Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. J. ir notaras A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad pareiškėjo tėvas T. S. mirė (duomenys neskelbtini)Po tėvo mirties liko jam priklausęs butas su tvartu (duomenys neskelbtini), bei du žemės sklypai. Pareiškėjas daug metų iki tėvo mirties gyveno kartu su juo tėvui priklausančiame bute, 2016 m. deklaravo ten savo gyvenamąją vietą. Pareiškėjas gyvendamas kartu su tėvu padėjo jam namų ūkyje, tačiau jo (pareiškėjo) finansinė padėtis, nulemta blogos sveikatos būklės, neleido įsigyti nuosavą gyvenamąjį būstą, pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas. Todėl jis ir iki tėvo mirties, ir po to gyveno T. S. bute. Pareiškėjas nežinojo, kad tėvas iki mirties buvo surašęs testamentą dėl savo turto perdavimo suinteresuotam asmeniui R. J. (pareiškėjo seseriai). Pareiškėjas manė, kad mirus tėvui, šio turtas bus paveldėtas jo, brolių ir seserų lygiomis dalimis. Pareiškėjas galvojo, kad priėmė tėvo palikimą faktiniu valdymu, o visi formalumai dėl turto paveldėjimo bus išspręsti ateityje. 2022 m. pabaigoje suinteresuotas asmuo R. J. pareikalavo iš pareiškėjo išsikelti iš tėvo buto, nurodydama, kad visas tėvo turtas paliktas jai testamentu. Pareiškėjas, sužinojęs apie tėvo surašytą testamentą, nedelsdamas kreipėsi į notarą, kuris informavo jį apie tėvo 2020 m. sudarytą testamentą ir išaiškino pareiškėjui jo teisę į privalomąją palikimo dalį. Pareiškėjas palikimo atsiradimo metu neturėjo jo vardu registruoto nekilnojamojo turto, jam priklauso tik automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) m. gamybos. Pareiškėjas neturi kitos gyvenamosios vietos, išskyrus tėvo butą. Tėvo mirties dieną pareiškėjas nedirbo, jo pajamas sudarė tik pareigūnams mokama 300 Eur pensija. Pareiškėjo galimybė dirbti yra ribota, nes jis turi širdies veiklos sutrikimų ir kitų sveikatos problemų. Pareiškėjas turėjo trumpalaikių darbo santykių, bet dėl sveikatos būklės negalėjo tinkamai atlikti jam skirtų darbo funkcijų. Pareiškėjas praleido terminą palikimui priimti kreipiantis į notarą dėl svarbių priežasčių, nes jis sąžiningai manė, jog paveldėjo tėvo palikimą kartu su kitais savo broliais ir seserimis lygiomis dalimis, o turto paveldėjimo formalumai bus išspręsti ateityje. Tik testamentinei įpėdinei pradėjus reikšti pretenzijas dėl tėvo turto pareiškėjas sužinojo apie tėvo valią, išreikštą testamente. Terminas priimti tėvo palikimą praleistas nežymiai dėl svarbių priežasčių, todėl turėtų būti atnaujintas.

4. Suinteresuotas asmuo notaras A. B. nepateikė teismui atsiliepimo į pareiškimą. Procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai (el. b. t. 1, l. 48, 49).

5. Teismo posėdžių metu pareiškėjas V. S. prašė patenkinti jo reikalavimus, patvirtindamas pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino teismui, kad turi tris pilnamečius vaikus, kurie neturi finansinių galimybių jį remti, be to, jis su jais nebendrauja. Pareiškėjo teigimu, gyvendamas su tėvu jis padėdavo remontuoti gyvenamąjį būstą ir savo lėšomis, ir draugų pagalba. Kai gyveno (duomenys neskelbtini) su sugyventine ir savo sūnumi, turėjo mokėti 80 Eur į mėnesį už būsto nuomą bei komunalines paslaugas. Tėvas nusprendė viską perrašyti R. J., kad ji po tėvo mirties padalintų jo palikimą visiems broliams ir seserims. Tėvas minėjo pareiškėjui apie testamentą. Pareiškėjas pradėjo gyventi su tėvu (duomenys neskelbtini) m., iki tol nuomojosi būstą (duomenys neskelbtini). Tuo metu gyveno iš valstybinės pensijos su drauge. Pareiškėjui būna priepuolių, bet jis nesikreipė į medicinos įstaigas dėl to. Prieš 3-4 metus jam buvo diagnozuota onkologinė liga, bet buvo padaryta operacija. Pareiškėjas dirbo apsaugininku, dažytoju, vairuotoju po to, kai paliko tarnybą (duomenys neskelbtini) departamente. Šiuo metu pareiškėjas gyvena pas draugą. Jis mokėjo mokesčius už tėvo butą po jo mirties. Pareiškėjas turėjo santaupų po to, kai paliko tarnybą. Kai mirė tėvas, pareiškėjo pajamos buvo apie 350 Eur. Jis pirko automobilį už 5000 Eur pasiskolinęs lėšų iš draugų. Jo poreikiai yra įprasti: maistas, vaistai, degalai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

10. Pareiškėjas V. S. ir suinteresuotas asmuo R. J. yra T. S., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai (el. b. t. 1, l. 5, 6, 41). T. S. nuosavybės teise valdė butą, ½ dalį tvarto (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 9-14). Prieš mirtį T. S. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko suinteresuotam asmeniui R. J. (notaro A. B. paaiškinimai).

11. Pareiškėjo paaiškinimais, jis gyveno kartu su tėvu šio bute nuo (duomenys neskelbtini) m., tėvo bute deklaruota pareiškėjo gyvenamoji vieta nuo 2016 m. rugpjūčio 23 d. (el. b. t. 1, l. 15). Šiuo adresu yra deklaruota ir kitos T. S. dukros, t. y. A. S., gyvenamoji vieta nuo 2017 m. balandžio 28 d. (el. b. t. 1, l. 41, 64).

12. 2023 m. sausio 17 d. prašymu notarui A. B. pareiškėjas paprašė notaro neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo į tėvo turtą kitiems įpėdiniams. Šiame prašyme pareiškėjas nurodė, kad žino apie tėvo 2020 m. sausio 14 d. surašytą testamentą, kuriuo visas jo (tėvo) turtas paliekamas vienam įpėdiniui, kad turi širdies negalią ir jam reikalingas išlaikymas, kad kreipsis į teismą dėl termino atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (el. b. t. 1, l. 16). Notaro A. B. paaiškinimais, šiuo metu T. S. paveldėjimo byla yra sustabdyta dėl šio pareiškėjo prašymo.

13. Pareiškėjas išsituokęs, turi du pilnamečius vaikus: sūnų G. S., gim. (duomenys neskelbtini)., bei dukrą J. S., gim. (duomenys neskelbtini) m. (el. b. t. 1, l. 145). Pareiškėjo paaiškinimais, jis turi dar vieną pilnametį vaiką, tačiau jo tėvystė neužfiksuota dokumentuose. Pareiškėjas neturi jo vardų registruotų nekilnojamojo turto objektų (el. b. t. 1, l. 17). Nuo (duomenys neskelbtini) jam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. t. 1, l. 18). Pareiškėjas kas mėnesį gauna apie 350 Eur pareigūnų ir karių valstybės pensijos (el. b. t. 1, l. 19, 20).

14. Iki (duomenys neskelbtini) m. V. S. tarnavo (duomenys neskelbtini) departamente, kol jam buvo diagnozuotos ligos, dėl kurių jis buvo pripažintas netinkamu tolimesnei tarnybai (tarp jų – pirminė (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)ir kt., el. b. t. 1, l. 21, 22). Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos (duomenys neskelbtini), išmokant jam 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (el. b. t. 1, l. 23).

15. Pareiškėjas turėjo skolų, išieškojimų priverstine tvarka antstolio iki 2016 m. rugsėjo 7 d. (el. b. t. 1, l. 65-71). Pareiškėjas, palikęs tarnybą (duomenys neskelbtini) departamente periodiškai dirbo įvairiose įmonėse ir gavo pajamas: 2015, 2016 m. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2018, 2019 m. – UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, VšĮ (duomenys neskelbtini), 2021, 2022 m. – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2021 m. birželį, 2022 m. birželį-lapkritį) - bei lygiagrečiai gaudavo valstybinę pensiją (el. b. t. 1, l. 74-123).

16. Teismas, ištyręs pareiškėjo SEB bankas sąskaitos išrašo duomenis (el. b. t. 1, l. 162-180), daro išvadą, kad pareiškėjo gaunamas pajamas paskutinius du metus prieš jo tėvo mirtį, t. y. tuo metu, kai, pasak pareiškėjo, jis gyveno kartu su tėvu, iš esmės sudarė valstybinė pensija (2020 m. – 297,87 Eur į mėn., 2021-2022 m. – 316,61 Eur į mėn.), vieną mėnesį tuo laikotarpiu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2021 m. birželį gavo 222,45 Eur atlyginimo. Pareiškėjo paaiškinimais, kitų fizinių asmenų (L. Z., I. K.) piniginių lėšų pervedimai į jo sąskaitą buvo daromi šiems asmenims siekiant pasinaudoti galimybe išgryninti savo lėšas per pareiškėjo sąskaitą.

17. Teismo išreikalautų medicininių dokumentų duomenimis, 2019 m. pareiškėjui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), atlikta VLK programa, (duomenys neskelbtini)tyrimas (el. b. t. 1, l. 150). Kaišiadorių pirminės sveikatos priežiūros centro ambulatorinės asmens sveikatos istorijos duomenimis, pareiškėjas lankėsi šioje įstaigoje paskutinį kartą 2023 m. balandžio mėn. dėl dantų skausmo. Prieš tai pareiškėjas lankėsi šioje gydymo įstaigoje 2015, 2016 m., 2019 m. vasario – balandžio mėn. skųsdamasis skausmais juosmens srityje, dėl kurių jis negali lankstytis, jam sunku eiti, kryptelėti, naktį blogai miega. Jam buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini). Dėl to pareiškėjui dažnai buvo išduodamas nedarbingumas (duomenys neskelbtini) m. Iš VSDFV esančių duomenų matyti, kad pareiškėjui nedarbingumas buvo dažnai išduodamas ir 2015, 2016, 2018, 2019 m., kai jis buvo įdarbintas įvairiose bendrovėse (el. b. t. 1, l. 74-123).

18. Liudytoja A. S. (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. J. sesuo) 2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėjas pats save išlaikė, dirbo bei gaudavo pensiją. Ji gyveno su pareiškėju ir tėvu šio namuose apie du metus. Iš pradžių pas tėvą atėjo gyventi pareiškėjas, paskui – ji. Pareiškėjui nutraukus santykius su savo drauge, vienam buvo per brangu nuomotis būstą, todėl jis grįžo pas tėvą. Kai jie gyveno pas tėvą, visus mokesčius apmokėdavo tėvas. Liudytoja siūlė tėvui apmokėti dalį mokesčių, bet jis nesutiko. Remontas tėvo bute buvo daromas iš tėvo lėšų, bet liudytojos ir pareiškėjo jėgomis. Remontas kainavo apie 500 Eur.

19. Liudytojas G. S. (pareiškėjo ir suinteresuoto asmens R. J. brolis) 2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje parodė, kad su tėvu jo mirties dieną gyveno sesuo ir sūnėnas. Liudytojas daug metų nebendrauja su pareiškėju. Jis nematė pareiškėjo tuo metu, kai lankėsi pas tėvą, nes vengė bendrauti su broliu. Liudytojas gyvena tame pačiame name, kur yra ir tėvo butas. Jis dažnai matė kieme pareiškėjo automobilį bei sunkvežimį, kuriuo šis dirbo.

20. Liudytojas V. K. (pareiškėjo draugas) 2023 m. gegužės 31 d. teismo posėdyje parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), bet dažnai atvažiuodavo pas motiną, kuri gyvena pareiškėjo tėvo kaimynystėje. Kai liudytojas lankydavo motiną, dažnai užeidavo ir pas pareiškėją, gyvenusį kartu su tėvu. Pareiškėjas apsigyveno tėvo bute po to, kai išsiskyrė su drauge, t. y. kažkur prieš 2 metus. Pareiškėjas po tėvo mirties pirko duris į jo butą, neskolino pinigų iš liudytojo.

21. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytas aplinkybes, visų pirmą pasisako dėl pareiškėjo prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam tėvo T. S. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas.

Dėl pareiškėjo V. S. prašymo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam tėvo T. S. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas

22. CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

23. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016 16 punktą, 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019, 19 punktas).

24. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo gali būti teigiamai išspręstas tik teismui įvertinus visą palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens turtinę padėtį ir konstatavus, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinų savo poreikių. Tuo tikslu teismas turi nustatyti: a) kokį turtą, įskaitant nekilnojamąjį ir kilnojamąjį, asmuo, pretenduojantis į privalomąją palikimo dalį, palikimo atsiradimo dieną valdė nuosavybės teise; ar gyveno (gyvena) testatoriui priklausančiose gyvenamosiose patalpose; kur deklaravo savo gyvenamąją vietą; ar turi kitą gyvenamąją vietą; b) kokias pajamas toks asmuo gavo palikimo atsiradimo dieną ir kokias galimybes turėjo gauti didesnes pajamas, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms ir konkretiems tokio asmens poreikiams; c) kokia asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas, susiję su teisėmis gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą; asmens nedarbingumas yra reikšmingas sprendžiant dėl įpėdinio atitikties CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, bet įrodinėjimo dalykas negali būti apribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti minėtas aplinkybes, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas įpėdinis neturėjo pakankamai turto ir pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti, todėl jam buvo reikalingas palikėjo išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258-219/2016, 17 punktas; 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-421/2019, 21 punktas).

25. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas persikėlė gyventi pas tėvą (duomenys neskelbtini) m., kai išsiskyrė su savo drauge ir išėjo iš jų abiejų nuomojamo būsto. Tuo metu pareiškėjas niekur nedirbo ir gavo tik 316 Eur valstybinę pensiją. Pareiškėjo paaiškinimais, tėvo mirties dieną jo (pareiškėjo) poreikiai buvo įprasti.

26. Vadovaujantis teismų praktika, paprastai įprastiems asmens poreikiams patenkinti būtinos lėšos, lygios vienos minimalios mėnesio algos (toliau – ir MMA) dydžiui (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). 2020 m. MMA buvo 607 Eur (445 Eur atskaičius mokesčius), 2021 m. – 642 Eur, 2022 m. – 730 Eur.

27. Teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad akivaizdu, jog pareiškėjo poreikiams nei iki tėvo mirties, nei (duomenys neskelbtini) (kai mirė tėvas) neužteko gaunamos 316 Eur valstybinės pensijos. Nors pareiškėjas tarp savo poreikių nurodė maistą, vaistus, kurą, jis nepaminėjo vieno svarbiausio kiekvieno asmens poreikio – gyvenamojo būsto. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pajamas 2020-2022 m. daro išvadą, kad jam nepakako valstybinės pensijos visiems būtiniausiems poreikiams patenkinti. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta A. S., kuri parodė teismui, jog pareiškėjas persikėlė gyventi pas tėvą, nes po skyrybų su drauge per brangu buvo nuomotis būstą vienam. Suinteresuotas asmuo R. J. taip pat patvirtino, kad pareiškėjas gyvendamas pas tėvą nepadėdavo šiam piniginėmis lėšomis, nemokėjo už būstą, remontą.

28. Suinteresuotas asmuo R. J., liudytojais apklausti pareiškėjo sesuo A. S. ir brolis G. S. neigia pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog tėvo mirties dieną jis (pareiškėjas) gyveno su tėvu. Teismas kritiškai vertina šiuos liudytojų ir suinteresuoto asmens parodymus, turėdamas omenyje tai, kad šie asmenys yra suinteresuoti tuo, jog pareiškėjo prašymas nebūtų patenkintas, jų santykiai su pareiškėju yra konfliktiškai. Byloje be šių asmenų paaiškinimų nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas negyveno tėvo bute šio mirties dieną. Šiuo atveju reikšminga tai, kad pareiškėjo deklaruota gyvenamoji vieta tėvo mirties dieną buvo šio bute, o liudytoju apklaustas pareiškėjo draugas V. K. patvirtino, kad periodiškai matė V. S. T. S. bute, kai lankydavo savo motiną. Pareiškėjas neturi nekilnojamojo turto. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, daro labiau tikėtiną išvadą, kad pareiškėjas tėvo mirties dieną visgi gyveno šio bute (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

29. Byloje pateikti duomenys apie tai, kad pareiškėjas dirbo įvairiose įmonėse iki 2020 m., ir vieną mėnesį 2021 m. Pareiškėjo medicinos dokumentai patvirtina, kad jis turi tam tikrų sveikatos problemų su (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimai dėl šių sveikatos problemų jam periodiškai buvo išduodami nedarbingumai. Tai iš esmės patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (žr. sprendimo 17 punktą). Vertinant pareiškėjo galimybę įsidarbinti po skyrybų su drauge bei apskritai iki tėvo mirties, reikšminga tai, kad 2020 m. kovo mėn. Lietuvoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID-19 pandemijos, trūkęs iki 2021 m. birželio mėn. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Tai, teismo vertinimu, taip pat galėjo apsunkinti pareiškėjo įsidarbinimą kaip ir jo turimos sveikatos problemos su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

30. Nors pareiškėjas įsigijo transporto priemonę už 5000 Eur tuo metu, kai gyveno pas tėvą, tai negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti, kad jis pats galėjo save išlaikyti, ar kad jis iššvaistė savo pinigus, kuriuos galėjo skirti išlaikymui. Transporto priemonės įsigijimo kaina nebuvo didelė, palyginus su nekilnojamojo turto, kuriame galėtų gyventi pareiškėjas, kaina. Juolab kad pareiškėjas įsigijo automobilį, jo teigimu, pasiskolinęs lėšų iš draugų. Šiuos jo paaiškinimus patvirtina ir sąskaitos išrašo duomenys apie tai, kad 2020-2022 m. jis negaudavo jokių papildomų lėšų, išskyrus valstybinę pensiją (316 Eur), neturėjo santaupų sąskaitoje.

31. Pareiškėjas nesikreipė į Nedarbingumo lygio nustatymo tarnybą dėl to, kad, jo turimais duomenimis, nustačius nedarbingumą jis gautų mažesnę nedarbingumo išmoką, nei šiuo metu gaunama valstybinė pensija. Todėl negalima išvada, kad jis be pagrindo nepasinaudojo galimybe gauti finansinę paramą iš valstybės, kai jis jau gauna tokią paramą – valstybinę pensiją.

32. Aplinkybė, kad pareiškėjas turi du pilnamečius vaikus, kurie pagal įstatymą turi pareigą išlaikyti paramos reikalingą tėvą (CK 3.205 straipsnis), savaime nėra pagrindas atmesti pareiškimą dėl išlaikymo reikalingumo fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2010). Šiuo atveju reikšminga tai, kad pareiškėjas nepalaiko ryšių su savo vaikais ir iki T. S. mirties jie neteikė pareiškėjui materialinės paramos.

33. Teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta pirmiau, konstatuoja, kad byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvo T. S. mirties dieną (duomenys neskelbtini)V. S. buvo reikalingas išlaikymas. Jo gaunamos valstybinės pensijos (316 Eur) nepakako visiems pareiškėjo būtiniausiems poreikiams (būstui, maistui, vaistams, transportui) patenkinti. Pareiškėjo sveikatos būklė neleido jam ilgesnį laiką išsilaikyti darbo vietoje, nes jis periodiškai buvo nedarbingas. 2022 m. pareiškėjas neturėjo galimybių gauti pastovias didesnes pajamas dėl sveikatos problemų ir nebendravimo su savo pilnamečiais vaikais. Nors pareiškėjas ir įsigijo transporto priemonę už 5000 Eur, tai nesudaro pagrindo išvadai, kad neišleidus lėšų automobiliui, pareiškėjo finansinė padėtis ženkliai pasikeistų į gerąją pusę ir jam nebūtų reikalingas išlaikymas. Todėl tenkinamas pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad tėvo T. S. mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), pareiškėjui buvo reikalingas išlaikymas.

34. Teismas, nustatęs pirmiau nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą, pasisako dėl prašymo atnaujinti terminą T. S. palikimui priimti.

Dėl pareiškėjo V. S. prašymo atnaujinti terminą tėvo T. S. palikimui priimti

35. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

36. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad praleistas terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norą ir apsisprendimą palikimo atsiradimo metu palikimą priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių. Sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašančio terminą pratęsti, tiek kitų asmenų teisėms ir pareigoms, todėl teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas praleistas, taip pat kiek jis praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).

37. Pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo praėjus 10 mėnesių po tėvo mirties, t. y. praleidęs CK 5.50 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

38. Šiuo atveju reikšminga tai, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė, jog jis dar iki tėvo mirties žinojo apie tai, kad šis surašė testamentą, kuriuo visą turtą paliko suinteresuotam asmeniui R. J.. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad šeimoje buvo susitarimas, jog mirus tėvui ir paveldėjus R. J. jo turtą, palikimas bus padalintas tarp visų T. S. vaikų, todėl pareiškėjas liko gyventi tėvo bute. Pareiškėjo teigimu, jis kreipėsi į notarą, kai suinteresuotas asmuo R. J. pareikalavo iš jo išsikraustyti iš tėvo buto 2022 m. pabaigoje. Šias aplinkybes iš esmės pripažino ir suinteresuotas asmuo R. J., neneigdama pirmiau nurodytos pareiškėjo susitarimo dėl tėvo turto padalinimo po šio mirties bei nurodydama teismo posėdžio metu, kad dabar dėl pareiškėjo elgesio šis susitarimas nebus įgyvendintas.

39. Ginčo šalių paaiškinimai sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas turėjo valią priimti tėvo palikimą. Pareiškėjas neišreiškė šios valios palikimo atsiradimo vietos notarui per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, būdamas suklaidintas suinteresuoto asmens R. J. tuo, jog dalis tėvo palikimo bus jam perleista po to, kai ji perims tėvo turtą pagal testamentą. Pareiškėjas suprato, kad R. J. nedalins tėvo palikimo 2022 m. pabaigoje ir netrukus (2023 m. sausį) kreipėsi į notarą dėl tėvo palikimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo suklaidinimas dėl tėvo palikto turto dalybų, esant pareiškėjo valiai priimti tėvo palikimą, buvo svarbi priežastis, dėl kurios terminas palikimui priimti buvo praleistas. Todėl šis terminas turi būti atnaujintas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

40. Patenkinus pareiškimą visiškai, toliau pasisakoma dėl šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. Pareiškėjas šioje byloje turėjo 108 Eur žyminio mokesčio ir 1100 Eur advokato pagalbos išlaidų, šiam rengiant pareiškimą bei atstovaujant pareiškėjo interesus dviejuose teismo posėdžiuose (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, el. b. t. 1, l. 193-196). Pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos) nurodytų maksimalių advokato paslaugų dydžių (Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 punktai).

42. Patenkinus pareiškimą visiškai, iš suinteresuoto asmens R. J. pareiškėjo naudai priteisiama 1208 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Priėmus teismo sprendimą suinteresuoto asmens R. J. nenaudai, jos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279 straipsniais, 443 straipsnio 6 dalimi,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjo V. S. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo tėvo T. S., (duomenys neskelbtini) mirties dieną, t. y. (duomenys neskelbtini), buvo reikalingas išlaikymas.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas, turint tikslą gauti paveldėjimo teisės į privalomąją palikimo dalį liudijimą.

Atnaujinti pareiškėjui V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą po jo tėvo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.