Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjos (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Neringai Žukauskienei, atsakovės Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui V. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) prašo panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. kovo 10 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13691.

Pareiškėja skunde nurodė, taip pat atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VDI, atsakovė) vyriausiasis darbo inspektorius 2020 m. kovo 4 d. surašė LR užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą (duomenys neskelbtini), kuriuo konstatavo, kad pareiškėja pažeidė Užimtumo įstatymo (toliau – UĮ, Įstatymas) 56 str. 1 d. 1 p. ir Darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 str. 1, 2 bei 4 d. ir 43 str. 1 d., taip pat nurodė, kad už minėtą veiką atsakomybę numato Užimtumo įstatymo 56 str. 4 d. 3 p. VDI patarėjas – vyriausiasis darbo inspektorius priėmė 2020 m. kovo 10 d. nutarimą LR užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13691 (toliau - Nutarimas), kuriuo pripažino pareiškėją pažeidus minėtas teisės normas ir skyrė jai už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį iš viso 3472.00 Eur (pažymėjo, kad skaičiais parašyta suma neatitinka žodžiais įvardintos sumos - 3072,00 Eur) baudą. Nurodė, kad nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas dėl šių priežasčių: nutarimu pažeistas teisės principas, draudžiantis bausti du kartus už tą patį dvigubo nubaudimo draudimo principas; nutarimu paskirta nuobauda pažeidžia konstitucinį proporcingumo principą; nutarimu pareiškėjai buvo skirtos iš viso 4 baudos, todėl pažeista ANK 32 str. 4 d.; nutarimas pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius, teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą, gero viešojo administravimo principą. Pažymėjo, kad UĮ 56 str. 10 d. yra įtvirtinta nuostata, kurios tikslas yra užkirsti kelią dvigubam asmens nubaudimui už tą patį: „šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administraciniu nusižengimu kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.“ UĮ 56 str. 10 d. pirmenybę teikę ANK ir BK nuostatoms, todėl nubaudus pareiškėją pagal ANK 95 str. 1 d., nuobauda pagal UĮ 56 str. negalėjo būti skiriama. ANK yra reglamentuota administracinė atsakomybė ne tik fiziniams, bet tam tikrais atvejais ir juridiniams asmenims. Atsižvelgiant į tai, ar veiką padarė fizinis, ar juridinis asmuo ANK yra numatyti diferencijuoti nuobaudų dydžiai. Tačiau juridinio asmens atsakomybės pagal ANK specifika yra ta, kad už juridinio asmens padarytą veiką nuobauda yra skiriama - to juridinio asmens vadovui. Pareiškėjos direktorius yra vienasmenis pareiškėjos valdymo organas. 2019 m. kovo 20 d. nutarimu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai pripažino, kad (duomenys neskelbtini), 2019 m. vasario 4 d. leisdama darbuotojams V. P. (Ukrainos pilietis), A. J., Y. S., S. P. (Baltarusijos piliečiams) dirbti nelegaliai, pažeidė ANK 95 str. 1 d. ir už tai skyrė direktoriui Š. Š. administracinę nuobaudą - 1.000 Eur baudą. ANK 95 str. 1 d. numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą ir darbdavys nagrinėjamu atveju yra pareiškėja, o ne jo direktorius, be to, per direktorių Š. Š. veikia pareiškėja, todėl direktorius Š. Š. negalėtu būti laikomas pažeidėju pagal ANK 95 str. 1 d. (pažeidėju buvo pareiškėja). Teismo nutarimas yra įsiteisėjęs, taigi pareiškėjos administracinės atsakomybės už minėtą veiką klausimas yra galutinai išspręstas, todėl nebegalėjo būti iš naujo atliekamas tyrimas dėl šios veikos ir juo labiau negalėjo būti skiriama naujų nuobaudų už tą veiką pareiškėjai. VDI nutarimas reiškia pareiškėjos nubaudimą antrą kartą už tą patį pažeidimą. Todėl nutarimu buvo pažeistas teisės principas, prigimtinė žmogaus teisė ir svarbi kitų prigimtinių žmogaus teisių užtikrinimo garantija, teigianti, kad niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį bei jį atspindinti UĮ 56 str. 10 d. Tai sudaro savarankišką pagrindą patvirtinantį, kad Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas visa apimtimi. Pažymėjo, kad skaičiais baudos bendras dydis nutarime įvardintas kaip 3.472,00 Eur, tačiau žodžiais nurodyta - 3.072,00 Eur. Tai yra akivaizdus nutarimo trūkumas (pažeidimas), nes dėl to nėra aišku kokia bauda skirta pareiškėjai. Kadangi esant neatitikimui tarp skaitinės reikšmės ir sumos įvardijimo žodžiais yra įprasta pirmenybę teikti žodinei išraiškai, be to, kadangi visos abejonės yra aiškintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, turėtų būti laikoma, kad pareiškėjai nutarimu paskirtos baudos bendra suma yra 3.072,00 Eur. ANK 32 str. 4 d. yra įtvirtinta, kad „vienu nutarimu ar vienu administraciniu nurodymu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda ir viena arba kelios administracinio poveikio priemonės“. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai už vieną pažeidimą yra skirtos net keturios baudos - po baudą už kiekvieną nelegaliai dirbusį darbuotoją. Pažymėjo, kad visi jie buvo nustatyti nelegaliai dirbę tą pačią dieną ir pačiame nutarime yra pagrįstai konstatuota, kad tai yra vienas pažeidimas, todėl VDI galėjo skirti ne daugiau nei vieną baudą. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovė ir jo atstovas teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą atsakovė nurodė, taip pat atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad Š. Š., būdamas darbdavį - MB (duomenys neskelbtini) atstovaujančiu asmeniu, įmonės vadovu, 2019 m. vasario 14 d. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas leido dirbti nelegaliai, įmonės naudai Ukrainos piliečiui V. P. ir Baltarusijos piliečiams A. J., Y. S., S. P. (įsiteisėjęs 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-677-738/2019). VDI 2020 m. kovo 10 d. nutarimu UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13691 MB (duomenys neskelbtini) skirta minimali bauda už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (4x868) - 3472,00 Eur bauda. Su priimtu nutarimu pareiškėjos atstovas Š. Š. susipažino pasirašytinai, dėl skirtos baudos dydžio klausimų ir neaiškumų nekilo. VDI buvo pastebėtas netikslumas nutarime dėl skirtos baudos dydžio išraiškos skaičiais - 3472,00 Eur ir žodinės išraiškos - (trijų tūkstančių septyniasdešimt dviejų). VDI 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. SD-2-5023 „Dėl netikslumo nutarime Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (NUĮPBJ 13691)“ MB (duomenys neskelbtini) direktorių Š. Š. informavo: esant neatitikimui tarp baudos išraiškos skaičiais ir įvardintos sumos žodžiais patiksliname, kad nutarimu skirtos baudos dydis yra 3472,00 (trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt du) Eur. Šiuo atveju, neatitikimas tarp skirtos baudos išraiškos skaičiais ir įvardintos sumos žodžiais vertintinas kaip netikslumas. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas - juridinis asmuo. Užimtumo Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai darbdaviu yra fizinis asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, ir kai darbdaviu yra juridinis asmuo, patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292¹ straipsnį. Ekonominės sankcijos kurios yra skiriamos už Užimtumo Įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobauda už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo Įstatyme. Institucija vadovavosi bendra taisykle, kad būtent Užimtumo Įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant ekonomines sankcijas. Užimtumo Įstatymo 1 straipsnio 1 d. 4 p. yra nurodyta, jog atsakomybė už šio teisės akto nuostatų pažeidimą yra taikoma darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tai, kad pažeidėjas atitinka DK 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, todėl mano, kad pareiškėja administracinėn atsakomybėn pagal Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktą patraukta pagrįstai, nuobauda skirta sankcijos ribose.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamo ginčo dalykas – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. kovo 10 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13691 teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. kovo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-677-738/2019 (TIS Liteko duomenys) Š. Š. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą paskyrė minimalią įstatyme numatytą 1000 Eur dydžio baudą. Nutarimas įsiteisėjęs.

2020 m. kovo 4 d. VDI surašė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0846-0005, kuriame nurodė, kad vadovaujantis įsiteisėjusiu 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-677-738/2019, kuriame konstatuota, kad Š. Š., būdamas darbdavį - MB (duomenys neskelbtini) atstovaujančiu asmeniu, įmonės vadovu, 2019 m. vasario 14 d. 12.35 val. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas leido dirbti nelegaliai, įmonės naudai Ukrainos piliečiui V. P. ir Baltarusijos piliečiams A. J., Y. S., S. P.. Teismas nutarime konstatavo, kad darbdavį atstovaujantis asmuo – įmonės vadovas Š. Š., darbuotojams leido dirbti nevėliau kaip prieš darbo pradžią, su jais nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, ir apie jų valstybinio socialinio draudimo pradžią ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento nepateikė duomenų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Š. Š., atlikdamas įmonės vadovo funkcijas, neužtikrino, kad visi įmonėje dirbantys darbuotojai dirbtų įforminti įstatymų nustatyta tvarka. Šiais veiksmais juridinis asmuo MB (duomenys neskelbtini), būdama darbdaviu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir LR darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalių ir 43 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjo - vyriausiojo darbo inspektoriaus 2020 m. kovo 10 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13691, kuriuo MB (duomenys neskelbtini), atstovaujamai direktoriaus Š. Š., už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte, padarymą buvo paskirta 3472,00 eurų bauda (Š. Š., būdamas darbdavį - MB (duomenys neskelbtini) atstovaujančiu asmeniu, įmonės vadovu, 2019 m. vasario 14 d. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas leido dirbti nelegaliai, įmonės naudai Ukrainos piliečiui V. P. ir Baltarusijos piliečiams A. J., Y. S., S. P. (įsiteisėjęs 2019 m. kovo 20 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-677-738/2019).

Teismas pabrėžia, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas. Tai duoda pagrindą išvadai, kad MB (duomenys neskelbtini) direktorius (šioje byloje pareiškėjos atstovas) nelegaliai įdarbino 4 asmenis ir veikė kaip MB (duomenys neskelbtini) atstovaujantis asmuo. Dėl šių aplinkybių ginčas iš esmės baigtas, nes apylinkės teismo nutarimas įsiteisėjo.

Pareiškėjos nuomone, nutarimas pažeidžia non bis in idem principą bei konstitucinį proporcingumo principą, o bauda yra perteklinė ir paneigianti savo tikslą.

Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo (toliau - ir UĮ, Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šis įstatymas nustato pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas, darbo rinkos paslaugų teikimo ir užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo organizavimą ir finansavimą, atsakomybę už nelegalų darbą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą. Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šiuo įstatymu nustatytos darbo rinkos paslaugos ir užimtumo rėmimo priemonės taikomos ir darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, ir darbdaviams fiziniams asmenims, kurie yra nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai (4 punktas).

Darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. To paties straipsnio 2 dalis: apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, ar nebuvo pažeistas non bis in idem principas, pažymi, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. vasario 10 d. nutarimas), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Taigi, šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu. Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką, non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.

Dvigubo baudimo draudimo principas nėra tik Lietuvos nacionalinės teisės konstitucinis principas. Draudimas bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą yra įtvirtintas ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Konvencijos 7 protokolo 4 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad niekas negali būti persekiojamas ar baudžiamas tos pačios valstybės institucijų už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ir baudžiamąjį procesą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011, apibendrindama minėtas Konstitucijos ir Konvencijos nuostatas, pažymėjo, kad Konvencija, kaip ir Lietuvos teisė, apskritai nedraudžia dvigubos atsakomybės. Draudžiamas yra pakartotinis baudžiamasis persekiojimas ir „kriminalinis“ (nu)baudimas. Šiuo aspektu sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar jam paskirta sankcija yra kriminalinio (baudžiamojo) pobūdžio Konvencijos prasme; 2) ar asmuo buvo baudžiamas už tą patį teisės pažeidimą (pažeidimo tapatumas); 3) ar asmuo buvo baudžiamas pakartotinai; 4) ar pakartotinai baudžiamas tas pats asmuo (asmens tapatumas). Nurodyti kriterijai negali būti taikomi formaliai: ar kiekvienu konkrečiu atveju nėra pažeidžiamas aptariamas principas, galima atsakyti tik įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad reikalavimas laikytis principo, draudžiančio bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą, adresuojamas tiek įstatymų leidžiamajai valdžiai, bendrosiomis teisės normomis reglamentuojančiai teisinius santykius, susijusius su neigiamų teisinių pasekmių taikymu asmenims, pažeidusiems teisę, tiek vykdomajai valdžiai, leidžiančiai poįstatyminius teisės aktus, tiek viešojo administravimo institucijoms, taikančioms teisės aktų nuostatas ir priimančioms individualius administracinius aktus, susijusius su konkrečių sankcijų taikymu subjektams. Lietuvos Respublikos teismai, vykdydami teisingumą, taip pat privalo užtikrinti, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmuo nebūtų nubaustas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) vadovas yra Š. Š., taigi, šiuo atveju ir pareiškėjos (darbdavio) oficialus atstovas, juridinio asmens valdymo organas (Civilinio kodekso 2.81 straipsnis, Darbo kodekso 21 straipsnis). Bendrosios kompetencijos teismas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu administracinio nusižengimo byloje nustatė, kad Š. Š., būdamas darbdavį - MB (duomenys neskelbtini) atstovaujančiu asmeniu, įmonės vadovu, 2019 m. vasario 14 d. 12.35 val. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas leido dirbti nelegaliai, įmonės naudai Ukrainos piliečiui V. P. ir Baltarusijos piliečiams A. J., Y. S., S. P., kurio atžvilgiu taikyta administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas).

Įstatymo 56 straipsnio, ANK, Darbo kodekso nuostatų analizė suponuoja išvadą, kad šiuo atveju pareiškėja MB (duomenys neskelbtini) yra darbdavys, kuriam Įstatymo taip pat numatyta atsakomybė už nelegalų darbą (Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taikant ekonominę sankciją (Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigia, kad už tą patį teisės pažeidimą yra baudžiamas tas pats asmuo, t. y. juridinio asmens vadovas ir fizinis asmuo Š. Š.. Teismas su pareiškėjos pozicija nesutinka ir konstatuoja, kad šioje situacijoje nėra baudžiamas tas pats asmuo, nes nėra nustatytas asmens tapatumas, taip pat pažeidimo tapatumas, t. y. būtini požymiai, sudarantys sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Pažymėtina tai, kad skundžiamu nutarimu ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui MB (duomenys neskelbtini), o administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui Š. Š.. MB (duomenys neskelbtini) yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda ir yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui, negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui.

Pažymėtina, kad bendrosios kompetencijos teismas kaltu dėl ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pripažino Š. Š. (fizinį asmenį) ir būtent Š. Š. skyrė administracinę nuobaudą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo protokolas ir nutarimas dėl ekonominės sankcijos buvo surašytas juridiniam asmeniui - MB (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo IV skyriuje yra numatyta juridinių asmenų atsakomybė už šio įstatymo pažeidimą - nelegalų darbą, t. y. finansinė sankcija juridiniam asmeniui, o ne kaip ANK numatytam subjektui. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, ir todėl, kad vienu atveju finansinė sankcija mokama iš juridinio asmens turto, kitu (ANK) atveju bauda iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju finansinę sankciją gavęs subjektas - juridinis asmuo.

Įstatymo 56 straipsnio 10 dalis numato, kad šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Teismas pažymi, kad Įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta išimtis yra tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz. ūkininkas, individualios įmonės savininkas ir pan., kas atsako visu fizinio asmens turu) ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, tuomet taikyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo yra negalima, nes būtų pažeistas non bis in idem principas.

Pažymėtina, jog ekonominės sankcijos, skiriamos už Įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į administracinių nusižengimų kodeksą yra tiesiogiai pateikiama pačiame Įstatyme. Kitais atvejais turi būti vadovaujamasi bendra taisykle, jog būtent Įstatymas yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, kurio nuostatos turi būti taikomos visais atvejais, skiriant minėtas ekonomines sankcijas (Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teismo 2019 m. kovo 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-1488-402/2019, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1935-595/2019).

Įvertinus tai, kad Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 4 punkte yra nurodyta, jog atsakomybė už šio teisės akto nuostatų pažeidimą yra taikoma darbdaviams, kurių nuolatinė buveinė yra Lietuvos Respublikoje, tai, kad pareiškėja atitinka Darbo kodekso 21 straipsnyje apibrėžtą darbdavio statusą, darytina išvada, jog jai ekonominė sankcija už pažeidimą nustatytą Įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte pritaikyta pagrįstai, todėl nutarimas laikytinas teisėtu.

Įstatymo 60 straipsnio 1 – 2 dalyje įtvirtintos taisyklės, kad šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria Valstybinė darbo inspekcija. Šie pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. Įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis (60 str. 3 d.). Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus (60 str. 4 d.).

Taigi, kaip jau minėta, pažeidimų protokolai surašomi ir tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos mutatis mutandis vadovaujantis ANK. Nagrinėjamu atveju įvertinus protokolo ir nutarimo turinį, matyti, kad jokie esminiai ANK imperatyvūs 567 straipsnio 1 – 2 dalių, 569 straipsnio 1 – 4 dalių, 629 straipsnio reikalavimų pažeidimai nebuvo padaryti, pareiškėjos veika buvo kvalifikuota tinkamai, surinkti pažeidimą patvirtinantys įrodymai, gautas atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimas, protokole, nurodytos procesinės pareiškėjos teisės, su protokolo turiniu supažindintas pareiškėjos atstovas, Nutarimas priimtas išnagrinėjus pažeidimo bylą. Apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą institucijoje pareiškėjo atstovui buvo pranešta tinkamai.

Lietuvos Respublikos ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas. Taigi, darytina išvada, kad MB (duomenys neskelbtini) direktorius (šioje byloje pareiškėjos atstovas) nelegaliai įdarbino 4 asmenis ir veikė kaip MB (duomenys neskelbtini) įgaliotas asmuo (atstovas), MB „(duomenys neskelbtini) nelegaliai dirbo 4 asmenys (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis). Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Todėl jų iš naujo tirti, įrodinėti nereikia.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, jis yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (ekonominė sankcija) yra motyvuota, taigi, visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas. Nutarimas visiškai atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus, nustatytus ANK 618 straipsnyje. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą nutarimą, buvo pažeistos materialinės, bei procesinės teisės normos, šis nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

Įstatymo 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, VDI, skirdama pareiškėjai baudą, atsakomybę lengvinančia aplinkybe nurodė – juridinis asmuo pripažino padaręs pažeidimą, padėjo atlikti pažeidimo tyrimą, sunkinančių pareiškėjos atsakomybę aplinkybių nenustatė, todėl pagrįstai skyrė (už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį pareiškėjui buvo paskirtas sankcijoje numatytos baudos minimumas) minimalaus dydžio baudą. Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų spręsti dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.

Pareiškėja pažymėjo, kad skaičiais baudos bendras dydis nutarime įvardintas kaip 3472,00 Eur, tačiau žodžiais nurodyta - 3072,00 Eur. Tai yra akivaizdus nutarimo trūkumas (pažeidimas), nes dėl to nėra aišku kokia bauda skirta pareiškėjai. Kadangi esant neatitikimui tarp skaitinės reikšmės ir sumos įvardijimo žodžiais yra įprasta pirmenybę teikti žodinei išraiškai, be to, kadangi visos abejonės yra aiškintinos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, turėtų būti laikoma, kad pareiškėjai nutarimu paskirtos baudos bendra suma yra 3.072,00 Eur.

Iš į bylą pateikto VDI 2020 m. kovo 10 d. nutarimo UĮ pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 13691 matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) skirta bauda - 3472,00 Eur bauda, tačiau žodžiais nurodyta – trijų tūkstančių septyniasdešimt dviejų eurų bauda.

VDI 2020 m. balandžio 17 d. raštu Nr. SD-2-5023 „Dėl netikslumo nutarime Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui (NUĮPBJ 13691)“ MB (duomenys neskelbtini) direktorių Š. Š. informavo: esant neatitikimui tarp baudos išraiškos skaičiais ir įvardintos sumos žodžiais patiksliname, kad nutarimu skirtos baudos dydis yra 3472,00 (trys tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt du) Eur.

Teismas pažymi, kad nutarimo dalyje „Baudos dydžio didinimo ar mažinimo motyvacija“ aiškiai ir suprantamai išdėstyta, kad institucija, vykdanti nelegalaus darbo, nedeklaruoto darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos kontrolę (UĮ 55 str., 60 str.) šiuo atveju VDI, bylas nagrinėja ir skiria baudą (finansinę sankciją) darbdaviui nuo 868 iki 2896 eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Be to juridinio asmens MB (duomenys neskelbtini) atstovas Š. Š., dėl skirtos baudos neaiškumo, patikslinimo ar abejonių, kokią baudą reikia sumokėti, į VDĮ nesikreipė. Taigi, atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad MB (duomenys neskelbtini) atstovui buvo suprantama, kokio dydžio bauda nutarimu buvo skirta. Šiuo atveju, neatitikimas tarp skirtos baudos išraiškos skaičiais ir įvardintos sumos žodžiais vertintinas kaip netikslumas ir nekeičia VDĮ 2020 m. kovo 10 d. nutarimo esmės, todėl negali būti konstatuotinas kaip akivaizdus nutarimo trūkumas ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutarimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad VDI teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė Įstatymo nuostatas. Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti pagal pareiškėjos skunde išdėstytus argumentus.

Nors pareiškėja skunde išdėsto daugiau argumentų dėl ginčijamo nutarimo nepagrįstumo, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai ir reikšmingi sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Be to, paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėja neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos MB (duomenys neskelbtini) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.