Kauno apygardos teismo nutartis

1. Ieškovai G. P. ir S. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami teismo leisti patvirtinti UAB „Geomanai“ parengtą 0,1249 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą be bendraturtės – atsakovės A. P., sutikimo, bei priteisti ieškovams bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad jie ir atsakovė buvo ginčo žemės sklypo ir kito turto paveldėtojai. Iki 2018 m. kovo 28 d. atsakovei priklausė 33,33 procentai, ieškovui S. P. – 58,34 procentai, o ieškovui G. P. – 8,33 procentai žemės sklypo. 2018 m. kovo 28 d. ieškovai sudarė dovanojimo sutartį, pagal kurią S. P. padovanojo savo broliui G. P. ¼ dalį žemės sklypo ir kito turto, ko pasėkoje ieškovams ir atsakovei priklausė po 33,33 procentus žemės sklypo. Atsakovė teisme buvo pareiškusi ieškinį dėl žemės sklypo ir kito turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ieškovams byloje pareiškus priešieškinį, šalys galiausiai susitarė ir sudarė taikos sutartį dėl žemės sklypo ir kito turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurią patvirtino Alytaus rajono apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018. Pagal taikos sutarties 2 punktą, žemės sklypą buvo nuspręsta padalyti pagal 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalijimo pasiūlymą Nr. 2, parengtą architektės G. G., tokiu būdu: a) S. P. atidalinti žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – „paveldėtojas A“) (su gyvenamojo namo dalimi) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1“, „S-2“, „S-3“, „S-4“, „S-5“; b) G. P. atidalinti žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – „paveldėtojas B“) (sklypo dalis statiniais neužstatyta) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1“, „S-2“, „S-3“ S. P. sklypo dalyje; c) A. P. atidalinti žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiūlymą – „paveldėtojas C“) (su gyvenamojo namo dalimi, su ūkiniu pastatu ir kiemo rūsiu) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1“, „S-4“, „S-5“, esančiais S. P. sklypo dalyje. Teismo nutarčiai įsiteisėjus, ieškovai kreipėsi dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Projektas buvo parengtas žemės sklypą dalijant į tris dalis, kaip sutarta taikos sutartimi, tačiau tokiam projektui nepritarė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), nes „žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas“. Atsižvelgiant į šias pastabas, sudariusias kliūtį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimui, projektas buvo parengtas taip, kad žemės sklypas dalijamas tik į dvi dalis – ieškovų bendrai ir atsakovės, ieškovams tenkančią žemės sklypo dalį laikinai valdant, nusistačius naudojimosi tvarką. Toks žemės sklypo dalijimo būdas atsakovės teisių niekaip nepakeičia, nes jos dalis atskiriama taip, kaip šalys susitarė taikos sutartyje, esant vienam skirtumu, t. y., kad žemės sklypas skaidomas ne į tris dalis, o į dvi – ieškovų ir atsakovės. Pakoregavus projektą, NŽT jam iš esmės pritarė, tačiau procedūros negali būti pilnai užbaigtos, nes projekto patvirtinimui turi būti gautas atsakovės pritarimas, kurio atsakovė neduoda. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl pritarimo projektui, tačiau atsakovė taip niekada aiškiai ir nenurodė priežasčių, kodėl nesutinka duoti sutikimo projektui, t. y. kokiu būdu jis pažeidžia jos teises.

3. Atsakovė A. P. su ieškiniu nesutiko, prašė jį palikti nenagrinėtu ir bylą nutraukti dėl jos tapatumo su kita išnagrinėta byla arba ieškinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad tarp šalių jau nuo 2018 m. vyksta ginčas dėl šalims priklausančių dalių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, pagal kurią žemės sklypas turėjo būti padalintas į tris atskirus turto vienetus ir tokiu būdu tarp šalių būtų pasibaigę bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai. Atsakovė teigė, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, o juo ieškiniu siekiama išspręsti ginčą, kuris jau vieną kartą buvo išspręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtina šalių taikos sutartis. Po taikos sutarties sudarymo yra praėję beveik treji metai, taikos sutartyje buvo numatyti konkretūs terminai tam tikriems veiksmams, susijusiems su turto atidalinimu atlikti, todėl, ji pilnai įvykdė visus taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, numatytus sutarties 4 punkte, t. y. į savo atidalintą namo dalį įsivedė atskiras inžinierines komunikacijas ir atskyrė inžinierinių tinklų apskaitą bei atliko namo perplanavimo darbus, įsirengdama pertvaras, duris, po atidalinimo jai priklausančią atidalintą žemės sklypo dalį, apsitvėrė tvora. Atsakovė papildomai investavo ir į savo atidalinto turto dalį: įsivedė grindinį šildymą, įsirengė sanitarinį mazgą ir naują elektros vidaus instaliaciją. Tuo tarpu ieškovai teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sąlygas įvykdė tik iš dalies ir, nesilaikydami projekto, nors taikos sutartis buvo patvirtina būtent pagal jų pačių parengtą atidalinimo planą. Byloje esantis architektės G. G. atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas yra parengtas 2018 m. gegužės 14 d., ką patvirtina ant paties projekto esanti data, o teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, buvo priimta 2018 m. birželio 18 d. Ieškovai, procese atstovaujami profesionalių teisininkų, turėjo pareigą visus atidalinimo namo bei žemės sklypo derinimus su atitinkamomis institucijomis atlikti iki taikos sutarties pasirašymo, o to nepadarius, turi prisiimti iš to kylančias teisines pasekmes. Ieškovė taip pat nesutiko, kad ieškovų naujasis UAB „Geomanai“ parengtas projektas, kurį jie prašo leisti patvirtinti be jos sutikimo, jos teisinės padėties niekaip nepakeičia ir atitinka teismo nutartį, kuria patvirtina taikos sutartis, kadangi žemės sklypas dalijamas į dvi dalis – ieškovų bendrai, kuria bus naudojamasi pagal naudojimo tvarką, ir jos dalį. Pagal parengtą projektą, atidalinamas tik vienas iš bendraturčių, t. y. ieškovas G. P., o ji prieš savo valią, lieka dalinėje nuosavybėje su ieškovu S. P., net nenustatant naudojimosi bendru sklypu tvarkos. Išaiškėjus tai aplinkybei, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali patvirtinti Žemės sklypo atidalijimo projekto, dėl kurio šalys susitarė taikos sutartimi, siekiant pašalinti NŽT nurodytas kliūtis vėl buvo kreiptasi į architektę, kuri ir parengė naują preliminarią gyvenamojo namo padalijimo schemą, pagal kurią būtų suformuoti du nekilnojamieji daiktai, o sklypo riba eitų tarp jų. Ieškovai manydami, kad jų teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turėjo reikšti ne ieškinį, o prašymą dėl proceso atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018, todėl šiuo atveju ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtu.