- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-134-318/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00194-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vitalija Norkūnaitė, Jolanta Čepukėnienė, Regina Pocienė
- Nuteistasis
- R. G.
- Advokatai
- Kristina Balevičienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),
civilinio ieškovo O (duomenys neskelbtini), atstovaujamo O (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka mišriu būdu (dalyvaujant proceso dalyviams teismo posėdžių salėje ir nuotoliniu būdu naudojant vaizdo ir garso priemones „Zoom“ programos platformoje) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį ir jam, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per 1 (vienerių) metų laikotarpį neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Civilinio ieškovo O (duomenys neskelbtini), atstovaujamo O (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir civilinio ieškovo naudai iš R. G. priteista 78 375,02 Eur bei 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos, nuo ieškinio sumos (78 375,02 Eur) už laikotarpį nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško žalos atlyginimo.
Iš R. G. civilinio ieškovo O (duomenys neskelbtini), atstovaujamo O (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, naudai priteistos patirtos procesinės išlaidos – 6 578,94 Eur.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas R. G. priklausančiam turtui, paliktas iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo, paliekant Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu nustatytas apribojimo sąlygas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. G. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, būdamas UAB M(duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 2000 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. VIII-1835 (2009 m. gruodžio 15 d. Nr. XI-564 redakcija) 37 straipsnio nuostatų bei užimamų pareigų pagrindu būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, valdydamas jam patikėtą UAB M(duomenys neskelbtini) turtą, turėdamas teisinį pagrindą tvarkyti įmonės turtą bei sudaryti sandorius, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį P (duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu O (duomenys neskelbtini), atstovaujamo O (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo) turtą, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės P (duomenys neskelbtini)“ turtą, o būtent, jis, žinodamas, kad UAB M(duomenys neskelbtini) vardu lizingu planuojami įsigyti trys didelės vertės automobiliai Audi SQ7 bus perduoti valdyti (naudoti) asmenims, nesusijusiems darbo santykiais su UAB M(duomenys neskelbtini), 2017 m. spalio 5 d. finansinio lizingo sutarties Nr. 2507153, 2017 m. spalio 5 d. atpirkimo sutarties Nr. 2507153, priėmimo-perdavimo akto pagrindu priėmęs valdyti ir naudoti vieną šių automobilių – P (duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį Audi SQ7 4,0 TDI VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 118 800 Eur, finansuojama suma 95 040 Eur, veikdamas nusikalstamai nerūpestingai, neteisėtai, nesilaikydamas su lizingo bendrove sudarytos sutarties sąlygų, numatytų Finansinio lizingo sutarties Nr. 2507153 bendrųjų sąlygų 5.1.1. papunktyje (be išankstinio ieškovės rašytinio sutikimo lizingo objekto kitiems asmenims neperleisti, neįkeisti, neišnuomoti, neperduoti ir/ar nesukurti kitų lizingo objekto apsunkinimų) ir 5.1.2.2. papunktyje (be ieškovės išankstinio raštiško sutikimo neleisti tretiesiems asmenims naudotis lizingo objektu), 2017 m. spalio 24 d. pagal panaudos sutartį perdavė minėtą automobilį trečiajam asmeniui Bangladešo piliečiui G. S., o 2019 m. liepos 16 d. P (duomenys neskelbtini)“ nutraukus Lizingo sutartį bei pareikalavus grąžinti turtą – automobilį, šio turto negrąžino ir tokiu būdu iššvaistė jam patikėtą P (duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės, sudarančios 78 375,02 Eur, turtą, tuo padarydamas minėtai bendrovei 78 375,02 Eur dydžio materialinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį: jį pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti.
2.1. Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nors turėjo priimti objektyvų, visapusišką ir teisingą nuosprendį, tačiau to nepadarė.
2.2. Nurodo, kad iš finansinio lizingo sutarties Kitų sąlygų 1 punkto matyti, kad pakeistas Finansinio lizingo sutarčių Bendrųjų sąlygų 5.2. punktas ir nustatyta, kad lizingo gavėjas turi teisę išvežti lizingo objektą už Lietuvos Respublikos teritorijos be išankstinio lizingo davėjo rašytinio leidimo tik su sąlyga, kad nėra pradelstų skolų pagal sutartį ir lizingo objekto draudimo apsauga yra galiojanti bei taikoma toje teritorijoje, į kurią lizingo objektas yra išvežamas. Apelianto teigimu, 2017 m. spalio 8 d. automobilis buvo išvežtas iš Lietuvos, esant visoms 5.2 punkte numatytoms sąlygoms. Tuo metu nebuvo jokių pradelstų mokėjimų, taip pat galiojo Kasko draudimas. Pažymi, kad automobilis buvo atvarytas iš Lietuvos ir perduotas A. V. bei M. J. Stambulo mieste prie viešbučio, esančio būtent E. T. dalyje. Vienintelis epizodas, kada automobilis buvo užfiksuotas Azijos dalyje, yra 2019 m. kovo 22 d., kai UAB „C(duomenys neskelbtini)“ sumontuota paieškos sistema atsiuntė signalą, kad transporto priemonės buvimo vieta yra Turkijoje, Marmario mieste. Be to, draudimo kompanija atsisakė išmokėti draudimo išmoką ne dėl to, kad automobilis buvo Turkijoje, bet todėl, jog transporto priemonė nebuvo pavogta, o prarasta dėl BK 182, 183 ar 184 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų. Atkreipia dėmesį, kad tai būtent apeliantas 2019 m. birželio 21 d. kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl automobilio praradimo, nes A. V. ir M. J. automobilį pasisavino sukčiavimo būdu.
2.3. Tvirtina, jog dar nuo 2016 m. pabaigos UAB M(duomenys neskelbtini) valdė trys partneriai, kurie buvo labai aiškiai pasiskirstę savo kuruojamomis sritimis. A. V. buvo atsakingas už finansus, M. J. už visus teisinius klausimus ir naujus projektus, R. G. - tik už prekybą mėsos produktais. Būtent dėl to teisme liudiję UAB M(duomenys neskelbtini) darbuotojai V. L. ir D. B. parodė, kad jie dėl verslo bendravo tiesiogiai su R. G.. Pažymi, kad minėti liudytojai dirbo vadybininkais ir prekiavo mėsa, jokių kitų klausimų bendrovėje nesprendė. Taip pat bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liudytojas teisininkas G. Š. parodė, kad jis sėdėjo kabinete su M. J., su kuriuo kartu dirbo. Finansininkas P. J. patvirtino, kad dirbo su A. V..
2.4. Apelianto teigimu, automobilis iš Lietuvos į Turkiją buvo išvežtas jam apie tai nieko nežinant. Pažymi, kad į AB „P(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi būtent P. J. ir iki Lizingo sutarties sudarymo AB „P(duomenys neskelbtini)“ teikė visą informaciją. P. J. taip pat sutvarkė visus dokumentus, reikalingus automobiliui išvežti iš Lietuvos. Tuo tarpu apelianto R. G. veiksmai pasireiškė tik tuo, kad jis, A. V.nurodymu, išdavė įgaliojimą P. J., nors jo tuo metu nepažinojo. Pažymi, kad byloje yra pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog R. G. nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 14 d. buvo išvykęs į seniai suplanuotą verslo kelionę – ANUGA 17 parodą, vykusią Vokietijoje, kur UAB „M(duomenys neskelbtini)“, turėjo savo stendą. Grįžęs iš Vokietijos, jis prie ofiso pamatė stovinčius du naujus Audi SQ7, kuriais naudojosi jo partneriai A. V. ir M. J.. Po kelių dienų, susirinkimo metu, apeliantas pasiteiravo, o kur yra jam skirtas Audi, į ką M. J. atsakė, kad vieną automobilį reikėjo itin skubiai išgabenti į Turkiją darbui prie lašišų fermos projekto. Tokia naujiena apeliantui buvo netikėta. R. G. nuomone, bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad būtent P. J. 2017 m. spalio 6 d. pasiėmė Audi SQ7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „Auto Juta“ Kaune, o 2017 m. spalio 8 d. šis automobilis jau kirto Turkijos sieną. Byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kad apeliantas būtų su kuo nors bendravęs dėl automobilio pasiėmimo, jo išvežimo iš Lietuvos ar perdavimo kitiems asmenims ir pan.
2.5. Pažymi, kad automobilį išvežus į Turkiją, po poros savaičių teisininkas G. Š. jam pasirašyti atnešė jau parengtą Turkijoje esančio automobilio panaudos sutartį ir įgaliojimą G. Š. vardu. Šiuos faktus G. Š. patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teisme. Nesuprasdamas, kas vyksta, R. G. pasiteiravo savo partnerių, kam šie dokumentai reikalingi, bet M. J.ir A. V. patikino, kad tai įprastiniai ir būtini dokumentai, jog automobilį būtų galima laikinai eksploatuoti Turkijoje ir po to pargabenti į Lietuvą. Pasitikėdamas diplomuoto teisininko nuomone, apeliantas panaudos sutartį ir įgaliojimą pasirašė, norėdamas, kad jam skirtas automobilis kuo greičiau būtų sugrąžintas atgal. Apelianto teigimu, jo tolesni veiksmai neginčijamai įrodo, kad jis buvo nuoširdžiai įsitikinęs, jog Turkijoje esantis automobilis naudojamas UAB M(duomenys neskelbtini) interesais ir tai yra įprastiniai verslo reikalai. Bendrovė mokėjo lizingo įmokas (ik pat 2019 m. liepos mėn.), Kasko ir civilinio draudimo įmokas, taip pat mokėjo už automobilio apsaugos signalizaciją.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nuteistojo R. G. apeliacinį skundą civilinio ieškovo O (duomenys neskelbtini), atstovaujamo O (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, atstovė advokatė Kristina Balevičienė prašo nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti ir iš R. G. priteisti patirtas proceso išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
Šalies argumentai
3.1.Nurodo, kad, nagrinėjamu atveju, automobilis buvo sąmoningai, pažeidžiant lizingo sutarties nuostatas (nesilaikant turto disponavimo tvarkos), neteisėtai perduotas tretiesiems asmenims ir išgabentas iš Lietuvos. Civilinio ieškovo atstovės teigimu, apeliantas nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 14 d. dalyvavo parodoje Vokietijoje. Liudytojai A. V. ir P. J. patvirtino, kad sprendimą, išgabenti automobilį ir Lietuvos, priėmė būtent R. G., kuris pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bei įmonės įstatus buvo įgaliotas veikti UAB M(duomenys neskelbtini) vardu ir buvo atsakingas už juridinio asmens turtą. Tai patvirtina aplinkybė, kad būtent jis pasirašė visus dokumentus, įteisinančius automobilio išvežimą. Apie tai, kad automobilis išvežtas jis lizingo bendrovę informavo tik 2019 m. liepos mėnesį.
3.2.Civilinio ieškovo atstovės teigimu, apygardos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju civiliniai santykiai peraugo į baudžiamuosius, nes civilinio ieškovo galimybė atkurti savo pažeistą teisę (atgauti automobilį) civilinėmis teisinėmis priemonėmis yra esmingai apsunkina ir neperspektyvi, nes automobilis yra perduotas tretiesiems asmenims ir išgabentas iš Lietuvos. Nors civilinis ieškovas prisiteisė skolą ir UAB M(duomenys neskelbtini), tačiau šiai įmonei bankrutavus ir baigus veiklą, skolos atgavimas yra neįmanomas. R. G. yra pripažintas kaltu dėl UAB M(duomenys neskelbtini) tyčinio bankroto įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Taigi, ir šiais savo veiksmais R. G. prisidėjo prie žalos civiliniam ieškovui padarymo. Šios aplinkybės patvirtina, kad civilinio ieškovo teisės negali būti apgintos civilinėmis priemonėmis.
3.3.Pažymi, kad civilinis ieškovas stengėsi maksimaliai apsaugoti savo interesus, jei UAB M(duomenys neskelbtini) negalėtų vykdyti savo prievolių dėl sunkios finansinės padėties ar automobilio vagystės atveju, todėl buvo sudaryta automobilio atpirkimo sutartis bei Kasko draudimo sutartis.
4. 2023 m. vasario 1 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas nuteistojo R. G. prašymas dėl 2022 m. lapkričio 8 d. pateikto apeliacinio skundo atšaukimo.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis R. G. ir jo gynėjas prašymą palaikė, prašė jį tenkinti ir apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą, o teismo procesą dėl skundo nutraukti, prokuroras bei civilinio ieškovo atstovė advokatė K. Balevičienė taip pat prašė nuteistojo gynėjo prašymą patenkinti bei iš R. G. priteisti turėtas bylinėjimo išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo R. G. prašymas atšaukti apeliacinį skundą priimamas ir tenkinamas.
6. Baudžiamojo proceso įstatymas numato apelianto teisę apeliacinį skundą atšaukti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 316 straipsnio 1 dalis). Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą (BPK 316 straipsnio 3 dalis). Iš minėtų normų turinio analizės matyti, kad teismas negali nepriimti prašymo atšaukti apeliacinį skundą, jeigu toks prašymas paduotas iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Taigi, apeliantas R. G. apeliacinį skundą atšaukė laikydamasis BPK reikalavimų, jo prašymas atitinka tokio pobūdžio dokumento formai ir turiniui keliamus reikalavimus. Nuteistojo R. G. valia išreikšta aiškiai, daugiau apeliacinių skundų byloje nėra pateikta, todėl teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia.
7. 2023 m. vasario 1 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas civilinio ieškovo O (duomenys neskelbtini), atstovaujamo O (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, atstovės advokatės K. Balevičienės prašymas iš R. G. priteisti 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, rengiant atsiliepimą bei dalyvaujant teismo posėdyje.
8. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, <...> atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, <...> turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
9. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016).
10. Taigi, sprendžiant dėl civilinio ieškovo atstovės prašymo iš nuteistojo priteisti 847 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą bei dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme, pagrįstumo, svarbu įvertinti tai, kad nuteistasis pateikė prašymą atšaukti apeliacinį skundą ir tai padarė iki bylos nagrinėjimo iš esmės pradžios. Nors civilinis ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, dėl ko neabejotinai patyrė bylinėjimosi išlaidas, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad civilinio ieškovo atstovė dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, savo poziciją dėl R. G. kaltės išdėstė baigiamųjų kalbų metu, taigi bylos aplinkybės jai buvo žinomos.
11. Teismo posėdžio metu R. G. nurodė, kad šiuo metu jo finansinė padėtis yra sudėtinga. Nors jis gauna apie 1 000 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą, tačiau pagal galimybes kas mėnesį teikia išlaikymą savo sūnui, kuris gyvena su motina. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas iš R. G. civiliniam ieškovui priteisė 78 375,02 Eur turtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo ieškinio sumos bei 6 578,94 Eur procesinių išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.
12. Taigi, vertinant civilinio ieškovo atstovės turėtas darbo sąnaudas, ruošiantis apeliaciniam procesui, ir faktinius duomenis, apibūdinančius nuteistojo finansines galimybes, bei tai, kad procesas nutraukiamas nuteistojo iniciatyva, teisėjų kolegija mažina priteistiną procesinių išlaidų sumą iki 400 Eur. Ši suma pagrįsta bei proporcinga civilinio ieškovo atstovės turėtoms darbo sąnaudoms.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 316 straipsnio 5 dalimi, 106 straipsniu,
nutaria:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.
Iš nuteistojo R. G. civilinio ieškovo O (duomenys neskelbtini), atstovaujamo O (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo, naudai išieškoti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.