- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-05
- Bylos Nr.
- II-80-953/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00048-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Martynas Galvičius (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. V.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius
institucijos, kurios nutarimas skundžiamas – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus įgaliotam atstovui S. T.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus S. T. 2023-01-06 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. (toliau – ir Pareiškėja) 2022-12-06 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, t. y. dėl to, kad nuo 2022-06-05 12.15 val. iki 2022-06-05 12.30 val., (duomenys neskelbtini) vykdant nelegalaus darbo kontrolę 2022 m. birželio 5 d. VDI teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorius N. V. ir specialisto padėjėjas E. B. atliko patikrinimą turgavietėje adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu, vaisių bei daržovių prekybą vykdė V. V., gimusi (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu buvo atliekamas vaizdo įrašas. 2022 m. liepos 7 d. atvykusi į Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinį skyrių ir susipažinusi su filmuota medžiaga V. V. paaiškino, kad 2022-06-05 ji nedirbo, tik atvežė sutuoktiniui pietus ir buvo užfiksuota kartu su vyru palapinėje, nors vaizdo įraše, darytame 2022-06-05 d. (vaizdo medžiagos pavadinimas 2022_0605_122506_079) 0:40 sekundę V. V. teigė: „buvo gaila labai braškių ir va stojom. Nieko čia nepadarysi“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuoju, kad V. V. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą, atitinkančią individualios veiklos požymius, neįregistravusi mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Tuo V. V., gimusi (duomenys neskelbtini)., gyvenanti (duomenys neskelbtini), pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2022 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 26 straipsnio ir 35 straipsnio 2 dalies, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2022 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punkto nuostatas. Protokolas buvo surašytas su administraciniu nurodymu, kuriuo buvo pasiūlyta V. V. iki 2023-01-05 sumokėti 390 Eur baudą. Nesant duomenų, kad V. V. įvykdė administracinį nurodymą, 2023-01-06 Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspekcijos S. T. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – ir Nutarimas) pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį V. V. buvo nubausta 940 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus (toliau – ir Institucija, priėmusi nutarimą) gautas V. V. skundas, kuriame nurodoma, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo ištirtos, įvertintos visos faktinės aplinkybės, taip pat galimai padaryto pažeidimo metu dalyvavusių asmenų veiksmai, tinkamai nustatant kaltą administracinio nusižengimo padarymu asmenį. Nutarimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustačius esminio nedeklaruotos veiklos požymio, t. y. prekybos vykdymo. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, neišsamiai ir nevisapusiškai ištyrė ir įvertino visas aplinkybes, turinčias reikšmės V. V. veiksmų kvalifikavimui, todėl nebuvo pagrįsto pagrindo konstatuoti jos kaltę dėl ANK 150 str. 3 d. įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 str. 1 p.). Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. ANK 150 straipsnio 3 dalis numato atsakomybę už komercinės ar ūkinės veiklos pažeidimą, kai pažeidimas padarytas vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą. Taigi ši teisės norma yra blanketinė - nukreipianti į kitus teisės aktus. ANK 150 straipsnyje įtvirtinta blanketinė teisės norma, todėl taikant atsakomybę ir traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už ūkinės ar komercinės veiklos tvarkos pažeidimą, būtina vadovautis norminiu teisės aktu, reglamentuojančiu konkrečios komercinės ar ūkinės veiklos vykdymo tvarką, bei turi būti nurodyta teisės norma, kurios reikalavimus asmuo savo veiksmais pažeidė. Kaip minėta, V. V. nubausta už tai, kad ji pažeidė GPMĮ 35 straipsnio 2 dalį, taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373, patvirtintų „Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių“ 4 punkto nuostatas ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnį. GPMĮ 35 straipsnio 2 dalis numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. GPMĮ 2 straipsnio 7 dalis apibrėžia, kad individuali veikla - tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Nustatant ar gyventojo individuali veikla atitinka individualios veiklos požymius, būtina įvertinti visas veiklos vykdymo aplinkybes: savarankiškumą, tęstinumą, ekonominės naudos siekimą - nesant bent vieno iš šių požymių veiklos negalima laikyti individualia, t. y. tokia, kuriai vykdyti reikalingas verslo liudijimas, veiklos registravimas VMI. V. V. administracinio nusižengimo protokolu ir skundžiamu nutarimu buvo kaltinama vykdžiusi nedeklaruotą savarankišką veiklą, neturėdama verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo ir neinformavusi apie pradėtą vykdyti individualią veiklą mokesčių administratoriaus. Manytina, jog administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 3 dalyje, kadangi kaip matyti iš V. V. paaiškinimo, ji patikrinimo dieną 2022-06-05 nedirbo, buvo atvykusi į prekyvietę atvežti vyrui pietų, prekyvietėje prekiavo jos sutuoktinis, kuriam taip pat buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vaizdo įraše matyti, jog vykdomo patikrinimo metu priėjus prie palapinės, joje yra V. V. bei jos sutuoktinis, nusprendžiama surašyti administracinio nusižengimo protokolą V. V. sutuoktiniui, nemanant, jog yra pagrindas rašyti administracinio nusižengimo protokolą V. V. ir tik vėliau kilus žodiniam konfliktui tarp Institucijos, priėmusios nutarimą inspektoriaus, atlikusio patikrinimą, nuspręsta surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir V. V. atžvilgiu. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje priimto protokolo, išvada, jog V. V. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą, atitinkančią individualios veiklos požymius, neįsiregistravusi mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, padaryta remiantis vaizdo įraše, darytame 2022-06-05, 0:40 sekundę, V. V. išsakytais teiginiais, jog „buvo labai gaila braškių ir va stojom. Nieko čia nepadarysi.“, tačiau ši aplinkybė neįrodo V. V. atlikus vaisių ar daržovių prekybos. Be to skundžiamame nutarime papildant protokole nurodytas faktines aplinkybes jau nurodoma, jog atlikto patikrinimo metu filmuotame vaizdo įraše, darytame 2022-06-05, failas 077 (12 val. 19 min. iki 12 val. 22 min.) ir failas 078 (12 val. 22 min ir iki 25 min,), matoma kaip V. V. vaisių ir daržovių prekyvietėje prekiauja, t. y. parduoda keletui pirkėjų daržoves: braškes ir obuolius dėžutėse, paima pinigus, tačiau pažymėtina, jog tame pačiame vaizdo įraše matoma, jog tuo metu, kai V. V. sutuoktinis kalbėjo su Institucijos, priėmusios nutarimą inspektoriumi, pildė dokumentus, o V. V. klausėsi jų pokalbio, prie prekystalio priėjo keletas žmonių, tuo metu Institucijos, priėmusios nutarimą inspektorius, atlikęs patikrinimą, V. V. nurodė „atleiskite žmones“, po šių žodžių V. V. perdavė pirkėjui daržoves ir vaisius, paėmė pinigus. Būtent šie V. V. veiksmai traktuotini kaip jos vykdoma prekyba vaisiais ir daržovėmis, nors iki tol nebuvo užfiksuotas faktas dėl V. V. vykdomos prekybos vaisiais ir daržovėmis. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Institucijos, priėmusios nutarimą inspektoriaus nurodymą aptarnauti žmones vertino kaip įsakmų nurodymą vykdyti paliepimą, priešingu atveju nebūtų pardavusi vaisių ir daržovių, kadangi, kaip jau buvo nurodyta jos paaiškinime, ji tą dieną nedirbo, prekybos nevykdė, prekybą vykdė sutuoktinis (kuris tuo metu kalbėjo su Institucijos, priėmusios nutarimą inspektoriumi dėl protokolo pildymo), o ji sekmadieniais nedirba. Taigi susidariusios situacijos metu manytina, jog tokie V. V. veiksmai nepagrįstai buvo laikomi kaip prekyba. Nors iš bylos duomenų matyti, kad V. V. iš pradžių sutiko su jai inkriminuotu administraciniu nusižengimu, tačiau iš pradžių ji išsigando, buvo stresinėje būsenoje, o nenorėdama patirti sveikatos problemų dėl esamos situacijos, kadangi jai atlikta širdies operacija, ji vartoja vaistus, manė nesant pagrindo ginčytis dėl atlikto patikrinimo ir surašomo protokolo. Kaip jau nurodyta, net ir esant šioms aplinkybėms, kurios nurodytos administracinio nusižengimo protokole bei skundžiamame nutarime dėl V. V. prisipažinimo, Institucijos, priėmusios nutarimą inspektorius nemanė esant pagrindui jos atžvilgiu surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Sprendimą surašyti administracinio nusižengimo protokolą lėmė kilęs žodinis konfliktas tarp V. V. sutuoktinio ir Institucijos, priėmusios nutarimą inspektoriaus. Taigi surašytame administracinio nusižengimo protokole ir ginčijamame nutarime padaryta išvada, kad V. V. vykdė individualią nedeklaruotą veiklą ir jos kaltė tai padarius įrodyta remiantis tuo kad, kaip nurodoma protokole ir nutarime, pati V. V. teigė, jog „buvo labai gaila braškių ir va stojom. Nieko čia nepadarysi.“, vaizdo įraše matoma, kaip V. V. vaisių ir daržovių prekyvietėje prekiauja, t. y. parduoda keletui pirkėjų daržoves: braškes ir obuolius dėžutėse, paima pinigus, vaizdo įraše pripažįsta padariusi administracinį pažeidimą, kad minėtą dieną nebuvo išsipirkusi verslo liudijimo vaisių, daržovių prekybai. ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 593 straipsnio 1 dalyje numatytas sąrašas veiksmų, kuriuos pareigūnas, atliekantis administracinio nusižengimo tyrimą, turi teisę atlikti, t. y. apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; atlikti parodymą atpažinti; atlikti akistatas; atlikti parodymų patikrinimą vietoje; atlikti eksperimentą; išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; gauti specialisto paaiškinimus ir kt. Įrodinėjimo našta, kaip ir baudžiamajame procese, administracinių nusižengimų bylų teisenoje tenka institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Be vaizdo įrašo metu užfiksuotų aplinkybių, V. V. paaiškinimų, jokie procesiniai veiksmai, kuriais būtų renkami įrodymai dėl padaryto pažeidimo, nebuvo atlikti. Vien tik Institucijos, priėmusios nutarimą inspektorių vaizdo įraše fiksuotas faktas, kad pati V. V. teigė, jog „buvo labai gaila braškių ir va stojom. Nieko čia nepadarysi.“, vaizdo įraše matomas vaizdas, kaip V. V. vaisių ir daržovių prekyvietėje prekiauja, t. y. parduoda keletui pirkėjų daržoves: braškes ir obuolius dėžutėse, paima pinigus, esant nurodytoms aplinkybėms dėl Institucijos, priėmusios nutarimą inspektoriaus ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skirtingo vertinimo veiksmų, kuomet V. V. esant Institucijos, priėmusios nutarimą inspektoriaus nurodymui atleisti žmones, juos aptarnavo parduodama jiems vaisių ir daržovių, yra nepakankamas V. V. kaltei pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį pagrįsti. Kaip minėta, Institucijos, priėmusios nutarimą inspektorius iš pradžių nematė pagrindo surašyti jos atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolo ir tik po kilusio žodinio konflikto tarp V. V. sutuoktinio ir Institucijos, priėmusios nutarimą inspektoriaus, nutarta surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir V. V. atžvilgiu. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Asmuo gali būti pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik manyti, kad administracinis nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Taigi įvertinus visumą faktinių aplinkybių, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, manytina, kad institucija, surašiusi protokolą ir priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, objektyviai neįrodė V. V. kaltės dėl nusižengimo, numatyto ANK 150 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Tokiu būdu, Institucijos, priėmusios nutarimą inspektorių sprendimas, kad asmuo padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 3 dalyje; buvo padarytas ir protokolas. surašytas bei skundžiamas V. V. atžvilgiu priimtas nutarimas, kuriuo ji nubausta, tinkamai neužfiksavus nusižengimo padarymo fakto, bei nenustačius visų būtinų ANK 150 straipsnio 3 dalies sudėties požymių. Nutarimas priimtas iš esmės remiantis prielaidomis ir spėjimais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT- 3-1073/2019, 17punktas). Dėl bylinėjimosi išlaidų Pareiškėja nurodo, kad ANK 666 straipsnyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) nuostatos. Teismui konstatavus, jog asmens veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, toks asmuo turi teisę į advokatui sumokėtų išlaidų atlyginimą (Panevėžio apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2- 108-366/2021). Prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. V. atžvilgiu, pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį, nutraukti ir priteisti V. V. iš valstybės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas pagal į bylą pateiktus dokumentus.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad nesutinka su skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir mano, kad Institucija, priėmusi nutarimą, tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą bei įvertinęs visas faktines aplinkybes tinkamai skyrė baudą. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjos V. V. teiginiu, kad Administracinio nusižengimo byloje nesurinkti įrodymai dėl V. V. vykdytos nedeklaruotos savarankiškos veiklos, atitinkančios individualios veiklos požymius, neįsiregistravus mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Atlikto patikrinimo metu užfiksuotas nedeklaruotos savarankiškos veiklos darbo - vykdytos prekybos faktas (pirminis žodinis paaiškinimas, patikrinimas filmuotas vaizdo registratoriumi), nustatytos darbo aplinkybės ištirtos visapusiškai ir objektyviai, vadovaujantis ANK 567 straipsniu, laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsniu). Nutarimas administracinėje byloje motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje nurodomi argumentai, kad buvo vykdoma nedeklaruota savarankiška veikla. Nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, logiškumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Nesutinka su V. V. teiginiu skunde, kad 2022 m. birželio 5 d. atliekamo patikrinimo metu, prekyvietėje adresu (duomenys neskelbtini), vienas iš inspektorių, atlikdami patikrinimą, stebėdami vykstančią prekybą, leido aptarnauti pirkėjus. Patikslina, kad 2022 m. birželio 5 d. prekyvietėje kartu su V. V. nedeklaruotą savarankišką veiklą, atitinkančią individualios veiklos požymius, vykdė jos vyras V. V.. Institucijos, priėmusios nutarimą, inspektorių N. V. ir E. B. teigimu, atliekamo patikrinimo metu, kol buvo tikrinami kiti greta prekyvietėje prekiaujantys asmenys, prekyvietėje prekiavo ir V. V., ir V. V.. Nesutinka su V. V. skunde teikta nuomone, kad ji nepažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 str. 2 d., taip pat Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 „Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių“, patvirtintų Nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo ir nenuolatinio Lietuvos gyventojo nuolatinės bazės įregistravimo Lietuvoje pažymų išdavimo taisyklių 4 punkto nuostatų. Mano, kad atlikto tyrimo metu nenuginčijamai surinkti faktai įrodo kad V. V. 2022 m. birželio 5 d. vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą, atitinkančią individualios veiklos požymius, neįsiregistravusi mokesčių įstatymų nustatyta tvarka ir tuo pažeidė aukščiau nurodytą teisės aktą. Nesutinka su V. V. teiginiu, kad pastaroji 2022 m. birželio 5 d. nevykdė nedeklaruotos savarankiškos veiklos, nes minėtą dieną buvo atvykusi į turgavietę, atvežusi vyrui V. V. pietus. Atliekamo patikrinimo metu V. V. neužsiminė apie tai, kad tik buvo atvežusi pietus vyrui. Nurodo, kad patikrinimo metu V. V. ir V. V. raštiškai ir žodžiu prisipažino padarę administracinį pažeidimą, kad minėtą dieną, t. y. 2022-06-05, nebuvo išsipirkę verslo liudijimų vaisių, daržovių prekybai. V. V. vaizdo įraše prisipažįsta, kad dirbo vieną dieną be verslo liudijimo teigdama, kad „padarėm klaidą, kad prekiavom, buvo gaila labai braškių ir va stojom. Nieko čia nepadarysi, papuolėm tai papuolėm“. Atkreipia dėmesį, kad atlikto patikrinimo metu filmuotame vaizdo įraše, darytame 2022-06-05, failas 077 (12 val. 19 min. iki 12 val. 22 min. ir failas 078 (12 val. min. iki 25 min.) matoma, kaip V. V. vaisių ir daržovių prekyvietėje prekiauja, t. y. parduoda keletui pirkėjų daržoves: braškes ir obuolius dėžutėse, paima pinigus. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. V. skunde nurodomi argumentai, pakeistas pirminis paaiškinimas, kuriame prisipažino padariusi administracinį pažeidimą, kad minėtą dieną, t. y. 2022-06-05, nebuvo išsipirkusi verslo liudijimo vaisių, daržovių prekybai. Vaizdo įraše prisipažįsta, kad dirbo vieną dieną be verslo liudijimo teigdama, kad „padarėm klaidą, kad prekiavom, buvo gaila labai braškių ir va stojom. Nieko čia nepadarysi, papuolėm tai papuolėm“. Patikrinimo dieną 2022 m. birželio 5 d. apie tai, kad buvo atvykusi į turgavietę, nes vyrui atvežė pietus, neužsiminė. 2022 m. liepos 7 d. pateikė paaiškinimą, kad 2022 m. birželio 5 d. prekyvietėje daržovėmis neprekiavo, tik atvežė vyrui pietus, prieštarauja pirminiam paaiškinimui, administracinėje byloje surinktiems įrodymams ir vertinami kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Negali komentuoti skunde nurodytų V. V. nuskundimų dėl sveikatos sutrikimų dėl surašyto administracinio nusižengimų protokolo. Suformuotoje teismų praktikoje nustatyta, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jos neteisėtų veiksmų rezultatas, už kurį atsakingas pats asmuo (Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 28 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-107-290/2019). Nurodo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pirminiai paaiškinimai labiausiai atspindi objektyvią realybę, o ne vėlesni paaiškinimai dėl vienų ar kitų aplinkybių pakeisti. Pagrindiniais įrodymais administracinio nusižengimo bylose yra laikomi surinkti įrodymai, tame tarpe pirminiai paaiškinimai, bei liudytojų - pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su pažeidimą padariusiu asmeniu parodymai. Nagrinėjamoje administracinėje byloje atliekamas patikrinimas buvo filmuotas vaizdo registratoriumi, todėl, Institucijos, priėmusios nutarimą, nuomone, teismas turėtų vadovautis pirminiais paaiškinimais, o ne vėliau teiktais paaiškinimais, (pvz. LVAT 2011 m. liepos mėn. 28 d. nutartyje Nr. N-575-1271-2011, 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartis Nr. N - 575-2141-11, ir 2012 m. vasario 17 d. nutartis Nr. N -575-535-2012 ir kt.). Vadovaujantis duotais pirminiais rašytiniais bei žodiniais parodymais (patikrinimas įrašytas vaizdo registratoriumi), kurie savo esme yra nuoseklūs, V. V. ir V. V. vienodi paaiškinimai (žodžiu prisipažino, padarę administracinį pažeidimą, kad minėtą dieną, t. y. 2022-06-05, nebuvo išsipirkę verslo liudijimo vaisių, daržovių prekybai), netikėti jais nėra jokio teisinio pagrindo, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas, įvertinus sistemiškai surinktų įrodymų visumą, esant visiems nedeklaruotos savarankiškos veiklos, atitinkančios individualios veiklos požymius. Pareiškėjos argumentai, kad 2022 m. birželio 5 d. nevykdė nedeklaruotos savarankiškos veiklos atmestini. (VDI) Šiaulių teritorinis skyrius, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, sistemiškai įvertino ir ištyrė įrodymų visumą, todėl, Institucijos, priėmusios nutarimą, nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jį naikinti. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodo, kad pagal ANK 666 straipsnio nuostatas, nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikomos BPK nuostatos. Remiantis BPK 106 straipsniu, kuriame numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje V. V. neprašė, kad jai būtų paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatą samdėsi pati iš (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad tenkinti pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra pagrindo, BPK nenumato galimybės priteisti proceso išlaidų iš institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėtas procesas (2018 m. lapkričio 8 d. Lietuvos Aukščiausio Tesimo nutartis byloje Nr. 2AT-51-1073/2018).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja V. V. parodė, kad 2022 m. birželio 5 d. jos vyras išvažiavo į darbą jai neleidus. Paskui ji atvežė pietus ir tuo tarpu priėjo du inspektoriai: vienas priėjo prie jos, kitas – prie vyro, ir jos pradėjo klausinėti, prašė parodyti verslo liudijimą. Ji parodė verslo liudijimą, nors net nesuprato, kodėl viskas vyksta. Inspektoriai pasakė, kad vyrui rašys protokolą, ir jie sutiko. Ji aiškino inspektoriams, kad mes sekmadieniais niekada nedirba, tik jie gaila braškių. Nurodydama, kad jiems gaila braškių, turėjo galvoje jų šeimą – juk jie su vyru nesidalina braškių ar kurią dieną su jomis dirbu ji, o kurią vyras. Kadangi ją užsipuolė su tiek klausimų, ji nieko nebesusigaudė. Atsikėlusi tą rytą ji paskambino vyrui klausti, ar vis dėl to jis išvažiavo dirbti, ir jis patvirtino, jog išvažiavo. Tuomet pietums ji nuvežė vyrui valgyti, rado jį vietoje, sakė „renkamės palapines“ ir prie jų priėjo du vyrai. Vaizdo įraše turėtų matytis, kaip ji priėjo pasižiūrėti daržovių, ir tada būtų sakiusi, kad viską dedamės į dėžes ir važiuojame, nes ji suvokė, jog jie negali dirbti. Per tiek metų jie niekada nedirbo sekmadieniais, niekada nesiėmė verslo liudijimo sekmadieniams, todėl sakė vyrui, kad važiuoja namo. Kai inspektoriai pradėjo klausinėti, jai buvo stresas, drebėjo rankos, tai vienas iš jų jai sakė nesijaudinti. Po to prie jų priėjo du žmonės, kurie kažką norėjo nusipirkti, tai inspektorius liepė eiti juos aptarnauti. Ji žinojo, jog negali to daryti, bet inspektorius ją vis tiek ragino „atleisti“ žmones. Vėliau ji gavo nutarimą paštu, o protokolą – el. paštu ir gavosi taip, jog pirmiausia gavo nutartį, nes el. paštą retai naudoju. Paskui jai pradėjo skambinėti iš Darbo inspekcijos, dėl ko patyrė didelį stresą, pradėjo ją kviesti atvykti dėl protokolo, tačiau liepė būtinai atvykti be vyro. Tačiau koks gali būti protokolas, jeigu ji nieko nepadarė, o aptarnauti žmones jai leido pats Darbo inspekcijos inspektorius. 2022 m. birželio 5 d. neturėjo teisės prekiauti ir ji neprekiavo. Vaizdo įraše matosi, jog prekiauja, nes pats inspektorius pasakė aptarnauti žmones. Kiek ji supranta, tai inspektorius privalėjo sakyti, kad jie neteisėtai vykdo veiklą, ir liepti susirinkti palapines bei palikti darbo vietą, tačiau apie tai su ja niekas nekalbėjo, o atvirkščiai, pasakė, jog gali aptarnauti žmones. Be to, jai niekas nedavė susipažinti su vaizdo įrašu. Ji buvo atvykusi į Darbo inspekciją. Jos vyras padarė klaidą ir jie, kaip šeima, ją pripažino, jis susimokėjo už tai, už ką buvo nubaustas, ir niekas dėl nieko nesiginčijo, tačiau nesupranta, kodėl ją turi bausti už tai, ko ji nepadarė. Ji turi neįgalumą, patyrė stresą, yra po dviejų širdies operacijų ir dar gauna spaudimą per Darbo inspekcijos telefoninius skambučius. Ji prašė inspektoriaus jai nebeskambinti, o jei atsiųs paštu kvietimą, tai ji atvyks. Kai paskambindavo iš Darbo inspekcijos ir klausdavo, ar gali kalbėti, tai ji nurodydavo, jog negali, tai kitą dieną vėl tas pats būdavo, todėl ji ir paprašė atsiųsti pranešimą, kada atvykti, ir ji atvyko, jie pasikalbėjo. Ji bandė kalbėti su inspektoriumi N., klausė, kodėl jie ją nori nubausti, tai jai buvo atsakyta, jog jam buvo pasakyta „iš viršaus“, kad arba jis, arba ji, todėl jis nebeturi, ką daryti. Be to, Darbo inspekcija visada buvo prieš tai, kad atvyktų jos vyras, nors ji yra po operacijos, jos koordinacija yra sutrikusi, todėl vyras visada būna šalia jos, ji visur su juo eina.
Liudytojas V. V. teismo posėdyje parodė, kad nurodymą yra įvykdęs. 2022 m. birželio 5 d., adresu (duomenys neskelbtini), atliko prekybą jos nedeklaravęs ir to niekada neneigė. Įvykio metu buvo vienas, bet taip sutapo, jog patikrinimo metu atvažiavo žmona, nes atvežė pietus. Prieš tai jie su žmona šnekėjo, jog nors ir liko braškių, bet nedirbs, kadangi sekmadieniais jie niekada nedirbdavo. Tačiau ryte jis atsikėlė anksčiau ir išvažiavo į darbą, t. y. jis padarė „pagal save“, ir kadangi jis padarė nusikaltimą, tai sumokėjo baudą. Su vaizdo medžiaga yra susipažinęs „protarpiais“. Jis prašė inspektorių protokolą surašyti jam, nes būtent jis ir dirbo. Žmona verslo liudijime visada įrašydavo jį, nes jis dirbdavo ir kitus darbus – turėjo individualią veiklą. Kadangi žmona jį įrašydavo į verslo liudijimą, tai jis galėdavo ateiti pas ją į darbą ir dirbti kartu. Taip pat jis galėjo dirbti ir be žmonos, pvz., kai sušlubuoja jos sveikata ar dar kažkas atsitinka. Patikrinimo metu jo niekas neklausė, kodėl atvažiavo žmona, todėl ir nepasakė, jog ji tik atvežė jam pietus. Jie neprisipažino, kad abu su žmona prekiauja – jis prisipažino, kad dirbo ir sutiko su visais nurodymais. Darbo inspektoriaus padėjėjas pasakė, kad jis viską gali, todėl ką nori – tą baudžia. Jų niekas neklausė, ar žmona dirbo, ar nedirbo, tai ir nepasakė, jog ji tik atvežė pietus.
Liudytojas E. B. teismo posėdyje parodė, kad tikrinimo metu buvo nustatyta, kad V. V. nurodytai dienai nebuvo išsiėmusi verslo liudijimo, nes tada buvo sekmadienis ir Tėvo diena. Valstybinė darbo inspekcija tokiomis dienomis dažniausiai daro reidus, nes yra tendencija, kad asmenys tada stengiasi neimti verslo liudijimų, nes galvoja, kad Valstybinė darbo inspekcija nedirba. Prieš tai jie tikrino kolegas, ėmė paaiškinimus ir matė, kad V. prekiauja, tai nusprendė ir juos patikrinti. Nuėję jie prisistatė, prašė pateikti verslo liudijimą, V. pateikė jį telefone, bet paskui pradėjo žiūrėti datas ir būtent tos dienos nebuvo. Tada V. V. prisipažino, kad liko braškių, todėl ir rizikavo. Kaip suprato, ir V. s vyras vykdė prekybą, o kai pasakė, jog bus imamas paaiškinimas, tai sakė imti iš jo, o kadangi viešoje vietoje kaip valstybinė institucija nenorime konfliktų, nes nenori visuomenei atrodyti priešiški, tai paėmė paaiškinimą tik iš vyro, o tolimesnėje eigoje būtų ėmę ir iš V. V., bet kadangi buvo konfliktinė situacija, tai nebeėmė. Kadangi abu asmenys vykdė veiklą, tai abu ir turi už tai atsakyti. Kaip suprato, V. V., imdama verslo liudijimą, vyrą įsirašo kaip sutuoktinį, o kadangi tą dieną negaliojo V. s verslo liudijimas, tai savaime negaliojo ir vyrui, o atskiro jis neturi. V. V. vyras galėjo be žmonos dirbti, jei liudijimas tai dienai būtų galiojantis. V. s vyras skundė jo veiksmus skyriaus vedėjui, paskui jų vidaus tyrimų tarnybai, tyrimas užtruko, nes tyrė jo veiksmus. Be to, V. V. dar buvo atėjęs į skyrių ir elgėsi agresyviai, todėl viskas ir užsitęsė. Vidaus tyrimo tarnyba jo veiksmuose pažeidimų nenustatė, nes greičiausiai buvo reiškiamos pretenzijos, jog jis neturi teisės fotografuoti asmens dokumento, tačiau pagal Valstybinės darbo inspekcijos įstatymą kaip pareigūnas jis gali susirinkti medžiagą, kuri reikalinga tyrimui. Atsakymą dėl to tyrimo V. gavo. Kadangi jie konfliktų turi labai dažnai, o turgelis yra vieša vieta, tai kaip valstybinė institucija jie negali provokuoti konflikto, nes yra institucija, reprezentuojanti valstybę, todėl, kad išvengtų konflikto, nusprendė neimti paaiškinimo iš V. V., bet vėliau ją pasikviesti į skyrių. Po to prasidėjo V. skundai. V. V. baudą sumokėjo nepraleidęs termino. Atvykusiai V. išaiškino teises, pirmiausiai skyrė nurodymą, kad nebūtų didelė bauda, bet jie praleido terminus. Tą dieną protokolus surašė ne tik jiems, bet ir kitiems asmenims, kurie prekiavo turgelyje, neturėdami tai dienai verslo liudijimų. Dažnas atvejis, kai asmenys neišsiima verslo liudijimų tam tikroms dienoms, nes dirbant pagal individualią veiklą, galima dirbti visomis dienomis, o dirbant pagal verslo liudijimą ir taupant žmonės „išmeta“ kai kurias dienas ir tada už verslo liudijimą moka pigiau. Turgelis yra L formos ir eina pagal pėsčiųjų taką bei „bulvariuką“ ties arka, kur galima išeiti į kiemus, tai jie pradėjo tikrinimą nuo arkos, rado vieną pažeidėją ir imdami paaiškinimus, matė, kad V. vykdo prekybą, todėl kad nebūtų taip, jog vienus tikrina, o kitų netikrina, nutarė patikrinti ir juos. Po viso patikrinimo jie toliau „reidavome“ (duomenys neskelbtini) mieste ir, grįždami pro prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, matė, jog V. toliau vykdo prekybą. Pirminiuose parodymuose jie prisipažino ir tik po mėnesio pakeitė parodymus, jog neva žmona atnešė maistą, apie ką iš pradžių net nebuvo užsiminta. V. V. buvo apklausta jai atvykus į skyrių, o filmuotoje medžiagoje įvykio metu ji prisipažįsta, kad liko braškių, todėl ir stojo. Liepos 7 d., imant iš V. s paaiškinimą, jis nebedalyvavo.
Liudytojas N. V. teismo posėdyje parodė, kad su kolega E. B. atliko turgavietės patikrinimą ir vienoje iš prekyviečių buvo nustatyti dirbantys V. ir V. V., kurie neturėjo tai dienai verslo liudijimo. Yra filmuota medžiaga, kur jie aiškina, jog sekmadienis, Tėvo diena, kad neturi išsipirkę verslo liudijimo, bet liko braškių, todėl stojo prekiauti. Jie pradėjo tikrinti dokumentus, V. V. pradėjo ieškoti savo verslo liudijimo, į kurį ji įrašinėja ir savo vyrą. Ji parodė verslo liudijimą, jame pamatė, kad tai dienai jis nėra galiojantis, nėra išpirktas, nėra už jį sumokėta, tai pradėjo sakyti, jog bus rašomas paaiškinimas, o paskui bus surašomas protokolas. Tuomet V. s vyras pradėjo rėkti, kad rašytume paaiškinimą jo vardu, tai jie ir nusprendė iš pradžių paimti paaiškinimą iš V. , o paskui, kai viskas nusiramins, kreiptis į V. . Įvykio vietoje paaiškinimas buvo paimtas tik iš V. V. vyro, kad nebūtų eskaluojamas konfliktas. V. rašytinį paaiškinimą davė liepos 7 d., o protokolas surašytas gruodžio mėn., nes per tą laiką buvo atostogos, jų veiksmų skundimai, vyko tyrimai, tai protokolo surašymas ir nusitempė. Kas kreipėsi dėl tyrimo atlikimo, jis nežino, bet iš atsakovų pusės buvo skųsti jų, kaip inspektorių, veiksmai ir Vilniaus vidaus tyrimų skyriuje buvo atliekami tyrimai. Po tyrimų buvo surašytas protokolas V. V., o kada protokolas buvo surašytas V.– tiksliai pasakyti negali, tačiau anksčiau nei V. . Filmuotoje medžiagoje matosi, kaip V. teigia, jog turėjo braškių likutį ir stojo jas prekiauti, o paskui atvykusi rašytiniame paaiškinime pradėjo teigti, kad ji tą dieną į turgavietę atvežė pietus, nors video įraše matosi, kad nėra atvežta jokių maisto davinių. Iš pradžių paėmė V. V. vyro paaiškinimą, o po to tą pačią dieną ar kitą dieną ji pati atvyko į skyrių ir kalbėjo su skyriaus vedėju, paskui apskundė jų veiksmus. Jis nebeturėjo kur dėtis, nes protokolas V. turėjo būti surašytas. Neprisimena, kad būtų sakęs, jog jis neturi kito pasirinkimo, todėl „arba aš, arba ji“. Atvykus į patikrinimą, iš pradžių jie perėjo per visą turgavietę, tikrino kitas prekyvietes ir matė, kad buvo vykdoma prekyba V. prekyvietėje ir jie abu prekiauja. Be to, po visos dienos važiuodami matė, kad V. ir toliau toje pačioje prekyvietėje prekiauja. Pačiu pirmuoju patikrinimu jie turėjo būti pasakę V., kad pasišalintų iš prekyvietės, o kai po visos dienos matė ir toliau juos prekiaujančius, tai nebeturėjo sustoti ir surašyti dar vieno protokolo – V. tiesiog nevykdė jų nurodymo nebeprekiauti. Kiek matosi iš video įrašo, jis vėliau prieina ir paties pasakymo, kad V. gali aptarnauti žmones, jis nematė. Neprisimena, kada buvo pasakyta ta frazė, jog V. V. gali aptarnauti žmones.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovas teismo prašė vadovautis duotais pirminiais rašytiniais bei žodiniais parodymais, patikrinimas įrašytas vaizdo registratoriumi, parodymai buvo nuoseklūs tiek V. V., tiek V. V.. Žodžiu jie prisipažino padarę administracinį pažeidimą, kad minėtą dieną nebuvo įsigiję verslo liudijimo vaisių ir daržovių prekybai ir netikėti jais nėra jokio teisinio pagrindo. Nustatant reikšmingas aplinkybes, buvo įvertintas surinktų įrodymų nuoseklumas, logiškumas, įrodymų šaltinių patikimumas. Įvertinus sistemiškai surinktų įrodymų visumą ir esant visiems savarankiškos veiklos, atitinkančios individualios veiklos požymius, pareiškėjos argumentai, kad nevykdė bendrosios veiklos, yra atmestini. Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos medžiagą, sistemiškai vertino ir ištyrė įrodymų visumą, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra jokio teisinio pagrindo jį naikinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
Pagal ANK 150 straipsnio 3 dalį administracine tvarka atsako tas, kas pažeidžia komercinės ar ūkinės veiklos tvarką, vykdant nedeklaruotą savarankišką veiklą.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 26 straipsnyje nustatyta, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą ir verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė, o to paties įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.
ANK 591 straipsnio 1 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio nusižengimo požymių. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtis – Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Administracinio nusižengimo sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta administraciniu nusižengimu, o kaltas asmuo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad V. V. buvo nubausta už tai, kad vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą, atitinkančią individualios veiklos požymius, neįregistravusi mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, t. y. prekiavo vaisiais ir daržovėmis. Pažymėtina, jog patikrinimo metu pati V. V. pripažino padariusi administracinį nusižengimą ir tik vėliau, 2022-07-07 Institucijai, priėmusiai nutarimą, teikdama paaiškinimą, Pareiškėja pakeitė savo poziciją nurodydama, kad 2022-06-05 atvežusi vyrui pietus ir todėl buvusi užfiksuota prekybinėje palapinėje kartu su vyru (b. l. 12), tačiau toks jos paaiškinimas yra laikomas gynybine pozicija, nes jį paneigia liudytojų teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai, kurie patvirtina, jog Pareiškėja ne tik buvo prekybinėje palapinėje kartu su vyru, tačiau ir prekiavo, bei kita bylos medžiaga: vaizdo įraše, darytame 2022-06-05 (vaizdo medžiagos pavadinimas 2022_0605_121604_076) 02:18 minutę V. V. sako, kad „dar buvo mintis nevažiuoti, dar buvo mintis likti namie“, o vaizdo įraše, darytame 2022-06-05 (vaizdo medžiagos pavadinimas 2022_0605_122506_079) 0:42 sekundę V. V. sako „niekad sekmadieniais nedirbu, bet buvo braškių gaila labai ir stojom, nieko čia nepakeisi“, vaizdo įraše, darytame 2022-06-05 (vaizdo medžiagos pavadinimas 2022_0605_122205_078) 0:13 sekundę V. V. vyrui sako „kam čia dabar reikia ginčytis, V., nu jeigu mes padarėm klaidą, kam čia dabar reikia...“, o tame pačiame vaizdo įraše 0:24 sekundę Pareiškėja pripažįsta „kam čia dabar reikia pyktis, rietis, jeigu mes sakom, kad aš neturiu penktai dienai, nu ir ką dabar...“. Nors Pareiškėja ir vėliau duodama parodymus teisme neigė 2022-06-05 patikrinimo metu vykdžiusi prekybą teigdama, jog į prekybos vietą tik nuvežė vyrui pietus ir sakė jam, kad reikia rinktis palapines (b. l. 58), tačiau šis Pareiškėjos teiginys vertintinas kritiškai, kadangi manytina, jog jei Pareiškėja būtų važiavusi pas vyrą (kurį ji žinojo tą dieną prekiaujant be verslo liudijimo) tik tam, kad padėtų jam susirinkti prekybines palapines, nebūtų buvę tikslo vežti pietų. Teismo vertinimu, aukščiau aptartos aplinkybės įrodo, jog Pareiškėja iš anksto planavo važiuoti prekiauti vaisiais ir daržovėmis, žinodama, jog tai dienai neturi išsipirkusi verslo liudijimo.
Pareiškėja skunde teigia, jog Institucijos, priėmusios nutarimą, inspektorius nemanė esant pagrindui jos atžvilgiu surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir kad sprendimą jį surašyti lėmė kilęs žodinis konfliktas tarp jos vyro V. V. ir Institucijos, priėmusios nutarimą, inspektoriaus. Liudytojai N. V. ir E. B. teismo posėdžio metu patvirtino, jog paaiškinimą įvykio vietoje paėmė tik iš V. V. vyro, o iš pačios V. V. paaiškinimą planavo paimti vėliau, dėl to, kad nebūtų eskaluojamas konfliktas. Jų parodymus pagrindžia vaizdo medžiaga (vaizdo medžiagos pavadinimas 2022_0605_121905_077), iš kurios matyti, kad V. V. pradeda žodinį konfliktą su Institucijos, priėmusios nutarimą, inspektoriumi, o V. V. jo prašo nusiraminti, todėl teismas nemato pagrindo abejoti liudytojų duotais paaiškinimais, kad administracinio nusižengimo protokolas V. V. iš karto surašytas nebuvo dėl to, kad viešoje vietoje dar labiau neįsipliekstų konfliktas ir nebūtų sutrikdyta viešoji tvarka ir rimtis.
Nesutiktina su Pareiškėjos skundo argumentu, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo ištirtos, įvertintos visos faktinės aplinkybės, kad Nutarimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustačius esminio nedeklaruotos veiklos požymio, t. y. prekybos vykdymo.
Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, Nutarimas priimtas motyvuotai, remiantis 2022-12-06 administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-20), filmuotos video medžiagos darant nelegalaus darbo patikrinimą aprašymu (b. l. 21), pačios Pareiškėjos pirminiais parodymais, todėl teismas sprendžia, kad Institucija, priėmusi nutarimą, vadovaujantis ANK 567 straipsnio nuostatomis visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes. Teismas taip pat neturi pagrindo abejoti Institucijos, priėmusios nutarimą, inspektorių nešališkumu bei objektyvumu, o V. V. pakeisti paaiškinimai yra vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės, todėl teismas daro išvadą, kad Institucija, priėmusi nutarimą, spręsdama klausimą dėl V. V. veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, byloje surinktus įrodymus vertino tinkamai, pagrįstai sprendė, jog surinkti duomenys patvirtina V. V. kaltę dėl jai inkriminuoto ANK 150 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
Pareiškėja prašo, teismui konstatavus, jog Pareiškėjos veiksmuose nėra administracinio nusižengimo požymių, priteisti jos patirtas advokato išlaidas, tačiau kadangi Pareiškėjos skundas netenkintinas, šis prašymas atmetamas ir V. V. patirtos atstovavimo išlaidos nepriteistinos.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, pareiškėjos V. V. skundas dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus S. T. 2023-01-06 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjos V. V. skundo dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus S. T. 2023-01-06 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo netenkinti ir palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus S. T. 2023-01-06 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini)nepakeistą.
Nepriteisti iš Valstybinės darbo inspekcijos V. V. patirtų atstovavimo išlaidų.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.