia, kad vairavo minėtą autobusą neblaivus. Jis supranta, kad padarė nusikaltimą, dėl kurio jis taip pat praras ir darbo vietą, todėl prašo jam skirti kaip įmanomai mažesnę baudą, kadangi jo finansinė padėtis šiuo metu yra labai sunki. Jis labai pergyvena dėl savo poelgio (el. b. l. 64–66).
Liudytojas M. S. (M. S.) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 15 apie 20.18 val., dirbant kartu su vyr. patrule L. V., gavo pranešimą, kad Kalvarijų–Didlaukio g. sankryžoje autobusas „(duomenys neskelbtini)“ vingiavo po kelią ir atsitrenkė į stulpą. Vairuotojas, kaip įtariama, neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja sakė, kad savo automobiliu važiavo kartu su sutuoktiniu ir pastebėjo kaip iš autobuso parko aikštelės išvažiavo mikroautobusas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo, važiavo per kelio bortus, pasuko į Kalvarijų g. ir toliau važiuodamas nurodyta gatve, sankryžoje sukdamas į kairę kliudė kitą transporto priemonę bei trenkėsi į gatvės apšvietimo stulpą ir sustojo. Kartu su pranešėja važiavęs jos sutuoktinis ištraukė mikroautobuso raktelius, kadangi jo vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, tai jis žino iš pranešėjos žodžių. Pats vairavimo fakto jis nematė, kadangi jiems atvykus autobuso variklis buvo užgesintas, tačiau už vairo sėdėjo vyras, daugiau asmenų autobuse nebuvo. Jie vėliau nustatė vyro asmenybę, jo duomenys surašyti tarnybiniame pranešime. Vyrui nustačius neblaivumo požymius, buvo patikrintas neblaivumas alkoholio matuokliu. Pirmu pūtimu vyras įpūtė 1,81 promiles, antru – 1,97 promiles. Vyras su alkoholio parodymais sutiko. Autobusas buvo akivaizdžiai apgadintas, matėsi, kad apgadintas po eismo įvykio. Buvo užpildytas transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, tačiau dėl techninės klaidos apžiūrint transporto priemonę nebuvo pažymėti jos apgadinimai. Autobusas ir jame esantys apgadinimai buvo nufotografuoti. Įvykio vietoje taip pat buvo kitas automobilis Toyota markės, į kurį atsitrenkė minėtas autobusas. Su automobilio Toyota vairuotoju buvo įformintas eismo įvykis bei pradėta administracinio nusižengimo teisena. Jų akivaizdoje autobuso vairuotojas alkoholio nevartojo, autobuse taros nuo alkoholinių gėrimų nebuvo. Pats vairuotojas nieko apie įvykio aplinkybes papasakoti negalėjo, minėjo, kad galimai net ne jis vairavo, nes taip, pasak vairuotojo, negali būti. Kas galėjo vairuoti autobusą vairuotojas nepaaiškino (el. b. l. 95–98).
Liudytoja A. T.-V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. apie 20.10 val. ji su sutuoktiniu ir dviem vaikais važiavo automobiliu nuo Žirmūnų link Santariškių, kai Žvalgų gatvėje pastebėjo, kad iš tos pusės, kur yra „Norfa“ ir autobusų parkas, išvažiuoja autobusiukas. Autobusiukas išvažiavo priešais jų automobilį, jie liko už autobusiuko. Autobusiukas išvažiavo labai staigiai, „pakirto“ kelią vienam automobiliui. Jie važiavo toliau paskui autobusiuką. Autobusiukas pradėjo vingiuoti per kelią, per juostas, užvažinėjo ant kelio bortelių, taip ant kelio bortelių, kurie buvo prie autobuso stotelių. Autobusiukui būnant Kalvarijų gatvėje, jis suko į kairę tuo metu, kai jam degė draudžiamas šviesoforo signalas. Ji nežino gatvės pavadinimo, į kurią jis pasuko, bet autobusiukui besukant, jis susidūrė su kitu automobiliu, kurį jis turėjo praleisti – tai buvo Toyota markės automobilis, tačiau autobusas net nesustojo, važiavo toliau, užvažiavo ant šaligatvio ir įvažiavo į apšvietimo stulpą. Ji su sutuoktiniu stebėjo visą autobuso judėjimo kelią, jo iš akiračio pametę nebuvo. Jie apsisuko ir sustojo. Jos vyras išlipo iš automobilio, nuėjo iki autobuso iš keleivių pusės. Vyras užėjo į autobusą ir pasakė vairuotojui atiduoti raktus. Ji dar žino, kad autobuso vairuotojas vyrui atsakė: „Tu ką, durnas“, bet jos vyras autobuso raktelius iš spynos ištraukė pats. Autobuse žmonių daugiau nebuvo, tik vairuotojas. Policija atvyko labai greitai, bet tuo metu jau rakteliai nuo autobuso buvo pas jos vyrą. Prie autobuso priėjo ir Toyota vairuotojas, su kuriuo autobuso vairuotojas padarė eismo įvykį, taip pat buvo priėjusi ir keleivių kontrolė, kuri važiavo tuo pat metu. Atvykę pareigūnai patikrino autobuso vairuotojo blaivumą alkotesteriu. Kiek ji žino, vairuotojas įpūtė apie 2 promiles. Policija tikrino blaivumą būtent tam vyrui, kuris ir vairavo autobusą, daugiau asmenų nei autobuse, nei šalia jo nebuvo. Ji visą laiką stebėjo visą situaciją ir yra tikra, kad autobuso negalėjo vairuoti joks kitas asmuo. Autobuso vairuotojas visą laiką sėdėjo už vairo, jis dėl girtumo negalėjo net fiziškai iš autobuso išlipti. Jos akivaizdoje autobuso vairuotojas alkoholio nevartojo. Autobuso vairuotojo ji nepažįsta. Ji numeriu 112 paskambino 20.12 val., tuo metu, kai autobusas tik išvažiavo į Kalvarijų gatvę nuo „Norfos“ (el. b. l. 111–115).
Liudytojas E. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. lapkričio 25 d. apie 20 val. jis važiavo Vilniuje, Kalvarijų gatve, savo automobiliu Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai reguliuojamoje Kalvarijų–Didlaukio g. sankryžoje jis pamatė į kairę sukantį autobusą, kuris jo nepraleido ir kliudė jo automobilio kairės pusės galinį sparną. Padaręs eismo įvykį autobusas nesustojo, važiavo toliau, kol neįvažiavo į stulpą. Jis sustojo, nuėjo iki autobuso. Ant autobuso buvo užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Priėjęs arčiau jis pamatė už vairo sėdintį apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vyrą, apie 1,70 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, žilų plaukų. Vyras sėdėjo prisisegęs saugos diržu, bandė saugos diržą nusiimti per galvą. Daugiau asmenų autobuse nebuvo, tik autobuso vairuotojas. Prie jo (E. J.) priėjo kitas įvykio liudytojas, kuris jam sakė, kad autobusą sekė jau nuo parduotuvės „Norfa“. Policija atvažiavo labai greitai. Matėsi, kad autobuso vairuotojas yra visiškai girtas, nesiorientuoja aplinkoje. Vairuotojas buvo ant tiek girtas, kad pats negalėjo išlipti iš autobuso. Kiek atsimena, vairuotoją iki tarnybinio automobilio vedė pareigūnai vairuotoją prilaikydami. Pareigūnai sulaikė būtent tą vyrą, kuris ir vairavo autobusą, kadangi po eismo įvykio jis (E. J.) iškart nuėjo iki autobuso. Nuo susidūrimo jis stebėjo autobuso vairuotoją nuolat iki atvažiuojant policijai, nei į autobusą, nei iš autobuso niekas išlipęs nebuvo. Jis atsiųs nuotraukas, kurias padarė įvykio vietoje, jose matomas vyras, sėdintis už vairo. Jo akivaizdoje autobuso vairuotojas alkoholio nevartojo, to asmens jis nepažįsta. Jis pareigūnams parašė paaiškinimą, jį patį patikrino alkoholio matuokliu. Jis matė, kad autobuso vairuotoją taip pat tikrino alkoholio matuokliu. Asmeniškai negirdėjo, ką įvykio vietoje kalbėjo autobuso vairuotojas (el. b. l. 124–128).
2022 m. lapkričio 25 d. vyriausiosios patrulės L. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. lapkričio 15 d. apie 20.18 val., patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. S., buvo gautas pranešimas, kad adresu Kalvarijų–Didlaukio g. 1 sankryžoje, autobusas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vingiavo po kelią ir sankryžoje atsitrenkė į stulpą. Vairuotojas kaip įtariama neblaivus. Atvykus nurodytu adresu, pranešėja A. T., kuri važiavo automobiliu kartu su vyru, paaiškino, kad jiems važiuojant automobiliu pastebėjo kaip iš autobusų parko („Norfos“ aikštelėje) išvažiavo mikroautobusas „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavojingai manevravo, važiavo per bortus, pasuko į Kalvarijų g. ir važiuodamas toliau prie Kalvarijų–Didlaukio g. sankryžos, sukdamas į karę kliudė kitą transporto priemonę bei trenkėsi į gatvės apšvietimo stulpą ir sustojo. Kartu važiavęs jos vyras išlipęs pribėgo ir ištraukė raktelius, nes vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus. Pabendravus su Toyota Prius, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju E. J., jis paaiškino, kad jam važiuojant Kalvarijų g. nuo Jeruzalės link centro, sankryžoje degė žalias šviesoforo signalas, kai jis pajuto smūgį į kairę pusę. Jo nepraleido mikroautobusiukas MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jiems (policijos pareigūnams) atvykus, MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas N. D. sėdėjo prie automobilio vairo, durelės buvo prispaustos gatvės apšvietimo stulpu, todėl atidaryti nepavyko. Į autobusiuką prie vairuotojo jie pateko per keleivio pusę. Vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus – iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, prieš kiek laiko vartojo alkoholį atsakyti nesugebėjo. Patikrinus alkotesteriu pirmas pūtimas 1,81 prom. (20.26 val.), antru pūtimu – 1,97 prom. (20.43 val.) (el. b. l. 13).
Alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 6810 Nr. AREN–0125 2022 m. lapkričio 25 d. 20.26 val. patikrinus N. D. blaivumą, nustatytas 1,81 promilių neblaivumas, o 20.43 val. – 1,97 promilės (patikros sertifikatas Nr. 1713727). 2022 m. lapkričio 25 d. neblaivumo nustatymo akte N. D. užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (el. b. l. 15, 17–18).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio Mercedes-Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 35).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Mercedes-Benz Sprinter, 2014 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 20 000 Eur (el. b. l. 36).
2022 m. gruodžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra pareigūnų mobiliosios kameros vaizdo įrašai.
Vaizdo įraše „2022_1125_202451_009“ kampe matosi užrašas „VLN_PR_60D7A8“, data – 2022/11/25 ir besikeičiantis laikas, kuris prasideda 20:45:45. Vaizdo įrašas daromas iš prie policijos pareigūnės uniformos pritvirtintos mobiliosios kameros. Matyti, kad policijos pareigūnai atvyksta į įvykio vietą tarnybiniu automobiliu. Pareigūnams išlipus iš automobilio, matyti stovintis baltos spalvos mikroautobusas ir link pareigūnės einantis vyras, apsivilkęs šviesą atspindinčia geltona liemene (toliau – ir Vyras1). Pareigūnė: „Sveiki.“ Girdimas vyriškas balsas: „Rakteliai mašinos šitos.“ Vyras: „Klientas“. Pareigūnė: „O kur klientas?“ Vyras1: (nusukdamas ir ranka rodydamas į balto mikroautobuso duris) „Raktus atėmiau, gal perdavėm viešajai tvarkai ...“. Girdimas kito vyro balsas: „Girtas jis, iš išvaizdos.“ Matyti, kaip policijos pareigūnai eina link balto mikroautobuso vairuotojo pusės durų. Pro pravirą durų plyšį matyti automobilyje, vairuotojo vietoje sėdintis vyras. Policijos pareigūnai apžiūri automobilį iš išorės. Pareigūnė: „O jis vienas, nebuvo keleivių?“ Girdimas vyriškas balsas: „Vienas, vienas, mes jį sekėm.“ Pareigūnė: „Ai, jūs sekėt, ane?“ Vyriškas balsas: „Jo jo jo.“ Pareigūnė prieina prie keleivio pusės durelių, matyti, kad prie atidarytų keleivio pusės durelių stovi kitas policijos pareigūnas ir kalbasi su automobilyje vairuotojo vietoje sėdinčiu vyru, jų pokalbio nesigirdi, vyras, sėdėjęs vairuotojo vietoje, kažko ieško už priekinių automobilio sėdynių. Pareigūnė nueina prie mikroautobuso priekio, prieina prie keturių stovinčių vyrų, kurių vienas (toliau – ir Vyras2) sako. Vyras2: „Jis išvažiavo iš „Norfos“ aikštelės, parduotuvės, ir iš karto vos nenuskynė mašinos, ir iš karto mes jums paskambinom, pradėjom sekti, bet nespėjo susisiekti taip greitai viskas.“ Pareigūnė: „Jo, mes iš kito, iš ...“. Vyras1: (rodydamas į kažką ant žemės) „Čia gal nesilieskit.“ Vyras2: „Jo, kad elektra...“ Pareigūnė prieina prie pareigūnų tarnybinio automobilio, prie kurio stovi pareigūnas ir vyras, apsivilkęs tamsią striukę, trumpai kirptais plaukais (toliau – Vyras3). Pareigūnė, kreipdamasi į Vyrą3: „Prieš kiek laiko vartojote alkoholį?“ Vyras3: „Aš nevartojau.“ Pareigūnė: „Nevartojot? O kas, sveikata sutriko?“ Vyras3: „Gali būti.“ Pareigūnė: „Jo? Bet kvapas tai kaip vartojus.“ Vyras3: „Aš nemėgstu ...“. Pareigūnė: „Nemėgstat alkoholio?“ Vyras3: „Ne.“ Pareigūnė: „Negeriat, ar ne? O tai ką gėrėt šiandien?“ Vyras3 nieko neatsako, o Pareigūnė pradeda kalbėti su kitu pareigūnu apie įvykio vietos apsaugojimą. Vyras3: „Kas atsitiko, jūs man… jūs man galit ...“ Prie pareigūnės prieina Vyras2 ir rodydamas ranka sako: „Jisai dar nuskynė va to piliečio automobilį, va čia ant sankryžos.“ Pareigūnė: „Kurio piliečio?“ Vyras2: „Va, stovi pilietis, va su telefonu, jo mašina ten su avariniu. Aš sekiau iš paskos, pilietis leidosi per žalią, jisai – per raudoną.“ Pareigūnė: „Mes pakalbėsim su piliečiu.“ Pareigūnė prieina prie vyro, dėvinčio mėlyną striukę ir šviesias kelnes (toliau – ir yras4). Pareigūnė, kreipdamasi į Vyrą4: „Čia jūsų, ane, mašiną…“ Vyras4: „Mane numušė, jo.“ Pareigūnė: „O kurioj…“ Vyras4: (rodydamas): „Tenais.“ Pareigūnė: „Va ten va, ane? Tai jūs dabar dar palaukit.“ Pareigūnė vaikšto po įvykio vietą ir deda aplink apsauginius kūgius. Pareigūnei grįžus prie tarnybinio automobilio, matyti prie atidarytų automobilio durų stovintis Pareigūnas ir Vyras3. Pareigūnė: „Kiek? Vienas aštuoni vienas?“ Pareigūnas: „Nu.“ Kažką sako Pareigūnas ir Vyras3, girdimi kitų asmenų balsai, tačiau pokalbių turinio nesigirdi. Pareigūnė apsisuka, atsisuka į Vyrą4: „Kas liudininkas? Jūs sekėt?“ Girdimas kito vyro balas (kalbančio vyro nesimato): „Aš sekiau jį iš paskos. Užkabino jam galą visą.“ Vyras4: „Mano kabino. Nespėjau išvengt.“ Pareigūnė, rodydama į Vyrą4: „Jūs paaiškinimą irgi rašysit. Ir jūs, galit parašyt, ane?“ Girdimas vyro balsas: „Galiu, galiu.“ Policijos pareigūnė grįžusi prie tarnybinio automobilio kartu su Pareigūnu kalba su Vyru3 apie tai, kur jo dokumentai. 20:29:50 vaizdo įrašas baigiasi.
Vaizdo įraše „2022_1125_202951_010“ 20:29:50 užfiksuota kaip policijos pareigūnė atveda Vyrą3 prie tarnybinio automobilio galo. Vaizdo įrašas 20:30:03 pasibaigia.
Vaizdo įraše „2022_1125_211254_011“ 21“ užfiksuotas pareigūno veidas. Tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota.
Vaizdo įrašas „2022_1125_211317_012“ prasideda laiku 21:13:07. Vaizdo įraše užfiksuotas pokalbis tarp pareigūnės ir pareigūno dėl įvykio vietos fiksavimo. Pareigūnas sako „Tai aš va tuoj pareisiu su „Body“, nufilmuosiu“ ir toliau matomas įvykio vietos vaizdas – baltas mikroautobusas, ant kurio šono yra užrašas „(duomenys neskelbtini)“, šalia vairuotojo durelių skaičiai „(duomenys neskelbtini)“. Prie mikroautobuso yra ant kelio nuvirtęs gatvės stulpas su kelio ženklu, nurodančiu leistiną greitį „40“. Matyti, kad mikroautobusas priekine keleivio pusės dalimi atsirėmęs į palinkusį nedidelį medį. Priėjus mikroautobuso priekį, matyti už priekinio stiklo, keleivio pusėje padėta balta lentelė su skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnas apeina mikroautobusą ir nufilmuoja jį iš visų pusių. Priėjus mikroautobuso galą, matyti mikroautobuso valstybinai numeriai – (duomenys neskelbtini). Pareigūnas kalba su kitais įvykio vietoje esančiais asmenimis apie įvykio vietos fiksavimą ir tolimesnius veiksmus. Vaizdo įrašas laiku 21:15:48 baigiasi.
Žemesnės instancijos teismas
Vaizdo įraše „2022_1125_213242_013“ policijos pareigūnas atidaro balto mikroautobuso su užrašu „(duomenys neskelbtini)“ duris ir užfiksuoja jo vidų. Vaizdo įrašas ties laiku 21:33:15 (el. b. l. 133–137).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog N. D. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Mercedes-Benz Sprinter, kai jo iškvėptame ore yra 1,81 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad N. D. vairavo automobilį Mercedes-Benz Sprinter, be kita ko, patvirtina betarpiškai įvykį mačiusių liudytojų A. T.-V. ir E. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtų liudytojų objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina į įvykio vietą atvykusio liudytojo (policijos pareigūno) M. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos detalizuoja vyriausiosios patrulės L. V. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės ir kitų objektų apžiūros protokole, apžiūrėjus vaizdo įrašus, užfiksuoti duomenys. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi N. D. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, N. D. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir dydžiu, tik prašo leisti baudą sumokėti dalimis, o konfiskuotino turto vertės išieškoti dalį (el. b. l. 178–181).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – N. D. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
N. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Iš bylos medžiagos matyti, kad N. D. neteistas, teistumas išnykęs (el. b. l. 37–39), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos (el. b. l. 67–73), dirba (el. b. l. 40–42). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti N. D. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, nežymiai viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
N. D. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, taip pat į tai, kad iš kaltinamojo konfiskuotina automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 14 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti N. D. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Mercedes-Benz Sprinter vertės konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2022 lapkričio 1 d.) nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
N. D. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakaro metu, Vilniaus mieste. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, kadangi atsitrenkė ne tik į kito asmens vairuojamą automobilį, bet ir į kelio stulpą. N. D. tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 28 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).
Pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą, vidutinė automobilio Mercedes-Benz Sprinter, 2014 m., kaina Lietuvoje su PVM 20 000 Eur (el. b. l. 36). Atkreiptinas dėmesys, kad konfiskuotino turto vertė (taikant BK 72 straipsnio 5 dalį) turi būti nustatoma su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).
Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo ar jo vertės išieškojimo – kaip baudžiamojo poveikio priemonės – taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat ar turto vertės išieškojimas kiekvienu konkrečiu atveju yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-186-942/2018, Nr. 2K-262-489/2017). Be to, ir Konstitucinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) pačiam teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2004 m. sausio 26 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Teismų praktikoje išaiškinta, kad atsižvelgus į visas nusikalstamos veikos padarymo bei baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, gali būti išieškoma ne visa konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų sumą, o jos dalis (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-312/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Pažymėtina, kad turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo tikslas, be kita ko, yra padaryti kaltininko nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, o ne jį nubausti.
N. D. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu Mercedes-Benz Sprinter, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 35). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas, minėtas automobilis atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau, įvertinus tai, kad jis objektyviai priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)“, svarstytinas klausimas dėl šio automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai nustato BK 72 straipsnio 5 dalis. Būtina įvertinti tai, kad kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą (minimali bauda nustatyta už nesunkų nusikaltimą yra nuo 50 MGL (2500 Eur) (BK 48 straipsnio 3 dalies 2 punktas)), o automobilio Mercedes-Benz Sprinter vertė su PVM – 20 000 Eur (400 MGL). Pažymėtina, kad turto konfiskavimas negali būti prilyginamas papildomai bausmei – baudai. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, visos automobilio Mercedes-Benz Sprinter vertės su PVM už nesunkaus nusikaltimo padarymą būtų neproporcinga valstybės reakcija. Tokios išvados nepaneigia tai, kad N. D. anksčiau teistas, tačiau jo teistumas išnykęs, jis anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Šios aplinkybės taip pat svarbios sprendžiant turto konfiskavimo dydžio tikslingumo klausimą, tačiau, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismo vertinimu, taikant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę visa apimtimi ir išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą (20 000 Eur), kaltinamasis patirtų iškirtinai dideles neigiamas turtines pasekmes.
Įvertinus aptartas aplinkybes, akivaizdu, kad automobilio Mercedes-Benz Sprinter vertę atitinkančios visos pinigų sumos (20 000 Eur) išieškojimas iš N. D. būtų neproporcinga ir neadekvati poveikio priemonė, nes kaltinamojo galimybės įvykdyti ją būtų itin pasunkintos, jam būtų sukeliamos žymiai didesnės neigiamos turtinės pasekmės, negu siekiama baudžiamosios atsakomybės taikymu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog, taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo kriterijais, iš kaltinamojo N. D. išieškotina ne visa, o tik dalis automobilio, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 8000 Eur. Teismo vertinimu, tokios sumos išieškojimas atitiks balansą tarp kaltinamojo turtinės padėties, jo padarytos nusikalstamos veikos bei aptartai baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
N. D. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialios teisės sustabdymas (el. b. l. 74–77). Jos paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.
Atsižvelgiant į tai, kad N. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), iš N. D. paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, proceso išlaidų ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
N. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. D. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti N. D. baudžiamojo poveikio priemones:
– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2022 m. lapkričio 28 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
– nusikalstamos veikos priemonės – automobilio Mercedes-Benz Sprinter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – vertės dalį atitinkančios pinigų sumos – 8000 Eur (aštuonių tūkstančių eurų) – konfiskavimą valstybės naudai.
N. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir specialios teisės sustabdymą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, N. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su teismo baudžiamojo įsakymo nuorašu VĮ „Regitra“.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
Mokant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, mokėti taip pat į vieną iš anksčiau minėtų pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6610, paskirtyje nurodyti bylos numerį;
2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.