Kauno apylinkės teismo nutarimas

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. Š., jo atstovui, advokatui Povilui Jegorovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje Š. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), dirbantis MB „(duomenys neskelbtini), direktoriumi, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Š. Š., MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, vykdydamas darbdavio funkcijas, 2019 m. vasario 14 d. 12.35 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), leido dirbti nelegaliai betonuotojais V. P. (Ukrainos pilietis); A. J., Y. S., S. P. (Baltarusijos piliečiams), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, apie darbuotojų priėmimą į darbą ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, neparnešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Š. Š. būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu neužtikrino, kad visi dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti ir pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 43 straipsnio 1dalį.

Valstybinės darbo inspekcijos atstovas, A. S. paaiškino, kad 2019 m. vasario 14 d. atliekamo patikrinimo metu statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo nustatyta, kad V. P. (Ukrainos pilietis); A. J., Y. S., S. P. (Baltarusijos piliečiams), dirbo objekte, kai su jais darbdavys, MB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius, Š. Š., prieš pradedant jiems dirbti, nebuvo sudaręs rašytinių darbo sutarčių, apie darbuotojų priėmimą į darbą ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios, neparnešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. Š., MB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, patvirtino, jog įmonė šiuo metu atlieka darbus objekte – Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 35. Taip pat Š. Š. pripažino padaręs nusižengimą ir dėl šio nuoširdžiai gailisi. Taip pat paaiškino, jog su darbuotojais A. J. ir S. P. darbo sutartys buvo sudarytos, bet per klaidą savalaikiai nebuvo pranešta SODRAI.

Administracinio nusižengimo protokole aprašyto nusižeidimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, faktą ir Š. Š. kaltę įrodo: administracinio nusižengimo protokolas, jame yra užfiksuota, kad patikrinimo metu nustatyti keturi užsienio valstybių piliečiai neteisėtai dirbantys statybos objekte (b. l. 2); VSDFV duomenys dėl nelegalaus (neteisėto) darbo reiškinių kontrolės duomenys (b. l. 3-4, 17, 20) kurie patvirtina, kad tikrinimo metu nelegaliai dirbančiųjų duomenys buvo perduoti nesavalaikiai; foto lentelės, kuriose nufotografuoti nelegaliai dirbę darbininkai ir jų pasų kopijos (b. l. 5, 15, 16, 18, 6-7, 19); V. P. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog pradėjo dirbti statyboje 2019-02-12, antradienį, darbo laikas nuo 8 val. iki 17 val., jis komandiruotas iš Ukrainos, darbo sutarties su įmone „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra Š., nesudaręs (b. l. 11-12); A. J. paaiškinimas, kuriame nurodyta, jog dirba statybos įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ betonuotoju nuo 2019-02-11, 8 val. iki 16.30 val., užduotis jam skirsto objekto vadovas J. M. ir įmonės direktorius Š.. Atlyginimo nėra gavęs iki šiol, o darbo sutartis jau sudaryta (b. l. 13-14);

Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nelegaliu darbu laikoma, kai fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiam kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nelegaliu darbu laikytina ir tai, jeigu darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu (toliau – juridinio asmens vadovas), dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Tokia sutartis gali būti sudaryta ir ne visam darbo laikui.

Darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių, o darbo sutartis laikytina sudaryta, kada darbdavys yra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios (DK 42 str., 43 str.).

Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad Š. Š. vykdydamas darbdavio funkcijas leido nelegaliai dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“ statybvietėje Kaune, (duomenys neskelbtini), darbuotojams V. P. (Ukrainos pilietis); A. J., Y. S., S. P. (Baltarusijos piliečiams), ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su jais nesudaręs rašytinių darbo sutarčių, apie darbuotojų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento, neparnešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. Š. Š. būdamas darbuotojo atžvilgiu darbdaviu neužtikrino, kad visi statybos objekte dirbantys darbuotojai dirbtų įstatymų nustatyta tvarka įforminti, tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, todėl yra baustinas.

Š. Š. yra baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, tačiau dėl nelegalaus darbo nebaustas. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl nusižengimo prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, Š. Š. skirtina minimali bauda, numatyta ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 25 straipsniu, 32 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalimi, 629 straipsniu, 635 straipsniu, 636 straipsniu, teismas

nutaria:

Š. Š. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodyti įmokos kodą 1001, mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 19098308471.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 str. 3 d.). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 str. 1 d., 2 d.).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.